Dėl negyvenamojo pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn

Civilinė byla Nr. e2YT-23536-727/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18734-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.9;

2.1.6.5; 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamojo pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „POLOCKO-2“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti jos nuosavybėn negyvenamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nurodė, kad pastatas įrašytas į 2023 m. rugpjūčio 21 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Statinys yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dalis pastato patenka į suformuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Buvo paskelbta informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Į skelbimus atsiliepė 48-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „POLOCKO-2“ pirmininkė, kuri raštu nurodė, jog šis statinys yra laikomas visos bendrijos nuosavybe, nes juo naudojasi daugelis metalinių garažų savininkų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Turtinių teisių į pastatą iki šiol niekas nepareiškė. Valstybės įmonė Turto bankas 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (16.3 Mr) SK4-9108 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog ji neįgaliota spręsti šio turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 2D-18661 „Dėl Jūsų rašto“, nurodė, kad inspekcija, patikrinusi archyvuose saugomus dokumentus, nerado 1995–2002 metų laikotarpiu statybą leidžiančių dokumentų pastato statybai inspekcijos archyvuose. Inspekcija, patikrinusi dokumentų valdymo sistemų Avilys ir DBSIS bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos,,Infostatyba“ duomenis, informacijos dėl pastato statybos ar savavališkos statybos nerado. Pareiškėja nurodė, kad ji, nebūdama pastato savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkomas, remontuojamas arba pašalinamas. Toliau neprižiūrint pastato, pablogėjus jo būklei, jis keltų grėsmę aplinkiniams, o kadangi pastato savininkas neatsiliepė, todėl jis turi būti pripažintas bešeimininkiu ir perduotas pareiškėjos nuosavybėn.

Suinteresuotas asmuo 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „POLOCKO-2“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo, bendrija) su pareiškimu nesutiko, prašė nutraukti bešeimininkio daikto procedūrą, kadangi pastatas faktiškai prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas teisėtais pagrindais, įpareigoti pareiškėją išbraukti pastatą iš bešeimininkių daiktų registro, jei registracija teisėta, įpareigoti savivaldybę atlikti būtinus pastato matavimus, sureguliuoti žemės naudojimą ir pasiūlyti bendrijai išsinuomoti arba įsigyti valstybinę žemę, ant kurios dalis pastato yra ir pripažinti, kad pastatas priklauso suinteresuotam asmeniui.

Suinteresuotas asmuo teigė, kad 1985 m. pagal sprendimą Nr. 77p bendrijai buvo suteikta vieta metalinių garažų statybai. Bendrijos iniciatyva 1986-1990 m. buvo pastatytas dviejų aukštų pastatas su rūsiais ir elektros skydine. Statyba buvo finansuota bendrijos narių lėšomis. Pastatas nuolat, beveik 40 metų, buvo naudojamas, prižiūrimas ir remontuojamas, jo fizinė būklė yra gera. Bendrija imsis veiksmų pastatui įteisinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1686-996/2025 pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą patenkino. Pripažino negyvenamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu ir perdavė jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-1042/2025 panaikino teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodydamas, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi patikslinti suinteresuotam asmeniui pareigą įrodinėti jo nurodomas aplinkybes, t. y. kad pastatas yra jo turto dalis, kad jis yra prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas teisėtais pagrindais, taip pat jog pastato statyba buvo finansuota suinteresuoto asmens narių lėšomis, kad pastatas buvo remontuojamas, kad yra šildomas ir pan., pateikti teiginių pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, vykdydamas pareigą visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi pasiūlė suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šio asmens teismui pateikto atsiliepimo į pareiškimą teiginius, o būtent, su UAB,,Ignitis“ sudarytą elektros energijos tiekimo (ginčo objektui) sutartį, dokumentus, pagrindžiančius nurodomą objekto pastatymo aplinkybę, taip pat nurodomą aplinkybę, kad ginčo objektas naudojamas, tvarkomas ir prižiūrimas suinteresuoto asmens lėšomis.

Reaguodamas į teismo nutartį, suinteresuotas asmuo 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „POLOCKO-2“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo pastatas pastatytas laikotarpiu 1986 - 1990 m. iš bendrijos narių lėšų ir yra naudojamas kaip sargų namelis, elektros skydinė, jog yra šildomas, prižiūrimas ir eksploatuojamas iki šiol. Pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2025 m. birželio 20 d. už sunaudotą elektros energiją sumokėjo 32287,91 Eur ir tai, patvirtina pastato naudojimą ir priežiūrą iki šiol. Šiems teiginiams pagrįsti bendrija pateikė 2011 m. gruodžio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su AB Lesto bei pridėjo PVM sąskaitas faktūras. Taip pat bendrija pridėjo Lenino rajono tarybos Vykdomojo komiteto 1985-10-25 įsakymą Nr. 77p „Dėl vietų skyrimo laikiniems metaliniams garažams statyti“, kuris bendrijos teigimu patvirtina, ginčo pastato statybą. Papildomai pažymėjo, kad bendrija sutinka kad ginčo pastatas būtų perduotas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, jeigu pastaroji sumoka 20 000 Eur kompensaciją bendrijai už ilgalaikį infrastuktūros naudojimą ir priežiūra.

Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo pastato statybos aplinkybes, tai, jog pastatas buvo teisėtai pastatytas ir tai, jog pastato statyba buvo finansuota suinteresuoto asmens narių lėšomis. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas yra suinteresuoto asmens turto dalis ir kad jis yra prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas šio asmens teisėtais pagrindais. Bendrijos pateikta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina, kad ji sudaryta ginčo objektui, o pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nenurodoma, kad mokama būtent už ginčo objektą. Pareiškėja pažymi, kad visur nurodomas bendrijos adresas - (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateikto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad bendrijos teisinis statusas neįregistruotas, buveinės adresas - (duomenys neskelbtini). Dėl bendrijos pateikto taikos sutarties projekto nurodė, kad toks projektas yra visiškai nepagrįstas, nes bendrija nenurodo jokio teisėto pagrindo, pagrindžiančio tokias sutarties sąlygas, t. y. bendrija į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pastatas buvo teisėtai pastatytas bendrijos ir statyba buvo finansuota jos narių lėšomis, dėl ko, pareiškėjos teigimu, bendrija jokiais įrodymais nepagrindžia prašomos 20 000 Eur kompensacijos. Pareiškėja palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė juos patenkinti.

Reaguodamas į tai, suinteresuotas asmuo pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime. Išreiškė prašymą teismui įvertinti nekilnojamojo daikto faktinio naudojimo aplinkybes bei prašė taikyti įgyjamąją senatį, nes bendrija valdo ir naudoja pastatą nuo 1986 metų, t. y. nurodė visiškai naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė anksčiau, tame tarpe ir nagrinėjant bylą pirmą kartą. Papildomai pateikė sąskaitas už statybas, kurios, bendrijos teigimu, patvirtina bendrijos narių investicijas į pastatą nuo jo įrengimo pradžios.

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 9 punktas, 534-537 straipsniai). Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, yra aktyvus, t. y. turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutinka, tvirtindamas, kad ginčo pastatas pastatytas bendrijos narių lėšomis ir iniciatyva 1986 – 1990 metais, yra bendrijos turto dalis, teigė, jog pastatas faktiškai prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas teisėtais pagrindais, todėl negali būti pripažintas bešeimininkiu turtu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn, kadangi yra valdomas ir naudojamas nuo 1986 metų, būtų pagrindas taikyti įgijamąją senatį.

Nustatyta, kad pastatas įrašytas į 2023 m. rugpjūčio 21 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-11/23(2.14.1.55E-AD23) (toliau – aktas). Jis yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dalis pastato patenka į suformuotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo surašytas aktas, kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas pastatas (akte pažymėtas Nr. 5). Iš akte nurodytų duomenų – sąrašo Nr. 5 negyvenamas pastatas, paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini), apie 30 m2 – galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Ant pastato buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Pareiškėja interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2023 m. vasario 27 d. skelbė apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi). Naujosios Vilnios seniūnija ant pastato pakabino skelbimus (2023 m. kovo 1 d.). Informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ (2023 m. rugpjūčio 26 d.). Į skelbimus atsiliepė 48-os laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „POLOCKO-2“ pirmininkė, raštu nurodžiusi, jog šis statinys yra laikomas visos bendrijos nuosavybe, nes juo naudojasi daugelis metalinių garažų savininkų. Turtinių teisių į pastatą iki šiol niekas nepareiškė. Valstybės įmonė Turto bankas 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (16.3 Mr) SK4-9108 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog ji neįgaliota spręsti šio turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 2D-18661 „Dėl Jūsų rašto“, nurodė, kad inspekcija, patikrinusi archyvuose saugomus dokumentus, nerado 1995–2002 metų laikotarpiu statybą leidžiančių dokumentų pastato statybai inspekcijos archyvuose. Inspekcija, patikrinusi dokumentų valdymo sistemų Avilys ir DBSIS bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos,,Infostatyba“ duomenis, informacijos dėl pastato statybos ar savavališkos statybos nerado.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608-701/2015">3K-3-608-701/2015</a>), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>).

Teismas nerado teisinių prielaidų ir argumentų sutikti su bendrijos nurodytu, jog ginčo pastatas yra jo turto dalis.

Teismas nekvestionuoja nustatyto fakto, jog bendrijai 1985 m. sprendimu Nr. 77p buvo suteikta vieta metalinių garažų statybai, tačiau kalbama tik apie galimą metalinio garažo/-ų statybą. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių bendrijos teiginį, kad ji šio sprendimo pagrindu laikotarpiu 1986 – 1990 m. ir būtent iš bendrijos narių lėšų statė ginčo pastatą, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų turėtą teisinį pagrindą tokioms statyboms (leidimai, projektai ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastatas buvo teisėtai pastatytas bendrijos, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pastato statyba buvo finansuota jo narių lėšomis. Teiginiai, kad dalis bendrijos turėtų dokumentų išvogta ar sunaikinta, tėra deklaratyvūs – nėra duomenų apie nustatytus vagysčių ar sunaikinimo faktus. Nėra duomenų ir apie tai, kad ginčo pastatas buvo ir yra šildomas, kad tebėra prižiūrima ir pan. Šiems teiginiams pagrįsti bendrija pateikė 2011 m. gruodžio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su AB Lesto, pridėjo PVM sąskaitas-faktūras. Susipažinus su byloje pateikta 2011 m. gruodžio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 122025-51110/2114280, matyti, kad joje nėra informacijos ar duomenų, patvirtinančių, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis būtų sudaryta dėl paslaugų teikimo būtent ginčo objektui, kad būtent jam buvo tiekiama elektros energija. Rekvizituose nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos elektros energijos tiekėjo AB Lesto išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už visuomeninio tiekimo paslaugas nepatvirtina aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo mokėjo už suvartotą elektros energiją už suteiktas elektros paslaugas būtent objektui adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš teismui papildomai pateiktų PVM sąskaitų- faktūrų matyti, kad juose nurodomas bendrijos adresas - (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2025 m. kovo 25 d. Ignitis pažyma apie atsiskaitymą už elektros energiją, taip pat nepatvirtina, kad buvo mokama už ginčo objekte adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, nes minėtoje pažymoje nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), kuris neatitinka ginčo objekto identifikavimo duomenų ir nesusijęs su ginčo dalyku. Be kita ko, byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. valstybinės žemės nuomos mokestis 2 941,09 Eur sumai, yra paskaičiuotas sklypo adresui (duomenys neskelbtini), t. y. ne ginčo objektui. Suinteresuotas asmuo, įrodinėdamas, kad pastatas yra jo turto dalis, nes pastatytas iš bendrijos narių lėšų, pateikė Lenino rajono tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 77p „Dėl vietų skyrimo laikiniems metaliniams garažams statyti“, kuris, bendrijos teigimu patvirtina, ginčo pastato statybą. Iš minėto Bendrijos Lenino rajono tarybos Vykdomojo komiteto 1985-10-25 įsakymo Nr. 77p „Dėl vietų skyrimo laikiniems metaliniams garažams statyti“ matyti, kad buvo leista statyti laikinus metalinius garažus aikštelėse „Viršuliškės“, „Pašilaičiai“ Polocko-2, Mildos (neįskaitomas įrašas ranka) gatvėse pagal priedėlius 1, 2, 3, 4., tačiau šis įsakymas nepatvirtina ir neįrodo bendrijos nurodomas ginčo pastato statybos ir jos finansavimo šaltinių aplinkybes.

2025 m. liepos 9 d. papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose suinteresuotas asmuo, įrodinėdamas bendrijos narių investicijas į pastatą nuo jo įrengimo dienos pridėjo sąskaitas už statybas bei sutartis su įmonėmis teikiančiomis paslaugas. Teismui susipažinus su pateiktomis sąskaitomis faktūromis Nr. 19220515847, 19220909269 ir 1975134809, matyti, kad pirkėju nurodytas suinteresuotas asmuo, kurio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), pirko tam tikras statybines medžiagas, tačiau šios pateiktos sąskaitos-faktūros niekaip nepatvirtina aplinkybės ir neidentifikuoja, kad pirktos medžiagos buvo naudojamos ginčo objektui statyti, jį pagerinti ar prižiūrėti, ar juo labiau, jog tai buvo iš bendrijos narių lėšomis apmokėtos sąskaitos.

Teismui susipažinus su byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliekų tvarkymo sutartimi Nr. 2020/08/06, jos priedu, 2014 m. kovo 19 d. UAB „VSA Vilnius“ priedu prie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAJ-710857, 2013 m. vasario 22 d. pokalbių mokėjimo plano „Verslo kryptys“ sutartimi Nr. ERTV50870135-100304, 2017 m. rugsėjo 15 d. Tele2 judriojo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1.25 60785061 30978, darytina pakankamai tvirta išvada, kad šie duomenys niekaip nepatvirtina paslaugų teikimo ginčo objektui adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, visur nurodomas suinteresuoto asmens adresas (duomenys neskelbtini), o 2009 m. sausio 1 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų BAJ-710857 priede Nr. 1-1, nurodoma suinteresuoto asmens buveinė adresu (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai, tikėtinai, susiję su bendrijos veikla, jos nariams teikiamomis paslaugomis, tačiau neįrodo ir nenustato ryšio su ginčo objektu, jo statyba, galimu gerbūvio palaikymu, išlaikymu ir pan.

Bendrija įkeltu prieš pat numatytą rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą pareiškimą, taip pat prašo įvertinti faktinio naudojimo aplinkybes ir taikyti įgyjamąją senatį. Teismas pažymi, kad šioje dalyje pateikto prašymo nenagrinėja, nes jis išreikštas nesavalaikiai ir netinkama procesine forma. Pagal įstatymo reikalavimus toks prašymas gali būti ir turėtų būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas atskiroje byloje.

Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo pastatas priklauso bendrijai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nepagrindžia bendrijos nurodomų aplinkybių, kad ginčo pastatas buvo teisėtai pastatytas ar, kad pastato statyba buvo finansuota jos narių lėšomis. Taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo pastatas yra jo turto dalis ir kad jis yra prižiūrimas, naudojamas ir eksploatuojamas teisėtais pagrindais. Nėra jokio pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo teisėtai valdo pastatą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pastatas, kurį pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, niekam nepriklauso nuosavybės teise, taigi, šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.57 straipsnis). Minėtas turtas apskaitytas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktu, pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo paskelbta spaudoje, internete, vietoje. Pareiškėja atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles ir virš minėtą įstatymo normatyvą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, o suinteresuotas asmuo, priešingai, neįrodė, kad ginčo pastatas priklauso jam, yra jo naudojamas ir kad tai daroma teisėtai (CPK 536 straipsnis), todėl pastatas pripažįstamas bešeimininkiu ir perduodamas pareiškėjos nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negyvenamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė