Dėl žalos, susijusios su karvės pirkimu, atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2S-1474-467/2020

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01009-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos, susijusios su karvės pirkimu, atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1031-405/2019 ieškovo A. N. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės D. B. 227 EUR dydžio turtinės, 50 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 15 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 292 EUR, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUxNC02NTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-514-653/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-514-653/2020">e2A-514-653/2020</a> Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą pakeitė iš dalies – ieškovo A. N. ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 227 EUR turtinės, 50 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 15 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

2. Pareiškėjas (ieškovas) A. N. 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1031-405/2019 ir prašė atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad teismas klaidingai vertino jo iš atsakovės D. B. įsigytos karvės sveikatos būklę; apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino veterinaro paaiškinimus ir patikrinimo aktą, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos papildomus įrodymus, tuo pagrindu klaidingai nustatė karvės vertę, priimant sprendimus klaidingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai.

3. Atsiliepime į pareiškėjo A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė D. B. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuoja tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau yra išnagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad bylą išnagrinėję teismai priėmė sprendimus netenkinančius A. N., nėra teisinis pagrindas procesui atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo A. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iš ieškovo A. N. atsakovės D. B. naudai 150 EUR bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo A. N. nurodo iš esmės tas pačias, pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nurodytų sąlygų bylos atnaujinimo pagrindui taikyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo apeliacinio skundo neišnagrinėjo CPK nustatyta tvarka. Priimdamas 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo neteisėtai taikytai teismų praktikai kaip alternatyvai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normoms. Apelianto pateiktų įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai netyrė, į specialisto (veterinarijos gydytojo) išvadas, liudytojų parodymus neatsižvelgė. Sprendimus priėmė vien tik pagal atsakovės ir jos advokato akivaizdžiai melagingus teiginius. Atsižvelgiant į tai, teismai teisingumo nevykdė, o tarpininkavo ūkininkei D. B. parduoti nesveiką, kaip ūkinį gyvulį netinkamą, karvę už nerealiai didelę kainą, kas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatai ir tai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į teisingą ir nešališką teismą.

8. Apelianto teigimu, faktas, kad karvė pardavimo metu neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų ūkiniam gyvuliui svarbiausių kokybės kriterijų, turėjo lemiamą reikšmę pareiškėjo sprendimui nutraukti sutartį ir reikalauti atsakovę atsiimti gyvulį bei grąžinti pinigus. Priverstas bylos dokumentuose nurodytų aplinkybių, atsakovės karvę pareiškėjas privalėjo išlaikyti, patirdamas didžiulius nuostolius. Gyvulį pardavė nedelsdamas po to, kai gavo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. neskundžiamą nutartį.

9. Teismas nenurodė, kodėl ieškovo nurodytas aplinkybes ir faktus laikė nesvarbiais ir neįtikinamais. Taip pat nenurodė, kas neleidžia teisėjui protingai abejoti byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas neišaiškino: kodėl advokato nustatyta karvės sveikatos diagnozė yra patikima, o veterinarijos gydytojo – nepatikima; kodėl karvės nuotraukos, faktai, kad karvė krito nuo kojų, nerujojo ir nesisekė apvaisinti, teismams nieko nesako apie jos sveikatos būklę; kodėl dviejų liudytojų ir trijų kitų asmenų pasirašytas karvės duodamo pieno patikrinimo aktas teismams yra nepatikimas įrodymas, o atsakovės ir advokato niekuo nepagrįsti teiginiai yra patikimi; kuo remiantis teismai nusprendė, kad pareiškėjas turi įrodinėti pardavėjai ir teismui, kad ūkininkės karvė neatitinka kokybinių rodiklių, būdingų ūkyje laikomoms karvėms, nurodytų pirkimo-pardavimo sutartyje.

10. Susipažinęs su teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, apeliantas sužinojo, kad į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą teisėjas Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso nustatyta tvarka nereagavo. Todėl tam, kad atkreipti teisėjo dėmesį į jo daromą klaidą, pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą. Teisėjas klaidingai traktavo pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jis prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis suformuota praktika neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, kurią teismai taikė kaip alternatyvą CK, kai pagal Konstituciją privalu įstatymo normų klausyti, o ne kvestionuoti. Tačiau jis neprašė kreiptis dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų teisėtumo tyrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

12. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2014">3K-3-360/2014</a>). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-31-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-31-611/2018">e3K-3-31-611/2018</a>).

14. Taigi, teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas. Nagrinėjamu atveju, turi būti nustatyti du CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyti proceso atnaujinimui būtini pagrindai: teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė tuo, kad teismai netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į veterinarijos gydytojo išvadas, liudytojų parodymus; klaidingai vertino jo iš atsakovės D. B. įsigytos karvės sveikatos būklę, klaidingai nustatė karvės vertę, priimant sprendimus klaidingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kas, apelianto vertinimu, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2018 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos, susijusios su karvės pirkimu, atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1031-405/2019 priėmė 2019 m. liepos 17 d. sprendimą, kuriuo ieškovo A. N. ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš D. B. priteisė 227 EUR turtinės, 50 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 15 EUR bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUxNC02NTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-514-653/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-514-653/2020">e2A-514-653/2020</a> Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą pakeitė iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 227 EUR turtinės, 50 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 15 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

17. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2008">3K-3-350/2008</a>; kt.).

18. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi, teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>).

19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t. y., kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančios proceso teisės normos ir yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

20. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kas reiškia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą akivaizdžiai neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, jog bylos atnaujinimas galimas šiuo pagrindu tik tada, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>).

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė