Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-206-1231/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02930-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 6 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovei advokato padėjėjai Adai Rusteikaitei,

atsakovo A. P. atstovei advokatei Rasai Kačinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. P. ieškovo naudai: 17 831,64 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis yra transporto priemonės – automobilio Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas 2024 m. liepos mėnesį per elektroninį portalą www.paslaugos.lt įkėlė skelbimą dėl automobilio remonto (kėbulo remonto, skardų suvirinimo, kokybiško dažymo darbų), siekiant rasti tinkamą meistrą (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o transporto priemonės remonto darbus nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) dėl ženkliai mažesnių remonto kaštų ir nusistovėjusios praktikos. Transporto priemonė Volkswagen Caravelle ieškovui būtina kasdienei veiklai, nes jis dirba santechniku ir šią transporto priemonę naudoja darbo įrankių, medžiagų ir buitinės technikos pervežimui. Remontas buvo planuojamas išimtinai asmeninio naudojimo ir darbinėms funkcijoms, todėl skubi automobilio eksploatacija buvo būtina ir ieškovo pagrindinėms pajamoms gauti. Į skelbimą atsiliepė daug įmonių ir pavienių meistrų, tačiau ieškovas pasirinko atsakovą A. P., teikiantį paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, kadangi pastarasis nurodė darbus galintis pradėti nedelsiant, be kita ko, žadėjo 2 metų garantiją atliktiems darbams, ant pažeistų bei virintų vietų lieti alavą, garantavo darbų kokybę. 2024 m. liepos 24 d. ieškovas (toliau – ir užsakovas) ir atsakovas (toliau – ir vykdytojas) sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria vykdytojas įsipareigojo kokybiškai atlikti kėbulo remonto darbus ir suteikti 2 metų garantiją korozijos pažeistoms, remontuotoms detalėms, pagal Sutarties 2.3 punktą įsipareigojo darbus atlikti iki 2024 m. spalio 20 d. Šis terminas buvo aiškiai apibrėžtas ir esminis, nes darbų rezultatas buvo reikšmingas užsakovo tolimesniems planams bei automobilio eksploatacijai užsienyje. Sutarties sudarymo dieną ieškovas suorganizavo automobilio pervežimą keltu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) remontui. Atsakovas nepildė paslaugos užsakymo paraiškos, paslaugos teikimą įformino tik vieno puslapio apimties darbų atlikimo sutartimi. Sutartimi šalys susitarė darbų kainą: 30 proc. nuo bendros sumos prieš pradedant darbus (1300 Eur), 70 proc. nuo bendros sumos pilnai atlikus ir pridavus atliktą darbą (2700 Eur). 2024 m. liepos 29 d. ieškovas sumokėjo avansinį mokestį (1300 Eur). Pradėjus darbus, atsakovo nurodymu atsirado papildomų darbų (vidaus skardų virinimas), atsakovas atsiuntė ranka surašytą sąrašą medžiagų bei išlaidų. Atitinkamai ieškovas dar papildomai sumokėjo atsakovui 769 Eur už papildomus darbus ir 320 Eur už medžiagas. Kadangi buvo informuotas apie papildomus darbus, nors darbai pagal Sutarties 2.3 punktą turėjo būti užbaigti 2024 m. spalio 20 d., ieškovas gera valia ir nuolaidų būdu sutiko pratęsti darbų atlikimo terminą vėliausiai iki 2024 m. lapkričio 1 d., o atsakovas pažadėjo užsakovui iki to laiko užbaigti automobilio remonto darbus. Tačiau artėjant sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui ir ieškovui 2024 m. rugsėjo mėnesį parskridus į (duomenys neskelbtini) tikslu atsiimti automobilio, nuvykus į servisą, ieškovas pamatė, kad automobilis yra tik pradėtas virinti, jokie darbai neužbaigti, dėl ko ieškovas grįžo į (duomenys neskelbtini) be transporto priemonės. Visą šį laikotarpį atsakovas tik žadėjo neužilgo užbaigsiantis darbus ir nesiuntė jokių nuotraukų apie darbų eigą. Galiausiai nurodė, kad „iki naujųjų metų tikrai bus baigta“. Atitinkamai 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovas dar kartą atvyko į (duomenys neskelbtini) tikslu atsiimti transporto priemonę, tačiau pamatė, kad jokie darbai neatlikti, niekas nebuvo daroma, o atsakovas pradėjo reikalauti sumokėti likusius pinigus. Einant mėnesiams po sutarties termino pabaigos ir ieškovui neatgaunant transporto priemonės, atsakovas toliau vilkino laiką nurodydamas, kad darbai „tikrai bus atlikti iki Velykų“, ko pagrindu ieškovas įsigijo lėktuvo bei kelto bilietus ir dar kartą 2025 m. balandžio mėnesį grįžo į (duomenys neskelbtini) automobilio atsiėmimui. Ieškovas, nuvykęs kartu su sutuoktine, automobilį rado dar prastesniame stovyje nei jo pridavimo metu, apžiūrėjus automobilį plika akimi pastebėti akivaizdūs kokybės trūkumai: sugadintos detalės, nekokybiškas suvirinimas, alavo liejimas neatliktas. Ieškovas aiškiai išreiškė nepasitenkinimą, dėl ko atsakovas sutiko padengti ieškovo kelionės nuostolius (kelto bilietų kainą) ir dar kartą pažadėjo pabaigti darbus iki 2025 m. gegužės 15 d. Šiai dienai grįžimo į (duomenys neskelbtini) bilietų neįsigijo, nes jau buvo praradęs pasitikėjimą rangovu ir itin nusivylęs tiek sutarties termino vėlavimu, tiek nesibaigiančiais atsakovo pažadais manipuliuojant vartotojo lūkesčiais, akivaizdžiai nekokybišku darbų atlikimu bei dėl sutarties nevykdymo patirtais papildomais finansiniais nuostoliais ir nepatogumais, dėl kurių Sutarties tolesnis vykdymas ekonominiu požiūriu apskritai tapo netikslingas. 2025 m. gegužės 7 d. ieškovas žinute per „Viber“ programėlę pasiteiravo atsakovo kokia situacija su automobiliu bei dar kartą paprašė atsiųsti nuotraukas, nes darbai turėjo būti baiginėjami, tačiau sulaukė tik atsakymo „dirbama daroma“, nebuvo persiųsta jokių nuotraukų. Negana to, atsakovas pradėjo piktybiškai reikalauti darbų likutinės sumos apmokėjimo, nors pagal Sutartį užsakovas yra įsipareigojęs atsiskaityti tik rangovui pilnai atlikus ir pridavus atliktą darbą. 2025 m. gegužės 21 d. eilinį kartą nepasitvirtinus atsakovo pažadams bei nesuteikiant jokios informacijos užsakovui, ieškovas dar kartą kreipėsi žinute į atsakovą, tačiau 2025 m. gegužės 23 d. sulaukė tik elektroninio laiško, kuriame pareikalauta atsiskaitymo už paslaugas ir „sutikimo su galutine darbų suma“, kitu atveju, bus laikoma, kad ieškovas „atsisako vykdyti sutartinius įsipareigojimus“. 2025 m. gegužės 26 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, kuria informavo, kad 2024 m. liepos 24 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienašališkai nutraukiama dėl rangovo kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.652 straipsnio 4 dalies, 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu dėl rangovo esminių sutartinių įsipareigojimų pažeidimo: darbai nebuvo atlikti Sutartyje nustatytu terminu ir vėliau nepagrįstai buvo vilkinami daugiau nei 7 mėnesius, darbų kokybė neatitinka Sutarties sąlygų, darbai nepriduoti (priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas), rangovas nesilaikė bendradarbiavimo ir tinkamo informavimo pareigos, nepagrįstai sulaikė automobilį, dėl termino pažeidimo ir nekokybiško darbo patirti dideli finansiniai nuostoliai, dėl ko prievolės įvykdymas prarado prasmę. 2025 m. gegužės 30 d. ieškovas grįžęs į (duomenys neskelbtini) kartu su nepriklausomu ekspertu A. V. nuvyko į atsakovo servisą atsiimti transporto priemonės bei tinkamai užfiksuoti transporto priemonės būklę ir atliktų darbų kokybę. Atvykus automobilis stovėjo lauke, atsakovas tik padavė raktus ir nurodęs „bendrausime per advokatus“ išvažiavo. Vien pirminės apžiūros metu plika akimi buvo matyti, kad automobilis katastrofiškai prastos būklės – pažeista stogo danga, plastmasinės jo dalys (tiek išorėje, tiek salone) apipurkštos ir aptaškytos dažais, kiliminė danga pradeginta nuo virinimo ir pan. Atsiėmimo metu 2025 m. gegužės 30 d. vertintojas A. V. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad transporto priemonės remontas neužbaigtas ir atliktas nekokybiškai. Apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede užfiksuota, kad atlikus išorinę apžiūrą, transporto priemonės būklė yra netvarkinga, turi būti atlikti dažymo, detalių keitimo darbai, taip pat galimi paslėpti defektai, kurie paaiškės tik remonto metu. 2025 m. gegužės 30 d. buvo iškviestas tralas ir automobilis pervežtas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Po pirminės apžiūros autoserviso meistrai ieškovui nurodė, kad visą automobilio remontą reikės atlikti iš naujo, atsakovo keistas detales dėl ne kokybiškų darbų privalu keisti naujomis, visa transporto priemonė turės būti virinama ir ruošiama iš naujo. Kadangi autoservisas neturėjo galimybės saugoti automobilio ir garantuoti jo saugumo, buvo priimtas sprendimas ieškovui persivežti automobilį į nuosavą valdą. Dėl automobilio rūdijimo ieškovas įrengė didelę palapinę saugojimui, taip pat apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad nors buvo tartasi ir apmokėta už detalių pakeitimą naujomis, tai taipogi nebuvo atlikta ir paliktos senos detalės, ką patvirtina užfiksuotos fotografijos. 2025 m. birželio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė preliminarią remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad remonto kaina yra 10 313,05 Eur. 2025 m. birželio 20 d. ieškovas gavo galutinę nepriklausomo eksperto A. V. kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ieškovo transporto priemonės Volkswagen Caravelle rinkos vertė prieš apgadinimą yra 5911,82 Eur, likutinė vertė po apgadinimo – 1573 Eur, orientaciniai remonto kaštai – 6442,94 Eur (įskaitant dalių nuvertėjimą). 2025 m. liepos 4 d. ieškovas paskutinį kartą tikėdamasis išvengti teisminio ginčo, pakartotinai išsiuntė SMS žinutę bei „Viber“ žinutę atsakovui, tačiau joks atsakymas iš atsakovo pusės negautas. Dėl atsakovo veiksmų ieškovo patirti finansiniai nuostoliai šiuo metu siekia 17 831,64 Eur, kuriuos sudaro: 10 313,05 Eur remonto išlaidų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini); 2389 Eur išlaidų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus; 2011,42 Eur išlaidų kelionėms (skrydžiai, keltas, transportas) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilio pervežimui; 1923,15 Eur išlaidų pakaitinio automobilio nuomai; 515,02 Eur transporto priemonės draudimo (duomenys neskelbtini) išlaidų; 400 Eur išlaidų už nepriklausomo eksperto vertinimo paslaugas pagal 2025 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 280 Eur išlaidų automobilio remonto užsakymui UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovo L. B. ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad 2024 m. liepos 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti kėbulo remonto darbus ir suteikti 2 metų garantiją korozijos pažeistoms, remontuotoms detalėms. Kėbulo remonto darbai apėmė tik automobilio išorinius darbus. Pagal Sutarties nuostatas automobilio remonto darbus buvo suplanuota užbaigti iki 2024 m. spalio 20 d., tačiau atsakovas dar prieš pasirašant sutartį informavo ieškovą, kad remontų darbų negalės pradėti anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo mėn. Ieškovas sutiko ir paminėjo, kad nėra skubu. Šalys sutarė, kad už kėbulo remonto darbus atsiskaitys Sutartyje numatyta tvarka. Prieš pradedant remonto darbus ieškovas pagal pinigų priėmimo kvitą atsakovui perdavė 1300 Eur. Atsakovui pradėjus vykdyti darbus buvo pastebėta, jog siekiant kokybiškai atlikti remonto darbus būtų reikalingi papildomi remonto darbai, kurie apėmė automobilio kėbulo vidaus darbus. Atsakovas apie tai informavo ieškovą, siuntė nuotraukas ieškovui per programėlę „Viber“ apie automobilio būklę, t. y. konkrečių detalių. Kiekvienu atveju, gavo ieškovo pritarimą papildomiems darbams atlikti. Tuo tikslu, atsakovas sudarė sąmatą, kokia būtų reikalinga papildoma pinigų suma medžiagoms ir detalėms, kurios būtų naudojamos papildomiems darbams atlikti. Vėliau tarp šalių kilo ginčas dėl likutinės mokėtinos sumos už remonto darbus. Atsakovo vertinimu, likutinė suma už remonto darbus turėjo būti 2700 Eur, tačiau ieškovas šią sumą sumažino praktiškai 1200 Eur ir teigė, jog likutinė mokėtina suma atsakovui – 1506 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovas papildomus darbus traktavo kaip patenkančius į bendrą Sutarties kainą, nors atsakovas buvo informavęs ieškovą, kad už šiuos darbus reikės mokėti papildomai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas laikėsi kategoriškos pozicijos dėl likutinės remontų darbų kainos, atsakovas informavo ieškovą, kad Sutartį nutraukia ir paprašė atsiimti automobilį per 5 dienas. Tuomet iš ieškovo pusės buvo pradėti reikšti priekaištai dėl tariamai nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovui pasiimant automobilį (2025 m. gegužės 30 d.) remonto darbai nebuvo iki galo pabaigti, todėl nereiškia priešpriešinio reikalavimo dėl likutinės darbų kainos nesumokėjimo. Tačiau vertina, kad pinigų suma (1300 Eur + 320 Eur + 769 Eur = 2389,00 Eur), kurią sumokėjo ieškovas už automobilio remonto darbus yra proporcinga faktiškai atliktiems remonto darbams, įskaitant medžiagas.

Ieškovas teismo nustatytu terminu pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad visų pirma, atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą dėl 10 313,05 Eur remonto išlaidų atlyginimo, pateikia deklaratyvius teiginius apie serviso sąmatos ir vertintojo A. V. išvados „nepatikimumą“, tačiau nepateikia nė vieno savo paneigiančio įrodymo. Byloje nepateikta faktinių duomenų apie tariamai kitokią automobilio būklę ar defektų mastą. Sekančiai, atsakovas teigia, jog specialisto A. V. vertinimas nepatikimas, kadangi neaišku, kokią informaciją vertintojas gavo. Vis tik, atsakovas nepateikia jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą paneigti ar bent suabejoti, kad vertinimą atliko nepriklausomas, licencijuotas turto vertintojas, o vertinimo ataskaita atitinka kilnojamojo turto vertinimo standartus. Vertintojo A. V. išvada paremta faktine automobilio apžiūra, įvykdyta iškart atsiimant automobilį po atsakovo atliktų darbų, todėl ji objektyviai atspindi transporto priemonės būklę atsiėmimo metu. Ieškovas įrodė, kad automobilis iki ginčo buvo reguliariai prižiūrimas, investuota į jo techninę būklę, todėl nėra pagrindo abejoti, kad iki atsakovo atliktų darbų automobilis buvo eksploatuojamas tinkamai ir turėjo realią rinkos vertę. Byloje pateikti įrodymai, jog automobilis buvo perduotas atsakovui veikiančios būklės, o grąžintas su aiškiais apgadinimais bei konstrukciniais defektais. Patirta žala pasireiškia tuo, kad ieškovas nebeturi veikiančios transporto priemonės, kurią iki Sutarties sudarymo turėjo. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra akivaizdus, nustatytas byloje pateiktais įrodymais, o atsakovas šios prezumpcijos, apart deklaratyvių spėlionių, nepaneigė. Rangovas atsako už bet kokį trūkumą, kuris pasireiškė po jo atliktų darbų perdavimo, nebent įrodo, kad defektas atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės. Atsakovas nei ieškovo kaltės, nei ankstesnių defektų egzistavimo fakto nepagrindžia. Atsiliepime teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąmata neatitinka trūkumų masto ir yra kapitalinio remonto pobūdžio. Ieškovas negali sutikti su tokiais teiginiais, kadangi serviso sąmata surašyta po faktinės automobilio apžiūros, nurodant konkrečius suvirinimo, kėbulo korekcijos, dalių keitimo bei dažymo darbus, kurie būtini būtent dėl atsakovo atliktų nekokybiškų darbų ir padarytų pažeidimų. Sąmatoje nurodyti darbai tiesiogiai atitinka vertintojo A. V. išvadoje nurodytas pažeidimų vietas (kėbulo deformacijos, pažeistos konstrukcinės dalys ir kt.). Atsakovo teiginiai, esą sąmata apima darbų apimtį, nesusijusią su defektais, tėra spėlionės. Pats atsakovas neapžiūrėjo automobilio po incidento, jokio alternatyvaus techninio įvertinimo neužsakė. Nuostolių dydis vertinamas pagal realias išlaidas, reikalingas buvusiai padėčiai atkurti, o ne pagal subjektyvų defekto masto vertinimą. Teiginys, kad sąmata yra tik komercinis pasiūlymas, taip pat klaidingas. Sąmata pateikta oficialaus autoserviso, kuris turi teisę teikti transporto priemonių remonto paslaugas ir išduoti sąmatas kaip rašytinius įrodymus. Pateikta sąmata pagrįsta faktine apžiūra ir rinkos įkainiais. Atsakovo bandymas teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąmata viršija automobilio vertę, nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės vertinant žalos mastą. Atsakovo teiginys, kad ieškovo sumokėta 2389 Eur suma negali būti laikoma nuostoliais, yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek civilinės atsakomybės esmei. Paties atsakovo atsiliepime pripažįstama, kad darbai nebuvo baigti, darbų rezultatas užsakovui neperduotas, dalis medžiagų panaudota netinkamai arba apskritai nepanaudota. Kai darbo rezultatas neperduotas ir neatitinka sutarties tikslo, ieškovo sumokėta suma tampa tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl netinkamo prievolės vykdymo. Kadangi ieškovas sumokėjo už darbą, kurio rezultato negavo ir papildomai turi samdyti kitą subjektą automobilio būklei atkurti, jo reikalavimas susigrąžinti 2389 Eur nėra dvigubas kompensavimas, o dvi atskiros žalos rūšys: tiesioginis nuostolis – už faktiškai sumokėtą, bet neatitinkantį jokio rezultato užmokestį ir papildomi nuostoliai – už kito subjekto atliktus darbus, būtinus siekiant pašalinti pirmojo rangovo padarytą žalą. Pabrėžtina, kad atsakovo teiginys, kad ieškovas negali reikalauti ir kainos grąžinimo, ir remonto išlaidų atlyginimo, neatitinka teisės aiškinimo praktikos. Kai sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo, šalys grąžinamos į padėtį iki sutarties sudarymo. Atsakovas privalo grąžinti gautą sumą, o ieškovas gali reikalauti papildomų nuostolių, kuriuos patyrė dėl prievolės neįvykdymo. Tai nėra „dvigubas atlyginimas“, nes sumokėtos sumos grąžinimas yra sutarties nutraukimo pasekmė, o papildomų išlaidų atlyginimas – civilinės atsakomybės pasekmė.

Taip pat dublike nurodo, kad automobilis buvo pargabentas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ieškovo sprendimu siekiant atlikti kėbulo remonto darbus (duomenys neskelbtini), kur šią paslaugą buvo galima gauti pigiau ir patikimiau. Ieškovas susisiekė su atsakovu, kuris prisiėmė įsipareigojimą atlikti remonto darbus, ir šalys sudarė darbų sutartį. Taigi, automobilio transportavimo išlaidos buvo pagrįstas būsimo remonto veiksmas, be kurio nebūtų įmanoma nei sudaryti sutarties, nei vykdyti remonto darbų. Nors automobilio transportavimas buvo atliktas iki ginčo sutarties sudarymo, šios išlaidos įgavo nuostolio pobūdį būtent dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo – automobilis po atliktų darbų faktiškai prarado galimybę būti naudojamas pagal paskirtį. Jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs remonto darbus, šios išlaidos būtų pasiteisinusios kaip būtina remonto proceso dalis, tačiau dėl netinkamo prievolės vykdymo ieškovas patyrė realų finansinį praradimą, tiesiogiai susijusį su atsakovo prievolės nevykdymu. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo kelionė į (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 14 d. buvo asmeninis sprendimas ir nėra susijusi su sutarties vykdymu, taipogi nepagrįsti. Pagal Sutarties 2.3 punktą, atsakovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2024 m. spalio 20 d. Natūralu, kad ieškovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), planavo savo kelionę į (duomenys neskelbtini) iš anksto, atsižvelgdamas į sutartinį terminą ir siekdamas tiek patikrinti darbų eigą, tiek pasiruošti automobilio atsiėmimui artėjant darbų pabaigai. Todėl ieškovo atvykimas į (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas prievolės vykdymo kontrolės veiksmas, atitinkantis įstatyme numatytą užsakovo teisę. Rangovas neinformavo ieškovo apie galimą darbų termino pratęsimą ir neišreiškė jokio nesutikimo ar perspėjimo, kad iki Sutarties pabaigos darbai nebus užbaigti. Šalių susirašinėjimas rodo, kad darbai buvo tęsiami, o papildomi klausimai buvo derinami kaip sudedamoji remonto proceso dalis, o ne kaip naujas, terminą keičiantis susitarimas. Todėl ieškovo kelionė negali būti vertinama kaip asmeninė iniciatyva, nes tai buvo objektyviai pagrįsta išlaidų rūšis, susijusi su sutarties vykdymo kontrole ir automobilio atsiėmimu artėjant darbų pabaigai pagal Sutartį. Nepagrįstai tvirtinama, kad ieškovo atvykimai 2024 m. gruodžio 22 d. – 2025 m. sausio 3 d. (Kalėdos) ir 2025 m. balandžio 15 d. – 2025 m. balandžio 22 d. (Velykos) buvo asmeninio pobūdžio. Šie laikotarpiai visiškai sutampa su atsakovo paties nurodytais pažadais, kad „iki Naujųjų metų“ ir „iki Velykų“ darbai bus baigti. Todėl ieškovo atvykimas buvo ne asmeninis pasirinkimas, o veiksmas, atliktas pagal atsakovo sukurtus lūkesčius. Šie lūkesčiai buvo pagrįsti ir nuosekliai kartojami atsakovo paaiškinimuose. Būtent todėl atsakovo bandymas šias keliones sieti su švenčių minėjimu yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios įvykių sekos. Negana to, pats atsakovas „Viber“ susirašinėjime pripažino, kad kompensuos kelto išlaidas, todėl net ir jo paties elgesys patvirtina priežastinį ryšį tarp ieškovo kelionių ir prievolės vykdymo. Jei atsakovas būtų laiku ir kokybiškai atlikęs remonto darbus, ieškovui nebūtų reikėję nuomotis kito automobilio – todėl šių išlaidų priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais yra akivaizdus. Ieškovas pateikė visų laikotarpių darbo užmokesčio lapelius, kuriuose aiškiai matyti eilutė „Nemokamas automobilis Toyota Proace“, o suma kiekvieną mėnesį skiriasi pagal darbdavio taikomą kiekvieną mėnesį perskaičiuojamą atskaitymą iš ieškovo algos už naudojimąsi įmonės automobiliu. Taigi, dėl Sutarties esminių pažeidimų ieškovas kiekvieną mėnesį prarasdavo dalį pajamų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemonės draudimo išlaidos nėra laikytinos nuostoliais ir kad jų atsiradimas nėra susijęs su atsakovo veiksmais. Ieškovas šiuo atveju faktiškai neturėjo galimybės naudotis automobiliu beveik metus laiko būtent dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo – darbai nebuvo atlikti, ieškovas nebuvo informuojamas apie tikrąją jų eigą ir negalėjo priimti sprendimų dėl automobilio eksploatavimo ar jo išregistravimo. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas gali sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą tik išregistravęs automobilį iš eismo. Kol automobilis registruotas, draudimo įmokos yra privalomos ir jų nemokėjimas užtrauktų sankcijas. Ieškovas automobilį išregistravo tik 2025 m. birželio 1 d., kai atsiėmęs jį pamatė realią būklę, kad automobilis po remonto tapo sugadintas, negali būti naudojamas eisme ir jam būtinas papildomas remontas. Šis išregistravimas buvo atliktas ne todėl, kad automobilis nebetinkamas eksploatacijai ar nurašytas, kaip klaidingai preziumuoja atsakovas, o todėl, kad buvo siekiama sustabdyti tolesnes beprasmes išlaidas. Atsakovo teiginys, kad ieškovas „pats abejoja vertinimo patikimumu“, neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodė, kad vertintojo išvada buvo grindžiama rinkos verte, todėl papildomai užsakė remonto sąmatą siekdamas kuo tiksliau įvertinti realias išlaidas defektams pašalinti. Tai rodo ne vertinimo beprasmiškumą, o ieškovo pastangas pagrįsti reikalavimą tiksliais duomenimis ir nustatyti faktinį patirtų nuostolių dydį. Šios išlaidos yra protingos, neišvengiamos, tiesiogiai susijusios su atsakovo netinkamu prievolės vykdymu ir atitinkančios CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovas kvestionuodamas atsakovo paaiškinimą, kad automobilio vidaus remonto darbai nebuvo įtraukti į Sutarties apimtį, neteisingai aiškina Sutarties nuostatas. Ieškovas savo pozicijos apgynimui nurodo, kad: „darbų objektas apima tiek išorines, tiek vidines korozijos zonas, nes rūdys kėbulo konstrukcijose atsiranda ir vidinėje dalyje.“. Vien tai, kad pati detalė konstrukciškai yra „viduje“, savaime tai nėra automobilio vidaus remonto darbai. Atsakovas kėbulo remonto išoriniams darbams priskiria kėbulo elementų gruntavimą, glaistymą, paruošimą ir dažymą, nes jie atliekami ant išorinės paviršiaus dalies. Aplinkybė, kad atsakovas atliko tam tikrus lokalius darbus vidinėse dalyse, nesuponuoja šių darbų vertinimo, kaip vidaus darbų. Pradėjus ieškovo automobilio kėbulo remonto darbus, atsakovas pastebėjo atskiras lokalias vietas, kurioms taip pat būtų reikalingas remontas, kad būtų pasiektas tinkamas remonto rezultatas. Apie kiekvieną tokią detalę ir lokalią automobilio vietą, kuriai reikalingas remontas, atsakovas informuodavo ieškovą. Atsakovas savo iniciatyva ir rizika neketino atlikti darbų, apie kuriuos ieškovui nebūtų žinoma. Atitinkamai tai buvo susiję ir su papildomomis išlaidomis, kurias atsakovas taip pat derino su ieškovu. Kaip matyti iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo, ieškovas buvo informuotas apie būtinas papildomas medžiagas ir darbų apimtį, o gavęs šią informaciją – patvirtino ir atliko mokėjimą. Tokiu būdu ieškovas aiškiai patvirtino savo valią ir pritarimą, tiek dėl papildomų darbų, tiek dėl bendro darbų kainos pokyčio. Atsakovo raštu surašytas medžiagų sąrašas ir ieškovo atlikti mokėjimai patvirtina faktinį šalių susitarimą dėl papildomų darbų bei kainos korekcijos pagal susidariusią faktinę situaciją, o ne atsakovo vienašalį sprendimą. Todėl ieškovo teiginiai, kad papildomi darbai esą buvo inicijuoti tik atsakovo iniciatyva ir be ieškovo valios (prašymo), neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad papildomas susitarimas nebuvo formalizuotas atskira rašytine sutartimi ar sutarties priedu, savaime nereiškia, jog jo nebuvo, o ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių komunikacija vyko nuotoliniu būdu. Ginčas tarp šalių pradėjo kilti, neradus sutarimo dėl likutinės mokėtinos sumos už darbus. Atsakovo skaičiavimais, likutinė suma už remonto darbus turėjo būti 2700 Eur, tačiau ieškovas šią sumą sumažino praktiškai 1200 Eur ir teigė, jog likutinė mokėtina suma atsakovui – 1506 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovas papildomus darbus traktavo kaip patenkančius į bendrą Sutarties kainą, nors atsakovas buvo informavęs ieškovą, kad už šiuos darbus reikės mokėti papildomai. Šias aplinkybes patvirtina, 2025 m. gegužės 23 d. atsakovo rašytas elektroninis laiškas, kuris buvo adresuotas ieškovui. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nesiekė gauti atlygio už neužbaigtus darbus ar išvengti prievolės perduoti galutinį darbų rezultatą. Atsakovas siekė suderinti galutinę darbų kainą, kuri objektyviai pakito dėl papildomų darbų ir medžiagų poreikio, paaiškėjusio automobilio remonto eigoje. Kitaip tariant, atsakovas inicijavo kainos koregavimo (tikslinimo) procedūrą. Tokiu būdu atsakovo veiksmai buvo nukreipti ne į nepagrįsto atlygio gavimą, bet į teisėtą ir pagrįstą galutinės kainos suderinimą. Visgi, iš ieškovo nebuvo gautas patvirtinimas dėl likutinės darbų sumos. Vietoj darbų kainos suderinimo, ieškovas 2025 m. gegužės 26 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo per 20 kalendorinių dienų atlyginti jam tariamai patirtus finansinius nuostolius 3187,07 Eur sumai. Ieškovo teigimu, jis nuolat žodžiu ir raštu nurodydavo trūkumus ir prašydavo juos ištaisyti. Vis dėlto toks teiginys yra akivaizdžiai hiperbolizuotas ir neatitinka faktinių aplinkybių – tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina viso labo vieną konkretų atvejį, kuomet ieškovas paprašė atlikti pataisymus. Todėl ieškovo bandymai sukurti įspūdį apie sistemingą ir nuolatinį trūkumų fiksavimą bei raginimą juos taisyti laikytini ne objektyviais faktais, o subjektyvia ir iš esmės nepagrįsta retorika, skirta nepagrįstai sumenkinti atsakovo atliktų darbų kokybę. Ieškovas nurodo, jog automobilis buvo grąžintas be priėmimo–perdavimo akto, be jokių dokumentų ar defektinio akto. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovas siūlė ieškovui pasirašyti automobilio priėmimo – perdavimo aktą, kurio formą buvo pasiruošęs, tačiau pats ieškovas kategoriškai atsisakė.

Taip pat triplike atsakovas nurodo, kad kategoriškai nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas, kuris tariamai susijęs su terminais. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog pagal Sutarties nuostatas kėbulo remonto darbus buvo numatyta atlikti iki 2024 m. spalio 20 d. Visgi, situacijos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ilgesnė darbų trukmė vyko su pačio ieškovo pritarimu ir žinia. Be to, ieškovas ne tik sutiko su terminu, bet ir toliau bendradarbiavo dėl automobilio remonto eigos ir po 2024 m. lapkričio 1 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių faktinių duomenų apie kitokią automobilio būklę ar defektų mastą. Atsakovas vertina, kad jo atlikti automobilio remonto darbai ir/ar veiksmai nepadarė jokios žalos automobilio būklei, priešingai nei teigia ieškovas. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad kai kurios kėbulo detalės buvo pažeistos taip stipriai, jog jas nepakako tik suremontuoti, o buvo būtina jas pakeisti naujomis. Pateiktos nuotraukos demonstruoja bendrą automobilio būklę, kurios, atsakovo nuomone, nebūtų galima vertinti, kaip tinkamai prižiūrėto automobilio. Pasisakant dėl specialisto A. V. vertinimo, visų pirma, ieškovas neteisingai interpretuoja atsakovo paaiškinimus dėl atlikto vertinimo nepatikimumo. Atsakovas nekvestionuoja specialisto A. V. kompetencijos ar kvalifikacijos, nepatikimumą sieja su tuo, kad specialisto vertinimas atliktas vadovaujantis užsakovo (šiuo atveju ieškovo) pateikta informacija. Tačiau pačioje vertinimo išvadoje, nėra atskleista, kokia būtent informacija buvo pateikta specialistui A. V. Atitinkamai tai kelia abejones ar specialisto išvados objektyviai atspindėjo faktinę situaciją, kas ir kelia klausimą dėl išvadų patikimumo. Kaip teisingai nurodo ieškovas, specialistas A. V. atliko kilnojamojo turto vertinimą, tačiau kaip yra pastebėjęs atsakovas, vertinimas neatskleidžia aiškaus priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir dėl to reikalingo automobilio remonto (paskaičiuojant remonto kaštus). Ieškovo teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąmatoje nurodyti visi darbai yra būtini dėl atsakovo tariamai atliktų nekokybiškų automobilio remonto darbų, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pati sąmata yra tik komercinis pasiūlymas, bet ne įrodymas pagrindžiantis tariamai nekokybiškai atliktus automobilio remonto darbus. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad darbų rezultatas užsakovui (šiuo atveju, ieškovui) nebuvo perduotas, o dalis medžiagų panaudota netinkamai arba apskritai nepanaudota. Sutiktina tik dėl to, kad visi numatyti (sutarti) automobilio remonto darbai nebuvo pilnai užbaigti, tačiau tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad ieškovas nepateikė galutinio patvirtinimo dėl likutinės darbų kainos. Atsakovas pagrįstai siekė užtikrinti aiškų ir abipusį susitarimą dėl galutinės kainos prieš tęsiant likusius darbus, kadangi remonto apimtis išsiplėtė dėl papildomų darbų, kuriuos ieškovas pats patvirtino. Darbų rezultatas buvo perduotas ieškovui tokia apimtimi, kokia buvo faktiškai atliktas. Atsakovas atliko reikšmingą dalį kėbulo paruošimo ir remonto veiksmų, apie kurių eigą ieškovas buvo nuolat informuojamas ir kuriuos patvirtina šalių susirašinėjimas bei pateiktos nuotraukos. Ieškovo teiginiai, kad medžiagos buvo panaudotos netinkamai arba apskritai nepanaudotos, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, ieškovas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius argumentus. Priešingai, vykusi komunikacija patvirtina, kad medžiagos buvo įsigytos ir naudojamos automobilio remonto darbams. Vien tai, kad darbai buvo sustabdyti laukiant ieškovo sprendimo dėl galutinio kainos likučio, nesuteikia pagrindo teigti, kad medžiagos buvo nepanaudotos ar panaudotos netinkamai. Atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad jei ir būtų nustatyti darbų kokybės trūkumai, ieškovas negali reikalauti, kad būtų sugrąžinama ir sumokėta darbų kainos dalis (2379,00 Eur) ir trūkumų šalinimo išlaidos (automobilio remonto išlaidos) (10 313,05 Eur). Tokia ieškovo pozicija prieštarauja CK 6.665 straipsnio taikymui ir proporcingumo principui, nes ieškovas negali tuo pačiu metu ir susigrąžinti sumokėtą kainą, ir gauti išlaidų, kurios būtų patirtos šalinant darbų trūkumus, kompensaciją. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį, buvo pateikęs pastebėjimą, jog yra 68,42 Eur skirtumas tarp prašomos priteisti kelionių išlaidų sumos (2011,42 Eur) ir išlaidų pagal pridedamus dokumentus (1943,00 Eur). Ieškovo paaiškinimu, galutinis skirtumas (68,42 Eur) yra techninis ir neesminis, nekeičiantis bendros nuostolių esmės ar jų faktiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimas dėl 68,42 Eur skirtumo kaip „techninio“ ir „neesminio“ nėra teisiškai pagrįstas. Žalos dydis turi būti įrodytas tiksliai ir pagrįstas objektyviais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Net ir nedidelis neatitikimas tarp prašomos priteisti sumos ir pateiktais dokumentais pagrįstos sumos rodo, jog ieškovas reikalauja didesnės sumos nei gali pagrįsti įrodymais. Toks neatitikimas negali būti laikomas vien „techniniu“ ir/ ar „neesminiu“ – jis atskleidžia, kad ieškovas nepateikė tikslių ir patikimų duomenų, o pats reikalavimas nėra paremtas realiomis išlaidomis. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.658 straipsnio 1 dalį užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti, kaip vykdomi darbai. Todėl ieškovo atvykimas į (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas prievolės vykdymo kontrolės veiksmas, atitinkantis įstatyme numatytą užsakovo teisę. Atsakovas šios įstatyme įtvirtintos teisės net nekvestionuoja, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad kiekvienas jo pasirinkimas fiziškai atvykti į (duomenys neskelbtini), siekiant vykdyti kontrolės veiksmus, savaime sukuria atsakovui pareigą kompensuoti tokias kelionės išlaidas. Taip pat nurodoma, kad kiekviena kelionė buvo atlikta reaguojant į atsakovo nurodymus. Šiuo atveju, nesuprantama, apie kokiu tariamus atsakovo „nurodymus“ kalba ieškovas. Pažymėtina, jog nei vienas ieškovo atvykimas į (duomenys neskelbtini) iš anksto nebuvo derinamas su atsakovu. Kitaip tariant, ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, jog atsakovas būtų davęs nurodymą ieškovui konkrečią dieną atvykti atsiimti automobilį ar dėl kokių nors kitų priežasčių atvykti į (duomenys neskelbtini). Apibendrinant, atsakovas ir toliau palaiko savo poziciją, kad ieškovo reikalavimas priteisti ieškovo patirtas kelionės išlaidas yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl konkrečių automobilio perdavimo terminų ar kad atsakovas būtų įpareigojęs ieškovą atvykti tam tikromis datomis. Visos tokio pobūdžio išlaidos atsirado išimtinai dėl paties ieškovo asmeninių sprendimų atvykti į (duomenys neskelbtini), todėl negali būti vertinamos kaip nuostoliai. Ieškovas pateikdamas paaiškinimus dėl pakaitinio automobilio nuomos viso labo nurodė, kad: „<...> pateikė visų laikotarpių darbo užmokesčio lapelius, kuriuose aiškiai matyti eilutė „Nemokamas automobilis Toyota Proace“, o suma kiekvieną mėnesį skiriasi pagal darbdavio taikomą kiekvieną mėnesį perskaičiuojamą atskaitymą iš ieškovo algos už naudojimąsi įmonės automobiliu.“. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas reiškia reikalavimą, prašydamas priteisti 1923,15 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl būtinybės naudotis pakaitiniu automobiliu, kuris buvo nuomojamas iš įmonės, kurioje ieškovas dirba. Ieškovas šias išlaidas grindžia darbo užmokesčio lapeliais. Tačiau ieškovas taip ir nepaaiškino, ką reiškia darbo užmokesčio lapeliuose esanti eilutė „Nemokamas automobilis“ bei kaip yra apskaičiuota 1923,15 Eur suma. Nesant kitokių paaiškinimų, formuluotė „Nemokamas automobilis“, vertinama pažodžiui ir pagal jos lingvistinę reikšmę, t. y., kad automobilis ieškovui suteiktas neatlygintinai. O vertinant išlaidų dydį, tai susumavus visų darbo užmokesčio lapelių eilutes „Nemokamas automobilis“ gaunama 60 995,00 (duomenys neskelbtini) kronų sumą, o šią sumą konvertavus į eurus, tai sudaro 5047,17 Eur. Taigi, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų prašomą priteisti 1923,15 Eur sumą. Ieškovas laikosi pozicijos, jog draudimo įmokos, mokėtos iki išregistravimo, yra tiesioginė atsakovo veiksmų pasekmė, nes jeigu automobilio remontas būtų atliktas tinkamai ir laiku ir/arba jei rangovas būtų tinkamai informavęs užsakovą apie tikrąją darbų eigą, ieškovas nebūtų patyręs būtinybės laikyti automobilį registruotą ir mokėti draudimo įmokas už laikotarpį, kai juo faktiškai naudotis negalėjo. Atsakovas dėl ieškovo draudimo išlaidų (515,02 Eur) detaliai yra pasisakęs savo atsiliepime į ieškinį. Kadangi ieškovas šiuo klausimu nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, atsakovas laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos – transporto priemonės draudimo įmoka yra prievolė, kylanti iš draudimo sutarties ir mokama už draudiminės apsaugos suteikimą per visą poliso galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo automobilis naudojimas ar ne, todėl dar kartą tais pačiais argumentais dublike nesikartos.

Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. paaiškino, kad norėjo susitvarkyti savo automobilį. Jis kreipėsi į atsakovą, kaip į meistrą, kad darbai bus atlikti taip kaip buvo susitarta. Jis niekada nesakė ir neatsisakė atsiskaityti už atliktą darbą, jo vienintelis pageidavimas buvo, kad darbai būtų atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku. Po remonto automobiliu naudotis neįmanoma, o jis patyrė nuostolius, dėl šios situacijos liko be transporto priemonės. Jam buvo svarbus darbų atlikimo terminas, nes automobilį norėjo naudoti darbo reikalais, jis buvo priverstas nuomotis kitą automobilį. Automobilį pirko prieš 3 mėnesius (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo atlikta techninė automobilio apžiūra, automobilis buvo tvarkingas, (duomenys neskelbtini) buvo padaryta remonto apžiūra, pakeista kas buvo reikalinga, liko tik kėbulo smulkūs defektai, automobilis buvo pilnai naudojamas, eksploatuojamas, jis pilnai su automobiliu važiavo. Kai jis nuvažiavo pasiimti automobilį, atsakovas nenorėjo bendrauti, rado išardytą automobilį kieme, atsakovas perdavė automobilio raktus ir pasakė, kad bendraus per advokatus. Nebuvo perduotas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Jis laikinai išregistravo automobilį, kad išvengtų draudimo mokesčio. Tarp jo ir atsakovo buvo susitarta konkreti data, kada turėtų būti padarytas automobilis, kadangi jam automobilis buvo reikalingas darbui. Darbų terminas buvo pratęstas. Jis svarstė ne kartą nutraukti Sutartį, bet atsakovas ne vieną kartą pasakęs, kad liko nedaug ir tuoj bus baigta. Su atsakovu buvo bendraujama telefonu. Galutinai darbų kaina buvo suderinta pradinė kaina ir plius papildomi darbai, papildomi darbai buvo skaičiuojami kaip padarytas darbas, buvo susitarta, kad kai bus pilnai padarytas darbas, jis priima automobilį ir atsiskaito už darbus. Prieš Sutarties nutraukimą, t. y. mėnesį prieš buvo nuvykęs į vietą kartu su sutuoktine dviese, niekas nebuvo atlikta. Jis su atsakovu sutarė, kad per mėnesį turi būti atlikti darbai ir jis atvyks jo pasiimti. Po mėnesio atvyko pasiimti ir rezultatas yra toks, koks yra. Buvo sugadintos automobilio dalys, t. y. kiliminė danga, vidaus salonas, subraižytas, priekinė panelė, greičiausiai gruntuojant, apipurkšta. Buvo žadėta, kad atsakovas keis naujas automobilio detales, jis sumokėjo už naujas dalis, o kai automobilį atsiėmė, kelios detalės buvo naujos, o kitos buvo senos, t. y. priekiniai automobilio sparnai. Kai atvyko pasižiūrėti į vietą kaip daromi darbai, automobilio slenkstis buvo 1 cm paklaida, neatitikimas, tai jis pasakė atsakovui, už poros valandų atsakovas atsiuntė nuotraukas, kad viskas lygu, tai yra fiziškai neįmanoma per porą valandų taip padaryti, todėl jis įtarė, kad buvo slepiami defektai. Jis norėjo įsitikinti ar darbai buvo vykdomi tinkamai, todėl ir parašė į servisą. Automobilis atlikus sąmatą buvo su tuo pačiu tralu atvežtas pas jį į kiemą ir jis stovi nejudinamas. Remonto sąmata patvirtina, kad atsakovo darbai atlikti nekokybiškai. Jam buvo žinoma, kokia buvo automobilio kėbulo dalių būklė iki jo perdavimo remontui atsakovui. Korozija buvo matoma minimaliai, pradedant remonto darbus pasimatė daugiau. Automobilis buvo atvežtas atsakovui ir jis viską darė, arba jo pavesti žmonės. Viskas, kas yra nuotraukose yra atlikta atsakovo. Nors iki darbų pabaigos buvo likęs mėnesis, darbai turėjo būti pabaigti, kadangi pasidomėjus kiek užtrunka dažymo darbai, t. y. glaistymas, dažymas, užtrunka apie 3-4 savaites, buvo likęs mėnuo ir automobilis turėjo pradėtas dažyti glaistyti, o jis nebuvo net suvirintas. Automobilio būklė blogėjo, nes jo automobilis nebuvo uždengtas, buvo apipurkštas dažais, gruntais, o kiti automobiliai tvarkomi. Jis fotografuodavo automobilį, tačiau atsakovas sakė, kad pats pateiks automobilio nuotraukas. Jis iš savo įmonės nuomojosi pakaitinį automobilį, 1923,15 Eur suma buvo apskaičiuota, yra skaičiuojama automobilio vertė ir jis moka mokesčius nuo automobilio vertės, tie mokesčiai kiekvieną mėnesį yra kitokie, kurią atskaičiuoja už automobilio naudojimąsi. Jis automobilį norėjo atstatyti į pradinę padėtį koks jis išvažiavo iš gamyklos. Buvo nublukę, nubraižyti dažai, vietomis kur matėsi pažeidimai, todėl buvo nuspręsta sutvarkyti visą kėbulą. Važiuoklė ir variklis buvo pilnai sutvarkyti iki atidavimo kėbulo darbams. Po automobilio įsigijimo buvo atliktas variklio remontas (duomenys neskelbtini). Atsakovą susirado iš skelbimų per internetinę platformą. Jis automobilį įsigijo už 30 000 kronų, apie 3000 Eur. Konkrečiai buvo sutarta, kad bus tvarkomas visas kėbulas, glaistymas, dažymas, dugno darbai. Pagal jo duomenis automobilis anksčiau nebuvo daužtas, (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje nėra duomenų, kad būtų autoįvykis. Atsakovas pasakė, kad šių automobilių slenksčiai būna papuvę, todėl reikia juos virinti, jis su tuo sutiko. Atsakovas taip pat nurodė, kad tų dalių pakeisti neįmanoma. Atsakovas sakė, jog vidaus darbai bus atliekami už papildomą kainą. Vidaus remontas, tai kas nesimato iš išorės, visos kėbulo dalys, kurios nesimato iš išorės. Atsakovas tarėsi kokias naujas detales reikės pirkti, jis jam už jas sumokėjo. Kvitų už pirktas dalis nepateikė, jis atsiuntė nuotraukas internetinėje parduotuvėje, ir raštu parašyta ranka suma. Atsakovas buvo griežtai prieš pervedimus, visus pinigus jis ėmė grynais. Yra kvitai už pinigų paėmimą. Per susitartą terminą atsakovas patikino, kad viską padarys. Konkrečiai buvo susitarta, kad bus keičiami nauji sparnai, bus šonai, arkos keičiamos, keičiami slenksčiai, tvarkomas po galiniu bamperiu parūdijimas. Bet slenksčiai buvo virinami, o ne keičiami, galinis bamperis nebuvo pakeistas, priekiniai slenksčiai yra virinti ir seni, o ne nauji, nors už dalis sumokėta. Atsakovas pats pasiūlė atvažiuoti pažiūrėti automobilio, jis nuvyko, jis pamatė, kad vėluojama daryti darbus. Atsakovas vidaus darbų atlikimo neskaičiavo, kaip darbų pratęsimo, kadangi dirba su broliu ir jis jam padeda, jis akcentavo, kad bus spėta į terminą. Jis pasikvietė, kad pažiūrėtų vidų ir įvertintų kokia jo nuomonė, ar tvarkyti, ar ne. Jis akcentavo, jog keisti viską ką įmanoma pakeisti. Į tą pačią kainą nebuvo įskaičiuota minėti darbai, buvo sutarta, kad minėti darbai bus atlikti už papildomą kainą ir bus suskaičiuota, kai bus atlikti darbai. Pirmam terminui baigiantis jis atvyko atsiimti automobilio, nes atsakovas su juo nenorėjo su juo bendrauti, buvo momentas, kai nuotraukų nesiuntė. Atsakovas žadėjo padengti kelto bilietus, kad grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis grąžino bilietus, todėl už tai pinigų nereikalavo. Prieš jam atvykstant, atsakovas parašė, kad automobilis tuoj bus dažomas. Bilietus į keltą jis nusipirko 2-3 dienas iki atvykimo apžiūrėti. Jis nematė, kad vizualiai kažkas būtų daroma. Pirmą kartą atsakovu pasitikėjo ir sutiko pratęsti terminą darbams atlikti. Po to kelis kartus buvo nuvykęs pažiūrėti automobilio. Sutuoktinė prieš remontą matė automobilį, kėbulo nuotraukas sutuoktinė matė. Kai jis nuvažiuodavo pažiūrėti, jis nematydavo automobilio vidaus, matydavo tik automobilio išorę. Jis matė ne kartą, kad atsakovas klijavo automobilį. paskutinį kartą atsakovas jį informavo, kad jis turi pasiimti automobilį per 3 dienas, jis ieškojo kas paims automobilį. Jis kartu su sutuoktine vyko atsiimti automobilio. Prieš atvykstant buvo susitarta su vertintoju dėl automobilio vertinimo ir jis įvertino automobilį vietoje. O automobilį įmonė su kuria buvo susitarta dėl automobilio paėmimo nugabeno į servisą ir buvo priimta sprendimas automobilį gabentis namo. Prieš įsigyjant jis turėjo kitą automobilį, jis yra naudojamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) irgi turėjo, bet pardavė prieš metus. Tuo metu dar jis nebuvo įsigijęs automobilio. Tuo metu nesinuomojo jis automobilio, nes važinėjo su bendradarbiu kartu į darbą. Už draudimą jis prašo priteisti patirtas išlaidas, nes negalėjo naudotis automobiliu, o už jį turi mokėti mokesčius. Jis spalio mėnesio 20 dieną buvo pats atvykęs pas atsakovą. Iš (duomenys neskelbtini) jis atskrido lėktuvu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja A. R. paaiškino, kad ieškovas ne kartą buvo išreiškęs žodžiu nepasitenkinimą ir prašė taisyti trūkumus, bet nebuvo niekas daroma, todėl ir buvo nutraukta sutartis. Konkrečiai nėra nurodyta vertintojo išvadoje, kad dėl atsakovo veiksmų atlikti nekokybiški darbai, bet savaime suprantama, kad tai įvyko dėl atsakovo veiksmų. Eksperto vertinimas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir dirbantis asmuo, kuriam automobilis būtina transporto priemonė, vežami įrankiai, buitinė technika, tai tiesiogiai susiję su pajamomis ir kasdienine jo veikla, todėl jis iškėlė esmines sutarties sąlygas atsakovui, t. y. darbų kokybė ir terminas, 2024 m. liepos 24 d. buvo sudaryta Sutartis, kuri aiškina, kad darbai turi būti atlikti iki spalio 20 dienos. Šis terminas buvo aiškiai numatytas, kurį atsakovas kaip profesionalus paslaugų teikėjas nustatė įvertinęs darbų apimtį, automobilio būklę ir savo galimybes. Ieškovas būdamas vartotojas ir gyvendamas (duomenys neskelbtini) neturėjo nei techninių žinių nei realios galimybės savarankiškai įvertinti darbų sudėtingumo. Ieškovas rėmėsi atsakovo kaip specialisto vertinimu. Atsakovas sutartimi įsipareigojo teikti 2 metų garantiją ir atlikti kokybišką kėbulo remontą, pakeisti detales naujomis. Ieškovas dar iki Sutarties sudarymo investavo į automobilį, atliko būtinuosius darbus. Ieškovas organizavo automobilio pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sumokėjo atsakovui 1300 Eur avansą, vėliau papildomai 320 Eur už medžiagas, ir 759 Eur už papildomus darbus. Tačiau pirmojo atvykimo metų 2024 m. rugsėjo mėnesį ieškovas rado tik pradėtus virinimo darbus. Gruodį atvykęs jokio progreso nematė, balandį atvykęs su sutuoktine automobilį rado dar blogesnės būklės. Atsakovas teikė tik pažadus. Ieškovas reiškė pretenzijas sutvarkyti automobilį. 2025 m. gegužės 30 d. automobilis buvo atsiimtas, ieškovas matė, kad automobilis buvo sugadintas, apipurkštas, pradegintomis vidaus dangomis, nekokybiškomis konstrukcijos, detalės nebuvo pakeistos naujomis, kaip buvo žadėta. Byloje pateiktas eksperto apžiūros aktas aiškiai įrodo, kad remontas nebuvo užbaigtas ir atliktas ne kokybiškai. UAB (duomenys neskelbtini) sąmata patvirtina, kad visą remontą reikia atlikti iš naujo. Šiai dienai remonto kaina sudaro 10 312,05 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vyriausia pardavėja, išsilavinimas aukštesnysis. Ieškovas yra jos vyras. Vyras grįžo iš (duomenys neskelbtini) mikroautobusu. Ieškovas sutarė su A. P. dėl automobilio dažymo, jį nuvarė į meistro dirbtuves ir ten jį paliko. Vyras sakė, kad reikės perduoti pinigų sumas, atsakovas atvykdavo pas ją į darbą, vieną kartą suma buvo už detales, kitą kartą už darbus, kuriuos meistras rado ką daryti. Trečią kartą tą žmogų matė, kai nuvažiavo su vyru pas tą žmogų pasiimti automobilį, kuris turėjo būti pilnai padarytas. Nuvažiavę automobilį rado tokį patį, net ne specialisto akim, buvo daug kur kreivai suvirinta, buvo prašyta visų brokus ištaisyti ir buvo sutarta, kad visi darbai bus padaryti gegužės 15 d. Su atsakovu viskas buvo aptarta, tačiau nieko nebuvo padaryta. 2024 m. liepos 29 d. buvo paduota atsakovui 1300 Eur, 2024 m. lapkričio 11 d. už vidaus kėbulo darbus atsakovui buvo paduota 769 Eur. Taip pat buvo paduota 320 Eur už kėbulo detales. Kai sutuoktinis įsigijo automobilį, jis buvo normalus, buvo kažkiek rūdžių, bet su juo buvo galima važinėti. 2025 m. balandžio mėnesį važiavo kartu su sutuoktiniu pas atsakovą, kai nuvyko pamatė, kad mikroautobusas buvo visas išardytas, kiek glaistyta, bandyta dažyti, pilnos dirbtuvės detalių, visur aptaškyta dažais, darbas padarytas nekokybiškai, kreivai suvirinta, priekinės durys keleivio neužsidarė. Atsakovas sakė, kad negali padaryti, nes gruntas netinka kažkoks. Sutuoktinis ieškojo meistro (duomenys neskelbtini) dėl kainų ir daug meistrų tvarkė ankstesnius automobilius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis automobilį norėjo sutvarkyti, pilnai važiuoklę tvarkė, variklį tvarkė, saloną visą norėjo pakeisti, nudažyti. Darbų atlikimo terminas buvo svarbus, todėl, kad sutuoktinis būtų galėjęs su sutvarkytu automobiliu vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, o dabar reikėjo nuomotis svetimą automobilį. Prieš tvarkymą sutuoktinis jau buvo investavęs į automobilį, tvarkė jį, (duomenys neskelbtini) tvarkė važiuoklę, (duomenys neskelbtini) tvarkė variklį. 2389 Eur buvo sumokėta atsakovui. Komunikacija su atsakovu buvo gera, visą laiką gražiai šnekėjo, daug kalba, mažai daro. Nepasitenkinimai buvo atsakovui išsakyti. Nežino ar automobilis išregistruotas. Sutuoktinis nuomojosi automobilį, paskui nusipirko minėtą automobilį, paskui toliau nuomojosi automobilį.

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovas 2024 m. liepos 24 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria šalys susitarė, jog atsakovas (vykdytojas) atliks transporto priemonės Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, kėbulo remonto ir dažymo darbus, o ieškovas (užsakovas) už atliktus darbus atsiskaitys. Pagal sutartį vykdytojas įsipareigojo kokybiškai atlikti kėbulo remonto darbus ir suteikti 2 metų garantiją korozijos pažeistoms, remontuotoms detalėms. Pridedamos nuotraukos kėbulo remonto darbų metu. Atliekant darbus naudoti savo medžiagas, darbo įrankius ir mechanizmus, darbus atlikti iki 2024 spalio 20 d. Užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėti vykdytojui 30 proc. nuo bendros sumos prieš pradedant darbus (1300 Eur) ir 70 proc. nuo bendros sumos pilnai atlikus ir pridavus atlikta darbą (2700 Eur). Iš 2024 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovo sutuoktinė J. B. atsakovui sumokėjo 1300 Eur už kėbulo darbus.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis, t. y. rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies, t. y. užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2013">3K-3-225/2013</a>, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUzLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-253-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-253-469/2018">e3K-3-253-469/2018</a>, 23 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuris yra verslininkas, užsiimantis automobilių remonto veikla, pagal ieškovo užsakymą atliko ieškovui priklausančio automobilio remonto darbus, kurie buvo susiję su asmeniniais ieškovo poreikiais, darytina išvada, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti 17 831,64 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro, 10 313,05 Eur remonto išlaidų, pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini); 2389 Eur išlaidų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus; 2011,42 Eur išlaidų kelionėms (skrydžiai, keltas, transportas) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilio pervežimui; 1923,15 Eur išlaidų pakaitinio automobilio nuomai; 515,02 Eur transporto priemonės draudimo (duomenys neskelbtini) išlaidų; 400 Eur išlaidų už nepriklausomo eksperto vertinimo paslaugas pagal 2025 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 280 Eur išlaidų automobilio remonto užsakymui UAB (duomenys neskelbtini). Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu terminu ir vėliau nepagrįstai buvo vilkinami daugiau nei 7 mėnesius, darbų kokybė neatitinka sutarties sąlygų, darbai nepriduoti (priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas), rangovas nesilaikė bendradarbiavimo ir tinkamo informavimo pareigos, nepagrįstai sulaikė automobilį, dėl termino pažeidimo ir nekokybiško darbo patirti dideli finansiniai nuostoliai, dėl ko prievolės įvykdymas prarado prasmę.

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

Vertinant atsakovo atliktų darbų kokybę, pirmiausia turi būti nustatyta, dėl kokios apimties automobilio remonto darbų šalys susitarė. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju rašytinė užsakymo paraiška nebuvo užpildyta, kadangi byloje yra pateiktas 2025 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovas 2024 m. liepos 24 d. atliko transporto priemonės Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto paslaugą, nesilaikydamas Aprašo 29 ir 38 punktų reikalavimų, t. y. automobilio remonto paslauga pradėta teikti neužpildžius užsakymo paraiškos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šalys buvo sudarę rašytinę darbų sutartį ir dėl remonto paslaugų šalys susitarė raštu.

Nors priimdamas užsakymą atsakovas pažeidė Aprašo reikalavimus, susijusius su užsakymo priėmimo įforminimu, tačiau aplinkybės dėl ieškovo užsakytų remonto darbų apimties šiuo atveju nustatytinos remiantis šalių sudaryta darbų sutartimi, šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas tiek ieškinyje ir dublike nurodė, tiek paaiškino teismo posėdžio metu, kad ieškovas 2024 m. liepos mėnesį per elektroninį portalą www.paslaugos.lt įkėlė skelbimą dėl automobilio remonto (kėbulo remonto, skardų suvirinimo, kokybiško dažymo darbams). Į skelbimą atsiliepė daug įmonių ir pavienių meistrų, tačiau ieškovas pasirinko atsakovą A. P., teikiantį paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, kadangi pastarasis nurodė darbus galintis pradėti nedelsiant, be kita ko, žadėjo 2 metų garantiją atliktiems darbams, ant pažeistų bei virintų vietų lieti alavą, garantavo darbų kokybę. Taip pat ieškovas nurodė, kad pradėjus darbus, atsakovo nurodymu atsirado papildomų darbų (vidaus skardų virinimas), atsakovas atsiuntė ranka surašytą sąrašą medžiagų bei išlaidų. Atitinkamai ieškovas dar papildomai sumokėjo atsakovui 769 Eur už papildomus darbus ir 320 Eur už medžiagas. Atsakovas patvirtino, kad 2024 m. liepos 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti kėbulo remonto darbus ir suteikti 2 metų garantiją korozijos pažeistoms, remontuotoms detalėms. Kėbulo remonto darbai apėmė tik automobilio išorinius darbus. Taip pat atsakovas nurodė, jog jam pradėjus vykdyti darbus buvo pastebėta, jog siekiant kokybiškai atlikti remonto darbus būtų reikalingi papildomi remonto darbai, kurie apėmė automobilio kėbulo vidaus darbus. Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl kėbulo remonto ir dažymo darbų, taip pat papildomai buvo susitarta dėl papildomų kėbulo vidaus darbų (vidaus skardų virinimo).

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties įvykdymo terminai nustatomi šalių susitarimu, nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas – rangovo atlikto darbo rezultatas yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kaina, jeigu šalys nesusitaria kitaip, nėra esmine sutarties sąlyga, rangos sutartyje paprastai nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Iš byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties matyti, jog šalys susitarė darbų terminą, t. y. jog atsakovas darbus atliks iki 2024 m. spalio 20 d. Taip pat iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, jog šalys bendravo, t. y. ieškovas teiravosi pas atsakovą dėl darbų atlikimo, o atsakovas atsiųsdavo automobilio nuotraukas, taip pat matyti, jog ieškovas buvo nuvykęs pas atsakovą pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Vis tik, iš susirašinėjimų matyti, kad einant numatytam darbų terminui į pabaigą, darbai nebuvo atlikti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pagal Sutarties nuostatas automobilio remonto darbus buvo suplanuota užbaigti iki 2024 m. spalio 20 d., tačiau atsakovas dar prieš pasirašant sutartį informavo ieškovą, kad remontų darbų negalės pradėti anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo mėnesį Akivaizdu, jog atsakovas verčiasi automobilių remonto darbais, todėl prieš sutikdamas atlikti darbus galėjo numatyti, jog minėti darbai užtruks ilgiau ne buvo numatytas sutartyje darbų terminas, o būtent kaip pats nurodė, kad darbus galės pradėti tik rugsėjo mėnesį, atsakovas darbams atlikti turėjo mėnesį su puse, todėl nėra aišku kodėl atsakovas galimai numatydamas, jog nespės atlikti darbų sutiko darbus atlikti iki minėtos datos. Analizuojant pateiktų nuotraukų turinį matyti, jog darbų atlikimo terminas ne vieną kartą buvo šalių pratęsiamas, paskutinis šalių sutartas ieškovo darbų atlikimo terminas nustatytas 2025 m. gegužės 15 d. Atsakovas pats pripažino, jog darbų iki galo taip ir neatliko. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, daroma išvada, jog šalių nustatytas darbų terminas buvo pažeistas ir, nors abiejų šalių sutarimu darbų terminas buvo pratęstas, tačiau darbai iki galo taip ir nebuvo atlikti.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jo veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo grindžiamas tuo, jog atsakovas negrąžino ieškovui transporto priemonės būtent tokios komplektacijos ir kokybės, kokios gavo, darbai nebuvo atlikti pagal sutartį, medžiagos nebuvo panaudotos ar panaudotos netinkamai, automobilio būklė liko blogesnė nei prieš jo perdavimą.

Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-469/2015">3K-3-288-469/2015</a>). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>).

Iš pridėtos šalių sudarytos sutarties matyti, jog šalys sutarė dėl kėbulo remonto ir dažymo darbų, taip pat šalys susitarė dėl papildomų kėbulo vidaus darbų (vidaus skardų virinimo).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad konkrečiai buvo susitarta, kad bus keičiami nauji sparnai, bus šonai, arkos keičiamos, keičiami slenksčiai, tvarkomas po galiniu bamperiu parūdijimas. Bet slenksčiai buvo virinami, o ne keičiami, galinis bamperis nebuvo pakeistas, priekiniai slenksčiai yra virinti ir seni, o ne nauji, nors už dalis sumokėta. Atsakovas pats pasiūlė atvažiuoti pažiūrėti automobilio, ieškovas nuvyko, jis pamatė, kad vėluojama daryti darbus.

Kadangi šalys visą darbų atlikimo laikotarpį bendravo per „Messenger“ programėlę, iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas nusiuntė atsakovui automobilio slenksčio nuotraukas paklausdamas ar matosi skirtumas, atsakovas atsakydamas į klausimą nurodė, kad atsiųs nuotraukas su durimis, vėliau atsakovas informavo ieškovą, kad minėtas automobilio vietas aptaisė. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas atlikdamas automobilio remonto darbus, juos atliko netinkamai, netinkamas atliktų darbų rezultatas akivaizdžiai matosi šalių pateiktuose susirašinėjimuose.

Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 10 313,05 Eur remonto išlaidas, pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodo, kad nurodyta suma grindžiama nepriklausomo UAB (duomenys neskelbtini) pateikta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2025 m. birželio 12 d., po faktinės transporto priemonės apžiūros, kurios metu nustatyta, kad rangovas darbus atliko nekokybiškai, o visas remontas turi būti kartojamas iš naujo. Šio serviso vertinimas yra pagrįstas faktine apžiūra, išoriniais ir vidiniais defektais, nurodyti konkretūs darbai, jų apimtis, būtinos detalės ir medžiagos. Nurodo, kad autoserviso sąmata yra tikslesnė už nepriklausomo vertintojo A. V. pateiktą turto vertinimo išvadą, kurioje nurodyti tik orientaciniai remonto kaštai (6442,94 Eur), taikant turto vertinimui būdingą metodiką, o ne faktines remonto išlaidas. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė sąmatą pagal tikrą automobilio apžiūrą, o ne teorines rinkos kainas. A. V. vertinimo išvada grindžiama rinkos verte, daliniu dalių nuvertinimu, o ne tikrosiomis remonto sąnaudomis. Be kita ko, pats A. V. vertinimo išvadoje pažymėjo, kad galimi paslėpti defektai, kurie paaiškės tik remonto metu.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad vertintojo išvadoje nėra pateikta objektyvi techninė analizė, leidžianti nustatyti defektų kilmę, o sąmata faktiškai numato kapitalinį automobilio atstatymą, įskaitant darbus ir detales, nesusijusias su darbų sutarties objektu.

Ieškovas įrodinėdamas atsakovo remonto darbų trūkumus iš esmės remiasi 2025 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata. Iš 2025 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktos transporto priemonės Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog remonto atlikimo darbų kaina – 2829 Eur, dažymo kaina – 4725,18 Eur ir dalių kaina – 969 Eur, iš viso 8523,18 Eur su PVM – 10 313,05 Eur.

Vis tik, sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodomoms aplinkybėmis, kad remonto sąmatoje gali būti įvardinti papildomi automobilio dalių darbai, dėl kurių šalys sudarytoje darbų sutartyje nebuvo susitariusios. Remonto sąmata galimai yra parengta, vertinant bendrą transporto priemonės techninę būklę, o ne tikslu įvertinti konkrečių atsakovo transporto priemonei atliktų darbų kokybę, todėl vien tik ieškovės pateikta 2025 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata nėra pakankamas įrodymas ieškovės realių nuostolių dydžiui pagrįsti.

Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas remiasi ieškovo pateiktos automobilio 2025 m. gegužės 30 d. sudarytos vertinimo ataskaitos nurodytais duomenimis. Iš 2025 m. gegužės 30 d. kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vertintojas A. V. įvertino transporto priemonės Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būklę ir pateikė išvadą, t. y. atlikus remonto kaštų skaičiavimus, gauti sekantys rezultatai: transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą – 5911,82 Eur, apskaičiuoti orientaciniai remonto kaštai (įskaitant dalių nusidėvėjimą) – 6442,94 Eur (109 proc.), likutinė vertė (realizuojant naudotų dalių rinkoje – aukciono pasiūlymas) – 1573 Eur, nuostolis dėl apgadinimo – 4338,82 Eur. Analizuojant minėtos transporto priemonės vertinimo ataskaitą matyti, jog vertintojas nustatė atkūrimo (remonto) kaštus, kuriuos sudaro – remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė ir dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė. Šiuo atveju licencijuoto vertintojo sąmata yra tikslinė ir parengta remiantis kelių metodų taikymu, remiantis ne vienos Lietuvos autoremonto įmonės, serviso, vykdančių automobilių remontą duomenų analize.

Be to, teismas neturi pagrindo nesutikti su automobilio vertinimo ataskaitoje 2025 m. gegužės 30 d. nurodytais duomenimis, nes atsakovas, pateikdamas prieštaravimus dėl jo manymu netinkamais nustatytos automobilio vertės, į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pripažinti ginčo automobilio vertę buvus kitokia.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a> 23 punktas). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių buvimą, ieškovas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę – atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškovo reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo tenkinamas (CPK 12, 178 straipsnis).

Aptarti duomenys patvirtina, jog minėtos transporto priemonės vertė yra sumažėjusi bei jai yra reikalingas remontas, norint ja naudotis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti remonto išlaidas tenkinamas iš dalies ir priteisiama 6442,94 Eur atstatomoji remonto išlaidų suma.

Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 2389 Eur išlaidų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus (avansinis mokestis, mokėjimas už medžiagas ir papildomus darbus. Nurodo, kad 2024 m. liepos 29 d. ieškovas sumokėjo avansinį mokestį 1300 Eur. Pradėjus darbus, atsakovo nurodymu atsirado papildomų darbų (vidaus skardų virinimas), atsakovas atsiuntė ranka surašytą sąrašą medžiagų bei išlaidų. Atitinkamai ieškovas dar papildomai sumokėjo atsakovui 769 Eur už papildomus darbus ir 320 Eur už medžiagas.

Iš 2024 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovo sutuoktinė J. B. atsakovui sumokėjo 1300 Eur už kėbulo darbus. Iš 2024 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovo sutuoktinė atsakovui sumokėjo 769 Eur už vidaus kėbulo darbus. Taip pat iš pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovo sutuoktinė atsakovui sumokėjo 320 Eur už vidaus kėbulo detales.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, į ieškovo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pastebėtina, jog atstatomoji transporto priemonės remonto išlaidų suma 6442,94 Eur, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo 2389 Eur išlaidų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kadangi tokiu atveju ieškovas nepagrįstai įgytų papildomą pinigų sumą ir būtų laikoma dvigubu nuostolių atlyginimu. Nors atsakovas ne tik darbų neatliko pilnai, bet ir pablogino transporto priemonės būklę, kuriai šiuo reikalingas didesnių išlaidų reikalaujantis remontas, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti 2389 Eur išlaidas laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi transporto priemonės atstatymo kaštai į buvusią padėtį, pagal automobilio vertinimo ataskaitą, sudaro 6442,94 Eur sumą.

Ieškovas prašo priteisti 2011,42 Eur išlaidas kelionėms (skrydžiai, keltas, transportas) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilio pervežimui. Nurodė, jog ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl, sudarydamas sutartį su atsakovu, ieškojo profesionalaus asmens, kuris darbus atliktų ne tik kokybiškai, bet ir greitai. Ieškovas keltu atvyko į (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 26 d. – 2024 m. liepos 3 d. laikotarpiui tikslu pervežti automobilį remontui. Ieškovas atvyko 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 30 d. laikotarpiu, kad perduotų automobilį rangovui ir pasirašytų sutartį. Artėjant darbų pabaigos terminui, ieškovas grįžo į (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 14 d., tačiau pamatė, kad darbai vos pradėti, automobilis tik pradėtas virinti. Kadangi atsakovas pažadėjo, kad „iki naujų metų viskas bus baigta“, ieškovas ketvirtą kartą atvyko 2024 m. gruodžio 22 d. – 2025 m. sausio 3 d. laikotarpiu, tačiau rado automobilį net prastesnėje būklėje. Ieškovas ketvirtą kartą atvyko 2024 m. gruodžio 22 d. – 2025 m. sausio 3 d. laikotarpiu, tačiau rado automobilį net prastesnėje būklėje. Atsakovas dar kartą pažadėjo, kad „iki Velykų tikrai viskas bus baigta“, dėl ko ieškovas pakartotinai įsigijo kelto bilietus 2025 m. balandžio 15 – 2025 m. balandžio 22 d., o atvykus priimti darbus ir vėl pamatė nesutvarkytą automobilį.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog ieškovas į nuostolius priskaičiuoja net kelionės išlaidas kuomet automobilį transportavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tikslu jį perduoti atsakovui. Ieškovo atvykimai į (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. sausio 3 d. ir nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. sutampa su didžiosiomis metų šventėmis, t. y. Šv. Kalėdos, Naujieji metai ir Šv. Velykos. Todėl pagrįstai manytina, jog ieškovo atvykimai į (duomenys neskelbtini) minėtais laikotarpiais yra susiję su didžiosiomis metų šventėmis, nei tikslingu atvykimu dėl automobilio. Be to tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad automobilis šiais laikotarpiais būtų perduodamas ar kad ieškovas turėtų pagrįstą lūkestį jį atsiimti būtent per didžiąsias metų šventes, todėl ieškovo kelionės į (duomenys neskelbtini) labiau sietinos su asmeniniais poreikiais bei švenčių minėjimu.

Taip pat ieškovas prašo priteisti 1923,15 Eur išlaidų pakaitinio automobilio nuomai. Nurodė, jog automobilis ieškovui yra reikalingas nuolatiniam naudojimui tiek darbinėje veikloje, tiek kasdieniuose poreikiuose, o atsakovas per beveik 10 mėnesių laikotarpį darbų nebaigė ir automobilio negrąžino tinkamos būklės, ieškovas buvo priverstas naudotis kita transporto priemone. Pakaitinis automobilis buvo nuomojamas iš įmonės, kurioje ieškovas dirba.

Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas neinformavo atsakovo, o juo labiau tarp šalių nebuvo susitarimo, jog tuo laikotarpiu kuomet automobilis bus remontuojamas, ieškovas nuomosis pakaitinį automobilį, o atsakovui uždelsus atlikti darbus, bus pareikalauta padengti pakaitinio automobilio nuomai patirtas išlaidas. Tokia informacija ir sąlyga tarp šalių nebuvo nei aptarta, nei derinta. Be to, pats ieškovas pripažįsta, kad darbų atlikimo terminai buvo pratęsti jo paties sutikimu (gera valia).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaidas kelionėms. Pirmiausia pažymėtina, tai, jog ieškovas pats sutiko pratęsti sudarytą darbų sutartį ir ne vieną kartą, suvokdamas, jog pratęsiant sutarties terminus atitinkamai ir ilgės atliekamų darbų terminas, todėl ieškovas pratęsdamas darbų terminus, prisiėmė riziką, kad ieškovo patiriamų išlaidų dydis ateityje tik didės.

Be to, ieškovas visiškai nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo išlaidas susijusias su automobilio parvežimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kadangi šalys sutartyje buvo susitarę dėl automobilio remonto darbų, o ne automobilio parvežimo. Taip pat iš nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas buvo grįžęs Velykų ir Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, nors iš pridėtų susirašinėjimų matyti, jog tarp šalių nebuvo susitarimo, kad būtent iki Velykų ar Naujųjų metų automobilio remonto darbai bus baigti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2011,42 Eur išlaidų kelionėms priteisimo atmetamas.

Ieškovas prašo priteisti 515,02 Eur transporto priemonės draudimo (duomenys neskelbtini) išlaidų. Nurodė, jog minėti nuostoliai yra susiję susijusius su privalomu transporto priemonės draudimu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį, kai negalėjo naudotis automobiliu dėl atsakovo netinkamai vykdytos sutarties. Ieškovas pagrįstai nesustabdė draudimo galiojimo, kadangi turėjo pagrįstą lūkestį, jog automobilio remontas truks ne ilgiau kaip keletą mėnesių, o ne beveik metus.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp automobilio remonto darbų ir sutartinės prievolės mokėti privalomojo draudimo įmokas. Automobilio buvimas atsakovo žinioje nėra priežastis, dėl kurios ieškovas turėjo mokėti draudimo įmokas – jis jas būtų mokėjęs nepriklausomai nuo to, ar automobilis eksploatuojamas, ar ne.

Šiuo atveju taip pat yra sutiktina su atsakovo pozicija, jog draudimo įmokų mokėjimas nėra susijęs su ieškovo patirtais nuostoliais dėl atsakovo atliktų remonto darbų.

Be to, CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas), taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, pripažįstamos ne tik išlaidos ekspertizėms, faktinių aplinkybių konstatavimui atlikti ar žalos dydžiui apskaičiuoti, šiomis išlaidomis pripažįstamos ir teisinės išlaidos (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTk3Ny01NTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1977-553/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1977-553/2016">2A-1977-553/2016</a>, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE3OTktNTkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1799-590/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1799-590/2016">e2A-1799-590/2016</a>), o taip pat išlaidos patirtos siekiant užfiksuoti įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjE5NS02NTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2195-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2195-656/2016">2A-2195-656/2016</a>, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUzLTU0NC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-53-544/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-53-544/2017">e2A-53-544/2017</a>).

Ieškovas patyrė 400 Eur išlaidas už 2025 m. gegužės 30 d. vertinimo ataskaitą bei 280 Eur išlaidas automobilio remonto užsakymui UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas šiais įrodymais rėmėsi įrodinėdamas savo ieškinį byloje ir šie įrodymai buvo tiriamas teisme bei jais remiamasi priimant sprendimą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos 680 Eur išlaidos yra pagrįstos ir patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies turinį, todėl priteistinos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas).

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-443-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-443-969/2017">e3K-3-443-969/2017</a>, 15 punktas). Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos. Tai patvirtina mokėjimo dokumentai ar kiti įrodymai. Būtinumas, kaip bylinėjimosi išlaidų požymis, reiškia, kad jos neišvengiamos. Pagrįstumas reiškia, kad išlaidų dydis atitinka protingumo reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2008">3K-3-553/2008</a>).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MC0zMTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-50-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-50-313/2024">3K-7-50-313/2024</a>).

Ieškovas šioje byloje patyrė 3476 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 401 Eur žyminis mokestis ir 3075 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 39,95 procentais (7122,94 Eur / 17 831,64 Eur x 100), todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1388,66 Eur (3476 Eur x 39,95 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2117 Eur, todėl atmetus 60,05 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų (100 proc. – 39,95 proc.) proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1271,26 Eur (2117 Eur x 60,05 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį ir abiejų šalių naudai iš priešingos šalies priteisus bylinėjimosi išlaidas už patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismo vertinimu, siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai iš viso 117,40 Eur (1388,66 Eur – 1271,26 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje nesusidarė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

- 7122,94 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 94 ct) nuostolius;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7122,94 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 94 ct) sumos, nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- 117,40 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis