R. Š. pagal ANK 95 str.

Bylos Nr. II-29-1199/2025

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00170-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.10.4

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

NUTARIMAS

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Donatai Kojytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š. (R. Š.),

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-839-2024.

Teismas

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad R. Š., būdamas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, o būtent leido dirbti pagalbiniam darbuotojui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atlikinėti priimtos autotransporto priemonės kėbulo dažymui paruošiamuosius darbus bendrijos nuomojamose autoserviso patalpose, dviejų dienų laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 23 d. įmonės naudai, tačiau neužtikrino, kad su juo teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei apie jo darbą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbo pradžios.

R. Š. paskirta administracinė nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą – 2 500 Eur bauda.

R. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos išvados yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui pateikti duomenys patvirtina, kad R. Š. nuo 2024 m. birželio 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) automobilių dažytojo pareigose, dirbdamas šiose pareigose įgijo praktinės patirties ir įgijęs praktinių įgūdžių įsteigė 2023 m. lapkričio 8 d. MB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – automobilių remontas ir dažymas. R. Š., atstovaudamas MB (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 2 d. sudarė bendrovės vardu patalpų nuomos sutartį, sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad įmonės vadovas ir darbuotojai turi teisę naudotis nuomojamomis patalpomis. R. Š. patalpas naudojo ne tik įmonės veiklai, bet ir savo asmeninių automobilių priežiūrai. Taip pat jis draugiškais sumetimais padėdavo artimiems giminaičiams, draugams, dažydamas ir tvarkydamas jų automobilius. MB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo pelninga, todėl darbuotojai buvo atleisti, o likę nuomojamose patalpose automobiliai priklausė pareiškėjo pažįstamiems ir šiuos automobilius jis buvo pažadėjęs sutvarkyti neatlygintinai, kad greičiau atlaisvintų nuomojamas patalpas, pasikvietė į pagalbą A. J.. A. J. dirba dažytoju UAB (duomenys neskelbtini) pilnu etatu, todėl dirbdamas visą dieną UAB (duomenys neskelbtini), A. J. neturėjo nei laiko, nei galimybės dirbti papildomai MB (duomenys neskelbtini). Kadangi darbas UAB (duomenys neskelbtini) užtikrina jam stabilias pajamas, papildomas darbas MB (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalingas nei ekonominiu, nei profesiniu požiūriu. A. J. turėdamas profesinių įgūdžių ir patirties, sutiko draugiškai padėti R. Š., kuris prašė pagalbos. Šis bendradarbiavimas buvo grindžiamas draugiškais santykiais, o ne darbo sutartiniais įsipareigojimais.

Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-575-454/2021, N-575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>). Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad darbo sutarties požymiai reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal administracinės atsakomybės nuostatas yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys, šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, drausmės ir pan.; asmuo dirba atlygintinai.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju absoliučiai jokie darbo santykiai tarp A. J. ir MB (duomenys neskelbtini) nesusiformavo, kadangi MB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. niekada nesitarė su A. J., kad pastarasis dirbtų MB (duomenys neskelbtini) naudai ir gautų už darbą atlyginimą. R. Š. niekada nesudarė jokių susitarimų su A. J. dėl atlygio už jo pagalbą remontuojant pažįstamų automobilius. R. Š. niekada nekontroliavo A. J. ir neteikė jam jokių nurodymų. A. J. paaiškinimai patvirtina, kad jokie darbo santykiai tarp jo ir MB (duomenys neskelbtini) nesusiformavo, jis vykdė darbus draugiško susitarimo pagrindu, jokio atlyginimo negavo. Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vien įrankių suteikimas negali būti laikomas darbo santykių egzistavimo įrodymu. Įrankiai buvo suteikti kaip techninė pagalba siekiant palengvinti draugiško pobūdžio pagalbą, o ne siekiant sudaryti darbo santykius. Nors nutarime teigiama, kad automobilius remontui priėmė įmonė, šis teiginys yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, įmonė nesudarė jokių oficialių sutarčių ar dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė šiuos automobilius remontui, vienas iš automobilių priklauso dukterėčios vaikinui, o kitas draugui. Pabrėžia, kad pagal verslo praktiką, oficialus automobilio priėmimas remontui įmonėje turėtų būti patvirtintas raštiškais dokumentais, kurie įforminami kaip perdavimo-priėmimo aktai ar panašūs sutartiniai susitarimai. Nagrinėjamu atveju tokių dokumentų nėra. Valstybinė darbo inspekcija turėjo apklausti remontuojamų automobilių savininkus, kurie galėjo patvirtinti, ar tikrai automobilių remontas buvo atliekamas įmonės vardu, tačiau tokių apklausų nebuvo atlikta, todėl negalima teigti, kad remiantis objektyviais duomenimis nustatyta, jog automobilius remontui priėmė įmonė. Draugiška pagalba grindžiama asmeniniais santykiais, o ne komerciniais skaičiavimais.

Taip pat skunde nurodoma, kad patalpų nuomos sutartyje nebuvo R. Š. draudimo naudotis nuomojamomis patalpomis, nuomos mokėjimai yra įmonės veiklos dalis, o R. Š. asmeninė pagalba draugams neturi tiesioginio poveikio įmonės skoloms ar sąnaudoms. Be to skunde pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-19-2013, kurioje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. 1) asmuo pradėjo realiai dirbti, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tačiau šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad neegzistuoja pirmiau nurodyti požymiai, t. y. A. J. nebuvo pavaldus R. Š., teikė draugišką pagalbą neatlygintinai. Valstybinės darbo inspekcijos išvados grindžiamos prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais, mano, kad Valstybinė darbo inspekcija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą R. Š. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo gautas pranešimas, kad automobilių dažykloje vykdomi automobilių paruošimo bei dažymo darbai po darbo laiko, vėlai vakare, dirba galimai nelegalūs darbuotojai, sklinda įvairūs garsai, kvapai. 2024 m. spalio 23 d. apie 18.55 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami šio skyriaus vedėjo pavedimą, atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad autoserviso patalpose veiklą vykdo MB (duomenys neskelbtini) užsiimanti autotransporto priemonių paruošimu dažymui. Autoservise rasti du dirbantys asmenys: automobilio BMW kėbulo paruošimo dažymui (šveitimo) darbus atliekantis A. J. bei R. Š., kuris buvo prie kito automobilio. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Š. nuo 2023 m. lapkričio 8 d. yra šios MB tikrasis narys, duomenų apie A. J. darbo ar civilinius santykius su šią MB nėra. 2024 m. spalio 23 d. A. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pažįstamo R. Š. prašymu atvyko į servisą padėti paruošti autotransporto priemones dažymui. Dirba antrą dieną nuo 17.30 val., t. y. po darbo, nes dirba dažytoju UAB (duomenys neskelbtini) pilnu etatu. 2024 m. spalio 22 d. dirbo nuo 17.30 val. iki 20.30 val., 2024 m. spalio 23 d. dirba nuo 17.30 val. Automobilio paruošimo darbus vykdė su R. Š. pateiktais įrankiais bei medžiagomis, jo prašymu, neatlygintinai, dėl įdarbinimo nesitarė, verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos šiai veiklai neturi. Padėjo R. Š. draugiškai. R. Š. taip pat pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas ir automobilių remonto ceche vykdo automobilių remonto darbus. A. J. padėjo paruošti dažymui automobilį. 2024 m. spalio 22 d. nuo 17 val. ir 2024 m. spalio 23 d. nuo 17 val. Žmogus įmonėje neįdarbintas, padėjo draugiškai. Jo žiniomis A. J. verslo liudijimo šiai veiklai neturi. Automobilį, kurį ruošia A. J., priimtas MB (duomenys neskelbtini), apie jo įdarbinimą ir atlygį kalbos nebuvo.

Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad susipažinus su Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių tarnybinių registratorių įrašais nustatyta, kad patikrinimo metu autoserviso patalpose buvo remontuojami trys automobiliai, R. Š. paaiškino, kad patalpose automobilių remonto veiklą vykdo MB (duomenys neskelbtini), A. J. atėjo padėti, jis nėra įmonės darbuotojas. Žmogus tiesiog padeda, nes prieš mėnesį iš darbo įmonėje atleisti du darbuotojai, reikia užbaigti servise esančių automobilių remontą, nes įmonė iš šių patalpų išsikrausto. Vienas automobilis yra dukterėčios. Jeigu reikia, draugą įdarbins, nes automobilius vis tiek reikia pabaigti remontuoti. A. J. paaiškino, kad padeda draugiškai, dėl atlygio nesitarė. Jis dirba oficialiai, jam įdarbinimo nereikia, tad kalbos apie įdarbinimą nebuvo.

Institucija atsiliepime remiasi DK 21 straipsniu, UĮ ir nurodo, kad darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų. Taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pažymi, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Nelegalus darbus apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama. Jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF administraciniai įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>).

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad iš surinktos medžiagos byloje matyti, jog A. J. realiai pradėjo dirbti įmonės naudai 2024 m. spalio 22 d., vykdė automobilių kėbulo remonto šaltkalvio darbines funkcijas, vykdė darbdavio atstovo, šiuo atveju R. Š., nurodymus ir buvo pavaldus darbdavio atsakingam asmeniui, darbines funkcijas vykdė su darbdavio išduotomis darbo priemonėmis ir naudodamas darbdavio medžiagas. Konstatuotina, kad A. J. savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos užtikrinimo ir bendro produkto kūrimo siekiant gauti pelno, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Vien šio fakto nustatymo pakanka tam, kad būtų konstatuotas nelegalus darbas įmonės naudai. Institucija pažymi, kad tiek R. Š., tiek A. J. paaiškinimai dėl neva draugiškos pagalbos vertinti itin kritiškai ir kaip siekis padėti R. Š. bei MB (duomenys neskelbtini) išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Patikrinimo metu R. Š. ne tik neminėjo inspektoriams apie draugišką pagalbą artimiesiems remontuojant automobilius, bet priešingai, aiškiai pasakė, kad turi pabaigti remontuoti automobilius, nes negali jų nesuremontavęs atiduoti klientams. Visiškai pagrįstai institucija konstatavo, jog šiuo atveju nustatyta atviro nelegalaus darbo forma. Įmonės atsakingas asmuo, direktorius R. Š. neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. J. įmonės naudai pradėtų dirbti tik po to, kai su juo bus sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą bus pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nustatyta, kad šiuo atveju buvo pažeisti imperatyvūs DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai.

