Civilinė byla Nr. 3K-3-66-916/2018
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01012-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams A. V., T. V. (pirminės atsakovės F. V. procesinių teisių perėmėjui), L. D. (pirminės atsakovės F. V. procesinių teisių perėmėjai) ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo daikto priklausinį pripažinimo, pažeistų teisių atkūrimo ir leidimo be atsakovų sutikimo atlikti durų ir pertvaros įrengimo darbus, trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagrindinio daikto priklausinių statusą bei jų privatizavimą, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe 2,56 m ilgio balkoną, esantį daugiabučiame name K., B. g. 19, ties butų Nr. 49 ir Nr. 50 išorinių sienų sankirta iki ieškovės buto kambario Nr. 50-4 išorinės sienos pabaigos, įgytą pagal 1992 m. balandžio 1 d. butų privatizavimo nuostatas; pripažinti, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pažeidė ieškovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos „Birutė“ narės, teises į pirminio daugiabučio namo projekto realizavimą dėl buto Nr. 50 durų įdėjimo išeiti į balkoną analogiškai, kaip nustatyta 1–4 aukšto butų savininkams pagal vykdytą renovacijos (modernizavimo) projektą; leisti ieškovei be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti ginčo balkone pertvarą ties butų Nr. 49 ir Nr. 50 išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išeiti iš jos buto Nr. 50 į balkoną analogiškai, kaip suprojektuota galiojusiame Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) K., B. g. 19, projekte 1–4 aukšto gyventojams; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad šalims priklauso daugiabučio namo K., B. g. 19, butai Nr. 49 ir Nr. 50, kurie buvo iš vieno keturių kambarių buto perdaryti į du butus, todėl į šiuos butus yra atskiri įėjimai iš laiptinės, o durys į balkoną yra tik viename bute. Privatizuojant Nr. 49 ir Nr. 50 butus, ginčo balkono plotas į bendrąjį butų plotą įskaičiuotas nebuvo, ginčo balkonas nebuvo privatizuotas kaip dviejų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Buto inventorizacinėje byloje nurodoma, kad butas Nr. 49 turi buto priklausinį – balkoną (lodžiją) tokį, koks yra pažymėtas inventorizacinėje byloje – iki butų išorinių sienų sankirtos, ir buto Nr. 49 savininkams nepriklauso ieškovės butui priklausanti balkono dalis. Abiejų butų balkonai, kaip priklausiniai, buvo butų savininkų asmeninė nuosavybė, tiksliai identifikuojama pagal butų inventorizacinių bylų duomenis.
2015 m. liepos 23 d. susirinkime bendrijos nariai pritarė namo modernizavimo projektui, pagal kurį visų 5-ių aukštų iki tol buvę bendri balkonai turėjo būti atskirti ir padalinti butų savininkams. Ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo metu buvo įteikusi UAB „Kelmės butų ūkis“ prašymą įdėti duris išeiti į balkoną, tačiau, negavus atsakovų sutikimo, namo renovacijos projektas buvo pakeistas ir iš ieškovės buvo atimta teisė jai, kaip bendrijos narei, naudojantis bendru renovacijos projektu įsirengti įėjimą į balkoną. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ be teisinio pagrindo nurodė projektuotojui atlikti projekto korekciją ir pažeidė bendrijos narių lygiateisiškumo principą. Atlikus namo modernizavimo projekto korekciją, neliko tarp balkonų numatytos pertvaros ir po namo renovacijos ginčo balkonas tapo tik atsakovų F. ir A. V. nuosavybe. Ieškovės buto virtuvė neteko natūralaus apšvietimo, vėdinimo, langas gali būti visiškai uždengiamas įstiklintame ir tik atsakovų naudojamame balkone padėtais daiktais ir pan.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į balkoną, esantį K., B. g. 19, nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos Nr. 50-4 iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos Nr. 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos Nr. 49-6 vidurio; leido ieškovei be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti daugiabučio namo K., B. g. 19, buto Nr. 50 balkone pertvarą ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos Nr. 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos Nr. 49-6 viduriu ir įdėti duris išeiti iš buto Nr. 50 į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo B. g. 19, K., atnaujinimo (modernizavimo) projektą su 2015 m. birželio 30 d. patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiškai kaip 1–4 aukštų gyventojams; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kuriam butui (ar abiem butams) priklausė ginčo balkonas privatizavimo metu. Kadangi butų įkainojimo aktuose nurodyta, kad skirtinga nuolaida taikoma pagal 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintų valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktą, tačiau minėtas punktas nedetalizuotas, teismas sprendė, kad negalima paneigti ieškovės argumento, jog skirtinga nuolaida galėjo būti taikoma ne dėl balkono nebuvimo jos bute, o dėl pereinamojo kambario. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina techninės apskaitos bylų brėžiniai, kuriuose balkonas pažymėtas prie abiejų butų, nors be tikslios ribos.
Atsižvelgdamas į tai, kad iš buto Nr. 50 į balkoną nėra durų, tačiau yra langas, per kurį galima naudotis dalimi balkono arba kurį galima perdaryti į duris, teismas konstatavo, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas turi teisę bei galimybę juo naudotis.
Teismas pažymėjo, kad nė vieno buto savininkai neturi nuosavybės teisės į balkoną patvirtinančių dokumentų. Tai, kad į balkoną išeiti iki šiol yra tik buto Nr. 49 durys ir jo savininkai juo naudojosi, teismo vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti juos balkono savininkais, nes faktinis naudojimas nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Vertindamas šį iš anksto nulemtą (statant namą vienas keturių kambarių butas buvo perdarytas į du butus, neišsprendus balkono konstrukcijos pakeitimo bei privatizuojant butus neįrašius duomenų apie balkono priklausomybę) šalių konfliktą, teismas sprendė, kad, atsakovams netekus galimybės naudotis dalimi balkono, jų teisės subjektyviai bus suvaržytos, tačiau visą balkoną palikus kaip atsakovų nuosavybę, ieškovės buto virtuvė – gyvenamoji patalpa Nr. 50-4 – galėtų tapti pagalbine patalpa be natūralaus apšvietimo ir vėdinimo, t. y. neatitinkančia savo tiesioginės paskirties, ir tokiu atveju ieškovės interesai būtų pažeisti kur kas labiau. Teismas konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkoną, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono yra pagrįstas.
Teismas nurodė, kad atsakovų F. ir A. V. reikalavimu ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik jei balkoną būtų privatizavę buto Nr. 49 savininkai, o to nebuvo padaryta. Teismas nesivadovavo pagal atsakovų A. ir F. V. užsakymą 2015 metais sudarytu nauju buto Nr. 49 planu, kuriame balkonas pažymėtas kaip priklausantis jų butui, nes naujo plano duomenys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti ir todėl neturi juridinės galios. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo balkonu faktiškai naudojasi atsakovai ir ieškovės galimybės padaryti tikslų balkono brėžinį yra apsunkintos, teismas sprendė, kad galima netikslinant reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į mažesniąją balkono dalį. Teismas, pripažinęs, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso balkono dalis iki jos ir buto Nr. 49 sienos vidurio, nusprendė leisti be atsakovų sutikimo savo lėšomis įrengti balkone pertvarą bei įdėti duris išeiti iš buto į balkoną. Teismas pažymėjo, kad pirminiam projektui, kuriame tokie darbai buvo nurodyti, leidimas buvo gautas, visuose kituose namo aukštuose analogiški darbai buvo atlikti ir priėmimo aktu pripažinti teisėtais, todėl yra galimybės pirminį projektą įgyvendinti be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis.
Teismas sprendė, kad, šalims nesusitarus dėl pakeitimų, susijusių su balkonais, projektą administruojanti UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pagrįstai pakeitė užduotį dėl 5-o aukšto balkono projekto, todėl ieškovės reikalavimą atsakovei UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pripažino nepagrįstu.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų F. V. ir A. V. apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei L. D. pripažinta nuosavybės teisė į balkoną, esantį K., B. g. 19, nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos Nr. 50-4 iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos Nr. 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos Nr. 49-6 vidurio, ir šią ieškinio dalį atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei be atsakovų A. ir F. V. sutikimo daugiabučio namo K., B. g. 19, buto Nr. 50 balkone leista savo lėšomis įrengti pertvarą ir įdėti duris į balkoną, ir kuria ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, bylos dalį dėl šių reikalavimų perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad ginčo balkonas konstrukciškai yra susijęs su dviem nekilnojamaisiais pagrindiniais daiktais – butu Nr. 50 ir butu Nr. 49. Daugiabučio namo byloje 5-o aukšto brėžinyje balkonas pažymėtas kaip vienas objektas, neturintis numerio, niekaip nepriskirtas nė vienam iš minėtų butų, todėl kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima paneigti ieškovės argumento, kad privatizavimo metu šiems butams taikyta skirtinga nuolaida galėjo būti taikoma ne dėl balkono bute Nr. 50 nebuvimo, o dėl esančio pereinamojo kambario. Kolegija, atsižvelgdama į analogiškų durų įrengimą to paties daugiabučio namo 1–4 aukštuose, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra techninė galimybė įrengti duris į balkoną iš ieškovės buto, todėl pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės teisės ir galimybės naudotis ginčo balkonu. Taip pat kolegija pritarė ir teismo išvadoms dėl to, kad negalima vadovautis 2015 m. sudarytu buto Nr. 49 planu, kuriame ginčo balkonas pažymėtas kaip priklausantis butui Nr. 49, nes šie kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registre nėra pakeisti. Kolegijos vertinimu, bylos įrodymai nepatvirtina, jog ginčo balkonas yra tik atsakovų buto priklausinys, todėl kolegija padarė išvadą, kad šis ginčo objektas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kolegija pažymėjo, jog pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teisių į ginčo balkoną neįgijo, kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo neįrodė.
Kolegija sprendė, kad ieškovės galimybė naudotis ginčo balkonu jos norima tvarka priklauso nuo to, ar pavyks įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirą įėjimą, tačiau sutiko su atsakovais, jog teismo sprendimo dalis dėl leidimo įrengti pertvarą ir įdėti duris į balkoną yra neįgyvendinama. Norint atlikti kapitalinį remontą ar rekonstrukcijos darbus, reikia parengti statybos projektą, gauti bendraturčių sutikimą, statybos leidimą bei įvykdyti kitus norminius reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad nors, bylos duomenimis, ieškovės prašomų leisti atlikti statybos darbų atlikimo galimybės yra, tačiau ieškovė, reikšdama reikalavimus be atsakovų sutikimo įsirengti ginčo balkone duris ir pertvarą, nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati būtų kreipusis į kompetentingas institucijas dėl teisių įsirengti įėjimą į ginčo balkoną įgyvendinimo ir nepateikė reikalingų projekto dokumentų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai tinkamu laikė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį projektą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Padalijus pagrindinį daiktą į atskirus, tas pats ištinka ir to daikto priklausinį, todėl, perprojektavus 4 kambarių butą į du butus, nors ir nepastačius balkono pertvaros ties kapitaline pertvara, balkonas taip pat tapo padalintas. Butų privatizavimo metu buvo atlikta privatizuojamų butų techninė apskaita ir suformuotos atitinkamos butų techninės apskaitos bylos, kuriose balkono ribos įbrėžtos ties butų padalijimo siena. Ginčo balkonas (lodžija) niekada nebuvo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa. Pagal 1992 m. butų inventorizacijos taisykles lodžijų ar balkonų plotai nebuvo įrašomi į buto bendro naudojimo ploto apskaitą, tačiau butų brėžinyje įbrėžta priklausanti balkono dalis.
Teismas neteisingai šį balkoną įvardijo kaip bendrą daugiabučio namo konstrukciją ir nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas neteisingai taikė ir CK 4.85 straipsnį.
Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas ir netinkamai aiškino butų savininkų teises ir pareigas. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ vadovavosi tik atsakovų norais, ignoruodamas ieškovę ir pagal atsakovų pageidavimą užsakydamas namo modernizavimo (atnaujinimo) pirminio plano korekciją, panaikindamas numatytą pertvarą ir duris iš ieškovės buto į balkoną. Taip buvo pažeistos ieškovės teisės dalyvauti namo modernizavimo projekte bei teisė turėti išėjimą į balkoną, vėdinti kambarį, pačiai spręsti, kiek šviesos į jį turėtų patekti. Po atlikto namo atnaujinimo (modernizavimo) buvo pažeistas Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 4.13 punktas, nes nebuvo padarytos pertvaros nuo kito buto.
Pirmame namo renovacijos investiciniame projekte buvo pritarta buto savininkų lėšomis įrengti duris į balkonus ir balkonus atskirti pertvaromis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido naudotis tomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam buvo pritarta bendrijos susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, neleisdamas pasinaudoti minėtu projektu.
Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ginčuose dėl daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės teisės bei jų priklausinių. Teismo taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2009">3K-3-571/2009</a> savo esme ir faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios bylos įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
Atsakovas A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, nenagrinėti skundo dalies dėl reikalavimų UAB „Kelmės vietinis ūkis“, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Sąvoka „konstrukciškai susijęs“ yra inžinerinė-techninė ir apibrėžia statinio konstrukcinių elementų sąsajumą, o ne galimybę naudotis. Galimybė naudotis yra inžinerinė-techninė sąvoka, o ne funkcinė. Lango pripažinimas tinkamu vaikščioti ir naudotis balkonu prieštarauja visuotinai žinomiems faktams ir protingumo principui. Atsakovai balkonu naudojosi visą laiką, o butas Nr. 50 buvo be balkono, šio buto savininkai niekada juo nesinaudojo ir nekėlė dėl to jokių pretenzijų.
Iš abiejų butų techninių bylų, kuriomis ieškovė įrodinėja savo nuosavybės teisę, matyti, kad balkonas nėra pamatuotas ir įtrauktas į pastatų eksplikaciją. Šie brėžiniai yra butų išsidėstymo pastate horizontalaus pjūvio atvaizdavimas. Šiame horizontalaus pjūvio brėžinyje esančios trumpos linijos, įbrėžtos statmenai butų išorinei sienai, yra skirtos sienos brėžinyje atvaizdavimo pabaigai, o ne nuosavybės riboms žymėti. Be to, brūkšnys yra įbrėžtas ne ties vidinės sienos, skiriančios abu butus, centru. Iš viso namo 1992 m. techninės apskaitos byloje esančio 5 aukšto brėžinio matyti, kad ginčo balkoną padalijančių ribų nėra, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas remiantis butų techninės apskaitos bylomis, nes jose nėra jokių duomenų apie ieškovės įgytą ir (ar) ieškovei priklausantį balkoną ar jo dalį.
1992 m. balandžio 1 d. sudarydami buto Nr. 50 privatizavimo sutartį, buvę savininkai turėjo žinoti ir suprasti, kad balkonas yra neprivatizuotas su gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovė, 2012 m. sudarydama minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, nepirko ir neįgijo nuosavybės teisių į jos nurodomą balkoną. Ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į ginčo balkoną (jo dalį) 1992 m. balandžio 1 d. butų privatizavimo sutarties pagrindu pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
Kasaciniame skunde ieškovė pretenzijas reiškia ir atsakovei UAB „Kelmės vietinis ūkis“, nors pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus šiai atsakovei atmetė, o apeliaciniu skundu ši sprendimo dalis nebuvo skųsta. Dėl to reikalavimai UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nenagrinėtini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, mirusi pradinė atsakovė F. V.birutės pakeista jos teisių perėmėjais A. V., T. V. bei L. D., į bylą įtraukti atsakovai T. V. bei L. D.
Atsakovai T. V. ir L. D. nurodė, kad palaiko atsiliepime į kasacinį skundą atsakovo A. V. išdėstytus motyvus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisių į priklausinį
CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, analogiškai apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnyje, kuris galiojo privatizuojant ginčo šalių butus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2011">3K-3-452/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>).
Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421-695/2017">3K-3-421-695/2017</a>, 25 punktas).
Taigi daikto savininko įgyvendinama nuosavybės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 96 straipsnis) apima ir to daikto priklausinius. Tačiau galimi atvejai, kai vienas daiktas tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tokiu atveju šis antraeilis daiktas yra dviejų pagrindinių daiktų bendras priklausinys. Jeigu pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 121 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę į balkoną. Balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527/2007">3K-3-527/2007</a>).
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino balkono teisinį statusą, laikydamas jį daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa. Ginčo balkonas yra ne tik atsakovų, bet ir ieškovės buto priklausinys, nes, padalijus pagrindinį daiktą (keturių kambarių butą) į dvi dalis (du butus), tas pats likimas ištiko ir daikto priklausinį.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčo balkonas konstrukciškai yra susijęs su dviem nekilnojamaisiais pagrindiniais daiktais, t. y. su ieškovės ir atsakovų butais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkoną. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ginčo balkonas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, padarė išvadą, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teisių į ginčo balkoną neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo neįrodė.
Ginčo šalių butai privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas) (Žin., 1991, Nr. 28-765). Šio nutarimo 7 punkte buvo nurodyta, kad, nustatant parduodamo buto kainą, be kitų kriterijų, atsižvelgiama į nepatogų buto suplanavimą (nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamąjį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rūsyje – sandėliuko) ir dėl to kaina buvo mažinama 2 procentais, taip pat į tai, ar butas yra pirmame ar paskutiniame daugiaaukščio (4 ir daugiau aukštų) namo aukšte – atitinkamai kaina mažinama 1 procentu. Minėto nutarimo 7 punkte taip pat nurodyta, kad balkono plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė butą Nr. 50 įsigijo 2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Privatizavimo metu buto, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei, kaina buvo sumažinta 3 procentais, o atsakovų – 1 procentu. Atsakovų teigimu, buto Nr. 50 kaina sumažinta papildomais 2 procentais dėl to, kad jame nebuvo balkono. Teismai su tokiu atsakovų teiginiu nesutiko ir pažymėjo, jog papildoma 2 procentų nuolaida butui Nr. 50 galėjo būti taikoma ne dėl nesamo balkono, bet dėl pereinamojo kambario. Teismai, be šių faktinių aplinkybių, nustatė, kad jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog ginčo balkonas yra tik atsakovams priklausančio buto Nr. 49 priklausinys; iš ieškovės buto yra techninė galimybė įrengti duris į ginčo balkoną, todėl ji turi teisę ir galimybę juo naudotis.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje šalių ginčas nulemtas faktinės situacijos, kai suplanuotas keturių kambarių butas buvo padalintas į du mažesnius butus, o ginčo balkonas, einantis palei skirtingų butų langus, nebuvo atidalintas nei konstrukciškai, nei teisiškai. Kaip matyti, teismai išnagrinėjo pateiktas butų privatizavimo sutartis, butų technines bylas bei nustatė, jog ginčo balkonas nėra priskirtas nuosavybės teise nė vienai iš šalių. Kadangi buto įkainojimo byloje nebuvo nurodytas konkretus kriterijus iš Nutarimo 7 punkte išvardytų buto nepatogaus suplanavimo kriterijų, dėl kurio mažinama kaina, nėra pagrindo daryti išvadą, jog buto Nr. 50 kaina buvo sumažinta būtent dėl nesamo balkono. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad, privatizuojant šalims priklausiančius butus, skirtinga suteikta nuolaida galėjo būti taikoma ne dėl balkono bute Nr. 50 nebuvimo, o dėl esančio pereinamojo kambario.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tarp ginčo šalių butų ir ginčo balkono egzistuoja funkcinis ryšys, nes balkonas yra išsidėstęs simetriškai pagal butams Nr. 49 ir Nr. 50 priklausančią išorinę namo sieną (į balkoną išeina ieškovės buto virtuvės langas ir atsakovų kambario buto langas ir durys), yra susijęs bendra ūkine paskirtimi su abiem butais ir yra skirtas abiejų ginčo šalių poreikiams tenkinti. Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog nei ieškovė, nei ankstesnė šio buto savininkė ginčo balkonu nesinaudojo, kad juo naudojasi tik atsakovai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp ieškovei priklausančio buto ir ginčo balkono dalies nėra funkcinio ryšio, ir kartu nelemia ginčo patalpų teisinio statuso pasikeitimo. Nors iš ieškovės buto į balkoną šiuo metu yra tik kambario langas, tačiau teismai konstatavo techninę galimybę įrengti duris į balkoną. Spręsdami dėl pastarosios aplinkybės teismai atsižvelgė ir į daugiabučio namo, kuriame yra šalims priklausantys butai, modernizavimo pagal techninį projektą rezultatus, po kurių šio daugiabučio analogiški balkonai buvo padalinti ir vietoj kambario lango į balkoną įrengtos durys. Dėl šių aplinkybių sutiktina su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad ginčo balkonas, buvęs keturių kambarių buto priklausiniu, padalijus šį butą į dvi dalis ir nustačius, kad balkonas konstrukciškai ir funkciškai susijęs su abiem butais, laikytinas dviejų pagrindinių daiktų (butų) priklausiniu.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu teiginiu, jog iš butų techninės apskaitos bylų negalima daryti išvados apie ieškovės nuosavybės teisę į ginčo balkoną ar jo dalį. Kaip konstatuota nutarties 24 bei 26 punktuose, į bylą pateiktuose dokumentuose nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo balkono priskyrimą kuriam nors iš šalims priklausančių butų, taip pat ir atsakovų butui, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti jį abiejų butų priklausiniu. Taip pat pažymėtina, kad priklausinio neidentifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui. Kitoks aiškinimas neatitiktų pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, turinio, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai balkoną apibūdino kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektą bei bendrą daugiabučio namo konstrukciją. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu, tačiau kadangi šios išvados neturėjo tiesioginės įtakos priimtai išvadai dėl ginčo balkono nuosavybės teisės, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo balkonas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu padarė ir prieštaringą išvadą – jog ieškovė asmeninės nuosavybės teisių į ginčo balkoną neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo neįrodė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus dėl daikto priklausinio likimo, konstatuoja, kad teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ginčo balkonas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o duomenų, kurie pagrįstų atsakovų asmeninės nuosavybės teisę į šį priklausinį, nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kartu padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė asmeninės nuosavybės teisių į dalį ginčo balkono, paneigė ieškovės teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė ir atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturčio nuosavybę visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-159/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-159/2009">3K-3-159/2009</a>). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013).
Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris pripažino mažesniąją ginčo balkono dalį jos asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė asmeninės nuosavybės teisių į dalį ginčo balkono.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovė prašė konkrečią mažesnę balkono dalį, einančią palei jos buto išorines sienas (taip, kaip modernizavimo projekte buvo padalinti analogiški 1-4 aukšto butų balkonai), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Taigi šis prašymas iš esmės reiškia, kad ieškovė prašė atidalinti jos asmeninę nuosavybę iš bendrosios dalinės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog šalys gana ilgai nesutaria dėl ginčo balkono ir teisių į jį.
Kadangi bylos dalis dėl leidimo ieškovei be atsakovų sutikimo savo lėšomis įrengti ginčo balkone pertvarą ir įdėti duris išeiti į šį balkoną grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija plačiau dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su šia bylos dalimi nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas, tinkamai konstatavęs, jog ginčo balkonas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė jos asmeninės nuosavybės teisės pažeidė materialiosios teisės normas bei teismų praktiką. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 341 straipsnį kasacija dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, negalima. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovei UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atmetė ir ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu nebuvo apskųsta, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentų dėl atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atsakomybės nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).
Konkretaus ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžią, aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-248/2017">e3K-3-185-248/2017</a>, 45 punktas).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. V. nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl balkono nuosavybės teisės pripažinimo, šį terminą skaičiuoja nuo 1992 m. balandžio 1 d., kai buvo sudaryta buto Nr. 50 privatizavimo sutartis. Atsakovo teigimu, buvę ieškovės buto savininkai turėjo žinoti, kad balkonas nėra privatizuotas sudarant privatizavimo sutartį, todėl ieškovė, sudarydama buto pirkimo–pardavimo sutartį, neįgijo nuosavybės teisių į balkoną.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad balkonas buvo privatizuotas kartu su butu Nr. 49 ir kad būtent atsakovams priklauso balkono nuosavybės teisė. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiai išvadai ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Kadangi teismų buvo nustatyta, jog ginčo balkonas nepriklauso atsakovams asmeninės nuosavybės teise, tačiau yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovų nuosavybė, sutiktina su teismų padaryta išvada, jog senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo buto Nr. 50 privatizavimo sutarties sudarymo momento. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžios momentą nepagrįstai siejo su 2012 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pirkdama butą, ieškovė matė, jog iš buto nėra durų į balkoną, tačiau, inventorizacinėje byloje esant nupieštam balkonui, manė perkanti butą su balkonu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 22 d. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikė raštą daugiabučio namo projektuotojui dėl namo techninio projekto pakeitimo, kuriame nurodė neįrengti butams Nr. 49 ir Nr. 50 priklausančiame balkone pertvaros bei įėjimo į balkoną iš ieškovės buto; kiti pirmame–ketvirtame aukšte esančių analogiškų butų savininkai sutikimus padalyti balkonus surašė 2015 m. kovo–balandžio mėnesiais.
Kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog, įsigydama butą, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad balkonas, konstrukciškai susijęs priklausinys, jai neperėjo nuosavybės teise kartu su perkamu butu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tuo metu, kai rengiant daugiabučio namo K., B. g. 19, techninį projektą, atsakovai nedavė sutikimo padalyti bendrą balkoną. Taigi, teismui nustačius, kad ieškovė iš jos įsigyjamo buto inventorizacinės bylos duomenų (esant nupieštam balkonui) supratusi, kad perkanti butą su balkonu, o byloje šio subjektyvaus elemento nepaneigus leistinais įrodymais, taip pat konstatavus, kad kitų analogiškų butų savininkai sutikimus padalinti balkonus surašė 2015 m. kovo–balandžio mėnesiais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo būtent šiuo laikotarpiu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą.
Dėl procesinės baigties
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalis, kuria panaikinta Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis pripažinti atsakovei L. D. nuosavybės teisę į balkoną, esantį K., B. g. 19, nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos 50-4 iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos 49-6 vidurio, ir ši ieškinio dalis atmesta, pakeisti pripažįstant ieškovės nuosavybės teisę į dalį ginčo balkono (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 21,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi dalis bylos yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis pripažinti atsakovei L. D. nuosavybės teisę į balkoną, esantį K., B. g. 19, nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos 50-4 iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos 49-6 vidurio, ir ši ieškinio dalis atmesta, pakeisti pripažįstant ieškovei L. D. nuosavybės teisę į dalį balkono, esančio K., B. g. 19, ties butų Nr. 49 ir Nr. 50 siena.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
