Civilinė byla Nr. e2-502-547/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04242-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 23 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Mozūraitytei,
atsakovo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,
nedalyvaujant atsakovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2 Impact“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „B2 Impact“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 950,00 Eur negrąžintą kreditą, 127,55 Eur palūkanas (už laikotarpį nuo 2016-03-29 iki 2016-10-13) iki sutarties nutraukimo, 118,21 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį, 27,00 Eur žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad pradinis kreditorius Provident Polska S.A. 2016 m. sausio 14 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo suteiktas 1020,00 Eur vartojimo kreditas. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei bendrą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį (t. y. sumokėti visą įsipareigojimų sumą – 2 202,63 Eur) per 90 savaičių (630 dienų). Sutartyje buvo susitarta dėl 50,65 proc. metinės vartojimo kredito palūkanų normos. Ieškovė pažymėjo, jog po sutarties nutraukimo ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl geranoriško skolos grąžinimo, tačiau į jokius atsakovui išsiųstus pranešimus, jokios reakcijos iš atsakovo nebuvo. Atsakovas buvo atlikęs 13 mokėjimų, o po sutarties nutraukimo neatliko nei vieno mokėjimo, susisiekti su atsakovu nepavyksta, atsižvelgiant į tai teisminis skolos priteisimas yra vienintelė ieškovės interesų užtikrinimo priemonė.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-01-14 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią per 90 savaičių turėjo būti grąžintas kreditas, t. y. 2017-10-05. Sutartis turėjo būti vykdoma atliekant kassavaitinius mokėjimus. Atsakovas kurį laiką sutartį vykdė, jis padarė 13 mokėjimų ir sumokėjo 575 Eur. Atsakovo gyvenamoji vieta nesikeitė. Jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti dokumentai apie reikalavimo teisės perleidimą bei informaciją dėl įmokų mokėjimo, taip pat buvo siunčiami ir elektroniniai laiškai, bet atsakovas į jokius laiškus neatsakė, nors laiškai siuntėjui nebuvo grąžinti.
Atsakovas A. K. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neprisimena, kad būtų sudaręs su Provident Polska S.A (pirminis kreditorius) 2016-01-14 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią jam buvo suteiktas 1020,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas neatsimena, kad būtų pasirašęs 2016-01-14 grynųjų pinigų priėmimo kvite ir gavęs pinigus.
CK 6.109 str.1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 str. 7 d. skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
Atsakovo tvirtinimu jam nebuvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutartimi nustatyta 50,65 % dydžio metinė palūkanų norma, kurią taikant už 198 dienų kreditorius priskaičiavo 127,55 Eur palūkanų. Tačiau, akivaizdu, kad tokia palūkanų norma (50.65 %) yra neproporcingai didelė, pažeidžianti skolininko, kaip vartotojo teises bei teisėtus interesus. Įvertinęs faktą, kad atsakovas yra silpnesnioji finansinio susitarimo šalis, paskolos sutartyje nustatyta palūkanų norma, vertintina kaip aiškiai per didelę LR CK 1.5 str. įtvirtintų principų kontekste.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas turi kažkokių sveikatos problemų, todėl posėdyje nutarė dalyvauti be atsakovo. Socialinės rūpybos skyrius jam teikia socialines paslaugas dėl negalios, bet psichinė negalia nenustatyta. Iš pokalbio su atsakovu ji žino, jog atsakovas tvirtina, kad tokių sutarčių nėra sudaręs, tokios sumos nėra gavęs. Nurodė, kad jis yra dėjęs aibę parašų įvairiuose dokumentuose. Minėjo, kad R. P. pažįsta, vadino jį aferistu. Atsakovas tvirtino, kad jis elektroninio pašto neturi. Ilgą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, gyveno JAV, Vokietijoje. Laiško apie reikalavimo perleidimą nėra gavęs, o teismo siųstus dokumentus gavo. Labai keista, kad pinigai buvo išmokami grynais ir paskui surenkama grynais. Atstovė paaiškino, kad pasirašyti atsakovas gal ir galėjo, parašas yra panašus. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas tiesiog juos vadina aferistais, daugiau jokių aplinkybių nenurodė. Prašė atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovo gaunamos pajamos yra mažos, jis gauna 500 Eur, niekur nedirba, sunkiai vaikšto.
k o n s t a t u o j a :
CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi Provident Polska SA 2016 m. sausio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas paskolintą sumą (negrąžintą kreditą su palūkanomis, sutarties sudarymo mokestį, papildomą sutarties sudarymo mokestį) turėjo grąžinti per 90 savaičių (630 dienas) iki 2017 m. spalio 5 d. Taigi ieškovei teisė į ieškinį atsirado nuo sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo termino pažeidimo, t. y. 2017 m. spalio 5 d. Pažymėtina, jog ieškiniams dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl akivaizdu, kad 10 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.
Dėl skolos priteisimo
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. sausio 14 d. pradinis kreditorius Provident Polska S.A. ir atsakovas A. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1020,00 Eur vartojimo kreditas 90 savaičių (630 dienų) terminui. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas bei bendrą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį (metinė palūkanų norma: 50,65 proc.). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2017 m. spalio 5 d. Šią sumą pradinis kreditorius atsakovui suteikė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovas iš dalies vykdė sutartį. Jis nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 1 d. padarė 13 mokėjimų ir grąžino 575 Eur. Vėliau mokėjimai nutrūko ir nustatytu terminu visos skolos negrąžino ir nesumokėjo sutartų palūkanų; anot ieškovės, minėta sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 13 d. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas 950 Eur negrąžinto kredito, 127,55 Eur palūkanų, 118,21 Eur įmokų surinkimo namuose mokesčio ir 27,00 Eur žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą vartojimo kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), apart sumokėtų 575 Eur.
Nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus Provident Polska S.A. ir B2Kapital SIA 2017 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu B2Kapital SIA perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal sutartį. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp SIA „B2Kapital“ ir ieškovės UAB „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas UAB „B2Kapital“) 2020 m. kovo 1 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. PR-20-220, kurios pagrindu UAB „B2 Impact“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal nurodytą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovei savo įsipareigojimus pagal sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2011">3K-3-105/2011</a>). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuota pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.
Vartojimo kredito sutarties sąlygų visuma patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Į bylą pateiktas pinigų išmokėjimo kvitas patvirtina faktą, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto vartojimo kredito, sutarties sudarymo mokesčio. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 950 Eur negrąžinto kredito, 118,21 Eur įmokų surinkimo namuose mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, atsakovas, sudarius sutartį, ją pusę metų vykdė ir tai patvirtinama ieškovės pateikta mokėjimų suvestine. Vėliau atsakovas dėl nežinomų priežasčių nutraukė įmokų mokėjimą. Posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad kyla abejonė, ar pinigai buvo perduoti atsakovui, kas ir kodėl pinigus rinko namuose, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriais sukeltų pagrįstą abejonę, jog paskola jam nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, sutarties sudarymo mokestį ir įmokų surinkimo namuose mokestį iš atsakovo ieškovei priteistinas 950 Eur negrąžintas kreditas ir 118,21 Eur įmokų surinkimo namuose mokestis.
Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Dėl pelno palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 127,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines pelno palūkanas. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2017 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 127,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2016 m. spalio 13 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku prievolės pagal sutartį neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 1068,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, turėjo 300 Eur išlaidų už advokatų (advokato padėjėjų) suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (27 Eur + 300 Eur = 327 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 327 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur negrąžintą kreditą, 127,55 Eur palūkanas, 118,21 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1068,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 327,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
