Baudžiamoji byla Nr. 2K-493/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3; 3.12
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Al. G. (Al. G.) ir A. G. (A. G.) kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Al. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimu. A. G. šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas dešimties metų laisvės atėmimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistųjų Al. G. ir A. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
Al. G. ir A. G. nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. turėdami tikslą neteisėtai platinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 993,691 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 192,351 g (19%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – už 7000 Lt parduoti tariamam narkotikų prekeiviui „Arūnui“, neteisėtai gabeno įgytą psichotropinę medžiagą automobiliu „BMW 520“ (duomenys neskelbtini) Kauno gatvėmis iki restorano (duomenys neskelbtini), ten šalia restorano esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 2005 m. gegužės 3 d., apie 19.25 val., pardavė šią psichotropinę medžiagą tariamam narkotikų prekeiviui; po to restorano (duomenys neskelbtini) patalpose Al. G. ir A. G. už perduotą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – iš tariamo narkotikų prekeivio gavo iš anksto sutartus 7000 Lt. Taip A. G. ir Al. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Nuteistųjų Al. G. ir A. G. kasaciniai skundai grindžiami tais pačiais argumentais, juose reiškiami identiški prašymai. Nuteistieji prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami kasatorius kaltus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, be to, pareikšti kaltinimai neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, netinkamai taikytas Operatyvinės veiklos įstatymas.
Kaltinamajame akte nenurodyta, kada įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos, iš kur jos gautos, nusikalstamos veikos padarymo laikas, nustatytas tik šių medžiagų realizavimo laikas. Nusikalstama veika padaryta 2005 m. gegužės 3 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2005 m. gruodžio 22 d. – delsimas nepatvirtintas jokiais procesiniais dokumentais. Nuteistųjų kaltė grindžiama tik nenuosekliais policijos darbuotojų, taip pat ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas (irgi policijos darbuotojo), parodymais. Anot kasatorių, nėra pagrįstų įrodymų, kad jie buvo nuvykę į Kauną ir kavinėje (duomenys neskelbtini) pardavę psichotropines medžiagas. Jeigu būtų padarę šią veiką, policijos darbuotojai privalėjo juos sulaikyti tada, kai už psichotropinių medžiagų pardavimą šie neva gavo 7000 Lt; buvo visos galimybės kavinėje užfiksuoti pirkimo–pardavimo faktą techninėmis priemonėmis. Policijos darbuotojams buvo parodytos nuotraukos, tačiau šie juos atpažino iš didelio atstumo – tai, pasak kasatorių, nerealu ir nelogiška.
Kasatoriai, be to, mano, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis jiems buvo taikomas neteisėtai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo gauti tik iš dalies išslaptinti dokumentai, iš kurių matyti, kad operatyvinio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, nėra pagrįstos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose BK straipsniuose (taip pažeistas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis).
Iš paskirtos teismo fonoskopinės ekspertizės matyti, kad jie buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką: aktyviai skatinta realizuoti psichotropines medžiagas, kurstoma vykti į Kauną, prieš tai jie taip elgtis neketinę. Policijos darbuotojai, įgyvendindami nusikalstamos veikos imitacijos modelį, peržengė pasyvaus elgesio ribas. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas sureikšmino fonoskopinės ekspertizės išvadas, pokalbių įrašus, kaip įrodymus – iš jų turinio neaišku, apie ką vyksta pokalbis, neužsimenama apie psichotropines medžiagas; objektyviai nėra nustatyta, kokie asmenys dalyvauja pokalbyje kavinėje. Iš fonoskopinės ekspertizės išvadų matyti, kad nustatyti balsai yra tik tikėtini. Tokia išvada, kasatorių nuomone, neturi įrodomosios reikšmės, nes tai tik abejonės, spėjimai, o ne konkretus vienareikšmis patvirtinimas. Kasatoriai teigia, kad tada, kai pokalbis vyko Vilniuje su policijos darbuotoju, kuriam taikytas anonimiškumas, kategoriškai nustatyti jų balsai, o atvykus į Kauną jų balsai nurodomi jau tik kaip tikėtini – pasak nuteistųjų, padaryti kokybiškus garso įrašus patogesnė galimybė buvo Kaune.
Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo
Nusikalstamos veikos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Operatyvinės veiklos subjektai, atlikdami operatyvinį tyrimą, realizuojamą atliekant operatyvinius veiksmus (iš jų ir nusikalstamos veikos imitacijos modelį – toliau taip pat ir NVIM, modelis), privalo laikytis teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų priemonių bei metodų derinimo principų (Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnis). Vienas iš operatyvinės veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra nurodęs bent tris svarbias taisykles: 1) „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo padarymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“; 2) „įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas“; 3) „Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas modelis, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą, – baudžiamojoje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjantis teismas“.
Taigi tais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-633/2007, 2K-124/2004 ir kt.). Teisinis pagrindas NVIM atlikti yra generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad visų trijų NVIM sankcionavimas atitiko Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus (sankcijos – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo). Vienas iš operatyvinio tyrimo, taip pat ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio, taikymo pagrindų yra tai, kad nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jau nuo 2004 m. liepos mėnesio buvo žinoma apie A. G. su narkotinių medžiagų platinimu susijusią veiklą, vienas iš jo bendrininkų vykdant šią veiklą – Al. G. buvo nustatytas naudojant operatyvinius metodus, tad pagrįstai faktinis pagrindas modeliui sankcionuoti buvo nurodytos BK 260 straipsnio 1–3 dalyse numatytos veikos, t. y. duomenys dėl sunkių (BK 260 straipsnio 1, 2 dalys) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų. Darant išvadas dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo baudžiamojoje byloje gali būti remiamasi ir taikant Operatyvinės veiklos įstatymą teisėtai surinktais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje iš išslaptintos medžiagos matyti, kad prieš NVIM sankcionavimą pareigūnai turėjo informacijos apie A. G., tikėtina, daromą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, t. y. narkotinių medžiagų platinimą, taigi modelio teisėtumo reikalavimo (t. y. reikalavimo neprovokuoti naujos veikos, o tik „prisijungti“ prie daromos veikos) šiuo aspektu buvo laikomasi. Taip pat pažymėtina, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija gali sudaryti valstybės paslaptį. Jos dalinis išslaptinimas šioje byloje atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo numatytą tvarką ir pagrindus. Informacija, kuri yra pateikta ir su kuria susipažino ir galėjo ją ginčyti abu kasatoriai, buvo teisėtas NVIM taikymo pagrindas.
Modelis turi būti teisėtas ne tik dėl sankcionavimo pagrindų ir tvarkos teisėtumo, bet ir dėl jo realizavimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-676/2006). Teismai turi pareigą atliekant įrodymų tyrimą pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teisme ex officio tikrinti, kad taikant modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-332/2006). Nagrinėjamoje byloje modelio realizavimo aplinkybes išsamiai patikrino apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-627/2005 pažymėta, kad nors pirmosios instancijos teismas netikrino modelio teisėtumo, tačiau tai, įrodymų tyrimą atlikus apeliacinės instancijos teismui ir patikrinus operatyvinę medžiagą, laikantis rungtyniškumo principo, šalių lygybės principo, pripažįstama teisingu procesu – kasatorius turėjo realią galimybę ginčyti NVIM sankcionavimo ir realizavimo teisėtumą. Ramanauskas prieš Lietuvą byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas suformulavo policijos kurstymo sampratą. Tai laikytini atvejai, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris kitaip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas analizavo tiek operatyvinės medžiagos duomenis, patikrindamas juos vadovaujantis BPK surinktais įrodymais ir juos įvertindamas, nustatė neteisėto sandorio iniciatyvos kilimo mechanizmą, galimą provokavimą padaryti nusikalstamą veiką paneigė nustatydamas visas aplinkybes, tiek ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, vertindamas jas kaip visumą, iš kurių reikšminga tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2A-P-2/2009), buvo patikrintas prie techninių priemonių panaudojimo protokolų pridėtuose prieduose NVIM dalyvio „Arūno“ ir abiejų kasatorių pokalbių turinys, atskleista jų prasmė apeliacinės instancijos teisme.
Dėl įrodymų byloje
Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suteikė prioritetinę reikšmę fonoskopinės ekspertizės išvadoms, vertindamas įrodymus byloje. Pažymėtina, kad fonoskopinės ekspertizės tiek kategoriškos, tiek tikėtinos išvados turi būti vertinamos kaip visuma su kitais įrodymais. Nėra pagrindo abejoti, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų; kasaciniame skunde numatytas tiek tikėtinas, tiek kategoriškas fonoskopinio tyrimo išvadas vertino kaip visumą su liudytojų ir anoniminio liudytojo parodymais byloje, protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nustatydamas: 1) kasatorių buvimo nusikalstamos veikos padarymo vietoje faktą; 2) psichotropinių medžiagų platinimo faktą. Kasatoriai nepagrįstai pažymi dėl neva nepagrįsto delsimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad 2005 m. gegužės 6 d. abu kasatoriai buvo sulaikyti Didžiojoje Britanijoje; siekiant nustatyti A. G. ir Al. G. bendrininkus, psichotropinių medžiagų patekimo pas šiuos asmenis būdus ir kelius, medžiagų gamybos vietas, taip pat tikėtasi, kad šie piliečiai grįš į Lietuvą, buvo tęsiamas operatyvinis tyrimas. Be to, buvo gauti operatyviniai duomenys, kad A. G. ir Al. G., net būdami sulaikyti Didžiojoje Britanijoje, toliau tęsė nusikalstamą veiklą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas neiškart po nusikalstamos veikos padarymo pateisinamas operatyvinio tyrimo tikslais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-626/2005 padaryta išvada, jog ta aplinkybė, kad techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas narkotinių medžiagų pardavimas, neduoda pagrindo abejoti faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios nustatytos teismo įvertintų įrodymų visuma. Dėl policijos darbuotojų atpažinimo kasatorių iš nuotraukų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad liudytojai A. M., A. B. paliudijo apie kasatorių buvimą Kaune nusikalstamos veikos padarymo metu veikos padarymo vietoje vykdant sandorį su psichotropinėmis medžiagomis, taigi kasatoriai nepagrįstai teigia, kad jų buvimas nusikalstamo veikos padarymo metu nusikalstamos veikos padarymo vietoje nenustatytas.
Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai nėra kasatorių pripažinimą kaltais nulėmęs įrodymas. Šie parodymai vertinti kartu su kitais įrodymais. Bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos išanalizavus įrodymų visumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatorių teisės dėl anonimiškumo suteikimo vienam iš liudytojų būtų iš esmės suvaržytos.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų inkriminavimo
BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvūs požymiai yra alternatyvūs: labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas; 6) siuntimas; 7) pardavimas; 8) kitoks platinimas. Kasatoriams inkriminuotos keturios iš nurodytų veikų: neteisėtas labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimas, laikymas, gabenimas ir platinimas. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).
Šioje byloje nuteistiesiems A. G. ir Al. G. didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 993,691 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 192,351 g (19%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimas (veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gavo psichotropinę medžiagą, t. y. pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.) ir laikymas (psichotropinės medžiagos buvimas kaltininkų žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) pripažįstamos nustatytomis, tačiau jos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nenustatytos esminės metamfetamino įgijimo, laikymo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo metamfetamino, kas patvirtintų, kad jis visą laiką buvo nuteistųjų A. G. ir Al. G. žinioje, kur jis buvo laikomas ir pan. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka konstatavus neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą ir platinimą, šių medžiagų neteisėtas įgijimas ir laikymas nėra preziumuojamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kvalifikavo kasatorių nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ne kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, bet kaip vientisą pavienį nusikaltimą. Vadinasi, nurodytos medžiagos įgijimas, laikymas, gabenimas, platinimas teismų baigiamuosiuose aktuose pripažįstami tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Konstatavus, kad kaltinimas nuteistiesiems A. G. ir Al. G. įgijus ir laikius psichotropines medžiagas nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl to teiginiai, kad kasatoriai neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – šalintini iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistiesiems A. G. ir Al. G. paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmes. Keičiant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kasatoriams paliekamos pirmosios instancijos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas kasatoriams paskyrė minimalias BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartį.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties dalį dėl Al. G. (Al. G.) ir A. G. (A. G.) nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą, turint tikslą platinti, labai didelio kiekio – 192,351 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens ir laikymą.
Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
