Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-3343-566/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00793-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;37.3; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė

sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

nustatė:

1. Pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 5 000 Eur neturtinės žalos ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) 500 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–20).

2. Skunde nurodė, kad jam būnant Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos. Pažymėjo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso būriui buvo įrengtas tik vienas tualetas ir vienas pisuaras, nors būryje yra 22 nuteistieji. Pareiškėjas patyrė nepatogumus laukdamas eilėje, kad galėtų pasinaudoti tualetu ar pisuaru. Pažymėjo, kad patalpose nėra įrengtos tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo. Rūbų džiovinimo patalpa drėgna, todėl išskalbti rūbai likdavo drėgni ir buvo nemalonaus kvapo. Duše įrengtas nereguliuojamas vandens maišytuvas, todėl pareiškėjui dažnai teko praustis per šaltu vandeniu. Be to, Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpose neįrengtas poilsio kambarys, todėl pareiškėjas negalėjo turiningai praleisti savo laisvalaikio (skaityti, žaisti stalo žaidimus ir pan.). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN atliekant minėtų patalpų remontą buvo galima naudotis tik vienu sanitariniu mazgu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamentas tinkamai nevykdė Vilniaus PN priežiūros ir kontrolės, todėl pareiškėjas buvo kalintas netinkamomis sąlygomis. Dėl minėtų atsakovių veiksmų jis patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (b. l. 55–60).

4. Nurodė, kad Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos, gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau - Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015) patvirtintomis normomis ir reikalavimais.

5. Pažymėjo, jog siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas nuo 2022 metų pradžios yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. atliekami tualetų, prausyklos bei dušo remonto darbai. Remonto metu Vilniaus PN 1-ojo būrio nuteistieji laikinai naudojasi vienu klozetu bei bendra įstaigoje esančia dušų patalpa. Nurodė, kad iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti du tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas vienas klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas vienas pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

6. Nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Sumontuotų apsauginių grotų, įrengimas yra numatytas Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Pažymėjo, kad patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinama optimali oro temperatūra. Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės - poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi: šiukšlių dėže (1 vnt.), valymo inventoriumi (1 komplektas), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), indų džiovykla (1 vnt.), virduliu (1 vnt.), mikrobangų krosnele (1 vnt.), indais. Esant poreikiui ir techninėms galimybėms įrengiama elektrinė viryklė bei garų surinktuvas. Kitas inventorius (stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, plautuvė, buitinis šaldytuvas, lentyna bei maisto gaminimo įrankiai) įrengiami pagal plotą ir poreikį. Virtuvėlėse - laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Pažymėjo, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.

7. Nurodė, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturinės žalos dydžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

8. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (b. l. 88–91).

9. Nurodė, kad Kalėjimų departamente per pareiškėjo skundžiamą kalinimo laikotarpį Vilniaus PN buvo gautas vienas pareiškėjo skundas dėl laikymo sąlygų. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir pareiškėjui pateikė 2022 m. kovo 4 d. atsakymą, kuriuo Vilniaus PN buvo rekomenduojama užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau, pažeidimų nebuvo nustatyta. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, jog skunde nurodyti pažeidimai, išskyrus poilsio kambario įrengimą, po Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso remonto, kuris buvo baigtas šių metų gegužės pabaigoje, yra pašalinti. Tačiau patalpose vis dar nėra įrengtas poilsio kambarys. Prašė skundą tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. B. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. kalinamas Vilniaus PN I – ojo būrio gyvenamosiose patalpose.

12. Iš byloje pateiktų patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos (tualetas ir dušas), kuriomis naudojosi Vilniaus PN 1- ojo būrio nuteistieji remonto metu yra tvarkingos ir prižiūrimos. Dušai atskirti sienelėmis, įrengtos darbužių kabyklos, veidrodis ir lentynėlės higienos reikmenims pasidėti. Iš byloje pateiktos drabužių džiovinimo patalpos nuotraukų matyti, kad ji yra tvarkinga, matomo pelėsio joje nėra. Iš byloje pateiktų langų ir grotų nuotraukų matyti, kad pro langus patenka šviesa, langą galima atidaryti ir vėdinti patalpas.

13. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. (10.12 15 15.4.8 Mr) (toliau – Aktas) nurodyta, kad buvo atliktas Vilniaus PN 1 – ojo būrio patalpų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau pažymėta, kad buvo atidarytas langas, kas sąlygojo žemesnė temperatūrą. Vilniaus VPN 1 - ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio drabužių džiovinimo patalpoje matomo pelėsio nebuvo, patalpos atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimą. Akte nurodyta, kad Vilniaus VPN 1 - ojo gyvenamojo korpuso 1 būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos ir dušo patalpose matomi drėgmės požymiai, dalis sienų paviršių buvo nutrupėję, tačiau, pelėsio požymių nenustatyta, tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimą. Akte taip pat nurodyta, kad Vilniaus VPN 1 - ojo gyvenamojo korpuso 1 būrio sekcijoje Nr. 203, gyvenamoje patalpoje Nr. 211-7, gyvenamoje patalpoje Nr. 112 nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, tuo yra pažeidžiamas HN 13:4:2015 14 punktas.

14. Byloje pateiktas 2022 m sausio 18 d. Vilniaus PN atsakymas į pareiškėjo skundą Nr. 42-102, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, jog Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-o būrio tualeto, prausyklos, dušo ir rūbų džiovinimo patalpose artimiausiu metu bus atliekami remonto darbai ir šių patalpų trūkumai bus pašalinti.

15. Byloje pateiktas Kalėjimų departamento 2022 m. kovo 4 d. atsakymas Nr. 2S-586 į pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad Kalėjimų departamentas Vilniaus PN rekomendavo užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau, pažeidimų nenustatė.

16. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96).

19. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01Mi04NTgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-52-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-52-858/2015">A-52-858/2015</a>). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMzU4LTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3358-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3358-624/2016">A-3358-624/2016</a> ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTQ2LTQ0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4146-442/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4146-442/2016">A-4146-442/2016</a>, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS05NzktNTU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-979-556/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-979-556/2017">A-979-556/2017</a>, EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93))

20. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus PN.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

21. Pareiškėjas nurodė, kad žala jam atsirado dėl to, kad Vilniaus PN įrengtų pisuarų ar klozetų skaičius mažesnis nei numato teisės aktai.

22. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 6.7 punkte numatyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 7.4 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus VPN 1 - ojo gyvenamojo korpuse buvo laikomi 22 nuteistieji, minėtose patalpose buvo įrengtas vienas atskiras tualetas ir vienas pisuaras. Pažymėtina ir tai, kad atlikus patalpų remontą yra įrengti du atskiri sanitariniai mazgai (tualetai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus PN buvo įrengtas tinkamas skaičius sanitarinių mazgų (bent po vieną tualetą arba pisuarą 15 asmenų), todėl konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

24. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo teisės yra pažeidžiamos Vilniaus PN atliekant remontą, todėl nuteistieji naudojasi tik vienu sanitariniu mazgu.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN 1 - ojo gyvenamojo korpuse remontas pradėtas 2022 m. sausio 17 d. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog Vilniaus PN 1-ojo būrio nuteistieji (22 asmenys) laikinai naudojasi vienu klozetu bei bendra įstaigoje esančia dušų patalpa. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprūpinimo normos 7.4 punktą ir 7.6 punktą Vilniaus PN turėjo užtikrinti, kad vienu klozetu naudotųsi ne daugiau kaip 15 asmenų, konstatuotina, kad pareiškėjas remonto metu buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Aprūpinimo normų 7.6 punktas).

26. Pareiškėjas nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pisuaras nebuvo atitvertas sienele, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.

27. Pažymėtina, jog Aprūpinimo normų 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienas nuo kito sienelėmis ar nuo likusio patalpos ploto. Be to, patalpoje buvo įrengtas alternatyvus sanitarinis mazgas – unitazas, kuris buvo atitvertas nuo likusio patalpos ploto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzMzLTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1333-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1333-624/2020">A-1333-624/2020</a>). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu būtų pažeistas. Remiantis išdėstytu pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistos jo teisės dėl pisuaro neatitvėrimo sienele atmestini.

28. Pareiškėjas nurodė, kad prausykloje nėra įrengta lentynėlė higienos priemonėms sudėti, rūbų džiovinimo patalpa drėgna, nėra tinkamų sąlygų patalpoms vėdinti.

29. HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°.

30. Byloje nustatyta, kad NVSC 2021 m. gruodžio 14 d. atliko ginčo patalpų patikrinimą ir nustatė, kad prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau patalpose buvo atidarytas langas. NVSC patikrinimo metu patalpų temperatūros ir drėgmės normų pažeidimų nenustatė, matomo pelėsio patalpose taip pat nebuvo. Be to, byloje pateiktos patalpų nuotraukos patvirtina, kad patalpos (dušai, rūbų džiovinimo patalpa) yra tvarkingos, dušo patalpose yra įrengtas veidrodis, dušai atskirti sienelėmis, yra įrengtos lentynėlės higienos reikmenims. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (patalpų temperatūros ir drėgmės) taip atmestini, kaip nepagrįsti.

31. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN nėra įrengto poilsio kambario, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės turiningai praleisti laisvalaikio.

32. Pagal EŽTT išaiškinimus iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, jog būtų gerbiamas žmogaus orumas (EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 63955/00) 31 p., 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Benediktov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 106/02).

33. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, nuostatose įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 papunktis), kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 papunktis), maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei) (6.10 papunktis). Kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6 – 6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui) (7 punktas). Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti (8.8 papunktis), laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (8.9 papunktis).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN 1 - ojo gyvenamojo korpuso būryje yra įrengta virtuvėlė, tačiau, atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario) nėra. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN 1 - ojo gyvenamojo korpuso būryje įrengti poilsio kambario nėra galimybės. Pažymėtina, kad atsakovė Vilniaus PN nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad laisvalaikio kambario negalima įrengti dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos ypatumų, ploto trūkumo ar kitų išimtinių aplinkybių. Priešingai, nei nurodo Vilniaus PN, virtuvėlė negali būti laikoma poilsio kambariu Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių prasme, kadangi Taisyklėse yra numatytos atskiros skirtingų paskirčių patalpos: virtuvėlė ir poilsio kambarys. Be to, Kalėjimų departamentas savo raštuose taip pat buvo nurodęs Vilniaus PN administracijai įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo galimybes kiekviename būryje. Konstatuotina, jog atlikus Vilniaus PN 1 - ojo gyvenamojo korpuso remontą, poilsio kambarys nebuvo įrengtas. Darytina išvada, jog Vilniaus PN, neįrengdama poilsio kambario 1 - ojo gyvenamojo korpuso būryje, pažeidė teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2022).

35. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

36. Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad atsakovės Vilniaus PN neteisėti veiksmai (sanitarinių mazgų trūkumas remonto metu ir neįrengtas poilsio kambarys) pablogino pareiškėjo teisės aktais garantuotą minimalią gyvenimo kokybę, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl, teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos byloje įrodytas. Teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę (sanitarinių mazgų trūkumas buvo tik remonto metu), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų (sanitarinių mazgų trūkumo remonto metu ir neįrengto poilsio kambario), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

37. Pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

38. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis numato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

39. Pagal Teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 1 punktą numatyta, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Nuostatų 7 punktas numato, kad Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių. Nuostatų 8.3 punktas numato, kad Kalėjimų departamentas prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose. Kalėjimų departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (Nuostatų 8.31 punktas).

40. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Kalėjimų departamente buvo gautas vienas 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir 2022 m. kovo 4 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 2S-586, kuriame Vilniaus PN rekomendavo užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją. Kalėjimo departamento 2022 m. kovo 4 d. atsakymas parengtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamentas veikė savo kompetencijos ribose, neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu nepažeidė, pareiškėjo skundas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Šalys išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

42. ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Byloje nustatyta, kad atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN pateikė pareiškėjo M. B. asmens sveikatos istoriją su pareiškėjo sveikatos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad gali būti atskleisti pareiškėjo sveikatos duomenys, taikant įstatymo analogiją, šios administracinės bylos medžiagos dalis (sveikatos istorijos kopija) pripažintina nevieša medžiaga ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovės įgaliotus atstovus.

Vadovaudamasis ABTĮ 49 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, į. k. 188721271, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje pareiškėjo M. B. skundą atmesti.

Pripažinti administracinės bylos Nr. I1-3343-566/2022 medžiagos dalį (pareiškėjo M. B. asmens sveikatos istoriją) nevieša ir neteikti susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovės įgaliotą atstovą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Diana Butrimienė