Dėl pripažinimo teisės į leidimą rekonstrukcijai be šalia esančios namų valdos savininko sutikimo

Civilinė byla Nr.3K-3-180/2007 Procesinio sprendimo kategorija 30.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S. ir V. S. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S. ir V. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl pripažinimo teisės į leidimą rekonstrukcijai be šalia esančios namų valdos savininko sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai K. S. ir V. S. nurodė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 0,06 ha žemės sklypą su pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, inžineriniais įrenginiais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Įregistravę nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, jie nusprendė rekonstruoti ūkinį pastatą, pailgindami jį ir pastatydami garažą. UAB „Remonto ir statybos projektas“ paruošė ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą. Rekonstrukcijos darbams atlikti reikėjo gauti visų žemės sklypų, su kuriais ribojasi jų (ieškovų) turimas žemės sklypas, savininkų sutikimus. Visi gretimų žemės sklypų savininkai sutikimus rekonstruoti ūkinį pastatą davė, išskyrus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę – atsakovę L. J. Rekonstruoti ūkinį pastatą jiems yra būtinybė, nes turi automobilį, todėl reikalingas garažas. Ieškovų teigimu, atsakovė, kurios turimam turtui jų ūkinio pastato rekonstrukcija jokios įtakos neturėtų (ūkinio pastato aukštis nepasikeis, jis tik pailgės šešiais metrais), neduodama sutikimo, pažeidžia jų, kaip šio turto savininkų, teises. Laikydami, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę, kuri yra išvykusi ir Lietuvoje negyvena, duoti sutikimą rekonstrukcijai, apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą ar jo įvykdymas būtų neįmanomas, ieškovai prašė teismo pripažinti jiems teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai, atitinkančiai UAB „Remonto ir statybos projektas“ projektinį pasiūlymą Nr. 52346, be šalia esančios namų valdos savininkės – atsakovės L. J. – sutikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad ieškovai ne tik rekonstravo esamą ūkinį pastatą, bet ir pastatė priestatą, ir tą padarė pirmiau nei pradėjo projektavimo darbus, kad, rekonstruodami ūkinį pastatą, ieškovai pažeidė pagrindinius normatyvinius statybos techninius reikalavimus (dėl statinio atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos ir priešgaisrinius reikalavimus), kad veikė savarankiškai ir visiškai neatsižvelgdami į atsakovės interesus, o derybas ir bendradarbiavimą su atsakovės atstovu pradėjo tik tuomet, kai nebuvo patvirtintas jų projektas ir nebuvo išduotas leidimas rekonstrukcijai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti atsakovės atsisakymą duoti rašytinį sutikimą rekonstrukcijai kaip neprotingą. Teismas nurodė, kad statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintų reikalavimų privalu laikytis, o jų nesilaikant būtinas kitos šalies (kaimyninio žemės sklypo savininko) rašytinis sutikimas. Tokio sutikimo davimas yra šios šalies teisė. Šios teisės turėtojas gali jos atsisakyti, tačiau teismas negali įpareigoti asmens atsisakyti jam priklausančios subjektyvinės teisės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 10 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Nustačiusi, kad pagal ieškovų pateiktą projektą garažas yra pastatytas prie pat atsakovės žemės sklypo ribos, nesilaikant LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatyto minimalaus 1 metro atstumo, ir dėl to reikalingas rašytinis atsakovės, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, sutikimas, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismas negali įpareigoti asmenį atsisakyti jam priklausančios subjektyvinės teisės. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovai, projektuodami ūkinio pastato rekonstrukciją ir garažo statybą, nesilaikė LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 1 priede nurodytų atstumų – minimalus leistinas priešgaisrinis atstumas tarp mūrinio ir medinio pastatų yra 10 metrų, o atstumas tarp ieškovų mūrinio statinio ir atsakovės medinio namo yra 6,5 metro, taip pat į tai, kad derinti projekto reikalavimus ieškovai pradėjo tada, kai ūkinis pastatas jau buvo rekonstruotas, o garažas pastatytas, t. y. neturėdami leidimo vykdyti darbus, juos vykdė.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai K. S. ir V. S. prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartį ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė įrodinėjimą dalyką šioje byloje, ir taip pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnius). Teismų išvada dėl negalėjimo įpareigoti atsakovę atsisakyti jai priklausančios subjektyvinės teisės yra nepagrįsta, nes, ieškovams to nereikalaujant, teismams ir nereikėjo to daryti. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė į atsisakymo duoti sutikimą priežastis. Kasatorių teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuo ir kokios jos teisės būtų pažeistos, pastačius ieškovų sklype garažą 0,8 metro atstumu nuo atsakovės sklypo.

2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Šis teisės aktas taikytinas naujai statomiems statiniams, o ne jau esamo statinio rekonstrukcijai. Ginčo ūkinis pastatas pastatytas 1985 m., t. y. dar iki minėto statybos techninio reglamento įsigaliojimo ir iki ieškovams įsigyjant statinius, o ankstesnėje šio reglamento redakcijoje tokiais atvejais buvo nustatytas 6 metrų atstumas.

3. Bylą nagrinėję teismai, savo sprendimą grįsdami CK 4.37 straipsnio nuostatomis, visiškai neatsižvelgė į ieškovų, kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkų, subjektyvinę teisę rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą. Kasatorių teigimu, teismai, pažeisdami minėtą teisės normą ir gindami išskirtinai atsakovės interesus, užkirto jiems kelią įvykdyti galiojančių teisės aktų reikalavimus ir užbaigti įteisinti jau atliktą rekonstrukciją, ir taip pažeidė jų, kaip namų valdos savininkų, teisę ir teisėtus interesus turėti savo namų valdoje garažą, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepaisė būtinybės pasiekti ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 4.99 straipsnio, kuriame nurodoma, kokiais atvejais žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų rekonstruojami esantys statiniai. Atsakovės atstovo nurodyti sutikimo nedavimo argumentai dėl vandens lašėjimo lietui lyjant ar sniego kritimo žiemą nuo rekonstruojamo ūkinio pastato ant atsakovės žemės sklypo ir tvoros teismų nebuvo pripažinti pagrįstais. Dėl to laikytina, kad jokių įtikinamų prielaidų, jog ginčo ūkinio pastato rekonstrukcija padarys neleistiną poveikį atsakovės žemės sklypui ar jos žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo, teismai nenustatė, todėl neturėjo jokio pagrindo ieškiniui atmesti. Be to, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. V. su Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/1999, suformuluotos taisyklės, kad teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus. Minimalus 1 m atstumas iki gretimo sklypo ribos yra nustatytas dėl statinio savininko patogumo apeiti pastatą, jį prižiūrėti ar remontuoti. Dėl to, kasatorių manymu, tai, ar jų rekonstruojamo pastato atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos yra 1 metras, ar 0,8 metro, atsakovės teisėms jokios įtakos neturi.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. J. prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai nereikalavo įrodyti aplinkybės, kad, ieškovams statant garažą 0,8 metro atstumu nuo atsakovės žemės sklypo, yra pažeidžiami jos teisėti interesai, nes teisės aktuose preziumuojama, kad esant mažesniam atstumui tarp ieškovų statomo statinio ir atsakovės žemės sklypo ribos, gali būti pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, todėl ir turi būti jos sutikimas. Nagrinėjamam ginčui taikytinos teisės normos, galiojusios tuo metu, kai ieškovai, būdami statytojais, prašė suderinti rekonstrukcijos projektą, todėl teismai pagrįstai taikė LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Kasatoriai nenurodė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių jų teiginį, kad turi būti taikomos teisės normos, galiojusios ne rekonstrukcijos projekto derinimo, o statinio statybos metu. Kasatoriai savo teises siekia įgyvendinti pažeisdami įstatymų reikalavimus, todėl nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.37 straipsnio pažeidimo ir išimtinai atsakovės interesų gynimo, taip pat dėl netinkamo CK 4.99 straipsnio taikymo. Minimalus 1 metro atstumas tarp statinio ir gretimo sklypo ribos yra nustatytas ginant ne statinio savininko, kaip kad teigia kasatoriai, o gretimo sklypo savininko interesus. Kaip tik dėl to, kad statinį reikia apeiti, jį prižiūrėti ar remontuoti, statinio savininkas gali pažeisti gretimo žemės sklypo savininko teises, nes, esant mažesniam nei nustatytas minimalus atstumas, atsirastų poreikis nustatyti servitutą jo sklype. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) taikymas negali būti naudojamas neteisei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatorių interesas negali būti pripažintas teisėtu, todėl kasatoriai nepagrįstai apeliuoja į minėtų principų taikymą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovai K. S. ir V. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kurie rekonstravo jiems priklausančiame žemės sklype esantį ūkinį pastatą. Atsakovė L. J. yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atstumas tarp ieškovų ūkinio pastato ir atsakovei L. J. priklausančio žemės ribos yra apie 0,8 metro, o turėtų būti – ne mažiau kaip 1 metras, todėl atliktos ūkinio pastato rekonstrukcijos įteisinimui užbaigti yra reikalingas atsakovės sutikimas, kurį ji atsisako duoti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovai siekia įteisinti savavališkai rekonstruotą ūkinį pastatą ir prie jo savavališkai pastatytą garažą, kurio apie 2 metrus sienos yra pastatyta 0,8 metro atstumu nuo kaimyninio atsakovės sklypo ribos. Ieškovai pareiškė reikalavimą atsakovei pripažinti jiems teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai be atsakovės sutikimo (b. l. 37). Kitaip tariant, ieškovai ginčija atsakovės nesutikimą, kad, rekonstruojant ūkinį pastatą ir statant garažą iki jos sklypo ribos nebūtų pažeistas 1 metro atstumas. Kitas reikalavimas dėl leidimo ūkinio pastato rekonstrukcijai išdavimo yra nenagrinėtinas teisme, nes, tik esant tinkamai paruoštai techninei projektinei dokumentacijai, leidimą rekonstrukcijai išduoda rajono (miesto) savivaldybė, ir atsakovės atskiras sutikimas jo išdavimui nėra reikalingas. Ūkinio pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų gavimui, kai statytojas nori statyti statinį arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos, reikalingas šio žemės sklypo savininkės (atsakovės) sutikimas. Ši imperatyvi teisės norma yra įtvirtinta LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede. Šis reikalavimas yra skirtas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisėtų interesų apsaugai. Preziumuojama, kad statant pastatą arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos be šio sklypo savininko (naudotojo) rašytinio sutikimo, yra pažeidžiamos pastarojo teisės, ir jam, esant ginčui, nereikia motyvuoti tokio atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog negalima įpareigoti atsakovę atsisakyti jai priklausančios subjektyvinės teisės, kurią saugo LR statybos įstatymas (Įstatymo 3 straipsnis) ir LR Vyriausybės įgaliotų institucijų leidžiami teisės norminiai aktai. Tai gali padaryti tik pati atsakovė, nes ji, duodama sutikimą kaimyninio sklypo savininkui (naudotojui) statyti (rekonstruoti) statinį arčiau kaip 1 metro atstumu iki sklypo ribos, atsisako įstatyminės savo teisių apsaugos.

Iš bylos duomenų matyti, kad projektuoti ūkinio pastato rekonstrukciją su naujo garažo statyba arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos nebuvo ir nėra neišvengiamos būtinybės, nes yra techninės galimybės rekonstruoti ūkinį pastatą bei pastatyti garažą ir nepažeidžiant minėtame statybos techniniame reglamente nustatyto 1 metro atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Tai patvirtina ir liudytojos L. N., UAB „Remonto ir statybos projektas“ projekto dalies vadovės, ruošusios ieškovų ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, parodymai, sklypų planai ir ieškovų pateiktas rekonstrukcijos projektas. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl to pirmasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus dėl priešgaisrinių atstumų, nes šis reglamentas taikomas tik naujai statomiems gyvenamiesiems namams. Toks kasatorių teiginys yra nepagrįstas ir prieštarauja šio reglamento 1 priedo 2 punkte nurodytiems reikalavimams, pagal kuriuos skirtinguose sklypuose tarp skirtingos paskirties pastatų (o garažas yra naujai statomas pastatas) turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai, nustatyti 1 lentelėje. Dėl pasakyto antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kasacijai, todėl jų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Aloyzas Marčiulionis

Pranas Žeimys