Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-55-648/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00723-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.29
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. (J. S.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarimu J. S. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir graižtvinio šautuvo „Blazer Germany MA Mod. Cal. 300 Win. Mag. AH“ Nr. 9/160589, optinio taikiklio „Nickel Supra 3-12x56 Gerhardt“, naktinio matymo priedėlio „Laserluchs“ bei adapterio (tvirtinimo žiedo) konfiskavimu už tai, kad 2017 m. lapkričio 12 d. apie 20.45 val. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete tykodamas iš medžioklės bokštelio, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), medžiojo su medžiokliniu graižtviniu šautuvu „Blazer Germany MA Mod. Cal. 300 Win. Mag. AH“ Nr. 9/160589 su optiniu taikikliu „Nickel Supra 3-12x56 Gerhardt“, naudodamas medžioti draudžiamą priemonę – naktinio matymo priedėlį prie medžioklinio graižtvinio šautuvo optinio taikiklio, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 58.5.9 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi paliktas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje nepakeistas ir J. S. apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas, administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Prašyme nurodoma:
5. Teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtiems sprendimams priimti, t. y. pažeidė ANK 594 straipsnio 1 dalies, 593 straipsnio 6 dalies, 637 straipsnio 2 dalies, 600 straipsnio, 29 straipsnio 2 dalies, 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias medžioklės teisinius santykius (Medžioklės taisykles, ANK 290 straipsnio 5 dalį), ir patraukė jį atsakomybėn nenustatę nusižengimo sudėties, nusižengimo dalyku nurodė neegzistuojantį įrenginį – naktinio stebėjimo prietaisą,,Laserluchs“ (tokio pavadinimo daiktas yra prožektorius).
5.1. Protokolą surašiusios Institucijos atstovai, atlikdami įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų apžiūras, privalėjo surašyti apžiūros protokolus (ANK 594 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė. Bylai esminę reikšmę turinčio adapterio (žiedo) suradimo vieta neužfiksuota jokiuose procesiniuose dokumentuose, įvykio vietos schemos nesudarytos, vaizdo įrašas neinformatyvus, pareigūnų parodymai apie adapterio radimo vietą, laiką deklaratyvūs, be to, iš esmės skiriasi. Todėl nėra galimybės nustatyti, kur pareigūnai surado adapterį. Tačiau, nepaisydamas to, Vilniaus regiono apylinkės teismas ne tik nepasisakė apie prieštaringus pareigūnų parodymus, bet ir tokius jų teiginius laikė įrodymais, kad adapteris priklauso būtent jam (pareiškėjui). Taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes jis negalėjo paaiškinti adapterio radimo aplinkybių, taip pat teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes visų neaiškumų neaiškino jo naudai.
5.2. Nors apžiūros protokolų byloje nėra, Vilniaus regiono apylinkės teismas, skelbdamas nutarimą, nurodė, kad jais vadovavosi (tai patvirtina posėdžio garso įrašas). ANK 637 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai. Taigi nutarimo paskelbimas ir motyvų išdėstymas yra viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo sudėtinė dalis. Tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, skelbdamas nutarimą, vadovavosi neištirtais ir byloje nesančiais dokumentais, yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.
5.3. Priešingai negu nurodė Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas poėmio protokolas, pagal kurį ir buvo paimti daiktai, o ne paėmimo protokolas (ANK 599 straipsnis), ir tai buvo atlikta ne įvykio vietoje, o Santaros ligoninėje. Tai patvirtina byloje esantis poėmio protokolas ir inspektoriaus K. K. parodymai. Kadangi Institucija per tris darbo dienas negavo teisėjo patvirtinimo dėl poėmio teisėtumo, pažeidė ANK 600 straipsnio nuostatas, be to, negrąžino paimtų daiktų. Taigi visi daiktai buvo paimti neteisėtai. Ši aplinkybė taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.
5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti graižtvinį šautuvą ir optinį taikiklį, nes šie daiktai nėra nusižengimo dalykas (ANK 29 straipsnio 2 dalis), t. y. ant jų naktinio matymo prietaisas nebuvo uždėtas. Be to, nutarime nurodoma, kad konfiskuojamas naktinio matymo priedėlis „Laserluchs“. Iš tiesų įrenginys „Laserluchs“ (modelis LA850) yra lazerinis prožektorius (šviestuvas). Šis daiktas nėra būtina naktinio matymo prietaiso dalis, kuri įgyjama atskirai, o jos naudojimas medžioklėje neapribotas. Tai, kad lazerinis prožektorius „Laserluchs“ konfiskuojamas kaip naktinio matymo įrenginys, patvirtina, jog nutarimas priimtas neatskleidus bylos esmės, nepaisant gynybos pateiktų įrodymų, kad tai yra buitinės paskirties lazerinis įrenginys, kurio prekybai netaikomi jokie apribojimai. Asmuo negali atsakyti už tai, ko nesugebėjo nustatyti tyrimą atlikę pareigūnai.
5.5. Teismai pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas (įrodymus vertino formaliai, kaltinimo įrodymams ir net deklaratyviems teiginiams suteikė prioritetinę reikšmę, nepašalino prieštaravimų pareigūnų parodymuose, nesiėmė priemonių kuriai nors pozicijai neginčijamai paneigti ar patvirtinti), todėl neteisingai konstatavo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismų sprendimuose esantys teiginiai, kaip antai „atrodo nelogiškas“, patvirtina, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis.
5.6. Vilniaus apygardos teismas nesigilino į medžioklės specifiką ir bylos duomenis vertino selektyviai. Pirma, teismai nepaneigė jo parodymų, kad naktinio matymo įrenginiu stebima aplinka, kai oro sąlygos neleidžia naudotis termovizoriumi (pvz., dulksna, staigūs oro temperatūros pokyčiai), taip pat jis naudojamas, kai reikia tiksliai identifikuoti atskirus gyvūnus. Antra, Vilniaus apygardos teismas nesuprato itin svarbios faktinės aplinkybės – adapterio (žiedo) konstrukcijos specifikos. Iš esmės tai yra tvirtinimo elementas, turintis reguliavimo galimybę, kad galėtų būti naudojamas su skirtingo dydžio objektyvus turinčiais optiniais taikikliais. Pareigūnų surastas adapteris tinka faktiškai visiems optiniams taikikliams, kurių objektyvo skersmuo yra x50–x56. Trečia, Vilniaus apygardos teismo teiginiai, kad jis turėjo nuolat šviesti prožektoriumi, neatitinka tikrovės. Prožektoriumi šviečiama tik tada, kai pamatomas žvėris; šiuo atveju žvėrys nebuvo sumedžioti, o jis šioje medžioklėje apskritai nė karto neiššovė. Bokštelis yra tokioje vietoje (užstotas medžių ir reljefo profilio), kad net jei ir būtų naudotas prožektorius, tai jį būtų buvę galima pamatyti tik privažiavus visai arti. Šių aplinkybių teismai nevertino.
5.7. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad,,naktinio matymo priedėlis (su tvirtinimo žiedu) pagal technines savybes puikiai tiko prie pažeidėjo patikrinimo metu turėto šautuvo optinio taikiklio, pareigūnai ant minėto taikiklio nustatė optinio taikiklio pažeidimus, būdingus tiems, kurie atsiranda minėtą priedėlį tvirtinant prie optinio taikiklio, todėl papildomai aiškintis naktinio matymo priedėlio uždėjimo ant pažeidėjo ginklo aplinkybes nėra būtina“. Toks teiginys laikytinas esminiu įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad priedėlį su tvirtinimo žiedu, atlikdami reguliavimo veiksmus, uždėjo patys pareigūnai, taip eliminuodami galimybę atlikti trasologinę ekspertizę ir objektyviai nustatyti, ar minėti objektai (optinis taikiklis ir naktinio matymo priedėlis / žiedas) buvo sujungiami anksčiau. Todėl teismų teiginiai dėl optinio taikiklio įbrėžimo laikytini deklaratyviais ir subjektyviais, nes trasologinė ekspertizė nebuvo atlikta, be to, pareigūnai neatliko adapterio apžiūros ir patys ne mažiau kaip tris kartus vien teismo posėdžio metu atliko bandymus uždėti adapterį ant optinio taikiklio. Taip pat teismai nevertino jo (pareiškėjo) parodymų, kad optinis taikiklis buvo pirktas nenaujas.
5.8. Analizuojant vaizdo įrašus ir laikantis pareigūnų prielaidos, kad adapterį išmetė jis (pareiškėjas), minėtas daiktas lauke gulėjo apie 40 min. Dėl to, tikėtina, turėjo būti drėgnas. Jeigu, vadovaujantis pareigūnų parodymais, adapteris buvo sausas, vadinasi, adapterį pareigūnai galimai turėjo iš anksto ir pateikė kaip jam (pareiškėjui) priklausantį daiktą. Teismai nevertino pateiktų argumentų, kad pareigūnų parodymai apie adapterio „suradimo“ vietą iš esmės skiriasi; kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog gamtinius reikalus jis atlieka prie pat bokštelio; kad jį stebėjo keli pareigūnai, todėl ką nors nepastebimai numesti nebuvo jokių galimybių. Tačiau teismai, nesant įrodymų, sprendė, kad jis turėjo adapterį (žiedą) ir jį išmetė.
6. Jo veiksmai neatitinka ANK 290 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties.
6.1. Pagal Medžioklės taisyklių 10.2.4 punktą, medžiojant leidžiama naudoti, be kita ko, naktinio stebėjimo prietaisus. Pagal Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktą, draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Šis punktas nustato du atvejus – medžiojimas draudžiamais būdais bei medžioklėje draudžiamų įrankių ir priemonių turėjimas. Jam inkriminuotas medžiojimas su draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – naktinio matymo priedėliu prie optinio taikiklio.
6.2. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad jis medžiojo su draudžiamomis priemonėmis, t. y. naudodamas naktinio matymo taikiklį. Teismai net netyrė pažeidimo padarymo objektyviųjų požymių, nors turėjo įrodyti, kad jis tykojo su graižtviniu šautuvu, ant kurio buvo uždėtas naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio. Faktiškai visos teismų nurodytos aplinkybės yra bandymas įrodyti, kad surastas adapteris (žiedas) priklauso jam. Nors pareigūnai teigė girdėję šaudant, tačiau atvykę jo patikrinti net nesidomėjo, ar jis (pareiškėjas) tuo metu apskritai medžiojo, ar šaudė, ar ne. Tačiau teismų sprendimuose medžioklės faktas (ir dar naudojant konkretaus tipo įrenginius) konstatuojamas kaip nekeliantis abejonių.
6.3. Net jeigu būtų sprendžiama, kad žiedas priklauso jam (nors toks teiginys nepagrįstas), vien tai, kad asmuo turėjo įrankius, kuriuos atitinkamai sukonstravus yra techninė galimybė naudoti kaip naktinio stebėjimo taikiklį, savaime nereiškia, jog naktinio stebėjimo prietaisas buvo panaudotas kaip medžioklėje draudžiamas naudoti įrankis, t. y. su juo buvo medžiojama. Byloje nėra duomenų, kad buvo sumedžiotas žvėris ar buvo bandoma tai padaryti. Todėl, jeigu teismai laikėsi pozicijos, kad žiedas priklauso jam, privalėjo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 5 dalies į 290 straipsnio 1 dalį už taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių turėjimą medžioklės plotuose (Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktas). Vilniaus apygardos teismo teiginys, kad tokios priemonės turėjimas patvirtina, jog priemonė buvo naudojama medžioklėje, niekuo nepagrįstas.
6.4. Teismai nevertino, kad medžiodamas jis turėjo medžioklinį prožektorių, nepaneigė jo parodymų, kad, išgirdęs atvažiuojantį automobilį, prožektorių nuo šautuvo vamzdžio nuėmė ir įdėjo į kuprinę. Šiuos parodymus patvirtina nuotraukos. Todėl teismų teiginys apie išmestą tvirtinimo žiedą tėra prielaida.
6.5. Vilniaus apygardos teismas objektyviuosius požymius nustatė netinkamai, t. y. jeigu koks nors adapteris (žiedas) „idealiai“ tinka jo turėtai optikai, tai reiškia, jog žiedas yra jo, o kadangi žiedas pas jį nerastas, tai reiškia, kad jis jį išmetė, o tai, kad išmetė, atitinkamai reiškia, kad žiedą jis ne tik turėjo, bet ir naudojo. Jam priklausančio optinio taikiklio objektyvo skersmuo yra 56 mm, o surastas adapteris turi žiedą su varžtu, kuriuo galima keisti adapterio skersmenį. Taigi toks adapteris „idealiai“ tiktų daugumai Europoje naudojamų optinių taikiklių.
6.6. Vilniaus regiono apylinkės teismas visiškai nepagrįstai „Laserluchs“ pavadinimo įrenginį įvardija kaip naktinio matymo priedėlį, nors iš tikrųjų tai yra lazerinis prožektorius. Vilniaus apygardos teismas šį skundo argumentą pripažino pagrįstu, tačiau neteisingai nurodė, kad tokie nutarimo netikslumai, kurie nekeičia nutarimo esmės, gali būti taisomi ANK 638 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirma, tokie nutarimo „netikslumai“ nurodyti ne tik rezoliucinėje, bet ir motyvuojamojoje dalyje. Antra, tokios teismo išvados keičia visą nutarimą, nes jame nurodyto tokio pavadinimo naktinio matymo priedėlio nėra. „Laserluchs“ – lazerinis prožektorius (www.laserluchs.de), kuris konstrukciškai su naktinio stebėjimo prietaisu nesusijęs, o jo civilinė apyvarta ir naudojimas medžioklėje nėra ribojami. Šviestuvas „Laserluchs“ nėra ir naktinio matymo prietaiso sudėtinė dalis. Naktinio matymo įrenginiai ir prožektoriai yra visiškai skirtingi techniniai įrenginiai. Tačiau teismas padarė išvadas, kad prožektorius „Laserluchs“ yra naktinio matymo prietaisas. Vilniaus regiono apylinkės teismas nenagrinėjo jo atstovo prašymo paskirti ekspertizę, nustatant, ar iš jo paimti medžioklės prietaisai yra draudžiami pagal Medžioklės įstatymą.
7. Atsiliepimu Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėja Rasa Karčiauskaitė prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai pagrįsti, išsamiai motyvuoti ir aiškūs. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai, peržiūrėta vaizdo medžiaga, taigi byla išnagrinėta išsamiai ir joje priimtas teisingas bei pagrįstas sprendimas, visi galimi neaiškumai buvo pašalinti, o pareiškėjo kaltė visiškai įrodyta. Pareiškėjo atstovo Vilniaus regiono apylinkės teisme pateiktas prašymas paskirti ekspertizę buvo aiškiai perteklinis, nes byloje buvo pakankamai pareiškėjo kaltumą pagrindžiančių įrodymų. Tokia pozicija yra suformuota ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, jog pasitelkti specialistus ir ekspertus tirti tam tikras ginklo specifikacijas (ar priedėlis tinka ginklui, ar prieš tai buvo uždėtas ir t. t.) yra perteklinis reikalavimas (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-61-531/2018). Be to, Vilniaus apygardos teismas nutartyje preciziškai išnagrinėjo visus byloje turimus dokumentus, pasisakė apie technines ginklų, jų priedėlių specifikacijas, t. y. įrodė, jog pareiškėjas turėjo naktinio matymo prietaisą (priedėlį). Taigi teismai patvirtino, kad pareiškėjas naudojo medžioti draudžiamą priemonę – naktinio matymo priedėlį prie medžioklinio graižtvinio šautuvo optinio taikiklio. Pareiškėjas nenurodė logiško paaiškinimo, kaip būtų šovęs tamsoje, vienintelis jo paaiškinimas, jog būtų šovęs tiesiai. Toks paaiškinimas yra absurdiškas ir sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas ruošėsi medžioti su naktinio matymo priedėliu, kuris yra draudžiamas, tačiau, atvykus pareigūnams, to padaryti tiesiog nespėjo. Tiek filmuotoje medžiagoje, tiek pareigūnų paaiškinimuose užfiksuota, kad pareiškėjas neįleido pareigūnų į bokštelį, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog tai pareiškėjas darė tam, kad galėtų nuimti nuo ginklo tvirtinimo žiedą. Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktas draudžia naudoti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Todėl akivaizdu, jog vien draudžiamų įrankių laikymas užtraukia administracinę atsakomybę. Akivaizdu, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, jo kaltė visiškai įrodyta. Beje, pareiškėjas ne kartą buvo komisijų, kurios atlieka medžioklės trofėjų vertinimą bei egzaminuoja medžiotojus, narys, todėl akivaizdu, jog puikiai žinojo Medžioklės taisyklių nuostatas. Pareiškėjo elgesys jo sulaikymo metu atrodė labai įtartinas, tai pažymėjo ir Vilniaus regiono apylinkės teismas savo nutarime, kad „iš filmuotos ir teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad patikrinimo metu J. S., paprašytas parodyti, kas yra kuprinėje, geranoriškai parodė tik ten esantį prožektorių, o naktinio matymo prietaiso geranoriškai neparodė, nepasakė pareigūnui, kam jį naudoja, bet stengėsi jį nuo pareigūno paslėpti, uždengti, kad prietaisas būtų nepastebėtas“. Šių teismo nutarimu nustatytų aplinkybių pareiškėjas savo prašyme nekomentuoja, nenurodo, kodėl taip elgėsi, akivaizdu, jog tokio savo elgesio negali paaiškinti, nes puikiai supranta, kad taip elgdamasis stengėsi nuslėpti nuo pareigūnų draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį. Perkvalifikuoti padarytą nusižengimą iš ANK 290 straipsnio 5 dalies į 290 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes būtent ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais. Būtent tokiu būdu medžiojo pareiškėjas, t. y. draudžiamais įrankiais, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. prašymas netenkinamas.
Dėl tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo (ANK 594 straipsnis) ir administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo (ANK 599 ir 600 straipsniai)
9. Pareiškėjas teigia, kad nusižengimo nustatymo ir tyrimo metu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) pareigūnai nesilaikė tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo, dėl to nebuvo surašyti įvykio vietos, patalpų, vietovių ir daiktų apžiūros protokolai, o tai neleidžia nustatyti adapterio radimo ir jo priklausymo konkrečiam asmeniui aplinkybių. Nurodo, kad teismai šias aplinkybes turėjo vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai, tačiau, to nepadarę, iš esmės pažeidė proceso įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, konstatuoja, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
10. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Pagrindinis tokių apžiūrų tikslas yra surinkti faktinius duomenis apie daromą ar padarytą administracinį nusižengimą. Kai atliekami minėti tyrimo veiksmai, yra rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus tuos atvejus, kai apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, kai jis surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų (ANK 594 straipsnio 1 ir 6 dalys).
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami medžioklės kontrolės reidą, atvykę prie medžioklės bokštelio, kuriame buvo J. S., atliko neplaninį medžioklės patikrinimą, jo metu buvo patikrinti medžiotojo J. S. medžioklės dokumentai (medžiotojo bilietas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės lapas), apžiūrėti J. S. daiktai kuprinėje, joje rastas infraraudonųjų spindulių prožektorius „Laserluchs“. Toliau aiškinantis aplinkybes buvo surastas tvirtinimo žiedas (adapteris), jis tiko prožektoriams „Laserluchs“ pritvirtinti prie ant J. S. medžioklinio šautuvo uždėto optinio taikiklio. Pablogėjus J. S. sveikatai, tikrinimas buvo nutrauktas, kviesta greitoji medicinos pagalba, J. S. buvo pristatytas gydytis į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje dėl susiklosčiusios situacijos jokie dokumentai nebuvo pildyti, o patikrinimo aktas surašytas gydymo įstaigoje – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Taigi matyti, kad pareigūnai pareiškėjo nurodytų tyrimo veiksmų neatliko, todėl ANK 594 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos surašyti apžiūros protokolus neturėjo.
12. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, atliekamus veiksmus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2298 redakcija) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose yra numatytos fizinius ar juridinius asmenis tikrinančių pareigūnų pareigos, viena iš tokių pareigų, atlikus fizinio ar juridinio asmens patikrinimą, yra surašyti dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą arba patikrinimo aktą. Šioje byloje pareigūnų yra surašytas tiek tarnybinis pranešimas, tiek patikrinimo aktas, kuriuose fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie padarytą teisės pažeidimą.
13. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo iš esmės pažeista ANK 600 straipsnyje nustatyta tvarka dėl poėmio atlikimo, teigia, kad gydymo įstaigoje buvo atliktas daiktų poėmis, kuriam per tris darbo dienas buvo būtina gauti apylinkės teismo teisėjo patvirtinimą dėl poėmio teisėtumo, todėl sprendžia, kad negavus tokio patvirtinimo poėmis yra neteisėtas.
13.1. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs analogiškus apeliacinio skundo teiginius, padarė išvadą, kad byloje pareigūnai atliko ANK 599 straipsnyje nustatytą daiktų paėmimo veiksmą, buvo surašytas 2017 m. lapkričio 12 d. protokolas dėl daiktų paėmimo ir apie daiktų paėmimą įrašyta administracinio nusižengimo protokole.
13.2. Poėmis yra viena iš administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonių, kuri taikoma, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui, ir yra žinoma, kur yra jie arba asmuo, kuris juos turi. Poėmis daromas apylinkės teismo nutartimi (ANK 600 straipsnio 1 dalis). Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno patvarkymu. Šiuo atveju per tris darbo dienas nuo poėmio padarymo turi būti gautas apylinkės teismo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo (ANK 600 straipsnio 2 dalis). Poėmis yra daromas pradėjus administracinių nusižengimų teisenos tyrimą, kai gaunama duomenų apie tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų požymius ir tikslią jų buvimo vietą. Poėmio metu daiktai ar dokumentai paimami iš statinių, patalpų ar vietovių (teritorijų).
13.3. Tuo tarpu asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami, dėl jų paėmimo surašomas paėmimo protokolas arba apie daiktų ir dokumentų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (ANK 599 straipsnio 1 ir 4 dalys).
13.4. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Vilniaus apygardos teismo išvada, kad patikrinimo metu pareigūnai atliko daiktų paėmimą, o ne jų poėmį, yra teisinga. Nors daiktų paėmimas protokole įvardytas kaip poėmis, tai nereiškia, kad šiuo atveju netikslus protokolo pavadinimas lemia, kokia daiktų ir dokumentų paėmimo procedūra buvo atliekama. Pažymėtina, kad daiktų ir dokumentų patikrinimo metu poėmis nėra atliekamas, o esant įstatyme nustatytoms sąlygoms taikoma kita administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – daiktų ir dokumentų paėmimas.
13.5. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo fiksavimo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai atlikdami tyrimo veiksmus, taikydami teisenos užtikrinimo priemones, surašydami procesinius dokumentus iš esmės būtų pažeidę įstatymus.
Dėl įrodymų vertinimo ir ANK 290 straipsnio 5 dalies taikymo
14. Iš prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino tik formaliai ir neteisingai konstatavo, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis medžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, prašyme teigiama, kad teismų išvados grindžiamos prielaidomis.
15. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl atskirų įrodymų vertinimo, jų pagrindu teismų nustatytų bylos aplinkybių pakeisti savomis. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos atnaujinimo dalyko ir nenagrinėtini (nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose teisės taikymo aspektu tik patikrina, ar teismai ir institucija (pareigūnas) tirdami ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylą nepažeidė ANK 569 straipsnyje nustatytų duomenų rinkimo, jų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
16. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
17. ANK 290 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę asmenims, kurie medžioja būdami vidutiniškai ar sunkiai apsvaigę nuo alkoholio arba atsisako tikrintis dėl neblaivumo, arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba medžioja draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse.
18. Pagal teismų sprendimus nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto medžiotojo J. S. pažeidimai, padaryti 2017 m. lapkričio 12 d. 20.45 val., pasireiškė tuo, kad jis, pažeisdamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), tykodamas iš medžioklės bokštelio medžiojo naudodamas draudžiamą priemonę – naktinio matymo priedėlį prie medžioklinio graižtvinio šautuvo optinio taikiklio, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktą.
19. Teismai išvadas dėl byloje nustatyto Medžioklės taisyklių pažeidimo nustatė remdamiesi teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S., liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų J. J. ir K. K. paaiškinimais, K. K. tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų paėmimo protokolu, garso ir vaizdo įrašais, fotolentelėmis kompaktiniuose diskuose, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Vilniaus regiono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir nešališkai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas pagal paduotus skundus atliko tinkamą bylos aplinkybių patikrinimą ir išdėstė teisingus teisinius argumentus dėl J. S. padaryto nusižengimo teisinio įvertinimo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai nustatė bylos aplinkybes, atliko ne formalų, o išsamų ir nešališką byloje surinktų įrodymų vertinimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Tai, kad teismo sprendimai neatitinka pareiškėjo iškeltos versijos, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
20. Medžioklė tykojant yra vienas iš medžioklės būdų, kai medžiojamų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 punktas). Draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose (Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktas). Pareiškėjo teiginiai, kad jis medžiojo nenaudodamas draudžiamų priemonių, kad rastas tvirtinimo žiedas (adapteris) yra ne jo, yra nepagrįsti. Vilniaus regiono apylinkės teismas aiškiai motyvavo, kokiais įrodymais įrodytos šios faktinės bylos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog J. S. medžiojo rakinamame medžioklės bokštelyje, turėjo tiek naktinio matymo priedėlį, tiek jį pritvirtinti prie optinio taikiklio tinkantį tvirtinimo žiedą, kurį patikrinimo metu išmetė netoli medžioklės bokštelio, suvokdamas, kad tai draudžiamos medžiojant naudoti įrangos sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog J. S., atvykus pareigūnams, tam tikrą laiką buvo medžioklės bokštelyje užsirakinęs, bandė savo daiktuose (kuprinėje) slėpti naktinio matymo prietaisą, ant J. S. medžioklinio šautuvo pritvirtinto optinio taikiklio esantys įbrėžimai sutapo su tvirtinimo žiedo žymėmis. Medžioklės faktą patvirtino ir tai, kad tikrinimo metu medžioklinio ginklo spynoje buvo rasti trys graižtviniai šoviniai, tai yra ginklas buvo paruoštas šaudyti. Taigi daryti priešingas išvadas prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
21. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo turėtas ir patikrinimo metu rastas lazerinis prožektorius „Laserluchs“ nėra naktinio matymo prietaisas (priedėlis). Vilniaus apygardos teismas detaliai išanalizavo ir įvertino šio prietaiso technines savybes ir jo paskirtį bei pagrįstai nustatė, kad tai yra aktyvus naktinio matymo prietaisas (turi infraraudonųjų spindulių prožektorių). Pažymėtina, kad medžioklėje leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus (Medžioklės taisyklių 10.2.4 punktas). Tačiau, naktinio matymo prietaisą sujungus su ant medžioklinio šautuvo uždėtu optiniu taikikliu, faktiškai yra sukonstruojamas skirtas nutaikyti į taikinį įrenginys, kuriuo tamsiu paros metu yra išryškinamas silpnai apšviestas ar neapšviestas taikinys, tai yra sukonstruojamas vientisas įrenginys, atitinkantis naktinio taikiklio aprašymą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 dalis (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija)). Naktinio matymo prietaisas, kuris pagal konstrukciją ar panaudojant papildomas tvirtinimo dalis pritvirtinamas prie ginklo optinio taikiklio, laikytinas tokio taikiklio priedu (priedėliu), todėl pareiškėjo argumentai, kad lazerinis prožektorius „Laserluchs“, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes pasitelkiant tvirtinimo žiedą buvo tvirtinamas prie optinio taikiklio, nėra naktinio matymo priedėlis, yra nepagrįsti.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo J. S. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismų sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl J. S. patraukimo atsakomybėn ir nubaudimo už ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismai, vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai. Taigi administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
23. Pareiškėjas teigia, kad iš jo konfiskuotas graižtvinis šautuvas ir optinis taikiklis nebuvo nusižengimo dalykas, todėl nėra pagrindo juos konfiskuoti, be to, konfiskuotas lazerinis prožektorius tinkamai teismo nutarime nėra identifikuotas, tai reiškia, kad dėl jo konfiskavimo nėra priimtas sprendimas.
24. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 290 straipsnio 10 dalies nuostatas už šio straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių ar kitų nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
25. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą konfiskuoti graižtvinį šautuvą „Blazer Germany MA Mod. Cal. 300 Win. Mag. AH“ Nr. 9/160589 su optiniu taikikliu „Nickel Supra 3-12x56 Gerhardt“, naktinio matymo priedėlį „Laserluchs“ ir tvirtinimo žiedą (adapterį). Vilniaus apygardos teismas pritarė tokiam sprendimui ir pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas tinkamai taikė turto konfiskavimą, nes nurodyti daiktai buvo administracinio nusižengimo įrankiai, o netikslumai įvardijant konfiskuotiną turtą gali būti taisomi ANK 638 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, graižtvinis šautuvas su pritvirtintu optiniu taikikliu ir infraraudonųjų spindulių prožektorius „Laserluchs“, kuris įvardytas kaip naktinio matymo priedėlis, bei tvirtinimo žiedas yra administracinio nusižengimo įrankiai, kuriuos pagal įstatymą privaloma konfiskuoti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai taikė ANK 29 straipsnio ir 290 straipsnio 10 dalies nuostatas.
Dėl nutarimo skelbimo
26. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neištirtais ir byloje nesančiais dokumentais, nes teismas skelbdamas nutarimą ir žodžiu išdėstydamas sprendimo motyvus nurodė, kad vadovavosi „apžiūros protokolais“, nors tokie dokumentai, pasak pareiškėjo, byloje nebuvo surašyti.
26.1. ANK 637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai. Teismas sprendimo motyvus turi išdėstyti suprantamai ir aiškiai pagal nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodytas nustatytas aplinkybes ir išvadas, surinktus ir įvertintus įrodymus.
26.2. Sutiktina, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas, nutarimo paskelbimo metu žodžiu išdėstydamas sprendimo motyvus, netiksliai nurodė, kokiais įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą. Tačiau žodžiu išdėstyti sprendimo motyvai, nors ir nevisiškai atitinkantys nutarimo motyvuojamosios dalies turinį, nereiškia, jog teismas rėmėsi byloje nesančiais dokumentais. ANK 636 straipsnio nuostatos įtvirtina teismo nutarimo (nutarties) turiniui keliamus reikalavimus, o šio straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad nutarime (nutartyje) turi būti nurodyti įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Taigi, kokie įrodymai vertinti, kuriais remtasi ar jie atmetami, leidžia nustatyti nutarimo (nutarties) turinys, o ne nutarimo (nutarties) paskelbimo metu žodžiu išdėstyti sprendimo motyvai. Pirmiau yra nurodyta, kokius įrodymus ištyrė ir įvertino Vilniaus regiono apylinkės teismas, darydamas savo išvadas dėl J. S. padarytos veikos. Taigi byloje priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas atitinka ANK 636 straipsnio reikalavimus, keliamus tokio procesinio dokumento turiniui, nutarime aiškiai ir konkrečiai nurodyti įrodymai, patvirtinantys J. S. padarytą veiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
