J. Č. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-207-800/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39982-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.7.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,

kaltinamajam J. Č., jo gynėjai advokatei Sigitai Černienei,

nukentėjusiajam R. Š., jo atstovei advokatei Sonatai Mickevičienei ir įstatyminiam atstovui P. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra bei auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas; 2024 m. liepos 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, šiuos darbus įpareigojant atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą bei bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti bent vienoje elgesio pataisos programoje, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. Č. 2025 m. lapkričio 11 d. apie 9 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasės kabinete, grumtynių metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. Š., o jam nukritus ant žemės spyrė ne mažiau kaip du kartus į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. Š. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo R. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis J. Č. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, mokėsi (duomenys neskelbtini). 10 val. ėjo į anglų kalbos pamoką 3 aukšte. Įžengęs į kabinetą pamatė R. kuprinę jo sėdimoje vietoje, todėl kuprinę nuspyrė į kitą klasės galą. Pasidėjo ten savo kuprinę. Tuo metu, prie jo pribėgo R.ir iš karto apie 3 kartus smūgiavo į veidą. Jis atsisukęs trenkė jam vieną kartą, du kartus nepataikė. R. tuo metu atsitraukė, bandė dar kartą smūgiuoti. R. eidamas atbulas užkliuvo už kažkieno kuprinės ir pargriuvo ant žemės. Po nukritimo jis R. ėmė smūgiuoti iš kojos, vieną kartą iš kelio ir kitą kartą iš pėdos. Pirmą smūgį R. sudavė iš kumščio į žandą. Kiti du smūgiai iš kojos, keliu suduodamas pataikė jam į akį, tada iš pėdos sudavė į nosį. Kai sudavė keliu smūgį R., jis jau buvo atsistojęs nuo žemės. Susiėmę R. už galvos palenkė ir kirto smūgį keliu, po ko R. nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, iš pėdos, sudavė smūgį į nosį. Sudavė į veidą, nes nebuvo jokios kitos vietos, kur galėtų trenkti. Po suduotų smūgių matė, kad R. iš nosies bėgo kraujas. Suprato, kad rimtai jį sužalojo. Po šio įvykio atsisėdo ir laukė paramedikų, policijos. Šį įvykį vertina negerai. Nenorėjo taip susipykti. Nesutinka su 3000.00 eurų civiliniu ieškiniu, nes suma yra per didelė. Nežino, kaip atlyginti, nes neturi pajamų. Atlygins jam padarytą turtinę žalą, nes ją tikrai reikia atlyginti.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. Š. parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Apie 09.40 val. mokymo įstaigoje prasidėjo pertrauka, pasibaigus istorijos pamokai nuėjo į anglų kalbos pamoką, pasidėjo savo daiktus ant kėdės, prie suolo. Anglų pamokoje visi mokiniai sėdi kas kur nori. Pasidėjęs daiktus išėjo iš kabineto. Po penkių minučių pro atidarytas kabineto duris pamatė, kad klasiokas J., kurio pavardės neprisimena, spyrė jo kuprinę į klasės priekį. Pamatęs tokį J. elgesį, jis supyko ant jo, kadangi jo kuprinėje buvo svarbių daiktų, galvojo, kad jie buvo sugadinti. Jis priėjo prie J. Č., gan stipriai, abejomis rankomis iš nugaros pastūmė. J. nenukrito. Pastūmęs J. jis ėjo į klasės priekį pasiimti savo kuprinės, tačiau išgirdo, iš nugaros atbėgantį J.. Atsisuko į jį, o J. pradėjo muštis. Abiejų rankų kumščiais sudavinėjo smūgius jam į veidą, konkrečiai į kairę veido pusę. Kiek sudavė smūgių neprisimena, tačiau tikrai daugiau negu du smūgius. Smūgiai buvo stiprūs, skausmingi. Jis bandė gintis nuo J. smūgių, todėl jam sudavinėjo smūgius atgal. Tris smūgius kumščiu jam sudavė į veido sritį, t. y. į smakrą. Jo smūgiai buvo silpni, gynybiniai. J. nuo jų nenukrito, niekur neatsitrenkė. Kokiomis aplinkybėmis jis atsidūrė ant žemės neprisimena, tačiau muštynių metu. Neprisimena ar J. jį pastūmė, ar nukrito po jo suduodamo smūgio. Nukritus ant žemės J. pradėjo jį spardyti kojomis. Kiek galėjo būti spyrių jis neprisimena, tačiau daugiau negu vienas. Spyriai buvo stiprūs, kadangi jam sukėlė skausmą. Visi spyriai buvo į kairę veido pusę. Jis bandė apsisaugoti nuo spyrių dengdamasis veidą rankomis. Jis J. Č. pasakė, kad jį papjaus peiliu, tačiau su savimi peilio neturėjo, norėjo jį pagąsdinti, kad jis nuo jo atstotų ir jo nemuštų. Jam pradėjo stipriai kraujuoti nosis, todėl jį kažkas nuvedė į tualeto kambarį nusiplauti kraują. Nosis pradėjo kraujuoti atsistojus, gulint ant žemės kraujo nejautė. Visi smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduodami į kairę veido pusę, tikslesnių vietų išskirti negali. Tuomet juto, kad skauda veidą, galvą, nosį, jam svaigo galva. Po įvykio buvo pristatytas į Alytaus St. Kudirkos priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis, taip pat mėlynė po kaire akimi, jokių kitų sužalojimų nepatyrė. Po įvykio pora dienų nėjo į mokyklą, o po to pradėjo ir vėl lankyti mokymo įstaigą. Dėl įvykio išsigando, kadangi tai pirmas kartas, kad taip stipriai būtų sumuštas. Įvykio metu buvo ir kitų klasiokių, taip pat mokytoja. Jie visi matė įvykį, tačiau bijojo išsikišti į konfliktą (1 t., b. l. 66-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) anglų mokytojo pareigose. Po 2 pamokų pas ją į klasę rinkosi P4* ir P5* grupės mokiniai. Pirmas į klasę įėjo R. Š. ir kuprinę pasidėjo galiniame suole, ji žino, kad toje vietoje jos pamokoje sėdi J. Č..R. pasidėjęs kuprinę išeidinėjo iš klasės į pertrauką, tuomet į klasę įeidinėjo J. ir pamatė, kad jo suole yra padėta R. kuprinė. Kuprinę paėmė ir nusviedė pro grindis į klasės į priekį. R. tai pamatęs labai įniršo ir pribėgęs prie J. sudavė jam smūgį, kiek smūgių ir kaip ji nematė. Tuomet R. su J. susikibo, prasidėjo muštynės, susikibę jie nuėjo į klasės pradžią. Tuo metu į kabinetą įėjo istorijos mokytoja I. M.. Ji su mokytoja bandė išskirti susikibusius mokinius. Atsimena, kad joms pavyko išskirti J. su R., tačiau J. atšoko ir dešine ranka sudavė R. į veido sritį, tuomet R. parkrito ir kiek atsimena J. dešine koja, o konkrečiai pėda įspyrė R. į nosies sritį, spyris buvo stiprus. Kadangi viskas vyko labai greitai neatmeta galimybės, kad R. į veido sritį buvo įspirta ir 2 kartus. Po spyrio R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tuomet muštynės nurimo, J. sustojo. Ji po šio įvykio paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, R. tuomet nuėjo pas socialinę pedagogę O. B., kuri suteikinėjo R. pagalbą. Po įvykio klasėje buvo daug kraujo, kraujo balą nusifotografavo (1 t., b. l. 114-118).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja J. R. parodė, kad apgalvojus apie įvykį, viską prisiminus, įvykio metu matė, kad J. Č. sudavė vieną smūgį R. Š. į veido sritį ranka, kumščiu ar delnu pasakyti negali. R. Š. nukritus ant žemės, sudavė du spyrius koja R. Š. į veido sritį, kokia tiksliai kojos vieta sudavė ji gerai nematė (1 t., b. l. 119-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) istorijos mokytoja. 2025 m. lapkričio 11 d. apie 09.40 val. būnant (duomenys neskelbtini), kompiuterių klasėje, suskambo skambutis į pertrauką, todėl ji išėjo į koridorių. Išeinant iš klasės pamatė, kad anglų kabineto priekyje, ant žemės, ant pilvo gulėjo mokinys R. Š., priešais jį stovėjo kitas mokinys - J. Č., kuris sudavė smūgį koja R. Š. į veido sritį, po smūgio R. Š. sujudėjo. Ji dar bandė J. Č. sustabdyti sakydama ne, tačiau J. jai visiškai nieko neatsakė, apskritai jis nieko nešnekėjo, tik giliai kvėpavo. Tuomet sudavęs smūgį koja, būtent kojos apatine dalimi, pėda, nepraėjus nei minutei, R. Š. bandė keltis nuo žemės, o J. Č. sudavė dar vieną smūgį koja jam į veido sritį. Po antro smūgio R. Š. veidas pradėjo kraujuoti. Spyriai buvo labai stiprūs, iš visų jėgų, kadangi J. Č. koja net užsimodavo. R. Š. neaimanavo, nesimuistė, pagalbos nesišaukė, visiškai nieko nesakė. Ji galvojo, kad jis praradęs sąmonę, nes buvo ramus. Viskas įvyko labai greitai. Po antro spyrio ji nubėgo į socialinės pedagogės kabinetą ieškoti pagalbos. Grįžusi atgal į kabinetą pamatė, kad R. Š. kėlėsi nuo žemės, jo veidas kraujavo, patino, jokių daugiau vizualiai matomų sužalojimų nepastebėjo, fiziniu skausmu jis nesiskundė, tačiau svyravo į šalis. J. Č. buvo ramus, sėdėjo suole, klasės gale bei jos pasiteiravo ar labai blogai. Tuomet atėjo kiti darbuotojai, kurie pasirūpino R., o ji prasidėjus pamokai grįžo į istorijos kabinetą. Kokiomis aplinkybėms R. atsirado ant žemės ji nematė. Kodėl J. Č. smurtavo prieš R. ji nežino. Kas vyko prieš muštynes ji nematė bei negirdėjo. Ji pati dėl įvykio nenukentėjo, tačiau išsigando dėl suduodamų smūgių stiprumo. Tiek R., tiek J. ji vesdavo pamokas, todėl charakterizuojant R. gali pasakyti, kad dėl jo elgesio jokių problemų nebuvo kilę, o J. Č. pamokų metu nesilaikydavo taisyklių, nereaguodavo į duodamas pastabas, kartais elgdavosi taip kaip nori (1 t., b. l. 125-128).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 11 d. buvo mokymo įstaigoje. Apie 09.40 val. nuėjo į anglų kalbos kabinetą. Po kurio laiko į kabinetą įėjo J. Č., kuris numetė kuprinę, kuri buvo padėta ant suolo, esančio klasės gale, į klasės priekį nuo stalo. Tuomet nuo koridoriaus atbėgo klasiokas R. Š.. R. pribėgo prie J. ir jį stumtelėjo lyg iš šono. J. lyg nematė, kad atbėga R.as, nes buvo nusisukęs nuo jo. Nuo pastūmimo J. nenukrito, niekur neatsitrenkė. Pamatė, kad R. sugniaužė kumštį ir užsimojo suduoti J., tačiau ar smūgį sudavė jis nespėjo pamatyti, nes atkreipė dėmesį į kitą klasioką bei su juo bendravo. Po kelių sekundžių atsisukęs pamatė, kadR.su J. rankomis susikibo ir pradėjo galynėtis vienas su kitu judėjo į klasės priekį, vienas prieš kitą pradėjo bandyti suduoti smūgius. Matė, kad R. sudavė smūgį J., o J. sudavė smūgį atgal, kokia rankos dalimi bei tiksliai į kurią vietą buvo suduodami smūgiai jis neprisimena. Kuris pirmesnis sudavė smūgį neprisimena, negali apskritai įvardinti tikslios muštynių eigos, nes viskas vyko greitai. Tiek J., tiek R. smūgiai buvo stiprūs, duodami iš inercijos, su užsimojimu. Kažkuriuo momentu J. R. laikydamas už jo krūtinės nustūmė nuo savęs. Nuo nustūmimo R. nukrito ant žemės bei gulėdamas pradėjo garsiai, aiškiai, suprantamai šaukti, kad išsitrauks peilį, todėl prie jo priėjo J. ir sudavė du spyrius koja jam į veido sritį. Po pirmo spyrio R. sušaukė, o po antro spyrio jo veidas pradėjo kraujuoti ir jis pradėjo veidą dengtis rankomis, tuomet J. nuo jo atsitraukė. Spyriai atrodė skausmingi, stiprūs, kadangi J. šiek tiek užsimodavo. Muštynių metu J. nieko nekalbėjo, o po muštynių J. buvo sunerimęs. Muštynės vyko labai greitai. Kas vyko toliau jis nematė, kadangi išėjo iš kabineto. Po įvykio nei su vienu iš asmenų apie įvykį nekalbėjo. Kaip supranta konfliktas įvyko dėl sėdimos vietos klasėje (1 t., b. l. 131-134).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad P. Š. pranešė, kad 2025 m. lapkričio 11 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) sūnų R. Š. sumušė bendraklasis. Apklaustas liudytoju P. Š. nurodė, kad 2025 m. lapkričio 11 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė telefonu informavo, kad sūnus pamokų metu įsivėlė į muštynes su bendraklasiu, pasakė, kad sužalota nosis, atvykusi greitoji medicinos pagalba, sūnus išvežamas į Alytaus ligoninę. Vėliau su žmona V. Š. iš sūnaus R. gavo nuotrauką bendroje šeimos grupėje, kad jis guli ligoninėje. Pasiteiravo sūnaus kas nutiko, jis pasakė, kad jo klasės draugas J. pradėjo nė iš šio nė iš to spardyti sūnaus kuprinę, todėl sūnus priėjęs prie jo paklausė „ką čia darai“ ir stumtelėjo jį, tada J. sūnų pradėjo daužyti kumščiais į galvą, o kai sūnus galiausiai pargriuvo, pradėjo jį spardyti. Sūnus pasakė, kad po rentgeno paaiškėjo, kad yra lūžusi nosis ir jis bus paliktas ten per naktį stebėjimui (t. 1., b. l. 1-6).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 11 d. apie 09 val. 50 min. atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas (duomenys neskelbtini)mokinys R. Š., kurį apžiūrinėjo GMP medikai. Aplink R. Š. kairės pusės akį buvo matomas paraudimas ir patinimas, jam taip pat iš nosies bėgo kraujas. Dalyvaujant socialinei pedagogei paklausus mokinio kas nutiko, jis nurodė, kad pertraukos metu atėjo į anglų kalbos klasę ir ant suolo pasidėjo kuprinę, bei išeidinėdamas iš klasės pastebėjo kaip kitas mokinys J. Č. jo kuprinę numetė ant žemės, dėl to jis susinervino, nes kuprinėje buvo mobilaus ryšio telefonas kuris yra brangus jo tėvams, dėl to pribėgęs prie J. Č. jį pastūmė, tarp jų įvyko susistumdymas ir muštynės, kiek smūgių sudavė vienas kitam sudavė nurodyti negalėjo. Po apžiūros GMP medikai išsivežė R. Š. į Alytaus ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių tolimesnei apžiūrai. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad kitas mokinys dalyvavęs muštynėse yra J. Č.. Bendraujant su J. Č. jis nurodė, kad jam atėjus į klasę pasidėti savo kuprinės prieš pamoką, jis savo suole pastebėjo kito mokinio kuprinę kurią numetė ant žemės, kuomet staiga prie jo priėjo R. Š. ir sudavė jam 3 smūgius iš kumščio, į kur nedetalizavo. Tarp jo ir R. prasidėjo susistumdymas (t. 1., b. l. 31-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kabinetas. Įvykio vietoje reikšmingų duomenų neužfiksuota. (b. l. 24-30).

Kitų objektų apžiūros protokole aprašytos apžiūrėtos ekrano nuotraukos, balso įrašai: J. 1-1; J. 2-1; J. 3-1; J. 4-1; J. 5-1; J. 6-1; J. 7-1 ir vaizdo įrašas: video 1-2, kuriuos 2025-11-27 el. paštu atsiuntė P. Š.. Pateikta 12 ekrano nuotraukų iš susirašinėjimo programos „Messenger“. Susirašinėjimas siunčiamas grupėje pavadinimu „P5*-P4*“. Susirašinėjimas pradedamas: November 11 (lapkričio 11 d.) paskyros pavadinimu G. žinute: O krw M.: O tai visam ismestas? J.: Prcm ismestas? M.: Tai neismete? J.: Man dar nieko nepranese? J. atsakymas į M. žinutę „Tai neismete“: Abejoju. G.: Visi sako kad ismete. J.: Jis pirmas man ipiso. G. Pats kaltas; Durnelis. J.: Ne ant to papuole kaip ir d.; Kai kurie zino apie ka as. M. atsakymas į J. žinutę „Kai kurie zino apie ka as“: As. E.: O vid gal turit butu idomu paziuret :D. G.: Kokio bybio aukletoja isejo is grupes. „Kita aukletoja dabar“: Krw. M.: Visi ten rase kad ismest r.. J. atsakymas į E. žinutę „Kita aukletoja dabar“: Aciu dievui. G. atsakymas į M. žinutę „Visi ten rase kad ismest r.“: As tai jo nenoriu cia. J.: Kas kur ka. M. Cia po pmk mum reikejo eit iki aukletojos; Ir ten psihologe buvo; Ir dave lapukus tipo ka padaryt kad jaustais saugiau klasei tai r. rasem. G.: Saunuoliai. J.: Dekuj mldc zmones; Aciu labai. M.: Bet bx tau baudele bus nehujova. J. atsakymas į M. žinutę“ Abejoju“. B. atsakymas: „Tai ant jo soko“. J.: Nes pirmas piso i galva. B.: Tai kazin. E.: Sakyk gyniaisi reikejo sakyt š. turi ir pns ba jis kupriniai š. nesiojasi. J.: As gal ir provakavau bet jis pirmas eme veiksmo. J. atsakymas į E. žinutę „Sakyk gyniaisi reikejo sakyt š. turi ir pns ba jis kupriniai š. nesiojasi“: Taigi zinau. G. atsakymas į E. žinutę „Sakyk gyniaisi reikejo sakyt š. turi ir pns ba jis kupriniai š. nesiojasi“: Jis ten ne tik styra turi; Svarke turi bbz ko dar. J. atsiųsta balso žinutė: Bet tai eina nakui debilai karoce mentai nes nei manes nei jo neaptikrino pas jy karoce butu styra rade veipa ir viska jam 17 jam pizda butu buve o karoce mentas stovi su savo karoce bendradarbe bazarina tipo sako yra nera yra nera bus kazka ten t. reflkinsus pisa karoce bairius saudo (1 balso žinutė). E.: Nu nax :D. G.: Dar tokiu buna. M.: Tai seni buvo atejas mentas per kita anglu nu tox idomesnis. Tiesiog: Jo dar jo veipo kandiklis gulejo matkes klasej :D. Tiesiog: anglu*. M.: ir ausines. J. atsakymas į M. žinutę „ balso žinute: tas mentas tai grybas ta karoce boba tai dar pokui tokia bet tas mentas kazkoks rimtai grybas negaliu (2 balso žinutė). M.: Ta mente tai grazi krc; Tipo as apie ja sapnuosiu. J. balso žinutė: nu blet mente tai tokia dar pokui palyginus bet tas mentas su savo karoce į šoną plaukeliais arba labai riebaluota pas jį galva arba suslikinta nakui (3 balso žinutė). E.: Girdejau mokytoja irgi prasileido kas jai prarove?. J. atsakymas į M. žinutę „Tipo as apie ja sapnuosiu“: XD. M.: J.. J. atsakymas balso žinute į E. žinutę „Girdejau mokytoja irgi prasileido kas jai prarove?“: O del mokytojos tai nežinau bet aš abejoju kad aš jai įpisau į dėžę nes karoce pas mane buvo kai iš kėlėnio aš jam pisau į galvą ir dar iš kojos tai abejoju kad lipo nei kelienis, nei koja (4 balso žinutė). M.: Ten taip ntc. J. balso žinutė: J. R. įpisau į darbą tai aš jai kitą dieną gėlių ir šokolado atnešiu jeigu ne R. tai vapsie pokui karoce prišiksiu ant kilimėlio aš jai (5 balso žinutė). Tiesiog atsakymas į J. balso žinutę: Biški tik prie akies raudona. L.: Is rankos praleidai; R.. M.: Nu anglu mokytojai krc praslydo nuo tobkes zando tiesiwi mokytojai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "video1-2“, kuris yra 00.02 s. trukmės. Vaizdo įraše matyti mokymo įstaigos kabinetas ant kurio grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t.1., b. l. 56-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 447/2025 (06) nurodyta, kad R. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 101-102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad J. Č., smurtavo prieš R. Š., kuriam sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, spyrė ne mažiau kaip du kartus į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Suduodamas smūgį (-ius) nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis J. Č. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad J. Č. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Nukentėjusysis J. Č. pareiškė 3 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atliginti, bei 147,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko teko kreiptis į medicinos įstaigą. Buvo atlikta nosies operacija. Dėl patirto sužalojimo veido srityje – kraujavimo, poodinių kraujosruvų ir tinimo negalėjo bendrauti su bendraamžiais, kas sukėlė emocinį diskomfortą, gėdos jausmą, psichologinę įtampą. Jautė intensyvų galvos skausmą. Buvo poreikis lankytis gydymo įstaigose, vartoti medikamentus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, kas paveikė kasdieninę emocinę būseną (2 t., b. l. 26-32).

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimai.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė traumą, kurios metu jautė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, nusivylimą ir daug kitų nepatogumų, vėliau atliekant operaciją dėl patirtos traumos antrą kartą išgyveno nepatogumus ir skausmą

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai kad sužalojimas padarytas suduodant kelis smūgius į veidą, į tai kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumą, tam tikrą laiką negalėjo mokytis, buvo reikalinga papildoma operacija, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo J. Č. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl iš kaltinamojo priteistina 3 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis dar tik neseniai sulaukė pilnametystės, neturi turto, santaupų, yra išlaikomas, tačiau yra jaunas, darbingas, taigi jis turi galimybę ateityje savo turtinę padėtį iš esmės pagerinti. Nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl turtinė žalos yra pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais todėl priteistina iš kaltinamojo. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė 147, 81 Eurų turtinę žalą, kuri susidarė perkant vaistus, lankantis pas gydytojus po atliktos nosies operacijos.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiajam teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2026-00890 šios išlaidos yra 766,66 eurų (2 t., l. 53). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra išlaikomas motinos, neturi turto ir pajamų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendžia šių proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl J. Č. skirtinos bausmės

Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neatliktos bausmės už tyčinį smurtinį nusikaltimą, metu (1 t., b. l. 164-169). Jis kelis kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l.171-176). Epizodiškai dirbo (1 t., b. l. 178). Nusikaltimo padarymo metu jis buvo ką tik sulaukęs nepilnametystės, mokėsi (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis įrašytas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2025 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 94TPK-1664/2025 nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad J. Č. padaryta veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis linkęs nusikalsti, nesugeba adekvačiai vertinti situacijos, o bet kokią iškilusią problemą sprendžia smurtaudamas. J. Č. už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalto, būdamas nuteistas už analogišką nusikaltimą laisvės apribojimo bausme, jos neatlikęs, anksčiau už tokius nusikaltimus buvo nuteistas arešto bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau matyti, kad ankstesnės bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė ir nebuvo pakankamos pakeisti jo nusikalstamiems polinkiams. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam diagnozuotą socializuoto elgesio sutrikimą ir gretutines diagnozes, neabejotinai turinčius įtakos jo elgesio impulsyvumui, į kaltinamojo labai jauną amžių, į tai, jog po šios nusikalstamos veikos J. Č. daugiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, teisme jo atsiprašė. Teismo vertinimu, siekiant padėti J. Č. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Č. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2026 m. sausio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti J. Č. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2026 m. sausio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos J. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. Č. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Priteisti iš J. Č. nukentėjusiojo R. Š. naudai 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 147,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 81 ct) turtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą iš J. Č. nepriteisti.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė