S. K. pagal BK 178 str., 178 str. 2 d.

Byla Nr. TS-7-1208/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19508-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.15.2; 2.1.10.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 23 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 9 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 16 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) 1 metai 8 mėnesiai 16 dienų.

Komisija 2026 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir nėra tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis S. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos 2026 m. vasario 9 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija specialiai netaiko lygtinio paleidimo, kaip tai nurodyta teisės aktuose. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, kadangi jis yra nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės. Jis Komisijai pristatomas antrą kartą, vykdo visas programas. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad jam nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nurodo, kad toks vertinimas yra nepagrįstas, atliktas jam nedalyvaujant. Tuo labiau, kad anksčiau jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu jis yra baudžiamas ir vertinamas pagal praeities klaidas, nors vykdo visas Komisijos ankstesniu nutarimu rekomenduotas priemones. Nuteistasis pabrėžė, kad jis dalyvauja užimtumo priemonėse, jau daugiau nei metus jam nėra skirtos nuobaudos, jis dirba, atsisakė narkotinių medžiagų, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, padarytus nuostolius dengia pagal galimybes, o ne pagal atlyginimo dydį, kadangi jo alga maža, o jam reikia išlaikyti save. Nors priimdama ankstesnį nutarimą Komisija jam rekomendavo dalyvauti narkotikų prevencijos priemonėse, tačiau tokių programų Alytaus kalėjime nėra.

Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo S. K. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi S. K. neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų.

Nuteistasis skunde nurodė pageidaujantis dalyvauti teismo posėdyje, pateikti paaiškinimus. Vis tik iš skundo turinio matyti, kad jame nėra nurodyti jokie nuteistojo prašymą pagrindžiantys argumentai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Taigi, matyti, kad nagrinėjamu atveju BPK neįpareigoja teismo skundą dėl Komisijos priimto nutarimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, pateiktoje medžiagoje yra visi skundo išnagrinėjimui reikšmingi duomenys. Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog yra visi pagrindai nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl žodinio proceso atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjU1LTgxMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-255-813/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-255-813/2022">1S-255-813/2022</a>, 1S-260-966/2022, 1S-232-290/2022, 1S-99-485/2023).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo su nuteistojo S. K. skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai reiškia, kad S. K. yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2025 m. birželio 8 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga, ją mažinant.

2026 m. sausio 27 d. nuteistojo S. K. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) pripažinta, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta didelė nuteistojo S. K. nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas viso tris kartus ir nuo pirminio vertinimo 2023 m. išliko nepakitęs, t. y. nuteistajam viso bausmės atlikimo metu nustatoma didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Akivaizdu, kad vis dar, nepaisant atliekamos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir pakankamai aktyvaus S. K. dalyvavimo resocializacijos ir integracijos priemonėse, išlieka didelė pastarojo nusikalstamo elgesio rizika. Tai reiškia, kad iki šiol išlieka pakankama tikimybė, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, gali pakartotinai nusikalsti.

Nepaneigtina, jog jau pirmiau paminėtoje Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad S. K. formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus – stebimas nuteistojo siekis valdyti savo kriminogeninius veiksmus, jis bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi, siekdamas įgyti paklausią specialybę, savanoriškai siekia atlyginti žalą, bausmės atlikimo metu galiojančių nuobaudų neturi, sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Kita vertus, aptariant šią nustatytą formaliai egzistuojančią, vieną iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu pabrėžti, kad nepaisant S. K. dalyvavimo resocializacijos ir reabilitacijos veiksmuose, kaskart atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą yra nustatoma tapati didelė rizika, minėtas rodiklis nuo 2023 m. iš esmės liko nepakitęs, todėl dabartiniame bausmės atlikimo etape teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo S. K. elgesys, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pasižymi sisteminga, nuoseklia, teigiama dinamika.

Apibendrintina, kad nuteistasis neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą lemiančių pagrindų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos, todėl toliau vertinant S. K. atitikimą alternatyviam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant didelę nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į prieš tai paminėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, tiek į vis dar išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.

Nuteistojo S. K. skunde teigiama, kad Komisija nenustatė ir nenurodė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui, Nutarime nurodomi bendro pobūdžio motyvai, todėl priimtas Nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo yra neteisingas. S. K. nurodo, kad jo ankstesni teistumai negali būti pernelyg sureikšminami ir nulemiantys lygtinio paleidimo netaikymą. Pažymi, kad jis įvykdė visas ankstesnes Komisijos rekomendacijas, todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais S. K. skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo S. K. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. įvertino jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas resocializacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumus, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, turimus finansinius įsipareigojimus, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai nustatyta iš Socialinio tyrimo išvados, skundžiamo Komisijos nutarimo turinio, taip pat iš kitos nuteistojo asmens byloje surinktos medžiagos.

Teismas sutinka, kad pateiktoje nuteistojo asmens bylos medžiagoje yra nemažai teigiamai S. K. charakterizuojančių duomenų. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvada, kurioje neabejojama teigiamais nuteistojo S. K. asmenybės pokyčiais, nes nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukė į įvairias pozityvias, bendruomeniškumą skatinančias veiklas, stebimas nuteistojo siekis valdyti savo kriminogeninius veiksmus, jis bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi, siekdamas įgyti paklausią specialybę, savanoriškai siekia atlyginti žalą, bausmės atlikimo metu galiojančių nuobaudų neturi, sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas. Tai reiškia, kad priešingai nuteistojo skunde išsakytiems argumentams, Komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo pagrįstumo, pakankamai išanalizavo S. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jo pažangos dinamiką. Kita vertus pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant, ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąją teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nė vienos iš jų neišskiriant.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat negali būti ignoruojami duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir kt. Nors pastebima nemažai teigiamų aspektų S. K. elgesyje jam atliekant bausmę, bet tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistojo asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dar yra pakankamai koreguotinų sričių. Nors S. K. savo skunde akcentuoja teigiamus resocializacijos proceso aspektus, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam konstatuoti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; taip pat konstatuoti šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; priežiūros / apribojimų pažeidimai; bei keturi apsauginiai veiksniai – išėjęs į laisvę nuteistasis turės gyvenamąją vietą; bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi; nuteistasis sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, aktyviai dalyvaudamas į šį kriminogeninį veiksnį nukreiptose priemonėse; asmuo priimta siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, nes dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nors ir deda pastangas savo elgesį koreguoti tinkame linkme, bet dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius nuo 2025 m. Socialinio tyrimo išvados nepasikeitė.

Skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad Komisija negali remtis vien jo ankstesniais teistumais ir dėl to netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už keliasi nuosprendžiais subendrintas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai yra aštuonioliktas asmens teistumas, taigi, S. K. nusikalstamo elgesio modelis išlieka tas pats, pirmas susidūrimas su teisėsauga buvo iki 18 metų. Sutiktina su nuteistojo S. K. skunde nurodytu teiginiu, kad anksčiau buvę teistumai negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistosios interesus, tačiau ir viešąjį interesą, o būtent, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, aptartos aplinkybės neabejotinai didina tiek nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, vartojo narkotines medžiagas, dėl ko darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pats nuteistas teigė, kad dažniausiai nusikaltimus vykdė dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Taigi, nestabili nuteistojo materialinė padėtis ir negebėjimas tvarkyti finansų siejasi su nusikalstamo elgesio motyvais. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu stebimas teigiamas nuteistojo pokytis – jis turi teigiamą nuostatą į darbą, yra linkęs priimti jam siūlomą pagalbą, aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau pažymėtina, kad elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas. Pažymėtina, kad anksčiau asmeniui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo nesilaikė jam taikomos probacijos sąlygų bei pakartotinai nusikalto. Tuo labiau, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nors ši nuobauda šiuo metu nėra galiojanti, tačiau atsižvelgiant į jos pobūdį (2023 m. rugsėjo 15 d. vartojo narkotines medžiagas), turimas narkotinių medžiagų vartojimo problemas, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, kas patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išskirtinai pozityviu elgesiu neišsiskyrė. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio teigiamas pokytis stebimas tik struktūruotoje aplinkoje, dėl ko negalima daryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą dėl akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką bei įtvirtinant asmenybės pokyčius. Asmens elgesio ir mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytais nusikaltimais ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikos pobūdis ir sistemingumas, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus S. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 9 d. nutarimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo S. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė