M. L. pagal BK 129 str. 2 d., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-316-1073/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41029-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.6;

2.1.15.1.2; 2.1.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Miliūtei,

nuteistojo M. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. S. K., T. M. K., A. S. K. ir jų atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. K., D. S. K. ir T. M. K. atstovo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą M. L. ir A. B. (A. B.) baudžiamojoje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą šešiolikos metų laisvės atėmimu, 180 straipsnio 2 dalį penkerių metų laisvės atėmimu, 214 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu, 215 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu, 178 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimu, 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, iš dalies įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta šešiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus dešimt metų atliekant kalėjime, likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsniu, M. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi patikslinta nuosprendžio rezoliucinė dalis nurodant: „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę šešiolikos metų laisvės atėmimą.“ Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalis nekeista.

A. B. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu, 178 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimu, 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš M. L. ir A. B. solidariai „Swedbank P&C Insurance AS“ naudai priteista 9099,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam D. S. K. – 2615 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš M. L. nukentėjusiajam D. S. K. priteista 10 000 Eur, A. S. K. – 10 000 Eur, T. M. K. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. S. K. – 1903,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, dalis, kuria M. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 puntu, 6 dalimi, ir M. L. pagal minėtus straipsnius paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, ir paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus penkerius metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 238 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį. Bausmės A. B. subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir jam paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria solidariai iš M. L. ir A. B. nukentėjusiajam D. S. K. priteista 2615 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos priteistos tik iš M. L., taip pat iš jo priteista 1050 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutartis panaikinta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad:

1.1. Tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė I. A. K. bei plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. liepos 22 d. apie 02.00 val. dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pagrobti svetimą, I. A. K. priklausantį turtą, peiliu atidaręs jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris ir įsibrovęs į butą, tyčia, ant kaklo užnėręs diržą, suspaudė nukentėjusiajai kaklą kilpa, padarydamas viengubą horizontalią atvirą stranguliacinę vagą kaklo vidurinio trečdalio odoje, dėl to nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa, nukentėjusioji mirė. Po to, tęsdamas savo iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, M. L. iš I. A. K. pagrobė 410 Eur vertės turto.

1.2. 2015 m. liepos 22 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB SEB bankui priklausančias ir I. A. K. vardu išduotas mokėjimo korteles „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini)bei AB bankui „Swedbank“ priklausančią ir I. A. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šias korteles jis laikė su savimi iki 2015 m. liepos 22 d. 10.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

1.3. 2015 m. liepos 22 d. 02.27 val. neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB SEB bankui priklausančias ir I. A. K. vardu išduotas mokėjimo korteles „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. inicijavo finansinę operaciją mokėjimo kortele „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) 02.27.35 val. įdėdamas ją į AB SEB banko bankomatą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei surinkdamas klaidingą PIN kodą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 02.32.32 val. inicijavo finansinę operaciją mokėjimo kortele „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į tą patį bankomatą bei surinkdamas PIN kodą, išgrynino 110 Eur.

1.4. 2015 m. liepos 22 d. 02.27 val. neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – AB SEB bankui priklausančia ir I. A. K. vardu išduota mokėjimo kortele „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajai I. A. K. priklausantį didelės vertės turtą, t. y., 02.27.35 val. įdėdamas šią mokėjimo kortelę į AB SEB bankui priklausantį bankomatą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei surinkdamas PIN kodą, pasikėsino savo naudai įgyti 11 220,41 Eur vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes surinko klaidingą PIN kodą.

2. A. B. nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. apie 03.00 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 14.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, žinodamas, kad M. L. 2015 m. liepos 22 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nužudė I. A. K., be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

3. M. L. ir A. B. nuteisti už tai, kad:

3.1. Veikdami bendrininkų grupe, nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, sugadindami užrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio P. P. (P. P.), dvejų durų spynas ir taip į jį įsibrovę, pagrobė pastarajam priklausančius įvairius daiktus, kurių bendra vertė 12 920 Eur.

3.2. Veikdami bendrininkų grupe, nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, turėdami tikslą apvogti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį P. P., sugadino dvejų durų spynas, miegamojo kambario rankenėlę, slenkstį ir sugadino iš viso 410 Eur vertės turto.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo M. L. apeliacinį skundą, nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas dėl M. L. kvalifikavo teisingai, paskyrė jam teisingas bausmes, atitinkančias įstatymo reikalavimus (tiek parinkdamas rūšį, tiek skirdamas atitinkamą dydį). Tačiau pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai subendrintos nuosprendžiu paskirtos bausmės, bendrindamas bausmes M. L. pagal du nuosprendžius teismas padarė įstatymo taikymo klaidą, nes turėjo būti taikomas bausmių apėmimas įvertinus, kad veikos, dėl kurių priimti nuosprendžiai, labai skiriasi pagal pavojingumą. Tuo pagrindu buvo sumažinta paskirta subendrinta bausmė, taip pat sumažintas paskirtas kalėjimo režimo terminas iki penkerių metų.

5. Iš dalies tenkindamas A. B. skundą, teismas patvirtino, kad jo veika pagal BK 238 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Skirdamas A. B. bausmes – parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas trukmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nepažeidė baudžiamajame įstatyme nustatytų reikalavimų, tačiau netinkamai taikė bausmių bendrinimą reguliuojančius BK straipsnius. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies nuosprendį pakeitė, bausmės dydžio nemažindamas. Be to, konstatuota, kad A. B. nepagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu ir ši nuosprendžio dalis panaikinta. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš A. B., nes jis nėra susijęs su I. A. K. nužudymu.

6. Teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų atstovo skundą, pažymėjo, kad prašymas už nužudymą teisti ir A. B. negali būti nagrinėjamas, nes A. B. nebuvo tuo kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. veikė kaip M. L. padėjėjas darant nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Neturtinės žalos dydis nepažeidžia teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. K., D. S. K. ir T. M. K. atstovas advokatas V. Bužinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Nagrinėjant šią bylą ir klaidingai aiškinant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 255 straipsnį, 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, šių nuostatų tarpusavio santykį, buvo sudaryta situacija, kad A. B. veiką dėl I. A. K. nužudymo taikant BK 2 straipsnio 4 dalies normą vertino ne teismai, o prokuroras, 2016 m. liepos 14 d. kaltinamajame akte užkirsdamas kelią teismui objektyviai ir visapusiškai išspręsti bylą. A. B. elgesys buvo įvertintas iki bylą atiduodant teismui, užkertant kelią bylą nagrinėjančiam teismui netgi patikrinti tokio veiksmų vertinimo pagrįstumą.

7.2. BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu priimtas prokuroro nutarimas faktiškai sudaro galimybes nuspręsti prokurorui dėl BK 2 straipsnio 4 dalies taikymo asmeniui, nes iki atidavimo teismui jis įvertina kaltininko veiksmus, kiek jie atitinka BK specialiosios dalies normų sudėtį. Jeigu toks nutarimas įsiteisėja BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, reikalavimų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, teismas negali taikyti. Nei patikrinti, nei panaikinti nutarimo negalima, taip užkertamas kelias teismui bylos nagrinėjimo metu taikyti BK 2 straipsnio nuostatas bei bylą nagrinėjant pakeitus kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu išsiaiškinti, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikaltimų, nei nurodyta kaltinamajame akte. Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Šią pareigą turi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

7.3. Kaltinamasis aktas surašytas su trūkumais, nesilaikant BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų, o ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai. Kaltinamajame akte aplinkybės pateiktos netiksliai, kai kurios nutylėtos, pasikliauta vien M. L. parodymais, kurie nuolat kito. Kaltinamajame akte apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos atėmė galimybę teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir atskleisti visą I. A. K. nužudymo nusikaltimo mechanizmą.

7.4. Nukentėjusiųjų atstovas, bylos nagrinėjimo metu pasinaudodamas BPK 256 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytomis teisėmis, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimus A. B. ir M. L., kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių. Teismas keisti kaltinimą A. B. ir tikslinti M. L. atsisakė. Su tokiu prašymu nesutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, nepasisakydamas dėl kaltinimo pakeitimo M. L. inkriminuojant kvalifikuojamąjį požymį – nužudymą itin žiauriai. Dėl to buvo pateiktas ir apeliacinis skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus ir prašymų netenkino. Tokia nukentėjusiųjų teisė yra absoliuti, todėl pareikštas prašymas turėjo būti nagrinėjamas ir dėl jo pasisakoma priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 2, 5 dalys). Joks prokuroro priimtas procesinis dokumentas ikiteisminio tyrimo metu negali suvaržyti teismo naudotis BPK 20 straipsnio nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir išankstinės galios nagrinėjant bylą neturi. Netenkindami prašymo dėl kaltinimo keitimo teismai suvaržė nukentėjusiųjų teises (BPK 28 straipsnio 2 dalis), pažeidė teises, nustatytas BPK 256 straipsnio 1, 2 dalyse, taip pat buvo pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.

7.5. Specialisto išvada Nr. M1013/15(01) patvirtina, kad I. A. K. iki nužudymo buvo mušama ir kankinama, jautė fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas be aiškios priežasties netaikė šio kvalifikuojamojo požymio, o apeliacinės instancijos teismas padarė prielaida grįstą išvadą, kad I. A. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, susižaloti iki mirties galėjo pati. M. L. parodymai dėl nužudymo prieštaringi, teismai turėjo vadovautis ekspertų parodymais ir išvadomis, kuriose nurodyta, kad I. A. K. pati susižaloti galėjo tik minkštuosius lūpos audinius, kitų sužalojimų ji pati sau padaryti negalėjo.

7.6. Teismų ištirtos ir nustatytos aplinkybės (kitą dieną A. B. išmetė I. A. K. diržą, kuriuo ji pasmaugta, 2015 m. liepos 22 d. pasinaudojo gautomis lėšomis iš nukentėjusiosios banko sąskaitos) sudarė galimybes teismams tirti A. B. veiksmus taikant BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus. A. B. veiksmai atitinka padėjėjo vaidmenį nužudyme, o M. L. veiksmai papildomai turėtų būtų kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. A. B. nutraukus ikiteisminį tyrimą prokuroro nutarimu, o M. L. neinkriminavus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto buvo pažeisti BPK 6 straipsnis, 20 straipsnio 2 ir 5 dalys, sukliudyta teismui naudotis BPK 303 straipsnyje nurodyta teise dėl visų padarytų veikų priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį.

7.7. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai įvertino neturtinę žalą, nurodytą civiliniuose ieškiniuose, ją sumažindami. Vertinant neturtinę žalą pagrindinis vertinimo aspektas yra emocinis, t. y. visais atvejais subjektyvus. Neturtinė žala, patirta dėl artimojo netekties, apskirtai yra sunkiai įvertinama. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai su I. A. K. negyveno ir nevedė bendro ūkio, nepaneigia, kad tarp jos ir artimųjų buvo glaudus asmeninis dvasinis ryšys, kurio negali pakeisti buitinis bendravimas. Kiekviena šeima turi individualų bendravimo modelį, kuris neturi reikšmingos įtakos netekus artimojo giminaičio nukentėjusiųjų dvasiniam išgyvenimui. Visi artimieji I. A. K. palaikė kūrybiniuose procesuose, skatino ir rėmė, tai daug aukštesnio lygio bendravimas už buitinį ir nepriklauso nuo jo intensyvumo, todėl I. A. K. netektis jiems sukėlė didelį dvasinį skausmą. Nepagrįstai teismai sureikšmino buitinį bendravimą sumenkindami dvasinį šeimos bendravimą. Teismai, vertindami neturtinę žalą pinigine išraiška, taip pat rėmėsi ir M. L. turtine padėtimi, kuri neva yra sunki. Tačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

7.8. M. L. turtinė padėtis yra sunki ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl jo paties asmeninių savybių, atsakomybės stokos ir polinkio nusikalsti. Esant tokioms aplinkybėms pagal kasacinę praktiką į nuteistojo turtinę padėtį iš viso neturėtų būti atsižvelgiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-442/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-442/2009">2K-442/2009</a>).

7.9. M. L. paskirta bausmė yra per švelni. Teismai turėjo atsižvelgti, kad nuo 2004 m. M. L. teisiamas kasmet, teistumai jam nepadarė jokio poveikio, taip pat reikėjo atsižvelgti į M. L. elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Prisipažinimas nužudžius I. A. K. nebuvo nuoširdus, jo negalima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Duodamas parodymus M. L. turėjo tikslą padėti išvengti atsakomybės A. B..

7.10. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis). BK 27 straipsnio 3 dalis sudaro sąlygas bylą nagrinėjančiam teismui nesilaikyti BK 27 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų ir pripažinimo recidyvistu klausimą spręsti atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. A. B. nuosprendžio priėmimo metu turėjo du neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, taip pat ir už žmonių nužudymus.

7.11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama nuosprendžio dalį, kuria iš A. B. buvo priteistos proceso išlaidos, neatsižvelgė į tai, kad A. B. pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, taigi jis irgi susijęs su I. A. K. nužudymu, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimai turi būti taikomi ir jam.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. K., D. S. K. ir T. M. K. atstovo advokato V. Bužinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų, nurodomų kasaciniame skunde

9. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai aiškinami BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 ir 2 dalys, dėl to užkirstas kelias teismui išspręsti A. B. veiksmų teisingą kvalifikavimą, nes, priėmus prokuroro nutarimą ir jam įsiteisėjus pagal BPK 212 straipsnio 1 dalį, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nei patikrinti, nei panaikinti nutarimo negalima, taip užkertant kelią teismui bylos nagrinėjimo metu taikyti BK 2 straipsnio nuostatas bei bylą nagrinėjant pakeitus kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu išsiaiškinti, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikaltimų, nei nurodyta kaltinamajame akte, be to, pasak kasatoriaus, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnį. Kasatoriaus argumentai dėl BPK nuostatų netinkamo aiškinimo bei procesinių pažeidimų nepagrįsti.

10. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte (nuo 2017 m. gruodžio 5 d. atitinka 6 punktą) įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis, arba prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį prieš asmenį dėl nusikalstamos veikos. Tyrimas nutrauktas nurodant BPK 216 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 170 straipsnį, 214 straipsnį. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas A. B. buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip nustato BPK 214 straipsnio 4 dalis, toks nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o pastarojo sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusieji skundų BPK nustatyta tvarka nepareiškė, nors jie buvo informuoti apie tokio nutarimo priėmimą ir jiems nurodyta apskundimo teisė (3 t., b. l. 93).

12. Nepagrįstai nukentėjusiųjų atstovas tvirtina, kad byloje priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai bei teismo veiksmai dėl bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų kaltinamojo akto, užkirto kelią išsiaiškinti, ar asmuo (A. B.) nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, nei nurodyta kaltinamajame akte.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 217 straipsnyje įtvirtinta nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka, kuria remdamasis pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra įstatyme įtvirtintas pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 5 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-697/2017">2K-248-697/2017</a>).

14. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnis. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taigi, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Pagal kasacinę praktiką ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka laikomas to paties buvusio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu ir non bis in idem principo nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-538/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-538/2014">2K-538/2014</a>).

15. Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimas bylą nagrinėjant teisme įstatyme nenurodytas, teismas negali panaikinti tokio prokuroro nutarimo, tačiau kasatorius neteisus teigdamas, kad tai visiškai užkerta kelią išsiaiškinti, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, nei nurodyta kaltinamajame akte. Kasatoriaus teiginiui prieštarauja BPK nuostatos, kurios įtvirtina, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

16. Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys dėl BPK 219, 255, 256 straipsnių pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusiųjų advokatas V. Bužinskas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (7 t., b. l. 123) pakeisti kaltinimą. Atstovo prašyme nurodoma, kad kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių. Nukentėjusiųjų atstovas prašyme nurodė, kad nors ikiteisminis tyrimas A. B. dėl nužudymo buvo nutrauktas ir neskųstas, tai neužkerta jam kelio pagal BPK 256 straipsnio 1, 2 dalis prašyti keisti kaltinimą. Jis prašė pakeisti kaltinimą A. B. ir nurodyti, kad jis, be kitų nusikalstamų veikų, turi būti kaltinamas ir I. A. K. nužudymu (BK 24 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai). Kartu buvo pateiktas prašymas keisti kaltinimą M. L. papildant kaltinimą dėl nužudymo aplinkybe, jog nukentėjusioji I. A. K. buvo nužudyta kankinant ar kitaip itin žiauriai (129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas pateiktą advokato prašymą dėl kaltinimo keitimo tenkino iš dalies, t. y. dėl kaltinimo keitimo M. L. priėmė, o dėl kaltinimo keitimo A. B. prašymo dalies netenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad jeigu pabaigus nagrinėti bylą būtų pagrindas A. B. reikšti kaltinimus dėl nužudymo taip, kaip prašo nukentėjusiojo atstovas, tuomet kolegija gali spręsti atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą grąžinti prokurorui arba išnagrinėjus bylą pranešti prokurorui apie galimai nustatytą veiką taip, kad tos aplinkybės dar gali būti svarstomos. Toks teismo sprendimas ir jo paaiškinamas rodo, kad teismas kaltinimo keitimo nuostatų (BPK 256, 255 straipsniai) nepažeidė, kartu teismo paaiškinimai dėl to, kaip neperžengiant procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų būtų galima spręsti A. B. galimai kitų padarytų veikų tyrimą, rodo, kad teismas tiek, kiek leidžia BPK normos, buvo pakankamai aktyvus ir neužkirto kelio objektyviam ir visapusiškam A. B. jau žinomo ar galimai buvusio nusikalstamo elgesio teisiniam vertinimui.

18. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai buvo teikiami ir apeliacine tvarka, atsakydamas į juos apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančias baudžiamojo proceso taisykles, teismas bylą nagrinėja neperžengdamas kaltinamojo akto ribų, nuo jo nukrypti gali tik įstatyme nurodytais atvejais, t. y. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais laikantis BPK 256 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Teismas motyvuotai atsakė į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentus vadovaudamasis išsamiu BPK nuostatų aiškinimu. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad BPK 257 straipsnis suteikia teismui, nagrinėjančiam bylą, galimybę nutartimi pranešti prokurorui apie tai, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, negu nurodyta kaltinime, ir įvertinęs bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjimo aplinkybes, teismo įvertintus įrodymus, reikšmingus sprendžiant apie tokio informavimo galimybę, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taip elgtis, nes byloje nėra duomenų, kuriais remiantis reikėtų iš esmės skirtingai vertinti A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė dėl pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto eksperto K. Z. parodymų dėl nužudymo mechanizmo, palygino su M. L. parodymais, taip pat aptarė specialistų A. K., A. R., L. M. parodymus ir motyvuotai konstatavo, kad jie nesuteikė naujų reikšmingų duomenų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam bylą, spręsti dėl A. B. galimai padarytos kitos nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės – kad kitą dieną po nužudymo A. B. išmetė I. A. K. diržą, kuriuo ji pasmaugta, 2015 m. liepos 22 d. pasinaudojo gautomis lėšomis iš nukentėjusiosios banko sąskaitos – teismų buvo ištirtos ir dėl to padarytos atitinkamos išvados, konstatuota, kad visgi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių būtų reikėję priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui dėl A. B. kaltinimo neatitikties nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo atsakymai į apeliacinio skundo argumentus yra išsamiai motyvuoti, atitinka byloje susiklosčiusią faktinę procesinę situaciją, BPK nuostatų turinį ir formuojamą kasacinę praktiką dėl kaltinimo keitimą reguliuojančių nuostatų aiškinimo.

19. Kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nepaisant to, kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, o teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-112-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-112-697/2016">2K-112-697/2016</a>, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato.

20. Nors nagrinėjamoje byloje pagal bylos duomenis procese nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą keisti kaltinimą A. B. ir M. L. vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, tačiau iš esmės matyti, kad jo prašymo turinys buvo susijęs su naujos nusikalstamos veikos inkriminavimu kaltinamajam A. B., palyginus su nurodyta kaltinamajame akte. M. L. kaltinimo keitimas buvo susijęs su naujos faktinės aplinkybės ir veikos papildomu kvalifikavimu pagal dar vieną kvalifikuojamąjį nužudymo požymį, priešingai, kaltinimo keitimas A. B. buvo susijęs su kaltinimo dėl visiškai naujos nusikalstamos veikos padarymo pateikimu. A. B. teismui kaltinamuoju aktu perduotas dėl kaltinimo pagal BK 238 straipsnį (nepranešimas apie nusikaltimą), o prašymas pateikiamas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (padėjimas nužudyti kankinant ar kitaip itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų). Toks prašymas negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, atitinkantis BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas. Iš esmės toks kaltinimo keitimas reiškia ne prašymą keisti kaltinimą, bet prašymą reikšti naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, o tai neatitinka BPK nuostatos, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, esantis byloje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

21. Atmestinas ir kasatoriaus teiginys dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, nes kasatorius nenurodo kitų konkrečių kaltinamojo akto trūkumų, išskyrus aplinkybę, kad jame nėra pareikštas kaltinimas A. B. dėl dalyvavimo nužudant I. A. K..

22. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme BPK nuostatų neteisingo aiškinimo ir esminių proceso nuostatų pažeidimų nenustatyta.

Dėl kvalifikuojamojo požymio nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas)

23. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, kvalifikuojamąjį požymį M. L. veiksmuose patvirtina ant I. A. K. kūno rasti kiti sužalojimai (ne smaugimo žymės), kurie reiškia, kad teismai privalėjo M. L. veiksmus vertinti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

24. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

25. Visi šie kasacinėje praktikoje pateikti išaiškinimai reiškia, kad, spręsdamas dėl įstatymo taikymo, kasacinės instancijos teismas remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. A. K. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą, specialisto išvada buvo patvirtinta, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo ir kitų prieš mirtį atsiradusių sužalojimų: kraujosruvos raktikaulio srityje, skruostikaulio, viršutinės lūpos srityje, taip pat ant liežuvio. Nepaisant to, bylą nagrinėjant teisme buvo nustatytas toks nužudymo mechanizmas: M. L., užnėręs ant kaklo diržą, suspaudė nukentėjusiajai kaklą kilpa padarydamas viengubą horizontalią atvirą stranguliacinę vagą kaklo vidurinio trečdalio odoje. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus bylos duomenis, nenustatė, kad kiti nustatyti sužalojimai būtų buvę padaryti būtent nužudymo metu M. L. veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, netinkamo faktinių aplinkybių ištyrimo nenustatė, vadinasi, teismai nenustatė, kad kiti sužalojimai ant I. A. K. kūno atsirado dėl nuteistojo veiksmų. Procesinių pažeidimų dėl šios faktinės aplinkybės tyrimo ir konstatavimo nenustatyta.

26. Esant tokioms nustatytoms nužudymo aplinkybėms, veikai teisingai kvalifikuoti reikia atsakyti į klausimą, ar byloje nustatytas nužudymo būdas – pasmaugiant diržu – atitinka kvalifikuojamojo požymio kankinant ar kitaip itin žiauriai esmę.

27. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas jis pateikiamas teismų praktikoje. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios rodo ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235-222/2016">2K-235-222/2016</a>).

28. Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>).

29. Pažymėtina, kad kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas.

30. Iš nagrinėjamos bylos teismų nuosprendžių turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai sprendimą nekvalifikuoti M. L. veiksmų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą išsamiai motyvavo ir nuo kasacinės praktikos suformuotų aiškinimų nenukrypo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo vertinti eksperto K. Z. parodymai apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų kiekį, pobūdį, atsiradimo priežastis ir pan. Teismas padarė išvadas, kad eksperto paaiškinimai ir pateikta išvada dėl mirties priežasties nesudaro pagrindo konstatuoti, kad I. A. K. prieš mirtį buvo itin žiauriai žalojama ir (ar) patyrė didelius skausmus, kurie galėtų būti vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas.

31. Nepagrįstai kasatorius tvirtina, kad nebuvo pasisakyta dėl kaltinimo keitimo M. L. kvalifikuojamojo požymio aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nužudymas kankinant atitinka tokius atvejus, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant, deginant, marinant badu, sušaldant ir pan. Itin žiauriais pripažintini nužudymai, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliamos dvasinės kančios. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šios bylos faktiniai duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina, todėl papildomai nuteistojo M. L. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą kvalifikuojamąjį požymį teismai neturėjo teisinio pagrindo.

32. Įvertinusi teismų nustatytą I. A. K. nužudymo mechanizmą, smurto pobūdį (smaugimas panaudojant virvę, kiti sužalojimai nežymūs ir nenustatyta, kad padaryti būtent M. L.), trukmę (kelios, kelios dešimtys minučių), naudotas priemones, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks nužudymo pobūdis nerodo kaltininko ypatingo žiaurumo, kuris atitiktų kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinio esmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia išvada nesumenkina nužudymo nusikaltimo pavojingumo, brutalumo ir žiaurumo bei nepaneigia kaltininko atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatitaisomas pasekmes, padarymą.

Dėl bausmės M. L.

33. Kasaciniame skunde nesutinkama su M. L. paskirtos bausmės dydžiu, tvirtinant, kad teismai paskyrė per švelnią bausmę.

34. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

35. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.

36. Nužudymo pavojingumo laipsnį lemia tai, kaip išreikšti šios nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai, kiekybinė jų išraiška. Tačiau reikia pabrėžti, kad nužudymo atveju įtakos veikos pavojingumui negali turėti nukentėjusio asmens asmeninės savybės – amžius, lytis, išsilavinimas, socialinė padėtis, nes kiekvieno žmogaus gyvybei įstatymas teikia vienodą vertę ir ją gina.

37. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad nuo 2004 m. M. L. teisiamas kasmet, teistumai jam nepadarė jokio poveikio, taip pat vertinti, kad prisipažinimas nužudžius I. A. K. nebuvo nuoširdus, jo negalima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pan. Taigi iš esmės kasatorius kritikuoja kaltininko asmenybės vertinimą nuosprendyje skiriant bausmę, taip pat kvestionuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą.

38. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant įstatyme nurodytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

39. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės vidurkis kvalifikuoto nužudymo atveju pagal BK nustatytą skaičiavimo metodiką yra 14 metų.

40. Pirmosios instancijos teismas M. L. už kvalifikuotą nužudymą paskyrė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje teismas tokį sprendimą argumentavo nurodydamas, kad atsižvelgia į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukeltos nepataisomos pasekmės, M. L. asmenybę, kad jis devynis kartus teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, gydytas Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas elgesio sutrikimas. Teismas vertino ir aplinkybę, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, gailestis tik formalus, neparodė gailesčio dėl padarytų nusikaltimų, jo gyvenimo būdas pagrįstas pinigų narkotinėms medžiagos įsigijimu. Visa tai įvertinęs teismas konstatavo, kad jam turi būti skirta bausmė, griežtesnė už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.

41. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai skiriant bausmę rodo, kad, priešingai kasatoriaus teiginiams, teismas pakankamai įvertino M. L. asmenybę, t. y. atsižvelgė į visas skunde nurodytas aplinkybes. Be to, priešingai negu tvirtina kasatorius, teismas nepripažino M. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi – aiškiai konstatuodamas, kad tokia aplinkybė nenustatyta ir ji nuosprendyje nebuvo vertinama kaip reikšminga bausmės dydžiui.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas tiek į paties nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų atstovo skundus dėl paskirtos bausmės dydžio, dar kartą motyvuotai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti sprendimą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad M. L. veikė suplanuotai, nukentėjusiąją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, po nusikaltimo padarymo siekė paslėpti savo nusikaltimą, tai rodo jo abejingumą sukeltoms mirtinoms pasekmėms, patvirtina jo asmenybės didelį pavojingumą, nuteistasis nesiėmė priemonių padarytai žalai nukentėjusiesiems atlyginti, pats neatvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją ir neprisipažino. Teismas M. L. prisipažinimo teisme padarius nusikaltimą nevertino kaip nuoširdaus gailėjimosi. Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovo skundą, teismas pažymėjo ir tai, kad nenustatytos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau M. L. asmenybė rodo didelį jo pavojingumą, padarytas kvalifikuotas nužudymas iš savanaudiškų paskatų. Teismas padarė išvadą, kad paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra šiek tiek didesnė už bausmės vidurkį, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, bausmė nėra nei per griežta, nei per švelni.

43. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nustatydamas bausmės dydį savo sprendimą pagrindė aiškiais motyvais, įstatymo taikymo klaidų nenustatyta, o apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, dar kartą įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės dydžio yra pagrįsta ir atitinka baudžiamąjį įstatymą.

44. Nenustačius aiškių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo klaidų skiriant bausmę, remiantis vien įsitikinimu, kad paskirta bausmė per švelni, nėra pagrindo kasacinės instancijos teismui keisti ar naikinti teismų sprendimus dėl M. L. paskirtos bausmės dydžio.

Dėl BK 27 straipsnio 2 dalies taikymo A. B.

45. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis). Skunde nurodoma, kad pavojingo recidyvisto statusą patvirtina aplinkybės, jog A. B. nuosprendžio priėmimo metu turėjo du neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, taip pat ir už nužudymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka įstatymo reikalavimus.

46. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu, o 4 dalis įtvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais.

47. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187/2014">2K-187/2014</a>). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-459/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-459/2012">2K-459/2012</a>).

48. Nepagrįstai kasatorius teigia, kad BK 27 straipsnio 3 dalis leidžia bylą nagrinėjančiam teismui nesilaikyti BK 27 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų ir pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą spręsti atsižvelgiant tik į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 27 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę teismui asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgus į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes tik tada, kai nustatytos bylos aplinkybės visų pirma atitinka formalias BK 27 straipsnio 2 dalies sąlygas arba bent vieną iš jų. BK 27 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau teistas, ir naujai padarytų deriniai, kurie sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Tokius derinius atitinkančių aplinkybių byloje nustatymas yra formalus pagrindas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu remiantis BK 27 straipsnio 3 dalimi. BK 27 straipsnio atskirų dalių nuostatos turėtų būti aiškinamos ne atskirai viena nuo kitos, bet nuosekliai kaip visuma, tai reiškia, kad spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, visų pirma, teismas patikrina, ar byloje nustatytos aplinkybės atitinka bent vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, ir tik tada teismas, naudodamasis jam BK 27 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe vertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar reikia asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, priima sprendimą.

49. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iš esmės nenurodydamas tokio sprendimo motyvų pripažino A. B. pavojingu recidyvistu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra tik vienas sakinys, kuriame nurodoma, kad, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, BK 27 straipsnio pagrindu A. B. pripažįstamas pavojingu recidyvistu. Tai rodo, kad teismas, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, vertino tik A. B. turėtus ankstesnius teistumus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti aiškūs motyvai, atitinkantys įstatymo reikalavimus, kurie teisiniais argumentais pagrindžia teismo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu.

50. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. B. nagrinėjamoje byloje nuteistas už apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą, šiuos nusikaltimus jis padarė turėdamas du neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, taip pat ir už kvalifikuotus kitų žmonių nužudymus, iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo buvo teistas tris kartus už tyčinius, taip pat ir už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Palyginęs šias aplinkybes su BK 27 straipsnio 2 dalies sąlygomis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. pavojingu recidyvistu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

51. Tokiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui teisėjų kolegija pritaria, nes jis atitinka BK 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimus. Iš tiesų, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir BK 27 straipsnyje įtvirtintas įstatymo taikymo sąlygas nėra pagrindo A. B. pripažinti pavojingu recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą įstatymo taikymo klaidą. A. B. nagrinėjamoje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas už nusikaltimų pagal BK 238 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), 187 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) padarymą. Taigi jis, nors ir buvo teistas ir turėjo neišnykusius teistumus, nagrinėjamoje byloje nebuvo nuteistas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, kaip to reikalauja BK 27 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. B. neatitiko nė vienos iš BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuri sudarytų formalų pagrindą teismui spręsti dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.

Dėl neturtinės žalos

52. Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai įvertino neturtinės žalos priteisimo kriterijus, t. y. buvo nepagrįstai sureikšmintas buitinis bendravimas sumenkinant dvasinį šeimos bendravimą, neteisingai remtasi ir M. L. turtine padėtimi, kuri neva yra sunki, nors ši aplinkybė nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ir dėl to nepagrįstai nukentėjusiesiems sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

53. Kaip buvo minėta pirmiau nutartyje, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

54. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

55. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, galintis mažinti šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, be to, remiasi ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

57. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl ir šioje byloje abiejų instancijų teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turėjo nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Pritartina kasatorių teiginiams, kad vienu iš svarbių kriterijų yra dvasinis asmenų ryšys, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad minėtas ryšys, jo intensyvumas vėlgi teismų gali būti nustatytas įvertinus bylos medžiagą ir duomenis bei nukentėjusiųjų teiginius tiek atskirai, tiek kaip visumą. Todėl teismų teiginiai, kurie, anot kasatorių, sumenkino dvasinius nukentėjusiųjų ryšius, buvo nulemti atliktos surinktos bylos medžiagos analizės, t. y. sugretinus asmenų parodymus su objektyviais bylos duomenimis.

58. Nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai dėl nužudymo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikšti nukentėjusiųjų D. S. K., A. S. K. ir T. M. K., kiekvienas nukentėjusysis neturtinę žalą įvertino 30 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad visi nukentėjusieji dėl M. L. veikos – I. A. K. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko artimo giminaičio, t. y. atitinkamai dukros, sesers ir tetos. Spręsdamas dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio teismas nurodė, kad vertina ne tik ieškiniuose nurodomas aplinkybes, bet ir kitas bylos aplinkybes, t. y. teismas nuosprendyje vertino šeimos narių ryšių pobūdį, jų bendravimo aplinkybes, bendravimo intensyvumą, dažnumą, kartu teismas nuosprendyje aptarė ir kaltininko turtinę, materialinę (nėra duomenų apie legaliai gaunamas jo pajamas ar turimą turtą) padėtį. Nuosprendyje padarytos išvados, kad pareikštų ieškinių sumos neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinos sumos sumažintos, tėvui, netekusiam dukros, priteisiant 10 000 Eur, broliui, netekusiam sesers, – 10 000 Eur, dukterėčiai, netekusiai tetos, – 3000 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusiųjų atstovo skundą, dar kartą patikrino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą. Nuosprendyje įvertinęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kiekvienam nukentėjusiajam, konstatuodamas, kad visi neturtinės žalos kriterijai buvo įvertinti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai remdamasis kasacine praktika nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tik formaliai apsiribojama giminystės ryšių konstatavimu, reikia labai detaliai aiškintis nukentėjusiųjų santykius su nužudytu asmeniu. Teismas aptarė ir svarbią aplinkybę, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju svarbu vertinti ne tiek mirusiojo kančias dėl gyvybės atėmimo, kiek dėl to fakto atsiradusius dvasinius išgyvenimus nukentėjusiesiems. Teismas padarė išvadą, kad artimųjų santykiai nebuvo itin artimi, įvertinęs aplinkybes, kad jie kartu negyveno, susitikdavo retai, nužudytoji su tėvu paskutinį kartą iki mirties matėsi 2015 m. pavasarį, su broliu buvo apsipykę, o su dukterėčia bendravimas vyko per atstumą internetu. Teismų vertintas nužudytosios ir nukentėjusiųjų iki mirties buvusio ryšio pobūdis, turinys, pastovumas, reguliarumas yra svarbios aplinkybės. Nepagrįstai kasatorius tvirtina, kad teismų sprendimuose dvasinis nukentėjusiųjų ryšys buvo sumenkintas. Teismai teisingai išvadas apie nužudytosios ir nukentėjusiųjų santykius darė analizuodami ne tik nukentėjusiųjų subjektyvius teiginius, bet ir objektyvius duomenis, atskleidžiančius asmeninių santykių pobūdį, intensyvumą. Teismų padarytos išvados apie artimųjų santykius nepaneigia to fakto, kad nukentėjusieji patyrė moralinę žalą dėl artimojo netekties ir dėl to jie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

60. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismų praktikoje aplinkybės, susijusios su kaltininko turtine ar šeimine padėtimi, negali būti lemiamas kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011) nustatant turtinės žalos dydį. Priešingai negu tvirtina kasatorius, nuteistojo teisinė padėtis nagrinėjamoje byloje nebuvo lemianti aplinkybė mažinant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors nuteistojo M. L. turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, tai yra vienas iš įstatyme nurodytų vertinimo kriterijų, kurį reikia aptarti, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Abiejų instancijų teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad išskirtinio vieno kriterijaus sureikšminimo mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris būtų nulėmęs netinkamą įstatymo taikymą, nenustatyta.

61. Abiejų instancijų teismai vienodai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą jos dydį nustatydami įvertinę nagrinėjamos bylos kontekste visus reikšmingus kriterijus, esminių pažeidimų ar aiškiai netinkamo įstatymo taikymo sprendžiant šį klausimą nenustatyta. Kasatorius nenurodo kitų konkrečių pažeistų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą, todėl pagal kasacinio skundo argumentus keisti priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

62. Nukentėjusiųjų atstovas tvirtina, kad proceso išlaidos D. S. K. turėjo būti priteistos ir iš A. B., kaip tai buvo padaryta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo teiginiu sutinka iš dalies.

63. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

64. Pažymėtina, kad nors byloje nukentėjusiuoju D. S. K. pripažintas dėl nužudymo (nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju), kurį, kaip nustatyta nuosprendžiu, padarė M. L., vėlesniame nutarime pripažinti D. S. K. ir civiliniu ieškovu nurodoma, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių asmuo patiria turtinės žalos, yra tiek nužudymas, tiek ir nepranešimas apie nusikaltimą (nužudymą), o įtariamaisiais nurodomi tiek A. B., tiek M. L.. Pažymėtina, kad abu šie įtariamieji vėliau nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, t. y. M. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir kitus, o A. B. pagal BK 238 straipsnį ir kitus. A. B. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, neabejotinai buvo susijusi su nukentėjusiojo interesais ir jo patirtomis atstovavimo išlaidomis procese ginant savo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesus, taigi darytina išvada, kad ir šis nuteistasis turėtų prisiimti atsakomybę už proceso išlaidas.

65. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų, šių aplinkybių neįvertino, vien ta aplinkybė, kad A. B. nebuvo nuteistas už nužudymą, nepaneigia jo atsakomybės dėl proceso išlaidų, nes jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su nukentėjusiojo turėtomis išlaidomis, padarymo.

66. BPK 105 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadovaudamiesi šia nuostata teismai turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pažeidė, priimdamas sprendimą proceso išlaidas iš nuteistųjų M. L. ir A. B. priteisti solidariai, o apeliacinės instancijos teismas klaidos neištaisė, nes priėmė sprendimą proceso išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisti tik iš vieno nuteistojo M. L.. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 3 dalimi ir įvertinusi tai, kad M. L. buvo nuteistas už I. A. K. nužudymą, plėšimą, neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, jos neteisėtą duomenų panaudojimą, sukčiavimą, o A. B. atitinkamai už nužudymo nusikaltimo nepranešimą, sprendžia, kad proceso išlaidos turi būti priteisiamos iš abiejų nuteistųjų, nustatant konkrečią priteistiną išlaidų dalį iš kiekvieno. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalis dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti pakeista – nukentėjusiajam D. S. K. iš nuteistojo M. L. priteisiant 2000 Eur proceso išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 750 Eur proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, viso 2750 Eur; iš A. B. – 615 Eur proceso išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 300 Eur proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, viso 915 Eur.

67. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme buvo pateiktas prašymas priteisti atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam, patirtas dėl kasacinio skundo parengimo. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas, t. y. 500 Eur sumos sąskaita už teisines paslaugas Nr. 793V bei mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad D. S. K. advokatui V. Bužinskui sumokėjo 500 Eur pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 793V.

68. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų atstovo kasacinį skundą, kuris tenkintinas iš dalies, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas priteisti atstovavimo išlaidas iš asmenų, pripažintų kaltais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (M. L. ir A. B.). Įvertinus nurodytą pinigų sumą (500 Eur), manytina, kad ji atitinka protingumo ir teisingumo principus, todėl prašymas tenkintinas visiškai – nukentėjusiajam D. S. K. iš nuteistųjų M. L. ir A. B. priteisiant po 250 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžių dalis dėl proceso išlaidų priteisimo pakeisti.

Iš nuteistojo M. L. D. S. K. priteisti 2750 Eur proceso išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš nuteistojo A. B. D. S. K. priteisti 915 Eur proceso išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Iš nuteistųjų M. L. ir A. B. D. S. K. priteisti iš kiekvieno po 250 Eur atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė