Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8; 78.2.1; (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. (S. B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. B. prašė teismo nutraukti santuoką su atsakove R. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant jiems santuokoje turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečio sūnaus G. B. (G. B.), gim. 1997 m. gegužės 8 d., gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš jo po 300 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą - jam priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įpareigojant išmokėti atsakovei 310 000 Lt kompensaciją, atsakovei - automobilį „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su ieškove santuoką sudarė 1996 m. vasario 3 d., 1997 m. gegužės 8 d. jiems gimė sūnus G. B. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis - skirtingas jo ir atsakovės požiūris į šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai. Taigi santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydama nutraukti santuoką su ieškovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo katės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – B., nustatyti sūnaus G. B. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat 3000 Lt skolą už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, kai ieškovas išlaikymo sūnui neteikė; bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalyti taip: jai priteisti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o iš jos ieškovui - 154 166,67 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas elgėsi su ja žiauriai, nebuvo lojalus, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus teismas turėtų nukrypti nuo lygių bendrosios jungtinės nuosavybės dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis viso dalytino turto. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) į dalytino turto balansą neįtrauktinas, nes įgytas už jos asmenines lėšas (valstybines vienkartines išmokas). Ieškovės teigimu, tada, kai ji įgijo žemės sklypą, ieškovas dar nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir teisių į žemes sklypą negalėjo įgyti. 2003 m. birželio 15 d. ji pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir visus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl to nutraukiant santuoką su ieškovu jai turėtų būti kompensuotas asmeninio turto sumažėjimas 52 500 Lt suma iš bendro turto. Ieškovas nuolat yra išvykęs, gyvena atskirai, nesirūpina sūnumi, neskiria jam dėmesio ir materialinio išlaikymo. Iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokėtinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nutraukė šalių santuoką, pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokoje turėtas pavardes, nustatė nepilnamečio G. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą išieškant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės, 3000 Lt išlaikymo skolą sūnui už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsakovei. Teismas padalijo santuokoje įgytą turtą - priteisė atsakovei gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės – 310 000 Lt piniginę kompensaciją. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančią šalių sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas, siekdamas susitaikyti su atsakove baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, atsiprašė atsakovės dėl sukelto fizinio ir moralinio skausmo bei sutiko atlyginti jai 2000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, todėl laikytina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nesant ginčo nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Ieškovas teikia savo sūnui 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau, nesant įrodymų, kad jis išlaikymą būtų teikęs už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti 3000 Lt skolą. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu už namų valdos 0,0601 ha žemės sklypą investiciniais čekiais sumokėta ne iš jos, o iš kitų asmenų investicinių sąskaitų, todėl laikytina, kad jis įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, kuris ir šiuo metu gyvena ginčo name (duomenys neskelbtini) šis turtas natūra priteistinas atsakovei. Kadangi ieškovas teikia sūnui išlaikymą, tai vien ta aplinkybė, kad šalių nepilnametis sūnus lieka gyventi su atsakove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kitų svarbių priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, nenustatyta, todėl taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad ji, pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini) gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl to teismas atmeta atsakovės reikalavimą kompensuoti asmeninio turto sumažėjimą 52 500 Lt suma iš bendro turto. Dalijamo turto rinkos vertė yra 620 000 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 310 000 Lt kompensacija (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi atsakovė nurodė, kad automobilio „VW Transporter“ ji neturi, tai šis automobilis atsakovei nepriteistinas. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančios kompensacijos dydį, yra pagrindas padidinti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir iš ieškovo priteistą išlaikymą G. B. sumažino iki 350 Lt, priteistą išlaikymo skolą - iki 2450 Lt, neturtinės žalos atlyginimą atsakovei - iki 5000 Lt, žyminį mokestį į valstybės pajamas padidino iki 276 Lt; iš atsakovės ieškovui priteistą kompensaciją už gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) sumažino iki 206 666,66 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, panaudojęs smurtą prieš savo sutuoktinę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų žiauriai sumušęs atsakovę ir jai ekspertai būtų nustatę sunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat į tai, jog ieškovas pirmą kartą prieš savo sutuoktinę panaudojo smurtą ir atlygino jai 2000 Lt dydžio neturtinę žalą, o santuoka netruko dešimt metų, taip pat į aplinkybę, jog į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ne atsakovė, o ieškovas, pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 5000 Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų apie išskirtinius G. B. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas, abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės vienoda. Abu tėvai privalo teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.461 straipsnio 2 dalis), priteistas išlaikymas vaikui mažintinas iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas 2005 m. birželio - 2005 m. gruodžio mėnesiais neteikė išlaikymo sūnui, todėl iš jo priteistinas įsiskolinimas už septynis mėnesius. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti priteistas išlaikymas mažintinas iki 2450 Lt (CK 3.200 straipsnis). G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri gyvena dalytiname name, yra darbinga, ieškovas dirba užsienyje, todėl yra pagrindas dalijamą turtą priteisti natūra atsakovei, ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad namas iš esmės buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 dalį, o ieškovui -1/3 dalį santuokoje įgyto bendro turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Dėl to santuokoje įgytas turtas priteistinas atsakovei, o ieškovui priteista kompensacija mažintina iki 206 666,66 Lt (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas S. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisti ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini), o atsakovei - 310 000 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Taikant CK 3.60 straipsnį sutuoktinio reikalavimas nutraukti santuoką, esant bent vienam iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio pareigų pažeidimų, yra suprantamas kaip tų veiksmų pasekmė, t. y. bendras sutuoktiniu gyvenimas turi tapti negalimu dėl šioje dalyje apibrėžtų santuokinių pareigų pažeidimo. Tačiau šalių santuoka buvo iširusi jau iki 2004 m. liepos 16 d. ieškovo atliktų veiksmų ieškovės atžvilgiu, o teismai nenustatinėjo faktinio šalių santuokos nutrūkimo momento, todėl negalėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Be to, pati atsakovė priešieškinyje patvirtino, kad santuoka faktiškai nutrūko ankščiau nei ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio smurto panaudojimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai, siedami ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo tik su 2004 m. liepos 16 d. įvykiais, pripažino, kad iki ieškovo smurto panaudojimo prieš atsakovę ši teisinė prezumpcija šalių teisiniams santykiams nedarė įtakos ir jiems jokios teisinės reikšmės neturėjo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie ankstesnį ieškovo smurto naudojimą prieš atsakovę. Dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ne atsakovė, nuo CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo dienos iki atsakovės kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei pusė metų, ir tai patvirtina, kad santuokos iširimo pagrindinė priežastis buvo ne smurto panaudojimas, o sutuoktinių charakterių, požiūrio ir vertybių neatitikimas. Atsakovė pati nesilaikė CK 3.26-3.29 straipsnyje įtvirtintų santuokinių pareigų, todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas.

2. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Iš ieškovo negalėjo būti priteista neturtinė žala, nes santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas rėmėsi tik ta aplinkybe, kad įstatymas atsakovei suteikia tokią teisę, ir neturtinę žalą priteisę nesant byloje įrodymų apie neturtinės žalos padarymo faktą ir atsakovės patirtų nuostolių dydį, t. y. pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-200/2002; 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006, 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-531/2006). Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovei neturtinės žalos atlyginimą ne dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala santuokos nutraukimu pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, bet dėl to, kad ieškovas jos atžvilgiu prisipažino panaudojęs smurtą ir nepagrįstai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktoje baudžiamojoje byloje, tačiau šioje sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas dėl sukelto fizinio ir moralinio skausmo atlygino R. B. 2000 Lt turinę ir neturtinę žalą. Ši suma abiejų šalių buvo įvertinta kaip pakankama už smurto panaudojimą, todėl teismas dar kartą tuo pačiu pagrindu už tą pačią veiką iš ieškovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Taigi teismas pažeidė teisės principą, draudžiantį už tą patį nusižengimą bausti du kartus, taip pat CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. atlyginti tiek, kiek asmuo iš tiesų prarado. Taigi apeliacinės instancijos teismas peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacijos ribas ir pažeidė CK 6.249, 6.250 straipsnius, CPK 178 straipsnį.

3. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei didesnę turto dalį. Teismas nesivadovavo CK 3.123 straipsniu, todėl, esant kitoms aplinkybėms, nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįsta būtinybe apsaugoti tam tikrus teisinius gėrius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vien ta aplinkybė, jog šalių nepilnametis sūnus lieka gyventi su atsakove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nepilnamečio vaiko interesai nenukentės ir teismui nenukrypus nuo lygių dalių principo, nes šalių turtas įvertintas 620 000 Lt, kiekvienai šaliai tenka po 310 000 Lt, o ieškovas teikia išlaikymą sūnui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003). Pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, todėl teismas, nesant grėsmės vaiko interesams, neturėjo pabloginti ieškovo turtinės padėties. Ieškovo teigimu, namo pagerinimai buvo daromi siekiant sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę, ir atsakovė nebuvo išreiškusi savo valios atliktais namo pagerinimais sukurti savo asmeninę nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, pagal CK 4.87 straipsnį bendraturčiui padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Taigi, padidėjus namo vertei, į padidintą vertę ir ieškovas, ir atsakovė įgijo lygias nuosavybės teises. Pažymėtina, kad teismas nevertino įrodymo, jog atsakovė savo butą(duomenys neskelbtini) pardavusi už 105 000,00 Lt, perdavė dalį šių lėšų savo sūnui V. B., kuris, būdamas 21 metų, 2003 m. rugsėjo 15 d. už 39 100 Lt (tai tik vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje) įsigijo butą(duomenys neskelbtini). Šis įrodymas tik patvirtina aplinkybę, kad neįmanoma nustatyti ne tik tikslios kiekvienos iš šalių lėšų, panaudotų pastatų pagerinimams, sumos, bet ir įvertinti, kuris iš šalių yra skyręs daugiau lėšų namo pagerinimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003, parinkdamas turto padalijimo būdą teismas turėtų atsižvelgti į sutuoktinių galimybes išmokėti kompensaciją, ar parinktas turto padalijimo būdas padės galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto. Atsakovė neturi lėšų sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją, todėl bus priversta parduoti ginčo turtą. Atsižvelgiant į sudėtingus šalių santykius, yra didelė tikimybė, kad atsakovė geranoriškai kompensacijos ieškovui neišmokės ir jam gali tekti kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o tam reikėtų papildomų lėšų ir laiko. Vykdant priverstinį išieškojimą, vaiko teisės ir interesai gali nukentėti, nes tikėtina, kad, parduodant turtą iš varžytynių, bus pasiūlyta mažesnė nei rinkos kaina, todėl atsakovei gali būti sudėtinga įsigyti atitinkantį vaiko poreikius būstą. Ieškovas sutinka geranoriškai leisti ginčo name gyventi atsakovei ir sūnui iki jis sumokės kompensaciją atsakovei ir ji įsigys kitą būstą.

4. Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, nes nuo 2005 m. sausio mėnesio ieškovas išlaikymą teikė pavedimu. 2005 m. birželio - gruodžio mėnesiais išlaikymo teikimą įrodo byloje pateikta ieškovo sutartis su banku dėl išmokos nuskaitymo.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 276 Lt, o ne 91,50 Lt žyminio mokesčio dėl reikalavimų, susijusių su išlaikymo priteisimu (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors apeliaciniame skunde ieškovas buvo nurodęs šį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė „palikti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas“. Tokiu teismo sprendimu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio ir jos bylinėjimosi išlaidos buvo mažesnės nei ieškovo, nors tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies. Bendro turto vertė buvo nustatyta ieškovo prašymu ir apmokėta jo lėšomis, todėl 1000 Lt atlyginimas už atliktą turto vertinimą turėjo būti padalytas abiem šalims.

Ieškovo 2007 m. balandžio 6 d. pateiktas kasacinio skundo papildymas ir prie jo pridėti dokumentai nepriimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi (CPK 350 straipsnio 8 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. B. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad teismai konstatavo faktinę aplinkybę, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, taip pat faktą, kad jis nesirūpino savo šeima - neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, todėl pagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas iškilusių problemų tarp sutuoktinių nespręsdavo, neatsižvelgdavo į kitų šeimos narių poreikius, su šeima praleisdavo mažai laiko, smurtaudavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Atsakovė net ir po 2004 m. liepos 16 d. įvykio stengėsi, kad šalys vėl galėtų gyventi normalų santuokinį gyvenimą, taigi nelaikė, kad santuoka yra iširusi. Pažymėtina, kad teismai aplinkybių, susijusių atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, nenustatė (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. 2004 m. liepos 16 d. įvykis - tai tik vienas iš ieškovo nesugyvenamo charakterio pavyzdžių. Tiriant šį įvykį buvo nustatyta, kad ieškovas ir kitaip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismo procesas vyksta jau ilgiau nei metus, ir yra akivaizdu, kad atsakovei yra padaryta neturtinė žala, tiesiogiai susijusi su ieškovo veiksmais, dėl kurių buvo nutraukta santuoka. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 2000 Lt. Be to, teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, nėra saistomas šalių pareikštų byloje reikalavimų (CPK 376 straipsnis 3 dalis). Atsakovės nuomone, išlaikymo neteikimo nustatymas - fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nutarime padarė techninę klaidą, nurodydamas ne 2004, o 2005 metus. Bendrai santuokoje užgyvento turto padalijimui svarbių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Sūnus visą savo gyvenimą gyveno ginčo name ir yra susijęs su jį supančia aplinka. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tai, priteisus natūra gyvenamąjį namą atsakovei, yra apsaugomi vaiko interesai. Byloje įrodyta, kad atsakovės sveikata yra silpna ir kad namas iš esmės yra pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl gyvenamasis namas pagrįstai priteistas atsakovei natūra, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo. Ieškovas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005, ir 2003 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Ieškovas neturi realių galimybių sumokėti kompensacijos; gyvenamasis namas jam nereikalingas. Atsakovė, siekdama išmokėti ieškovui kompensaciją, jau yra kreipusis į AB SEB Vilniaus banką su prašymu išduoti atitinkamo dydžio paskolą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. vasario 13 d. nutartimi nepriėmė atsakovės pateikto dokumento (CPK 181 straipsnio 1 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1996 m. vasario 3 d., 1997 m. gegužės 8 d. jiems gimė sūnus G. B. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Ieškovas nereguliariai teikia savo sūnui išlaikymą. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad ji, pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini) gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų žiauriai sumušęs atsakovę ir ekspertai būtų nustatę sunkų ar nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Ieškovas pirmą kartą panaudojo smurtą prieš atsakovę ir atlygino jai 2000 Lt dydžio neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų apie išskirtinius šalių sūnaus G. B. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas; abiejų tėvų turtinė padėtis vienoda. G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri gyvena dalytiname gyvenamajame name; atsakovė yra darbinga, ieškovas dirba užsienyje. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą(duomenys neskelbtini).

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, todėl pasisako tik kasaciniame skunde akcentuojamais klausimais dėl: 1) sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo; 2) neturtinės žalos priteisimo; 3) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo; 4) vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

1. Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje teismai taikė ieškovo kaltės prezumpciją, nustatę smurto naudojimo prieš šeimos narius faktą, ieškovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė. Kolegija sutinka su tokia teismų išvada. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai konstatavo ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją remdamiesi tik smurto panaudojimo 2004 m. liepos 16 d. faktu, kai, ieškovo teigimu, šalių santuoka jau buvo iširusi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek fizinio, tiek psichologinio smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Byloje yra pateiktas paties ieškovo 2004 m. liepos 19 d. pasirašytas pasižadėjimas atsakovei, kad jis niekada daugiau nebenaudos prieš ją smurto (T. 1, b. l. 43). Šis įrodymas patvirtina ne tik tai, kad ieškovas santuokoje smurtavo, elgėsi nepagarbiai su atsakove, bet ir tai, kad net ir po 2004 m. liepos 16 d. konflikto atsakovė siekė, jog santuoka neiširtų. Minėta, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami atsakovės veiksmai. Dėl to teismai, nustatę ieškovo žiaurų elgesį su šeimos nariais (turimas omenyje ne žiaurus fizinis smurtas), turėjo pagrindą preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi kolegija, išnagrinėjusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis yra saistomas kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad teismai tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismai, minėta, pagrįstai nustatę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti ir dėl šio atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatytas tęstinis ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš atsakovę, kuris, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Dėl to kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė šias materialines teisės normas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė CK 6.250 straipsnį, reglamentuojantį neturtinės žalos sąvoką, jos atlyginimo atvejus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šis straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad neturtinė žala atsakovei buvo priteista dėl 2004 m. liepos 16 d. panaudoto prieš ją smurto, nors dėl šio fakto ieškovas yra atlyginęs 2000 Lt dydžio neturtinę žalą atsakovei. Kolegija nurodo, kad į šį faktą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir šis faktas nebuvo vienintelis pagrindas spręsti, kad atsakovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėta, šioje byloje nustatyta, kad smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Ieškovas kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi atitinkamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Taigi kolegija, išnagrinėjusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalį, 6.250 straipsnį ir priteisė atsakovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovo, kaip kalto dėl santuokos nutraukimo.

3. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais šiuo klausimu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006). Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti šį turtą natūra, sutikdami išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Abu teismai sprendė, kad yra pagrindas šį turtą priteisti natūra atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ir kolegija sutinka su šia teismų išvada. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su atsakove ginčo gyvenamajame name(duomenys neskelbtini). Teismai nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, toks buvo ir ieškovo prašymas. Ieškovas 2006 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad po santuokos nutraukimo ketina nuolat dirbti Vokietijoje (T. 2, b. l. 17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad ginčo turtas yra labiau reikalingas būtent atsakovei, todėl kolegija sutinka su teismų sprendimu priteisti šį turtą natūra atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.

Tačiau kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 2-4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinė byla P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus. Ši nuostata yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartyje (civilinė byla A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003).

Priteisus natūra visą gyvenamąjį namą atsakovei, šalių sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartimi vaikui išlaikyti priteista 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, yra nepagrįsta. Kolegija sprendžia, kad šalių sūnaus interesai bus apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo jį dalijant.

Aplinkybė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, taip pat negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes šiuo pagrindu, minėta, CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisė sutuoktiniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, ir šia teise atsakovė pasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus dėl atsakovės lėšų panaudojimo rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) sprendė, kad tai taip pat yra svarbi priežastis nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Kolegija su šia išvada nesutinka, nes laiko, kad ši aplinkybė neįrodyta. Ieškovas kasaciniame skunde remiasi CK 4.87 straipsniu - jeigu bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, padidina daiktą ar jo vertę, tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Tačiau tokiu atveju CK 3.98 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė neįrodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo atliekama panaudojant būtent lėšas, gautas 2003 m. birželio 17 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą(duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. atsakovės sūnus V. B. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir atsakovė teismo posėdžių metu pripažino davusi sūnui lėšų šiam butui įsigyti, nurodydama skirtingas sumas (T. 2, b. l. 19, 123). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, tačiau ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą. Taigi išvada, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) šalių santuokos metu buvo pagerintas būtent tik iš atsakovės asmeninių lėšų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį ginčo turto, kuris natūra priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant 310 000 Lt kompensaciją remiantis byloje pateiktu šio turto vertinimu, kurio ieškovas neginčijo bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose (CK 3.117 straipsnio 1-3 dalys, 3.123 straipsnio 1 dalis).

4. Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegija sutinka su kasaciniu skundu šiuo klausimu ir sprendžia, kad teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokių įrodymų pagrindu sprendžia, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, todėl sprendžia, kad iš ieškovo nepagrįstai priteista 2450 Lt suma (CPK 185 straipsnis).

Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo sumažinta ieškovui iš atsakovės priteista 310 000 Lt kompensacija iki 206 666,66 Lt. Dėl to kolegija proporcingai paskirsto bylinėjimosi išlaidas tarp šalių; taip pat sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1/2 dalį ekspertizės išlaidų (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo S. B. sūnui G. B. panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovui S. B. priteista 206 666,66 Lt kompensacija už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui S. B. priteista iš atsakovės R. B. 310 000 (trys šimtai dešimt tūkstančių) Lt kompensacija už nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini).

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui S. B. iš atsakovės R. B. 612 (šeši šimtai dvylika) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 500 (penki šimtai) Lt ekspertizės išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas