Baudžiamoji byla Nr. 2K-341-648/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00004-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. (O. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, O. S. įpareigotas neatlygintinai išdirbti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, O. S. uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis Lietuvoje rengiamose oficialiose futbolo varžybose.
Iš nuteistojo O. S. nukentėjusiajam V. G. (V. G.) priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, iš dalies tenkinant nuteistojo O. S. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. G. pakeista.
Iš nuteistojo O. S. nukentėjusiajam V. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 500 Eur, atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis sumažintas iki 650 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Iš nuteistojo O. S. nukentėjusiajam V. G. priteista 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. O. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d. apie 19.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), po futbolo rungtynių tarp (duomenys neskelbtini) komandų žmonių akivaizdoje savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia savo kūnu prispaudė nukentėjusįjį rungtynių futbolo teisėją V. G. prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė kumščiu į veidą, tuo pat metu išsakė nukentėjusiajam necenzūrines, grasinančias frazes rusų kalba –,,Ja tebia uroju“ („Aš tave užkasiu“), taip nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą, padarė veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir audinių patinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:
3. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, turėjusius įtakos priimant skundžiamus teismų sprendimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė teismų praktikos.
4. Teismai savo išvadų dėl jo kaltumo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
4.1. Teismai nevertino, kad liudytojai D. R., A. B. ir nukentėjusysis V. G. yra teisėjai, juos sieja artimi santykiai, kartu teisėjauja varžybose, turi bendrų interesų, todėl yra pagrindas manyti, kad šie liudytojai davė nukentėjusiajam palankius parodymus. Teismas nevertino liudytojo D. R. parodymų, kad jie turi palaikyti vienas kitą, nes jeigu jam atsitiks tokia pat padėtis kaip ir V. G., pastarasis irgi eis liudyti. Toks pasisakymas, tikėtina, yra susitarimas tarp D. R. ir V. G. duoti pastarajam naudingus parodymus. Taigi akivaizdu, kad pažeisti lygybės prieš įstatymą ir nekaltumo prezumpcijos principai, nes visi jam (kasatoriui) palankūs parodymai atmesti, o parodymai, palankūs nukentėjusiajam, nors taip pat duoti asmeniškai suinteresuotų asmenų, įvertinti kaip nuoseklūs ir patvirtinantys jo kaltumą.
4.2. Teismai nevertino, ar liudytojai turėjo galimybę matyti jį (kasatorių) ir nukentėjusįjį; viso bylos proceso metu buvo atsisakyta tikrinti liudytojų parodymus vietoje, nors parodymų patikrinimo vietoje metu būtų nustatyta, kad, pavyzdžiui, liudytojas D. R. negalėjo matyti nei jo (kasatoriaus), nei nukentėjusiojo jų tariamo konflikto metu, nes jie buvo liudytojui nematomoje zonoje. Tačiau teismai šios aplinkybės nevertino, padarydami išvadą, kad D. R. parodymai yra nuoseklūs, jis matė, kaip O. S. sudavė smūgį V. G., nors D. R. iš tos vietos, kur jis tariamai buvo, negalėjo nieko matyti. Todėl pirmosios instancijos teisme D. R. pakoregavo savo buvimo vietą nurodydamas, kad buvo keli metrai iki durų iš sporto salės pusės, nors pats V. G. parodė, kad durys konflikto su O. S. metu buvo uždarytos. Liudytojas A. B. taip pat negalėjo matyti tariamo smūgio, apskritai V. G. prispaudimo prie durų staktos fakto nepaminėjo nė vienas liudytojas, todėl dėl šios dalies V. G. parodymai išgalvoti.
4.3. Akivaizdu, kad tikėti liudytojų D. R. ir A. B. parodymais negalima, nes jie kelia abejonių, todėl turi būti vertinami jo (nuteistojo) naudai. Teismai šių aplinkybių nevertino ir vadovavosi prielaida, jog nusikaltimą padarė būtent jis (kasatorius). Teismai bylos aplinkybes vertino šališkai, tik jo nenaudai, faktiškai neišnagrinėjo jį teisinančių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumento, kad nukentėjusiojo V. G. sužalojimo atsiradimo ir buvimo faktas grindžiamas prielaida.
