Dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika (toliau - ir Metodika) neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui

Administracinė byla Nr. eI4-3720-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01146-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1433-918/2022 sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (toliau – ir Prašymas) patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 (toliau – ir Įsakymas) patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika) neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ pažeidus trikamienio karpotojo beržo šaknis. Pareiškėjo teigimu, žalos, padarytos sunaikinus ar pažeidus želdynus atlyginimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kurios redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. lapkričio 21 d. yra nurodyta, kad želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius nustato Aplinkos ministerija (26 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu galiojančioje Želdynų įstatymo redakcijoje yra aiškiai reglamentuota, kad įstatymo įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos, apskaičiuodamos želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymu, aplinkos ministro tvirtinama Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Šiuo metu galiojančio Želdynų įstatymo 30 straipsnyje (Neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimas) nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, o pareikšti ieškinius dėl neteisėto želdinių naikinimo ir (ar) neteisėta veikla padarytos žalos želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymu, aplinkos ministro tvirtinama Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

3. Pareiškėjo teigimu, nei galiojusio Želdynų įstatymo 10 straipsnyje, nei šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijos 5 straipsnyje savivaldybėms nesuteikta kompetencija tvirtinti želdinių atkuriamosios vertės apskaičiavimo metodikos, nepriklausomai nuo to, kaip atitinkama metodika būtų pavadinta. Civilinėje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija žalą įrodinėja vadovaudamasi želdinių atkuriamąja verte, apskaičiuota ne pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, bet savo pačios parengta Metodiką, kurios parengti ir patvirtinti negalėjo, nes Želdynų įstatymas atitinkamos metodikos tvirtinimo funkciją ir kompetenciją nustato aplinkos ministerijai (ministrui). Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus, todėl jo įsakymas ir juo patvirtinta Metodika prieštarauja šiuo metu galiojančio Želdynų įstatymo 5 ir 30 straipsniui bei iki 2021 m. lapkričio 21 d. galiojusios Želdynų įstatymo redakcijos 10 straipsniui ir 26 straipsnio 3 daliai.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (Vilniaus savivaldybės administracija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė nutraukti administracinę bylą dėl Metodikos teisėtumo ištyrimo kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, o šio reikalavimo netenkinus – atmesti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Metodika nėra norminis teisės aktas, nes nei nustato kokių nors elgesio taisyklių, nei yra skirta individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Atsakovo teigimu, Metodika neatitinka nė vieno iš septynių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų norminio akto požymių, nes joje yra nustatomi atitinkami organizacinio pobūdžio įpareigojimai savivaldybės struktūriniams padaliniams, kuriuos jie pagal kompetenciją privalo atlikti vadovaudamiesi Įsakymu patvirtina Metodika. Atsakovo teigimu, tiek Įsakymas, tiek juo patvirtina Metodika yra vidaus administravimo (organizacinio tvarkomojo pobūdžio) aktas, kuris nėra norminis administracinis aktas, ir dėl to negali būti tyrimo objektu norminėje administracinėje byloje. Dėl šios priežasties, atsakovo vertinimu, Metodikos teisėtumo tyrimas norminėje byloje yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 dalies II skyriaus nuostatoms dėl aktų, kurių teisėtumas gali būti tikrinamas, taip pat prieštaraujantis ABTĮ 2 straipsnio 9 punkte įtvirtintai norminio administracinio akto sąvokai ir šią sąvoką nuosekliai išplėtojusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

6. Atsakovas taip pat nurodė, kad Įsakymu nebuvo paneigtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Želdynų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi 2020 m. liepos 10 d. – 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) nuostatos ar viršyti Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai želdynų ir želdinių valdymo srityje, ar dubliuotos kitų institucijų šioje srityje nustatytos funkcijos. Atsakovo teigimu, Metodika nėra skirta nei nustatyti ar apskaičiuoti gamtai padarytos žalos, nei nubausti atsakingus asmenis už gamtai padarytą žalą; ja taip pat nėra įgyvendinamos kokios nors kitos Želdynų įstatyme kitoms institucijoms nustatytos funkcijos želdynų ir želdinių valdymo srityje. Atsakovas nurodo, kad Metodika yra skirta nustatyti ir apskaičiuoti konkrečias Vilniaus miesto savivaldybei tenkančias želdinių atkūrimo ir/ar naujų želdinių veisimo ir priežiūros išlaidas, susidariusias dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdinių sužalojimo ir/ar sunaikinimo, t. y. Metodika buvo patvirtinta ne paneigiant pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, o šias funkcijas vykdant.

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad teisė leisti atitinkamus įsakymus Savivaldybės administracijos direktoriui yra nustatyta galiojančiuose teisės aktuose. Savivaldybei Želdynų įstatyme nustatytų funkcijų želdynų priežiūros ir kūrimo srityje įgyvendinimui yra reikalingos atitinkamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos, o už biudžeto vykdymą, ūkinę bei finansinę veiklą yra atsakingas būtent Savivaldybės administracijos direktorius, kuris ir patvirtino Metodiką. Tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad priimdamas Įsakymą, kuriuo patvirtino vidaus administravimo aktą – Metodiką, skirtą konkretiems struktūriniams Savivaldybės administracijos padaliniams, ir nustatančią formulę, pagal kurią yra tiksliai apskaičiuojamos konkrečios Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui tenkančios išlaidos želdynų atkūrimo, tvarkymo ir priežiūros srityje tuo atveju, kai želdynai pažeidžiami arba sunaikinami,

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra pakankamo pagrindo laikyti, jog Metodikos nuostatos sukuria elgesio taisykles, kurios gali turėti įtakos asmenų, kurie kalti dėl želdinių pažeidimo ar žuvimo, teisėms ir pareigoms. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, Želdynų įstatymas nenustato, kad želdinių atkuriamosios vertės apskaičiavimą ir šios vertės įkainius galėtų nustatyti savivaldybės (savivaldybės administracijos direktorius), todėl, jo vertinimu, yra pakankamas pagrindas abejoti dėl Metodikos atitikties Želdynų įstatymo ir (ar) Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatoms.

k o n s t a t u o j a :

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.

11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta speciali procesinė norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka, kuri įtvirtinta ABTĮ II dalies II skyriaus pirmame skirsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą grindė ryšiu su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, taip pat byloje nėra ginčo, kad tiriamas norminis teisės aktas yra susijęs su ginčo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-1433-918/2022.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTEwMTUtNTIwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-1015-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-1015-520/2017">eAS-1015-520/2017</a> ir kt.).

14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad norminis administracinis aktas išsiskiria šiais požymiais: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar tam tikras aktas gali būti pripažintas norminiu teisės aktu, reikia nustatyti ne tik tai, ar šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, bet ir tai, ar šis aktas priimtas būtent įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pvz., 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ir tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 6) aktas yra visuotinai privalomas (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTEwMTUtNTIwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-1015-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-1015-520/2017">eAS-1015-520/2017</a> ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju Įsakymu buvo patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika.

17. Šia Metodika buvo pavesta Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiesiems specialistams, apžiūrint pažeistus ar žuvusius želdinius statybvietėje, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą ir vadovaujantis patvirtinta metodika apskaičiuoti želdinio atkuriamąją vertę; apskaičiavimo aktą kartu su Administracijos direktoriaus pasirašyta pretenzija atlyginti želdinio atkuriamąją vertę perduoti Viešosios tvarkos skyriui.

18. Viešosios tvarkos skyriui buvo pavesta kviesti už nusižengimą atsakingą asmenį, įteikiant jam patvirtintos formos atkuriamosios vertės apskaičiavimo aktą ir Administracijos direktoriaus pasirašytą pretenziją, atlyginti želdinio atkuriamąją vertę iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos; neatlyginus želdinio atkuriamosios vertės iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolą be administracinio nurodymo ir perduoti medžiagą bylos nagrinėjimui Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, pasiūlant atlyginti želdinio atkuriamąją vertę iki bylos nagrinėjimo dienos; administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, nustačius, kad želdinio atkuriamoji vertė iki bylos nagrinėjimo nėra atlyginta, priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priteisti turtinės žalos atlyginimą, nustatant jos atlyginimo terminą. Dėl žalos, kuri viršija vieno šimto penkiasdešimties eurų sumą, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (nukentėjusiosios) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir visą medžiagą perduoti Teisės grupei žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

19. Teisės grupei, gavus iš Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir visą medžiagą dėl neatlygintos želdinio atkuriamosios vertės, buvo pavesta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civiline ginčo teisenos tvarka.

20. Įsakymu patvirtintoje Metodikoje nurodyta, kad ji skirta įvertinti ir apskaičiuoti statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamąją vertę (1 punktas); ir kad ji taikoma Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose pažeistiems ir žuvusiems želdiniams ir želdynams įvertinti ir jų atkuriamajai vertei apskaičiuoti (2 punktas).

21. Metodikoje taip pat reglamentuota, kad želdinio atkuriamoji vertė apskaičiuojama pagal formulę: ŽAV = P x (K + A) x S x V, kur: P – medžio procentinis pažeistumo indeksas; K – želdinio įsigijimo su pristatymu įkainis taikomas pagal šiuo metu galiojančias sutartis; A – sodinimo vietos paruošimas želdinių sodinimui ir vienų metų priežiūros įkainis, taikomas pagal šiuo metu galiojančias sutartis; S – medžios skersmuo 1,3 m aukštyje, nupjauto – matuojamas kelme; V – medžių atkuriamosios vertės įkainiai, padidinti atsižvelgiant į augimo vietą (5 punktas).

22. Atsižvelgdama į pirmiau aptarus norminių administracinių teisės aktų požymius ir kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašomu ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinta Metodika, paskelbta TAR, 2020 m. gruodžio 16 d., Nr. 27401, yra norminis administracinis aktas, nes tai nėra vienkartinio taikymo aktas, o aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose savivaldybės ir kitų asmenų santykiuose. Metodika nėra aktas, kuriame vienkartinai išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam asmeniui, turintis įtakos tik to konkretaus asmens teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), priešingai, aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui.

23. Nors, atsakovo teigimu, Metodika yra skirta tik Savivaldybės struktūriniams padaliniams, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes ši Metodika sukuria tam tikras pareigas tretiesiems asmenims, t. y. tiems, kurie padaro žalos želdiniams, nes jiems atsiranda prievolė atlyginti žalą, apskaičiuotą pagal Metodikoje įtvirtintą formulę.

24. Tai, kad žalos dydį pagal Metodikoje nurodytą formulę apskaičiuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas, ir tai, kad Metodikoje yra nustatomi atitinkami organizacinio pobūdžio įpareigojimai savivaldybės struktūriniams padaliniams, savaime nereiškia, kad Metodika nėra norminis teisės aktas, ar kad ji nėra skirta individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad bet koks teisės aktas, nustatantis rinkliavas, įmokas, ligos, senatvės ar nedarbingumo išmokas, kai jas apskaičiuoja valstybės ar savivaldybės įstaigos tarnautojas, nebūtų laikoma norminiu teisės aktu.

25. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei vidinis valstybės ar savivaldybės institucijos dokumentas (teisės aktas) būtų skirtas tik tos institucijos darbuotojams, tai savaime neatleistų šio teisės akto leidėjo nuo pareigos užtikrinti, kad toks teisės aktas atitiktų įstatymus ir Konstituciją. Priešingu atveju, laikantis atsakovės pozicijos, kad vidaus dokumentui negali būti taikoma patikra, susidarytų ydinga situaciją, kai, pvz., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėse būtų įtvirtinamos akivaizdžiai diskriminacinės nuostatos, o jų teisėtumo ir atitikties įstatymams klausimas negalėtų būti keliamas.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas laiko, kad atsakovo argumentai, jog Metodikos teisėtumo ištyrimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Taigi, pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje.

28. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja pareigą priimant norminio pobūdžio aktus neviršyti įstatymų numatytų įgaliojimų (žr., pvz., 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-747/2013; 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013). Viešojo administravimo subjektas, kuris turi teisę priimti norminius administracinius aktus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, šią teisę turi įgyvendinti įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos ribose (žr., pvz., 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-880/2013).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 straipsnio 6 punktas). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MzctNTUyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-737-552/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-737-552/2015">A-737-552/2015</a>).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, be kita ko, vertina konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, taip pat viešojo administravimo subjekto veiklos sritį, funkcijas bei tikslus, dėl kurių jis buvo įsteigtas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).

32. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: a) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose; b) valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

33. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, inter alia kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas (26 punktas).

34. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos.

35. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; 5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; 6) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; 8) organizuoja savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą; 9) reglamento nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui; 10) reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą; 11) teikia merui siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje; 12) tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus; 13) teikia tvirtinti savivaldybės tarybai savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus; 14) įstatymų nustatytais atvejais organizuoja savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą; 15) įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos; 16) organizuoja savivaldybės strateginio planavimo procesą, atsako už patvirtintų savivaldybės planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo ataskaitų viešinimą; 17) karo komendanto prašymu teikia jam dokumentus ir informaciją, būtiną pasirengti Karo padėties įstatyme nustatytoms karo komendanto funkcijoms atlikti ir jas atliekant.

36. Savivaldybių kompetencija jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityse yra reglamentuota ne tik Vietos savivaldos įstatyme, bet ir kituose įstatymuose, kuriuose taip pat apibrėžtos valstybinių subjektų kompetencijos ribos.

37. Aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.

38. Šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

39. Šio straipsnio 7 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems; nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis.

40. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Tam tikslui jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; 3) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, veikiančios prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą. Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius; 4) organizuoja atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą; 5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką; 6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka; 7) organizuoja Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą; 8) vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; 9) rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles; 10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais; 11) vadovaudamosi Aplinkos ministerijos nustatytais sodmenų kokybės reikalavimais ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti; 12) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; 15) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu) teikia Lietuvos statistikos departamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.

41. Šio įstatymo 29 straipsnyje („Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas“) nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

42. Šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius nustato Aplinkos ministerija.

43. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, Įsakymu patvirtintoje Metodikoje buvo nurodyta, kad ji skirta įvertinti ir apskaičiuoti statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamąją vertę (1 punktas); ir kad ji taikoma Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose pažeistiems ir žuvusiems želdiniams ir želdynams įvertinti ir jų atkuriamajai vertei apskaičiuoti (2 punktas). Metodikoje taip pat buvo nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama želdinio atkuriamoji vertė (5 punktas).

44. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atsiliepime nurodoma, jog Metodika nėra skirta nei nustatyti ar apskaičiuoti gamtai padarytos žalos, nei nubausti atsakingus asmenis už gamtai padarytą žalą, o ja tik yra siekiama nustatyti ir apskaičiuoti konkrečias Vilniaus miesto savivaldybei tenkančias želdinių atkūrimo ir/ar naujų želdinių veisimo ir priežiūros išlaidas, susidariusias dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdinių sužalojimo ir/ar sunaikinimo, teismas atkreipia dėmesį į du aspektus.

45. Pirma, pagal šią Metodiką atlikti skaičiavimai buvo naudojami ne (tik) vidinei buhalterijai, tyrimams ar biudžeto planavimui dėl sunaikintų želdinių, bet apibrėždavo konkretų savivaldybės reiškiamo reikalavimo dydį žalą padariusiam asmeniui, pirmiausia pateikiant jam pretenziją, vėliau – kreipiantis į teismą su ieškiniu. Taigi, pagal Metodiką atlikti skaičiavimai reikšdavo savivaldybės nuostolių, kurių atlyginimo iš kaltųjų asmenų ji reikalaudavo, dydį.

46. Antra, kaip jau buvo minėta, Želdynų įstatymo 29 straipsnyje („Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas“) expressis verbis yra nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti, ir kad tokių nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šią nuostatą detalizuoja tiek Želdynų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kad želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius nustato Aplinkos ministerija, tiek Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punkto norma, kurioje nustatyta, jog Aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.

47. Taigi, Želdynų įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija.

48. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovas laikytų, kad pirmiau nurodytuose straipsniuose nurodomos metodikos apima tik gamtai, o ne savivaldybei (kaip želdinių savininkei) padarytos žalos dydį, ir šie dydžiai yra skirtingi, tai savaime nereikštų, kad savivaldybė (savivaldybės administracijos direktorius) įgytų kompetenciją patvirtinti kitą žalos apskaičiavimo metodiką.

49. Želdynų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame bendrai kalbama apie padarytos žalos (tiek žalos želdinių savininkams, tiek žalos gamtai) apskaičiavimą, nurodoma, kad tokių nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

50. Byloje nėra ginčo ir atsakovas neįrodinėjo, kad Vyriausybė būtų suteikusi įgaliojimus savivaldybei (jos administracijos direktoriui) tvirtinti kokio nors žalos apskaičiavimo metodiką. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad tai, kaip savivaldybė traktuoja Metodikoje aprašomos žalos (nuostolių) paskirtį, nėra teisiškai reikšminga, nes jokie įgaliojimai savivaldybei šioje srityje nebuvo suteikti.

51. Kitaip tariant, bet kokie Vilniaus miesto savivaldybės patirti nuostoliai, susiję su želdinių atkūrimo ir/ar naujų želdinių veisimo ir priežiūros išlaidomis, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė juos patyrė kaip želdinių savininkė ar valdytoja, ar žala buvo padaryta želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, gali būti apskaičiuojami tik vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka.

52. Pažymėtina ir tai, kad iš pirmiau cituotų Vietos savivaldos, Aplinkos apsaugos ir Želdynų įstatymo nuostatų matyti, kad vietos savivaldos institucijoms yra priskirtos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymo funkcijos, kurios pasireiškia jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymu, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimu ir (ar) vykdymu, želdinių ir želdynų, inventorizavimu ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimu, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimu.

53. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra detaliai išvardinta, kas konkrečiai yra pavesta savivaldybėms atliekant pirmiau nurodytas joms pavestas funkcijas, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kituose pirmiau minėtuose teisės aktuose savivaldybėms (ar jų institucijoms) nėra pavesta tvirtinti kokių nors metodikų (apskaičiavimo tvarkų) dėl kokios nors su želdyno sunaikinimu susijusios žalos.

54. Taigi, loginė ir sisteminė teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija; kad savivaldybės institucijų kompetencija žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra nustatyta, ji taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguota Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama Metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją, t. y. ultra vires.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010 ir kt.).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei norminėje administracinėje byloje nustatoma, kad atsakovas, priimdamas norminį administracinį aktą, viršijo kompetenciją, vien tai yra pagrindas pripažinti skundžiamą aktą neteisėtu ir jį panaikinti. Konstatavęs, kad norminis administracinis aktas priimtas viršijant įstatymų suteiktą kompetenciją, teismas nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitais aspektais (2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013).

57. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.

Įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas