Baudžiamoji byla Nr. 1-2222-1123/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37399-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.9.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,
sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,
kaltinamajam A. P.,
civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovui T. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. P. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 17.27 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, tyčia nenustatytu lipniu skysčiu apipylė ir taip sugadino buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo duris, kurių vertė 790 Eur, durų spyną, kurios vertė 120 Eur, ir išmanųjį durų skambutį, kurio vertė 107,99 Eur, tuo padarydamas R. S. 1017,99 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinam
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2024 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo, teikiančio skundą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad pareiškėjas R. S. nurodė, kad grįždamas namo 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 19.17 val., uždėjo ranką ant durų rankenos, ši buvo lipni ir jo ranka pasidengė klijais. Įsijungus laiptinės šviesai, pastebėjo, kad durys, rankena, spynos ir durų skambutis yra aplieti klijais. Nedelsiant atidarė durų skambučio su vaizdo kameros funkcija programėlę ir, atsukęs laiką atgal, pastebėjo, kad tą pačią dieną, 18.2 val. tai padarė A. P., kurio veidas aiškiai matomas vaizdo įraše. Į duris nebeįsistato raktai, jų nebeįmanoma užrakinti. Durų skambutis su vaizdo funkcija yra užpiltas klijais ir jo kamera yra sugadinta. Durų fasadas taip pat yra apdegtas klijais. Atidarant duris girdisi stiprus girgždesys. Jie negalėjo tą dieną išvykti iš namų ir palikti jų neužrakintų. Į vidų sugebėjo patekti tik todėl, kad jo žmona tuo metu buvo viduje ir durys buvo neužrakintos. A. P. jiems montavo lubas, iš sutartos 950 Eur sumos už lubų montavimą buvo sumokėta 850 Eur. Deja, grįžus namo po dalinai baigtų darbų, jie rado sujauktus namus, išmestus elektronikos prietaisus ir sugadintus baldus. Rugsėjo 14 d., apie 11.05 val., A. P. atvykus į (duomenys neskelbtini), jam buvo grąžinti jo daiktai, kurie buvo palikti bute, ir paprašyta juos pasiimti bei išeiti. A. P. su kitu tuo metu atėjusiu asmeniu, susirinkę savo daiktus, išėjo. A. P. neigė savo atsakomybę ir matyt nusprendė atkeršyti, sukeldamas didelę žalą būstui ir stiprų psichologinį sukrėtimą jiems. Padaryta turtinė žala – 1 000 Eur, sugadintos durys, spynos ir durų skambutis. Taip pat neturtinė žala, kadangi sulaukė grasinimų per SMS, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nesaugumo jausmą savo namuose. Tai jam sukėlė nerimą dėl galimų tolesnių incidentų (1 t., b. l. 11-14).
Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su žmona I. S.gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo mamai B. S.. Jie šiame bute su žmona gyvena apie 2 metus. 2024 m. rugsėjo 6 d. per portalą „Paslaugos.lt“ jis (R. S.) pateikė skelbimą dėl lubų montavimo. Į jo skelbimą atsiliepė asmuo A. P.. 2024 m. rugsėjo 7 d. A. P. paskambino ir jie telefonu sutarė dėl darbų atlikimo. Taip pat susitarė dėl susitikimo. Tos pačios dienos 12 val. A. P. atvažiavo į namus, jog būtų paskaičiuota darbų sąmata. A. P. apskaičiavo sąmatą, abiem pusėms viskas tiko ir jie susitarė dėl darbų atlikimo eigos. Jie sutarė, jog už darbus bendrai bus sumokėta 950 Eur, sudarė žodinę sutartį. Po žodinės sutarties sudarymo ir prieš darbo atlikimą jis (R. S.) davė A. P. 200 Eur depozitą grynaisiais. Nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 13 d. prasidėjo darbai. 2024 m. rugsėjo 9 d. A. P. prašymu iš savo sąskaitos atliko 300 eurų pavedimą į A. P. nurodytą sąskaitą, pavedimo paskirtis „Įtempiamos lubos“. Namuose darbus atliko A. P. su kitu asmeniu, kurio negali nurodyti, nes nežino, nesidomėjo. Jų darbo metu namuose vis būdavo problemos - sugadinti, pamesti daiktai ir daug kitų smulkmenų, kurios yra nereikšmingos tyrimui. 2024 m. rugsėjo 11 d. ryte A. P. prašymu iš savo sąskaitos atliko 50 Eur pavedimą į A. P. nurodytą sąskaitą, be pavedimo paskirties, nes A. P. paprašė nieko nerašyti. Taip pat tą pačią dieną atvažiavęs į namus ir apžiūrėjęs darbą, A. P. už beveik atliktą darbą davė 300 Eur grynais. 2024 m. rugsėjo 12 d. A. P. žadėjo, jog atvažiuos su darbuotoju, tačiau neatvažiavo. 2024 m. rugsėjo 13 d. A. P. paskambino ir pasakė, kad atvažiuos kartu su kolega šeštadienį. Apžiūrėjus atliktus darbus ir sujauktą butą, kartu su I. S. nusprendė, jog nori atsisakyti jų teikiamų paslaugų. Darbai dar nebuvo galutinai baigti. 2024 m. rugsėjo 14 d. A. P. kartu su kolega atvažiavo į butą. Jis (R. S.) jau iš anksto buvo sudėjęs jų daiktus ir paliko juos laiptinėje. Kai jie atvyko, kolega be žodžių pradėjo rinkti daiktus ir nešti juos į automobilį. A. P., pamatęs sukrautus daiktus, pasakė, kad jis (R. S.) jam duotų 200 Eur ir jis išeis. Jis (R. S.) išreiškė pretenzijas, kas buvo negerai, kodėl atsisako jų teikiamų paslaugų. A. P. į jo pretenzijas nereagavo, teigė, kad jis išsigalvojo. Pasiėmęs visus daiktus, A. P. išėjo. Daugiau jokio kontakto šią dieną su A. P.neturėjo. 2024 m. rugsėjo 15 d.,19.20-19.30 val. išėjo iš namų. Norėdamas išeiti iš namų, pastebėjo, kad rankena sunkiai lenkėsi, bet nekreipė dėmesio, nes skubėjo išvesti šunis į lauką. Išėjęs į laiptinę, uždarė duris ir išėjo į lauką. Po 15 min grįžęs į laiptinę ir norėdamas užeiti į namus, nulenkė rankeną ir ji buvo lipni. Jis išsitraukė telefoną, įjungė žibintuvėlį ir pasišvietė, pamatė klijus ant akutės, spynos, rankenos, vyrių, fasadų. Tai pamatęs, telefone įsijungė kamerą, kuri yra kartu su durų skambučiu. Atsidaręs programėlę, užėjo į aplikaciją „Įvykiai“ ir pamatė, kad kažkas stovi iškėlęs ranką prie durų. Atidaręs vaizdo įrašą pamatė, kad prie durų prieina A. P. ir, dešinėje rankoje laikydamas kažkokį skystį, apipylė duris, durų akutę klijais ir pabėgo. Po vaizdo įrašo apžiūros padarė telefono ekrano nuotrauką ir nusiuntė A. P. į jo telefoną. Jie apsikeitė keletu žinučių ir galiausiai jis A. P.neatrašė. Šio pokalbio žinutes atsiųs tyrėjai jos nurodytu elektroniniu paštu. Po šių žinučių nusprendė paskambinti į policiją. Pareigūnė pasakė, kad parašytų pareiškimą per ePoliciją. 22.21-23.30 val. sulaukė grasinančio pobūdžio žinučių, kurias taip pat atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Sulaukęs žinutės „jeigu nesumokėsi likusios pinigų sumos, atsiprašau'“, jis išsigando. Kadangi A. P. jau sugadino duris, liko įbaugintas, tikrai buvo neramu, jog jis gali kažką dar padaryti. Kadangi durys neužsirakino ir jiems buvo nejauku miegoti namie, jie nusprendė išsikviesti durų meistrą, jog pakeistų spynos širdelę. Po šių parašytų žinučių daugiau jokio kontakto su A. P. neturėjo. Kadangi viską reikia keisti, durų keitimas kainuoja 790 Eur, avarinis spynos keitimas kainuoja 120 Eur, durų skambutis kartu su kamera kainuoja 107,99 Eur. Jam padaryta 1017,99 Eur turtinė žala. Durų keitimo sąmatą atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Tyrėja jam nurodė, jog dėl darbų atlikimo kokybės galima kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka į teismą. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. pateikė šiuos dokumentus:
2023 m. liepos 22 d. El. laišką apie patvirtintą užsakymą tinklapyje improveit.lt, iš kurio matyti, kad R. S. užsakė produktą – „Agara G4 Wifi išmanusis durų skambutis“, kaina 107,99 Eur (1 t., b. l. 70);
2024 m. rugsėjo 16 d. UAB „VITEMUS“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIT 1025501, išrašytą pirkėjai I. S., už cilindrą, suma su PVM – 120 Eur (1 t., b. l. 71);
2024 m. rugsėjo 20 d. A. K. I. Į. PVM sąskaita-faktūra Serija SAR Nr. 0011737, išrašyta R. S., už metalines duris LMDP-1, suma su PVM – 790 Eur (1 t., b. l. 72).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 2024 m. lapkričio 22 d. telefonu buvo susisiekta su pareiškėju R. S. ir pasidomėta, kada ir kokiu adresu galima apžiūrėti apgadintas duris, durų spyną bei išmanųjį durų skambutį. R. S. nurodė, kad kartu su šeima yra išvykęs į Ispaniją ir į Lietuvą grįš po pusės metų, tačiau apgadintus daiktus galėtų parodyti jo tėvas A. S., kuris iš Ispanijos į Lietuvą sugrįš 2024 m. lapkričio 29 d.. 2024 m. gruodžio 4 d. buvo susisiekta su A. S., kuris paaiškino, kad apgadintos sūnaus R. S. durys guli sodo namo terasoje adresu (duomenys neskelbtini), kurias galima apžiūrėti bet kuriuo metu, nes patekimas į teritoriją laisvas. A. S. paaiškino, kad apgadinto išmaniojo durų skambučio jis neturi, galimai jis liko pas sūnų, todėl apžiūrai pateikti negalės (1 t., b. l. 73-74).
2024 m. gruodžio 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės įėjimo durys. Apžiūros objektas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės įėjimo durys, stovinčios sodo namo terasoje adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimos durys yra rudos spalvos, atremtos į sieną. Durų išorinėje pusėje matoma durų akutė, kuri aplieta neaiškiu skysčiu, skystis prilipęs ant akutės. Matoma viršutinė vidinė spyna, kuri aplieta neaiškiu skysčiu, skystis prilipęs ant spynos. Matoma, kad spynos šerdis yra nauja, ant jos yra užrašas „Lokys“. Spynos apačioje yra durų rankena, kuri aplieta neaiškiu skysčiu, skystis prilipęs ant rankenos, matomi nutekėjimai. Lenkiant durų rankeną į apačią jaučiamas pasipriešinimas, durų rankena lenkiasi sunkiai. Durų rankenos apačioje matoma antra vidinė spyna, kuri aplieta neaiškiu skysčiu, skystis prilipęs ant spynos. Spynos šerdies kraštai aprūdiję. Vizualiai matoma, kad nuo durų akutės vertikaliai į apačią yra neaiškaus skysčio nutekėjimas, kuris yra stipriai prilipęs prie durų. Matomi neaiškaus prilipusio skysčio nutekėjimai vertikaliai į apačią nuo viršutinės durų spynos, nuo durų rankenos ir nuo apatinės durų spynos. Durų dešinėje pusėje kraštuose matomos geltonos spalvos statybinės putos ir varžtai. Durų kairės pusės kraštuose matomos geltonos spalvos statybinės putos, vyriai ir varžtai. Prie durų ant grindų guli durų apdailos lentos. Ant vienos iš apdailos lentų matomas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta (1 t., b. l. 47-61).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 2024 m. gruodžio 4 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtos buto adresu (duomenys neskelbtini) įėjimo durys, kurios po įvykio buvo išmontuotos. Susisiekus su pareiškėju R. S., pastarasis nurodė tiksliai nežinantis, kur šiuo metu yra durų spynos šerdis, kuri buvo pakeista į naują, ir nežino, kur šiuo metu yra apgadintas išmanusis durų skambutis. Dėl minėtų priežasčių nepavyko apžiūrėti apgadintos spynos šerdies ir apgadinto išmaniojo durų skambučio (1 t., b. l. 75-76).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2025 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 2024 m. kovo 5 d. buvo skambinta ir bendrauta su nukentėjusiuoju R. S., kuris nurodė, kad į Lietuvą iš užsienio planuoja grįžti 2025 metų balandžio mėnesio pabaigoje. R. S. dar kartą paklausus, kur gali būti apgadintos durų spynos šerdis ir apgadintas išmanusis durų skambutis, tikslu juos apžiūrėti, R. S. nurodė, kad greičiausiai apgadinta durų šerdis, kuri iš karto buvo pakeista į naują ir apgadintas išmanusis durų skambutis, bus išmesti (1 t., b. l. 77-78).
2024 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo R. S. prie pareiškimo pridėtas vaizdo įrašas pavadinimu „lumi1_54ef444b6704 (1).mp4“, kurio trukmė 00:42 min. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe yra nurodyta data ir laikas – 2024-09-15 17.27.04. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas laiptinėje. Matoma, kaip vyras, apsirengęs striukę su užrašu „Nike“, užsidėjęs sportines kelnes, rankoje nešdamasis daiktą, kurio vaizdo įraše nesimato dėl prastos vaizdo įrašo kokybės, užlipa laiptais ir prieina prie durų. Priėjęs prie durų, vyras pasilenkia. Vyras pasilenkęs stovi apie 10 s. 17.27.26 val. atsilenkęs ir dešinėje rankoje laikydamas buteliuką, užlašina skysčio ant durų akutės. Taip pat, vaizdo įraše matosi, kaip vyras su buteliuku aplašina visas duris. 17.27.35 val. vyras nueina nuo durų ir išeina iš vaizdo filmavimo zonos (1 t., b. l. 37-41).
2024 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti nukentėjusiojo R. S. prie pareiškimo pridėti vaizdo ir garso įrašai, 3 vnt.
Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „img-3049_7WqeiKLG.mp4“ spalvotas, trukmė 11 s. Atsidariusiame vaizdo ir garso įraše matomos rudos spalvos durys, matoma durų rankena, viršutinė spyna ir apatinė spyna. Visi trys objektai ir durų paviršius aplieti neaiškiu skysčiu. Vaizdo ir garso įraše matoma vyriška ranka, kuri nuleidžia durų rankeną į apačią, patraukia duris ir jos atsidaro, tačiau durų rankena automatiškai negrįžta į pradinę padėtį, t. y. nepasikelia į viršų, durų rankena lieka nuleista į apačią. Durų rankena pasikelia į viršų tik tuomet, kai ranka ją pakelia į viršų.
Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „img-3050_CsLMsrQ8.mp4“ spalvotas, trukmė 9 s. Atsidariusiame vaizdo ir garso įraše matomos rudos spalvos durys, kurių paviršius aplietas neaiškiu skysčiu. Matoma, kaip vyriška ranka į viršutinę durų spyną kelis kartus bando įdėti raktą, tačiau rakto įdėti į spynos šerdį nepavyksta, nes raktas netelpa.
Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „img-3054_UBAT27Y8.mp4“ spalvotas, trukmė 18 s. Vaizdo ir garso įraše matomos rudos spalvos durys. Matoma, kad durys varstomos pirmyn-atgal ir girdimas durų vyrių girgždesys. Matoma, kad durys plačiau atsidaro sunkiai, juntamas pasipriešinimas. Durų viršuje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 43-46).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.???
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad įvykio dieną jis apipylė duris „Cosmos“ klijais, tai yra jo darbo medžiaga. Taip pasielgė, nes su juo nebuvo iki galo atsiskaityta, kai atėjo apsiimti savo instrumentų, pamatė, kad jo daiktai buvo išmesti į koridorių, nukentėjusysis atsisakė paaiškinti, kodėl taip padarė, nemaloniai jį atstūmė, todėl jis (A. P.) taip pasielgė iš keršto. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas ir pateikti dokumentai, daiktų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Pagal byloje nukentėjusiojo pateiktus dokumentus – užsakymo duomenis bei PVM sąskaitas faktūras, durims padarytos žalos atstatymas nukentėjusiajam kainavo 1017,99 Eur, tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamasis A. P. sugadino 1017,99 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto bendra vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė, nei 400 MGL (20 000 Eur), tokie A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – gana jauno amžiaus, neteistas (ankstesni teistumai išnykę) (2 t., b. l. 12-19), ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, bet turintis nesumokėtų baudų, galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 21-29), dirbantis (2 t., b. l. 31), gydytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. spalio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-356/2024 nurodyta, kad A. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 82). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. vasario 18-kovo 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-32/2025 nurodyta, kad A. P. 2024 m. rugsėjo 15 d. konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. P. konstatuojami psichikos sutrikimai yra (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. A. P. nenustatytas padidintas psichiatrinis pavojingumas. A. P. nėra pagrindo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (nenustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai). A. P. šiuo metu dėl savo psichikos būklės gali teisingai suvokti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, apie jas duoti parodymus, dalyvauti teismo posėdyje. Parodymų teisingumo vertinimas nepriklauso teismo psichiatro eksperto kompetencijai (2 t., b. l. 119-123).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (jo teistumas išnykęs), tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad turi nesumokėtų baudų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina trečdaliu.
Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 9 mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (duomenys neskelbtini) straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Nukentėjusysis R. S. šioje byloje buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83-84). Tačiau bylos nagrinėjimo metu 2025 m. gegužės 28 d. nukentėjusysis R. S., teismui išsiuntus jam šaukimą į teisiamąjį posėdį, el. paštu nurodė, kad atsisako savo pateikto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 180). 2025 m. gegužės 29 d. teismo pranešimu dėl civilinio ieškinio atsisakymo nukentėjusiajam R. S. buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (2 t., b. l. 181-182).
BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTE3LTE3Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-517-177/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-517-177/2017">1A-517-177/2017</a>). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas šioje byloje nenustatė, jog nukentėjusiojo R. S. 2025 m. gegužės 28 d. pateiktas civilinio ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nukentėjusysis į teisiamuosius posėdžius šaukiamas neatvyko, tačiau teismas raštu nukentėjusiajam išaiškino civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes, todėl R. S. civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl 120 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Taip pat šioje byloje „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 417,42 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad I. S. ir „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas (toliau – ir Draudikas) sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis ir kilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudėjas 2024 m. rugsėjo 15 d. pateikė Draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, nukentėjusiajam asmeniui buvo sumokėta 1 417,42 Eur dydžio draudimo išmoka, taip atlyginant padarytą žalą. Tokiu būdu Draudikas patyrė 1 417,42 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kalto asmens (1 t., b. l. 104).
Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai:
Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2023 m. lapkričio 24 d. I. S. su „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialu sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo laikotarpis 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. Draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos variantas – visų rizikų draudimas. Numatyta 120 Eur išskaita. Polise numatyta, kad apdraustasis – tai fizinis ar juridinis asmuo, esantis Draudimo liudijime (polise) nurodyto apdrausto turto savininku arba bendrasavininkiu. Turto draudimo sutarties tikslais Apdraustaisiais taip pat laikomi kartu su Apdraustuoju gyvenantys ir bendro ūkio siejami asmenys. Civilinės atsakomybės draudimo atveju Apdraustasis – fizinis asmuo, esantis apdrausto turto savininku arba bendrasavininkiu, o taip pat asmuo, kuris naudojasi draudimo objektu savininkui leidus (1 t., b. l. 105-106);
MB „Tech plate“ 2024 m. rugsėjo 16 d. sąmata Nr. 10-0916 dėl durų remonto (sugadinimo), išrašyta I. S., (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad durų remonto (su montavimo darbais) kaina yra 1 284,42 Eur (1 t., b. l. 107);
UAB „Vitemus“ PVM sąskaita faktūra Nr. VIT 1025501, išrašyta I. S., už cilindrą, 120 Eur (1 t., b. l. 108);
Prekės informacija apie išmanų durų skambutį „Aqara Smart Video Doorbell G4“, kaina 133 Eur (1 t., b. l. 109);
2024 m. rugsėjo 27 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo I. S. bei mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad jai buvo išmokėta iš viso 1 417,42 Eur dydžio draudimo išmoka pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2024 m. rugsėjo 15 d. įvykio (1 537,42 priskaičiuota išmoka ir 120 Eur išskaita) (1 t., b. l. 110-111).
Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Civilinio ieškinio sumą sudaro ne tik durų sugadinimas, tačiau ir jų avarinis atidarymas, demontavimas ir naujų durų sumontavimas.
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo įmonės civilinį ieškinį pripažįsta, jei draudimas iš tiesų tokią sumą išmokėjo, tuomet jos neginčija, tik prašo mokėtiną sumą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, kad turėtų realią galimybę atsiskaityti.
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad žala, kurią atlygino „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, buvo padaryta dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos, todėl ją turi atlyginti kaltinamasis. Žalos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, jo teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir kaltinamasis, todėl „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir iš kaltinamojo A. P. priteistina 1 417,42 Eur civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – paliktina saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (1 417,42 Eur) civiliniam ieškovui „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Priimti nukentėjusiojo R. S. atsisakymą nuo 1 120 Eur dydžio civilinio ieškinio dėl 120 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl R. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 1 417,42 Eur „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas [email protected]).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Ragelienė