5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2009">2K-159/2009</a>, 2K-437/2013). Teismai jo veiksmuose tiesioginės tyčios nenustatė. Jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimties. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog būtent jis (kasatorius) sudavė smūgį nukentėjusiajam (tai tik prielaida) ir turėjo norą tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Kilęs žodinis konfliktas su V. G. nėra pagrindas vertinti jo (kasatoriaus) veiksmus kaip priešingus teisei, o jo veiksmų vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241/2009">2K-241/2009</a>). Veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi kaltininko tyčiai teisingai apibrėžti, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2011">2K-242/2011</a>). Teismo išvada, kad jis (kasatorius) turėjo motyvą smurtauti prieš nukentėjusįjį, nes jo sūnui rungtynių metu buvo parodyta raudona kortelė, tėra prielaida. Nukentėjusysis pripažįsta ir liudytojai parodė, kad jau iki konflikto su juo (O. S.) V. G. turėjo konfliktą su žaidėjų komanda po rungtynių, buvo apsuptas žaidėjų ir traukėsi nuo jų būdamas streso būsenos. Nukentėjusysis, išeidamas iš sporto salės ir eidamas po liudytojo A. B., pats susidūrė su kasatoriumi, t. y. pirmas užkalbino jį (kasatorių), būdamas suerzintas konfliktų su žaidėjais, t. y. neadekvačiai ir jautriai reaguodamas į aplinką. Taigi žodinio konflikto su nuteistuoju iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, galbūt turėjo savanaudišką norą surasti kaltų dėl turėto konflikto su žaidėjais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad jis (kasatorius) sporto varžybas stebi daugiau kaip 10 metų, jam gerai žinomos rungtynių taisyklės ir per visą laiką tai yra pirmas tariamas konfliktas. Todėl teismo teiginys, kad jo neteisėtas elgesys nulemtas sūnaus pašalinimo iš atsarginių žaidėjų suolo, visiškai nepagrįstas.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenagrinėtini, nes kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pagal abiejų instancijų teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo O. S. kaltės klausimas išspręstas teisingai, jo kaltumas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodytas BPK nustatyta tvarka ir pagrįstas ne spėjimais ir prielaidomis, kaip nurodoma skunde, o nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl teismas, nustatęs, kad nuteistasis O. S. sumušė nukentėjusįjį viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) sporto salėje, žmonių akivaizdoje, pagrįstai padarė išvadą, kad jo veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio taisyklių ir moralės normų. Taigi kasatoriaus padarytą veiką teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
6.1. Iš nuosprendžio matyti, kad O. S. kaltę teismas pagrindė bylos įrodymų visetu: nuosekliais nukentėjusiojo V. G., liudytojų A. B., D. R. parodymais, iš dalies liudytojo J. M. (J. M.) parodymais, teismo medicinos specialisto J. M. Paliulio paaiškinimais ir specialisto išvada, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Pažymėtina, kad ir paties kasatoriaus parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dalyvaujant liudytojui A. B., jis konfliktavo su V. G., tik savo kaltės nepripažino. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas pateikė išsamų bylos duomenų įvertinimą, motyvuodamas, kaip jie įrodo aplinkybes, patvirtinančias objektyviuosius ir subjektyviuosius O. S. inkriminuoto nusikaltimo požymius. Tuo tarpu kasatorius skunde subjektyviai, tik sau naudinga linkme traktuoja bylos įrodymus ir akcentuoja tik sau palankius duomenis, nevertindamas surinktų įrodymų visumos.
6.2. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų akivaizdu, kad teismai BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai buvo kruopščiai, visapusiškai analizuojami ir vertinami, buvo lyginami tarpusavyje ir vertinama jų visuma. Abiejų instancijų teismai išanalizavo ir įvertino tiek nuteistojo O. S., tiek nukentėjusiojo V. G., tiek liudytojų A. B., D. R., J. M., I. K., D. N. parodymus bei kitus bylos įrodymus ir savo sprendimuose išdėstė išsamius argumentus dėl jų vertinimo, patikimumo ir pakankamumo. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas, byloje nėra. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo O. S. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320–324 straipsnių reikalavimų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo O. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų ir BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Nuteistasis O. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti. Tokį prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savo išvadų dėl jo kaltumo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. nevertino liudytojų A. B. ir D. R. parodymų patikimumo, neatsižvelgė į tai, kad šie liudytojai, kaip ir nukentėjusysis, yra futbolo teisėjai, todėl, tikėtina, davė nukentėjusiajam palankius parodymus; netikrino, ar šie liudytojai apskritai turėjo galimybę matyti tariamą konfliktą; kadangi liudytojų D. R. ir A. B. parodymai kelia abejonių, jie turi būti vertinami jo naudai; nenagrinėjo jį teisinančių aplinkybių, visus jam palankius parodymus atmetė, o palankius nukentėjusiajam, nors taip pat duotus asmeniškai suinteresuotų asmenų, įvertino kaip nuoseklius ir patvirtinančius jo kaltumą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismai jo veiksmuose nenustatė tiesioginės tyčios, o išvada, kad jis turėjo motyvą smurtauti ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, tėra prielaida.
9. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, pagal gynybinę poziciją interpretuojant įrodymus ir tuo pagrindu ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).
10. Taigi kasacinio skundo argumentai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų (BPK 368 straipsnio 2 dalis), leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nurodo išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
12. Patikrinus kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai, šioje byloje vertindami įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (kaltinamojo O. S., nukentėjusiojo V. G., liudytojų A. B., D. N., I. K., D. R., J. M. parodymus, eksperto J. M. Paliulio paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitė kaltinamojo, liudytojų A. B., D. N., I. K., J. M. parodymus, iš Bendrojo pagalbos centro išreikalavo garso įrašo kopiją), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo O. S. kaltę. Nukentėjusysis V. G. nuosekliai teigė, kad fizinį smurtą prieš jį panaudojo O. S., tokius jo parodymus patvirtino liudytojai A. B. ir D. R., tiesiogiai matę O. S. V. G. suduotą smūgį į veidą, šiuos parodymus taip pat patvirtina specialisto paaiškinimai, rašytiniai bylos įrodymai, tarp jų išrašas iš (duomenys neskelbtini) regiono futbolo sąjungos Drausmės komiteto (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo, kuriuo konstatuota, jog 2016 m. gruodžio 27 d. po rungtynių teisėją V. G. užpuolė vienas žiūrovas; FK (duomenys neskelbtini) komandai už šiuos pažeidimus paskirta 175 Eur bauda; šis drausmės komisijos sprendimas apskųstas nebuvo. Nors liudytojai D. N., I. K., J. M. teigė, kad smūgio nematė, tačiau tai savaime nepaneigia, jog toks smūgis nebuvo suduotas, be to, jų parodymai pripažinti kaip nenuoseklūs. Beje, teismas vadovavosi dalimi liudytojo J. M. parodymų, kuriais jis teigė girdėjęs O. S. žodžius,,ko čia stumdaisi?“, nes ši jo parodymų dalis sutampa su liudytojo D. R. ir nukentėjusiojo V. G. parodymais, kurie taip pat tvirtino, jog O. S. nukentėjusiajam taip sakė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl nuteistojo O. S. kaltės, taip pat nurodė, kodėl atmeta kasaciniame skunde kartojamus argumentus dėl liudytojų A. B. ir D. R. suinteresuotumo duoti nukentėjusiajam palankius parodymus. Kartu šios instancijos teismas sprendė, kad nuteistasis O. S. turėjo motyvą agresyviai, neteisėtai elgtis su nukentėjusiuoju (nuteistasis pripažino, kad nesutiko su teisėjo nukentėjusiojo V. G. sprendimu), o nukentėjusysis, priešingai, neturėjo motyvo rodyti agresijos būtent prieš nuteistąjį. Be to, nuteistasis O. S. parodė, kad po konflikto, atslūgus emocijoms, ėjo pas teisėjus norėdamas atsiprašyti (nors, pasak nuteistojo, būtent nukentėjusysis buvo agresyvus ir inicijavo konfliktą).
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, neatitinka teismų priimtų sprendimų turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia kasatoriaus O. S. nesutikimą su šių teismų motyvuotomis išvadomis, todėl esminių BPK pažeidimų nepagrindžia.
14. Byloje nustatyta, kad O. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais, žmonių akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia prispaudė nukentėjusįjį V. G. prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė kumščiu į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; tuo pat metu jam išsakė necenzūrines, grasinančias frazes.
15. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnio 1 dalis – O. S. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. O. S. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2009">2K-159/2009</a>, 2K-445/2013), kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. O. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kurie bandė jo veiksmus nutraukti, taigi suvokė, kad sutrikdė visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).
16. Konstatuotina, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir nutraukti nuteistajam O. S. baudžiamąją bylą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo O. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Artūras Pažarskis
