Dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuotais asmenimis dalyvauja E. Š., Kauno rajono antstolių kontora, antstolė V. R

Civilinė byla Nr. 3K–3–175/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 129.3 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. Š. ir E. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti O. Š. atskirąjį skundą, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. L. ir uždarosios akcinės bendrovės,,Velintas“ skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuotais asmenimis dalyvauja E. Š., Kauno rajono antstolių kontora, antstolė V. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Skundo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 27 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjo G. L. atstovo prašymą, areštavo suinteresuoto asmens E. Š. nekilnojamąjį turtą, nurodytą Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartyje, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui E. Š. areštuotu turtu disponuoti, išskyrus pardavimą pareiškėjui G. L..

Dėl šios nutarties atskirąjį skundą padavė suinteresuoto asmens E. Š. sutuoktinė O. Š..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Teismas konstatavo, kad skundą turi teisę paduoti suinteresuotas asmuo E. Š., nes areštuotas jo, o ne O. Š. turtas. Civilinėje byloje O. Š. nebuvo šalis. Be to, prie atskirojo skundo nepridėta įrodymų, kada suinteresuotas asmuo E. Š. gavo skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi O. Š. atskirąjį skundą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti atskirąjį skundą, reikšminga yra aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. O. Š. kaip byloje dalyvaujantis asmuo į procesą nebuvo įtraukta. Kadangi O. Š. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tai ji nėra atskirojo skundo subjektas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad O. Š. neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties. Aplinkybė, kad areštuotas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, savaime nesukuria O. Š. suinteresuoto asmens procesinės padėties. Tuo atveju, jei laikinai apribojamos nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės teise priklausantį daiktą, o skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, tai įstatymas teismui leidžia laikinai areštuoti visą turtą iki bus nustatytos turto dalys bendrojoje nuosavybėje (CPK 145 straipsnio 5 dalis). Teismas areštavo turtą, kurį suinteresuotas asmuo E. Š. taikos sutartimi įsipareigojo parduoti pareiškėjo nurodytam trečiajam asmeniui. Teismo nutartis, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl O. Š., manydama, kad yra pažeistos jos nuosavybės teisės, šias ginti gali ginčo teisenos tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu O. Š. ir E. Š. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. CPK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikintos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Taigi CPK expressis verbis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų sąrašas tuo atveju, kai yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra platesnis (nei tik byloje dalyvaujantys asmenys). Laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti tiek dalyvaujančių, tiek ir nedalyvaujančių byloje asmenų interesus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 punktai, 5 dalis, 148 straipsnio 4, 5 dalys). Taip yra ir šioje byloje, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi įtakos byloje nedalyvaujančio asmens O. Š. teisėms. Areštuotas turtas priklauso O. Š. ir E. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CPK 150 straipsnio 1 dalies norma laikytina specialiąja norma CPK 305 straipsnio ir 315 straipsnio 2 dalies normoms ir skirta iš esmės kitokiems teisiniams santykiams reglamentuoti.

O. Š. neturi teisės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, nes nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesprendžiamas ginčas iš esmės. O. Š. turi būti garantuota teisė apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip tai nustatyta CPK 151 straipsnyje.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2000 (Teismų praktika 13) nurodė, kad negalima riboti asmens teisės į teisinę gynybą, nustatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, jo neįtraukė į bylą byloje dalyvaujančiu asmeniu, jeigu akivaizdu, kad šis asmuo yra nagrinėjamų materialinių ir procesinių teisinių santykių dalyvis. Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir atskirajam skundui paduoti. Aplinkybė, kad O. Š., pažeidžiant įstatymus, nebuvo įtraukta į civilinę bylą, kai buvo tvirtinama 2003 m. birželio 27 d. G. L. ir E. Š. taikos sutartis, nors joje buvo sprendžiama dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto disponavimo, negali užkirsti kelio O. Š. prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas siūlymas O. Š. ginti savo pažeistas teises, reiškiant ieškinį. Teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, reiškia ir tai, kad teismų sprendimai ir nutartys negali būti tikrinami kitaip, kaip instancine tvarka toje pačioje byloje (tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. liepos 2 d. konsultacijoje). Tokios praktikos formavimas ir proceso atnaujinimo instituto nebuvimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė apskųsti teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių net ir tuo atveju, kai šis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Šioje byloje pabrėžtina ir tai, kad teismas, pažeisdamas CPK normas, priėmė nutartį dėl arešto ir taip atėmė iš O. Š. teisę įstoti į procesą, kuriame buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartis dėl arešto buvo priimta jau baigtoje civilinėje byloje, o naujas civilinis procesas nebuvo pradėtas, kaip to reikalaujama CPK. Apie procesinius veiksmus dėl turto arešto nebuvo pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir O. Š.. Po Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties joks įstojimas į procesą neįmanomas, nes procesas šia nutartimi buvo baigtas.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo G. L. prašė (jeigu nebūtų nustatytas pagrindas kasacinį procesą nutraukti) ginčijamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

E. Š. apskundė antstolio, vykdžiusio Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį, veiksmus ir prašė pripažinti, kad antstolis neteisėtai pradėjo vykdomąją bylą dėl vykdymo G. L. naudai, taip pat prašė tą vykdomąją bylą nutraukti ir panaikinti 2006 m. birželio 27 d. patvarkymą, panaikinti jo pagrindu pritaikytą areštą nekilnojamajam turtui, registruotam E. Š. vardu. E. Š. nurodytą skundą grindė iš esmės tais pačiais dalykais, kaip ir O. Š. savo atskirąjį skundą. Taigi kasatoriai, tebevykstant procesui dėl turto arešto panaikinimo pagal antstolio veiksmų apskundimą reglamentuojančias teisės normas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bandydami to arešto panaikinimo nepagrįstai pasiekti skundžiant Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį.

2. E. ir O. Š., praleidę įstatymo nustatytą terminą Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarčiai atskiruoju skundu apskųsti, bando vėliau paduoti atskirąjį skundą vienos O. Š. vardu, nes esą ji vėliau sužinojo apie nurodytą teismo nutartį.

O. Š. nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, kurioje ji padavė atskirąjį skundą dėl 2006 m. birželio 27 d. nutarties. Aplinkybė, kad areštuotas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nesukuria jai suinteresuoto asmens procesinės padėties.

4. Tuo atveju, kai laikinai apribojamos nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės teise priklausantį daiktą, o skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, įstatymas teismui leidžia laikinai areštuoti visą turtą iki bus nustatytos turto dalys bendrojoje nuosavybėje (CPK 145 straipsnio 5 dalis).

O. Š. ne tik nebuvo teisinių santykių, dėl kurių buvo nagrinėjama civilinė byla, dalyvė, ne tik neprašė būti įtraukiama 2003 m. į nurodytą bylą, bet nebuvo ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registro įstaigoje ginčo turto bendraturte, taip pat iki šiol nepradėjo jokio proceso, kad tos namų valdos bendraturte būtų pripažinta.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas yra Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nutarčių CPK teisės normų aiškinimo ir taikymo peržiūrėjimas ta prasme, ar O. Š. turi teisę paduoti skundą dėl laikinosios apsaugos priemonės, nes ji nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.

1. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.985 straipsnio 2 dalyje. Vykdymo proceso teisinis pagrindas yra Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovo G. L. ir atsakovo E. Š. sudaryta taikos sutartis. Būtent šios įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, nes 2006 m. kovo 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

Iš G. L. atstovo paduoto prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė siekdamas užtikrinti Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutarties įvykdymą. Kasaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 31 d. nutartis leidžia daryti išvadą, kad vykdomasis raštas dėl taikos sutarties buvo pateiktas vykdyti ir antstolio buvo pradėtas vykdyti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl nutartis, kuria ji patvirtinta, šioje byloje negali būti skundžiama ir peržiūrėta, kaip ir taikos sutartis.

2. CPK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Sprendžiant, ar O. Š. turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties, šią įstatymo normą būtina aiškinti sistemiškai su CPK 37 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal šią įstatymo normą ne bet koks asmuo yra dalyvaujantis byloje asmuo, o tik toks, kuris toje byloje turi materialųjį teisinį interesą.

CPK 37 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti byloje dalyvaujantys asmenys. Tarp jų yra nurodyti suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose. CPK 442 straipsnyje išvardytos bylos, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos remiantis ne ypatingosios teisenos taisyklėmis, bet taikant Civilinio proceso bendrąsias nuostatas. Tai reiškia, kad CPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti suinteresuoti asmenys ir CPK 150 straipsnio 1 dalyje nurodyti kiti suinteresuoti asmenys turi skirtingas procesines teises ir pareigas, ir jų sąrašas nėra tapatus. CPK 150 straipsnio 1 dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos kitų suinteresuotų asmenų prašymu, reiškia, jog taikytą laikinosios apsaugos priemonę turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik byloje dalyvaujantis asmuo, bet ir kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės šios priemonės taikymu yra pažeidžiamos. Tais pačiais argumentais konstatuotina, kad CPK 150 straipsnio 1 dalyje nurodyti kiti suinteresuoti asmenys taip pat negali būti sutapatinami su to paties kodekso 305 straipsnyje nustatytais byloje dalyvaujančiais asmenimis, turinčiais teisę paduoti apeliacinį skundą.

Vertinant asmens, padavusio atskirąjį skundą, teisę skųsti teismo nutartį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, svarbu nustatyti, ar asmuo turi materialųjį teisinį interesą. O. Š. teigia, kad teismo nutartimi areštuoto turto dalis priklauso jai, kaip E. Š. sutuoktinei. Ši O. Š. nurodyta aplinkybė materialiosios teisės prasme būtų pagrindas apeliacine tvarka patikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties teisėtumą, todėl skundžiamų teismų nutarčių išvados, kad O. Š. neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria taikyta laikinosios apsaugos priemonė, yra nepagrįstos.

CPK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. O. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį, kuri priimta užbaigtoje byloje ir yra prasidėjęs vykdymo procesas. Taigi apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad suinteresuoto asmens sąvoka reiškia asmenį, pateikusį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, neatitinka išdėstytos įstatymo normos turinio.

3. Minėta, kad pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra įsiteisėjusi Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovo G. L. ir atsakovo E. Š. sudaryta taikos sutartis. Kol ši teismo nutartis galioja ir taikos sutartis nenuginčyta, nutartis gali būti vykdoma. Dėl šios nutarties teisinės galios pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi kol neišspręstas vykdymo pagrindo klausimas, tol nebus galima paneigti vėlesnių teismo veiksmų, susijusių su vykdymu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų savo esme teisėtų ir pagrįstų nutarčių panaikinimas vien dėl to, kad O. Š. turi teisę skųsti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, būtų pernelyg formalus dalykas ir neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Be to, atskirojo skundo priėmimas ir nagrinėjimas padėties nekeistų ir dėl to, kad pagal CPK 145 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybės teisėje, gali būti areštuotas visas turtas. Palikdamas galioti pirmosios instancijos 2006 m. liepos 31 d. priimtą nutartį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi šia įstatymo norma. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra pagrįsti, todėl kasacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Aloyzas Marčiulionis

Pranas Žeimys