Vadovaudamiesi pirmiau išdėstytais motyvais, Institucija prašo teismo palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Kaltės nepripažįsta. Būtent tą dieną dirbo su A., užėjo pareigūnai su kameromis, prisistatė kaip Darbo inspekcijos pareigūnai. Jis iš pradžių pasimetė, po to pradėjo atsakinėti į jų klausimus. Paklausė kas yra A., R. Š. atsakė, jog pažįstamas, kuris jam padeda sutvarkyti du automobilius. Buvo atidaręs įmonę, verslas nepasisekė, bet paprašė pagalbos pabaigti darbus, tai A. jam padėjo. Jie pasakė, kad taip negali būti. Yra seni pažįstami su A.. A. dirba pilnu etatu dažytoju, jis taip pat. Yra pas jį kaimynai, kurie pastoviai skundžiasi, buvo įdarbinęs asmenį iš Sakartvelo irgi paskundė, vien dėl to, kad pamatė, jog žmogus kitos odos spalvos. Jo mažosios bendrijos situacija tragiška, yra skolose už nuomą, nenutraukė dar veiklos, bet dalies patalpos atsisakė. Dabar tęsia tą pačią veiklą dėl automobilių dažymo, jis važinėja vakarais, sūnėnas pusę etato yra įdarbintas, vakarais dirba. Tuo momentu jam buvo likę du automobiliai nudažyti. Buvo vienas likęs dirbti, A. pasakė, kad bijo jau eiti, todėl paprašė pagalbos sūnėno. Jis įdarbintas dabar, kad galima būtų išvengti analogiškos situacijos. Tiesiog paprašė A. padėti pabaigti su dvejomis mašinomis. Pas jį yra didelis cechas, dažnai jo tiesiog paprašo palaikyti mašinas, tai palaiko. Klientų automobiliai buvo tinkamai įforminti, užpildyti užsakymo aktai, bet šeimos narių ar draugų? ne. Šiuo metu mažojoje bendrijoje dirba jis ir jo sūnėnas. Inspektoriui buvo sakyta kelis kartus, kad asmuo neįdarbintas, iš inspektoriaus buvo spaudimas, kad galima būtų įrašyti, jog buvo tartasi dėl įdarbinimo ir taip toliau. Baltas automobilis buvo tiesiog žmogaus, bet nesusitarė dėl piniginio atlygio. Jis nebuvo tvarkomas. O kiti tiesiog sudėti saugojimui, darbai net nebuvo pradėti su tais automobiliais. Buvo tvarkomi tik tie du jo dukterėčios vaikino ir draugo automobiliai, už kuriuos pinigų niekas nemokėjo ir nežadėjo mokėti. Nespėjo atiduoti automobilių laiku, todėl neišsikėlė iš nuomos patalpų. Čia inspektorius teigė, kad įmonės vardu priimti automobiliai. O jis tikrinimo metu to inspektoriui nenurodinėjo. Buvo padaryti darbai, su darbuotojais atsiskaityta ir darbuotojai paleisti. Du automobilius reikėjo pabaigti, pats vėliau darė. Neprašė prieš tai dirbusių darbuotojų, kad jie padėtų tvarkyti tuos automobilius, nes tuomet jam reikėtų jiems mokėti iš savo kišenės, kadangi jokio atlygio jis už tuos automobilius negavo ir nesitikėjo gauti. Žadėjo tiesiog padėti. Visus dažus, medžiagas BMW automobiliui pirko dukterėčios vaikinas. Po patikrinimo automobilius tvarkė vienas. Nekalbėjo su A. kiek valandų ir po kiek valandų jis padės, tiesiog tarėsi su draugu, jog jis padės paruošti automobilį dažymui.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną draugas paprašė pagalbos, atėjo jam padėti. Vakare užėjo instruktoriai, surašė protokolą ir išvažiavo. Dirba vienoje sferoje, tiesiog paprašė pagalbos, tai jis padėjo. Porą vakarų tik padėjo, nedaug reikėjo. Nesidomėjo kieno automobiliai ten buvo, nepadėjo dėl naudos, padėjo, nes draugas. Verslo liudijimą susitvarkė, nes gavosi taip, kad tą vakarą važiuodamas partrenkė žvėrį, taip pat ruošėsi išvažiuoti į užsienį, tai išsiėmė individualios veiklos pažymą, dabar to nebevykdo. Buvo dvi, trys mašinos patalpose, jis padėjo tik su viena mašina.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. yra jo merginos krikšto tėvas, dažė pas jį savo automobilį. Nusipirko automobilį ir paprašė, kad R. nudažytų jį, paliko pas jį spalio pradžioje, dėl atlygio nesitarė, už „ačiū“. Jokių dokumentų nepasirašinėjo. Artimai bendrauja su R.. BMW markės automobilis jo buvo, automobilis nudažytas ir gruodžio mėnesį atsiėmė jį. R. nieko nemokėjo, tik nupirko medžiagas, dažus. Kai atvežė medžiagas buvo patalpose tik R.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R., labai senai yra pažįstami, draugauja šeimomis. R. automobilių dažymu, remontu užsiima. Jis irgi užsiima automobilių remontu, tai vienas kito kartais prašo paremontuoti mašinų. Toks ir atsiskaitymas, R. jam paremontuoja, jis R., neima vienas iš kito pinigų, detales tik kokias nuperka, o už darbą nieko neima. Sūnui buvo skirta mašina, bet mašina yra liudytojo. Nemokėjo nieko už dažymo darbus, tik už medžiagas. Paskambino, tralas nuvežė pas jį ir viskas, jokių dokumentų nepasirašė. Žino, kad R. užsiima mašinų dažymu, o kad mažoji bendrija nei klausė, nei ką. Mašiną perdavė R. kaip fiziniam asmeniui, ne juridiniam. Mašiną iš R. atsiėmė gal prieš porą savaičių, nebuvo sutarta, kad jie dažys iki tada ar tada. Mažojoje bendrijoje su R. nieko nedarė kartu, prie dažymo jokios pagalbos neprašė, kiek buvo, matė, jog R. vienas dirba. Dėl jokių nuomos sutarčių R. nekalbėjo. Nebuvo jam žinoma, kad R. kvietė kitus asmenis padėti dažyti jo mašiną.

„Balcia Insurance“ pranešime apie priimtą sprendimą užfiksuota, kad Balcia Insurance SE Lietuvos filiale buvo baigtas įvykio administravimas, įvykio data 2024 m. spalio 21 d. Remiantis žalos administravimo metu surinktais duomenimis ir dokumentais taip pat vadovaujantis draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir Balcia „Kasko“ draudimo taisyklėmis, draudimo bendrovė 2024 m. lapkričio 5 d. informavo A. J. apie sprendimą atlyginti jam jo patirtą žalą (b. l. 105).

2024 m. lapkričio 5 d. fizinio asmens prašyme įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą esančiais duomenimis nustatyta, kad įregistruojamas asmuo yra A. J., mokesčių mokėtojo tipas yra gyventojai, vykdantys individualią veiklą, veiklos duomenys – variklinių transporto priemonių gamyba (b. l. 107).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo ištirti Darbo inspekcijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis daryti vaizdo įrašai.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nepripažino savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (2024 m. liepos 11 d. Nr. XIV-2901 įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nelegaliu darbu laikomos: 1) fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

Nagrinėjamu atveju R. Š. skundžiamu nutarimu yra pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis nesudarius darbo sutarties su A. J., leido jam, MB (duomenys neskelbtini) naudai dirbti autoservise ir vykdyti autotransporto kėbulo dažymui paruošiamuosius darbus, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, ištyręs tiek byloje jau buvusius, tiek teismo papildomai surinktus įrodymus, išklausęs pareiškėjo ir Institucijos atstovo duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog R. Š. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pirmiau skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad tarp A. J. ir R. Š., jam būnant MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo susiklostę santykiai, atitinkantys visus pirmiau aptartus darbo sutarties požymius, o būtent nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad A. J. dirbo įmonės naudai, taip pat byloje surinkti duomenys neleidžia pagrįstai teigti, kad A. J. vykdė tam tikrą darbo funkciją ir buvo pavaldus R. Š., pakluso pastarojo nurodymams ir darbovietėje nustatytai vidaus tvarkai.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atlikdamas automobilio kėbulo dažymui reikalingus paruošiamuosius veiksmus A. J. dirbo bendrovės naudai, Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą buvo tiesiog preziumuojama, ją grindžiant prielaidomis, o ne konkrečiais bylos duomenimis. Antai skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. J. dažymui ruošė automobilį BMW, kurio remontą už atlygį įsipareigojo atlikti MB (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių teiginį dėl būtent įmonės įsipareigojimo atlikti remonto darbus, taip pat byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad šie darbai R. Š. buvo atliekami už atlygį. Priešingai, tiek pats R. Š., tiek kaip liudytojas byloje apklaustas automobilio BMW savininkas A. D. nurodė, kad juos sieja artimi ryšiai – R. Š. yra A. D. merginos dėdė ir krikšto tėvas. Dėl šios priežasties BMW automobilis buvo perduotas R. Š. kaip fiziniam asmeniui, o ne įmonei MB (duomenys neskelbtini). A. D. taip pat nurodė, kad šie darbai R. Š. turėjo būti jam atlikti nemokamai. R. Š. tiesiog sutiko jam padėti. Automobilį liudytojas jam perdavė spalio mėnesį. Perduodamas automobilį, jokių dokumentų nepasirašinėjo, nes su R. Š. labai artimai bendrauja. Atsiimdamas automobilį gruodžio mėnesį, nieko R. Š. už darbą nemokėjo, buvo nupirkęs tik dažus ir kitas medžiagas, kurių reikėjo dažymo darbams atlikti. Tuo metu, kai buvo atvežęs tas medžiagas R. Š., jis dirbtuvių patalpose buvo vienas (b. l. 92?93). Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir pats R. Š., kuris paaiškino, kad buvo pradėjęs verslą, tačiau jam nepasisekė. Buvo atleidęs visus darbuotojus, tačiau reikėjo pabaigti darbus dėl likusių dukterėčios ir draugo automobilių. Dėl to paprašė seno pažįstamo A. pagalbos, tačiau atvykę Institucijos pareigūnai nurodė, kad jokios pagalbos būti negali. Jokios kalbos nei apie įdarbinimą, nei apie atlyginimą už tą pagalbą nebuvo, nes ir pats R. Š., ir A. J. dirba visą darbo dieną kitose darbovietėse. Klientų mašinos buvo įformintos bendrovės vardu, buvo užpildyti užsakymo lapai, bet šeimos narių ir draugų ne. Jokio atlygio už šiuos darbus nei iš savo dukterėčios ir jos vaikino, nei iš savo draugo, kuriam priklausė kitas automobilis, negavo. Tiesiog sutiko jiems padėti, nes moka atlikti tuos darbus. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, R. Š. taip pat nurodė, kad neprašė pas jį prieš tai dirbusių darbuotojų tvarkyti minėtų dviejų automobilių, nes tuomet jam reikėtų mokėti jiems už darbą iš savo kišenės, kadangi jis pats tuos darbus atlikinėjo nemokamai. Dėl to atleido prieš tai dirbusius asmenis, kai buvo sutvarkyti įmonės vardu paimti automobiliai, ir buvo likę tik du? šeimos narės ir draugo. Dėl šių automobilių sutvarkymo paprašė tik gero pažįstamo pagalbos, kuriam nereikėjo mokėti (b. l. 88?90).

Teismas atkreipia dėmesį, kad, peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą, buvo nustatyta, jog R. Š. surašytas paaiškinimas iš esmės jam buvo diktuojamas Institucijos pareigūno. Sutiktina, kad iš pradžių pats R. Š. paprašė padėti jam surašyti paaiškinimą, nes, anot jo, niekada nebuvo susidūręs su tokia situacija. Tačiau toliau didžiąją dalį jo surašyto paaiškinimo sudarė Institucijos pareigūno jam nurodytos parašyti aplinkybės. Konkrečiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienam iš pareigūnų, bendravusiu su A. J., paklausus, ar visiems automobiliams yra išrašyti užsakymo lapai ir negavus atsakymo, vėliau šis klausimas pakartotas nebuvo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas, bendravęs su R. Š., uždavė jam klausimą: „Automobilis yra priimtas kaip įmonės, taip? Įmonė, ne jisai priėmė (rodo į A. J.)? Jūs priėmėte?“. Į tai R. Š. atsako, kad A. J. čia ne prie ko. Nurodo, kad jis priėmė automobilį. Vėliau į klausimą: „Kas gaus naudą?“, R. Š. atsako: „Kažkas gaus“. Tuo metu pareigūnas sudiktuoja R. Š. jo paaiškinime esantį sakinį, kuriame nurodoma, kad automobilis, kurį ruošia A., priimtas MB (duomenys neskelbtini). Po šio diktavimo, dar prieš įrašant, R. Š. paklausia pareigūno, o jeigu šis automobilis yra dukterėčios, tai jis gali taip ir rašyti. Į tai pareigūnas jam atsako, kad automobilis yra įmonės patalpose, kur yra vykdoma veikla, tad „įvardinkime taip“. R. Š. tuomet nurodo: „Aišku, jūs jau kaip užsisėdot, tai... Gerai, gerai įvardinkime taip“. Ir užrašo pareigūno pirmiau nurodytą jam padiktuotą sakinį. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas spręsdamas R. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, vadovaujasi pastarojo paaiškinimu tiek, kiek jame nurodytos aplinkybės atitinka kitą bylos medžiagą. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo, R. Š. užduotų klausimų turinio, jų eiliškumo, teismas taip pat daro išvadą, kad nurodydamas, jog automobilis, kurį tvarkė A., priimtas MB (duomenys neskelbtini), R. Š. iš esmės patvirtino, kad automobilis buvo perduotas jam, o ne A. J. Minėta, kad jokių su šio automobilio perdavimu įmonei susijusių dokumentų iš R. Š. pareikalauta nebuvo, šis klausimas pareigūnų nebuvo tikslinamas, preziumuojant tą aplinkybę, kad pats automobilio buvimo autoserviso patalpose faktas reiškia, kad jis buvo perduotas įmonei. R. Š. pabandžius nurodyti, kad automobilis priklauso dukterėčiai, jo paaiškinimų niekas neišklausė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai nei nurodoma atsiliepime į skundą, vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad R. Š. būtų sakęs, kad turi pabaigti remontuoti automobilius, nes negali jų nesuremontavęs atiduoti klientams. Žodis „klientams“ R. Š. ištartas nebuvo. Sutiktina, kad pareiškėjas kelis kartus kartojo, jog turi pabaigti darbus, kažkaip pabaigti tas mašinas, nes turi atlaisvinti patalpas. Tačiau apie klientus jis nekalbėjo. Priešingai, kaip jau buvo minėta, bandė užsiminti paaiškinime, kad mašina priklauso dukterėčiai, tačiau jam buvo nurodyta, kad tai neturi reikšmės.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pirmiau aptartais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes dėl automobilio perdavimo R. Š. kaip fiziniam asmeniui ir kartu patvirtinančių, kad automobilis buvo perduotas MB (duomenys neskelbtini), ir, kad atitinkamai ruošdamas jį dažymui, A. J. dirbo įmonės naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu autoserviso patalpose buvo dar vienas, R. Š. draugui V. M. priklausęs, automobilis. Pastarasis byloje taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas ir nurodė, kad R. Š. pažįsta jau daug metų, draugauja šeimomis. Automobilis, kurį paprašė nudažyti R. Š., pirko sūnui. Jokių griežtų terminų nebuvo. Tą automobilį atsiėmė tik prieš porą savaičių (sausio viduryje). Automobilį perdavė R. Š. kaip fiziniam asmeniui, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jis pats užsiima automobilių remontu, tačiau dažyti automobilių nemoka, dėl to pats negalėjo padėti R. Jie su R. kartas nuo karto padeda vienas kitam, tuomet nuperka tik reikiamas medžiagas, detales, o už patį darbą nieko nemoka. Taip buvo ir šį kartą (b. l. 123?125).

Teismas šį byloje esantį įrodymų šaltinį vertina kaip patvirtinantį pirmiau aptartus R. Š. parodymus apie tai, kad automobiliai jam buvo perduoti kaip fiziniam asmeniui. Tačiau kartu pažymi, kad pagal skundžiamame nutarime suformuotą kaltinimą, R. Š. yra kaltinamas leidęs A. J. dirbti kaip pagalbiniam darbuotojui ir atlikinėti priimtos autotransporto priemonės kėbulo dažymui paruošiamuosius darbus <...> įmonės naudai, tačiau neužtikrino, kad su juo teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis <...>. Taigi minėtame kaltinime yra aiškiai nurodoma, kad A. J. tvarkė vieną transporto priemonę. Bylos medžiaga nustatyta, kad tai buvo A. D. priklausęs BMW automobilis, tad sprendžiant klausimą dėl R. Š. administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, teismo yra plačiau analizuojami būtent su šiuo automobiliu ir jo dažymo darbais susiję klausimai.

Teigiant, kad A. J. dirbo įmonei naudai, skundžiamame nutarime taip pat pažymima, kad tiek R. Š., tiek A. J. paaiškinimai dėl neva „draugiškos“ pagalbos vertintini itin kritiškai kaip siekis padėti R. Š. ir MB (duomenys neskelbtini) išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Institucijos atstovo nutarime akcentuota, kad tokie paaiškinimai prieštarauja ne tik bylos medžiagai (nedetalizuojant kuriai), bet ir logikai turint omenyje tai, kad vien už patalpų nuomą įmonė per mėnesį privalo sumokėti 739 Eur plius PVM, į nuomos kainą neįskaičiuotas apmokėjimas už kitas paslaugas, t. y. įmonės vadovas, sutikdamas neatlygintinai remontuoti šiuos automobilius tik didintų įmonės patiriamas sąnaudas, nors, jo teigimu, įmonė ir taip skolinga už patalpų nuomą. Šią aplinkybę Institucijos atstovas akcentavo ir baigiamosios kalbos metu, pateikdamas teismui išrašus iš viešai prieinamų interneto tinklapių dėl analogiško pobūdžio atliekamų automobilių dažymo darbų įkainių. Teismo vertinimu, vien tokiais teiginiais, kuriais yra apeliuojama tik į asmens sprendimo, kuris būtų jam ekonomiškai nenaudingas, nelogiškumą, nesant jokių kitų neginčijamų jo kaltės įrodymų, asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn grįsti negalima. Tokie teiginiai savo esme laikytini tik prielaida. Atsakant į šį skundžiamo nutarimo argumentą, pasakytina ir tai, kad kasdieniame gyvenime dažnu atveju pasitaiko tokių situacijų, kai asmenys šeiminius ryšius ir draugiškus santykius vertina labiau nei ekonominį naudingumą. Būtent tai patvirtina pirmiau teismo išnagrinėti byloje surinkti įrodymai.

Sutiktina, kad tokio pobūdžio bylose, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės kaltininkai dažnai nurodo, jog vienoje ar kitoje įmonėje dirbantys asmenys atėjo tik padėti, apsižiūrėti ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad kiekvienoje byloje turi būti vertinami joje surinkti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės, kurios gali skirtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar A. J. ir R. Š. patikrinimo atlikimo dieną siejo ne bet kokie, tačiau darbo sutarties požymių turėję teisiniai santykiai. Šiame procesiniame sprendime jau buvo nurodyta, kad pastarosios aplinkybės negalima konstatuoti visų pirma neginčijamai nenustačius, kad, tvarkydamas BMW automobilį, A. J. dirbo įmonės naudai.

Taip pat byloje nėra nustatyta ir tai, kad A. J. atliko tam tikrą darbo funkciją, dirbo pagalbiniu darbuotoju, buvo kontroliuojamas R. Š., vykdė jo nurodymus ir pakluso įmonėje nustatytai vidaus tvarkai. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nustatant, ar asmenis siejo darbo teisiniai santykiai reikia nustatyti, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Civilinių sutarčių esmė – šalies įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejama su gaunamu rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>). Teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turi išsiaiškinti, koks yra atliekamo darbo pobūdis, nes tai, kad darbuotojas atlieka ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus darbo rezultato (pagaminti daiktą, suremontuoti automobilį, įrengti patalpą ir pan.), gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Būtent toks susitarimas, o ne susitarimas dėl tęstinio pobūdžio darbo funkcijos atlikimo, ir yra nustatytas nagrinėjamoje byloje. Tiek pirminiais, tek teisme duotais nuosekliais A. J. ir R. Š. parodymais nustatyta, kad A. J. buvo atėjęs padėti sutvarkyti tuo metu autoserviso patalpose buvusias dvi konkrečias transporto priemones, nes įmonė turėjo atlaisvinti nuomojamas patalpas. Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas nurodė, kad padėti draugui reikėjo „nedaug“. Taigi jo konkretus darbo rezultatas buvo aiškus. Jokio tęstinio pobūdžio darbo funkcijos jis neįsipareigojo atlikti. Juo labiau, kad jam tas ir nebuvo reikalinga, nes, remiantis bylos duomenimis, A. J. pilnai darbo dienai buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kalbėdama apie A. J. darbo funkcijas ir pati Institucija nebuvo nuosekli – skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. J. dirbo pagalbiniu darbuotoju, o atsiliepime jau teigiama, kad A. J. vykdė automobilio kėbulo remonto šaltkalvio darbines funkcijas.

Byloje surinkti įrodymai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad A. J. nepakluso įmonės vidaus tvarkai, nebuvo kontroliuojamas R. Š. ir nevykdė jo konkrečių nurodymų. Tokią išvadą teismas daro be pirmiau aptartų įrodymų, įvertindamas ir byloje esantį vaizdo įrašą, kuriuo nustatyta, kad pareigūnui paklausus, ar yra čia (įmonės patalpose) kur nors stalas, persirengimo patalpos, A. J. atsakė, kad jis nežino, nes čia nebūna, nepersirenginėja. Atvažiavo jau su darbiniais rūbais. Pareigūnui paprašius patiekti jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, A. J. nuėjo iki savo automobilio, iš kurio pasiėmė piniginę su joje buvusiais dokumentais. Rašydamas paaiškinimą, A. J. taip pat garsiai klausė R. Š.: „R., kas čia pas tave – dirbtuvės, servisas?“. Duodami paaiškinimus, R. Š. ir A. J. nurodė, kad pastarasis atvažiavo du vakarus po darbo, atvažiavo tada, kada galėjo, nes R. Š. prašė jam padėti. R. Š. paaiškino, kad jokių nurodymų A. J. nedavė, jis buvo sakęs, kad galės padėti vakarais tik tą vieną savaitę.

Nesant byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp R. Š. vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) ir A. J. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, teismas plačiau nepasisako dėl atlygintinumo požymio, kuris yra būdingas ir civiliniams teisiniams santykiams. Teismo pirmiau aptartų argumentų nepaneigia tai, kad po kažkurio laiko (2024 m. lapkričio 8 d.) A. J. įgijo verslo liudijimą, o patikrinimo metu darbus atliko naudodamasis R. Š. jau pateiktais įrankiais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon (šiuo atveju – administracinėn) atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-693/2019">2AT-35-693/2019</a>, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, remiantis pirmiau aptartomis nuostatomis, asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo turi įrodyti nutarimą surašiusi institucija.

Teismo vertinimu, vien tos byloje nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonė, kurią tvarkė A. J., buvo įmonės patalpose, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių buvimą R. Š. veiksmuose, neužtenka pastarojo patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.

Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. skundas tenkintinas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-839-2024 naikintinas, administracinio nusižengimo teisena, pradėta R. Š. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

R. Š. (R. Š.) skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-839-2024, administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą R. Š. (R. Š.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova