Dėl administratoriaus pakeitimo UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje Nr. B2-2235-258/2007

Civilinė byla Nr. 3K-3-604/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

105; 121.19.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis dėl pareiškėjų (kreditorių) AB SEB Vilniaus banko, BUAB „Asotra“, D. B., A. B., R. R., UAB „Abigus“, UAB „Limedika“ ir MM Pharma LLC skundų dėl bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ pirmojo kreditorių susirinkimo 2006 m. sausio 26 d. nutarimų panaikinimo, pareiškėjų (kreditorių) AB SEB Vilniaus banko, BUAB „Asotra“, D. B., A. B., R. R., UAB „Limedika“ ir UAB „Abigus“ skundų dėl BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto 2006 m. vasario 6 d. nutarimų panaikinimo, pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB Vilniaus banko skundo dėl BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo 2006 m. balandžio 27 d. nutarimo panaikinimo, administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. G. prašymo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo ir BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininko G. B. prašymo dėl administratoriaus pakeitimo UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje Nr. B2-2235-258/2007.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Skundų ir prašymų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusia nutartimi iškėlė UAB „LRG farmacija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo A. G.), o 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino BUAB „LRG farmacija“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

Pareiškėjai (kreditoriai) AB SEB Vilniaus bankas, bankrutuojanti UAB „Asotra“, D. B., A. B., R. R., UAB „Abigus“, UAB „Limedika“ ir JAV įmonė MM Pharma LLC pateikė skundus dėl BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Pareiškėjai (kreditoriai) AB SEB Vilniaus bankas, UAB „Limedika“, D. B., A. B., R. R., bankrutuojanti UAB „Asotra“ ir UAB „Abigus“ skundais taip pat prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimus. Bankroto administratoriaus UAB,,Admivita“ įgaliotas asmuo A. G., remdamasis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu, prašė teismo patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininkas advokatas G. B. prašė atstatydinti BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorių UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo A. G.) ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo I. J.). Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB Vilniaus bankas taip pat pateikė teismui skundą dėl 2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo įkeisto turto (vaistų atsargų) įvertinimas ir pardavimo varžytynėse pradinių kainų nustatymas atidėtas iki papildomos informacijos gavimo, ir prašė pripažinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjų AB SEB Vilniaus banko, BUAB „Asotra“, D. B., A. B., R. R., UAB „Abigus“, UAB „Limedika“, įmonės MM Pharma LLC skundus dėl BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, pareiškėjų AB SEB Vilniaus banko, UAB „Limedika“, D. B., A. B., R. R., BUAB „Asotra“, UAB „Abigus“ skundus dėl 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko skundą dėl 2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bei bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. G. prašymą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; patenkino BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininko G. B. prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo: atstatydino UAB „Admivita“ iš BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pareigų ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo – I. J.); nustatė dešimties dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs administratorius naujai paskirtam administratoriui turi perduoti BUAB „LRG farmacija“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą administratoriaus pakeitimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. ir 2006 m. vasario 24 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad pirmajame BUAB,,LRG farmacija” kreditorių susirinkime, vykusiame 2006 m. sausio 26 d., buvo priimti tokie nutarimai: kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B.; nepatvirtinti BUAB,,LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras; sudaryti devynių narių kreditorių komitetą; perduoti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų; įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį su BUAB,,LRG farmacija“ administratoriumi kreditorių komiteto nustatytomis sąlygomis; nustatyti kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką. Teismas konstatavo, kad šie kreditorių skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti, nes priimti nepažeidžiant nustatytos procedūros, įstatymų nuostatų ir atspindi visų kreditorių valią. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nėra nustatyta reikalavimų kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrai, todėl advokato G. B. išrinkimas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku nepažeidė įstatymo normų, o kreditorių daugumos priimtas nutarimas, atspindintis visų kreditorių interesus ir priimtas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, laikytinas teisėtu. Be to, kreditoriai skunduose dėl šio nutarimo panaikinimo nenurodė, kaip buvo pažeistos jų teisės, taip pat teisinių argumentų, kurie leistų pripažinti šį nutarimą neteisėtu. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB,,LRG farmacija“ kreditorių komitetas 2006 m. vasario 6 d. posėdyje priėmė tokius pareiškėjų ginčijamus nutarimus: 1) atsižvelgiant į tai, kad pirmasis susirinkimas nepatvirtino administratoriaus pateiktų ataskaitų, suformuoti administratoriui pavedimus dėl papildomos informacijos pateikimo ir kitų veiksmų atlikimo (pagal darbotvarkės 7 punktą), įpareigoti administratorių pateikti kreditorių komitetui rašytines ataskaitas dėl pavedimų įvykdymo bei paaiškinti aukščiau nurodytas ataskaitas artimiausio kreditorių posėdžio metu; 2) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl BUAB,,LRG farmacija“ administratoriaus UAB,,Admivita“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo; 3) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB,,Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo I. J.) skyrimo BUAB,,LRG farmacija“ administratoriumi; 4) pavesti kreditorių komiteto pirmininkui pasirašyti ir pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su administratoriaus atstatydinimu ir naujo administratoriaus paskyrimu ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 5) patvirtinti BUAB,,LRG farmacija“ mėnesio administravimo išlaidų sąmatą; 6) patvirtinti pavedimo sutarties projektą; 7) nustatyti informacijos teikimo kreditoriams tvarką; 8) atidėti turimo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymą; 9) nustatyti administratoriui papildomus pavedimus. Teismas konstatavo, kad šie BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, galiojantys ir privalomi visiems kreditoriams ir administratoriui, nes jie priimti teisėtai kreditorių išrinkto komiteto, esant kvorumui (ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalis). Kreditorių komitetas nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų, bet įgyvendino jam suteiktas teises. Teismas, spręsdamas pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB Vilniaus banko skundo dėl 2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad šis kreditorių susirinkimas priėmė teisėtą nutarimą atidėti klausimo dėl įkeisto turto (vaistų atsargų) įvertinimo ir pradinių pardavimo varžytynėse kainų nustatymo svarstymą iki kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui bei kreditoriams bus pateikta informacija apie BUAB „LRG farmacija“ priklausančius vaistus bei vaistines medžiagas, jų vertę ir realizavimo galimybes. Šio nutarimo priėmimas nepažeidė kreditorių teisių ir interesų, yra teisingas ir nėra teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CPK 185 straipsnis). Teismas atmetė BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. G. prašymą patvirtinti administratoriaus ataskaitą, argumentuodamas tuo, kad ataskaita yra neišsami ir formali, nepateikta atsakymų į daugelį kreditorių klausimų, todėl BUAB „LRG farmacija“ pirmasis kreditorių susirinkimas pagrįstai jos nepatvirtino. Nagrinėdamas kreditorių komiteto prašymą pakeisti bankroto administratorių, teismas nustatė, kad kreditorių komiteto nutarimas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo priimtas vieningai, komiteto pirmininkas yra įgaliotas kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo, įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo teisę. Teismas taip pat konstatavo, kad teismo paskirtas BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo A. G.) nesugebėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, todėl kreditorių komiteto prašymas pakeisti bankroto administratorių tenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų (kreditorių) AB SEB Vilniaus banko, D. B., R. R. ir kreditoriaus L. M. atskiruosius skundus, 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas bei netinkamai taikydamas civilinio proceso įstatymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri negali būti palikta galioti (CPK 338, 329 straipsniai). Apeliantai (pareiškėjai) bankrutuojančios įmonės kreditoriai D. B. bei R. R. grindė savo atskiruosius skundus tuo, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teisėjų kolegija nustatė, kad teismo pranešimas apie 2006 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui R. R. buvo įteiktas tinkamai, tačiau pareiškėjui D. B., nedalyvavusiam apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. posėdyje, nebuvo pranešta apie šio apygardos teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pažeidžiant CPK 133 straipsnio, 153 straipsnio 1 dalies, 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apygardos teismas pareiškėją D. B. informavo tik apie 2006 m. kovo 28 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. teismo posėdžių laiką ir vietą, o apie 2006 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo pranešta. Teismo pranešimas, išsiųstas D. B., grįžo į teismą neįteiktas adresatui, neradus jo nurodytu adresu, nors adresas nepasikeitė. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant šiam pareiškėjui, padarė esminį civilinio proceso teisės normų – CPK 117, 123, 124, 133 straipsnių ir 246 straipsnio 1 dalies – pažeidimą, apribojo CPK nustatytas pareiškėjo D. B. procesines teises (teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus (CPK 250 straipsnis) ir kt.), taip pat pažeidė šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei rungimosi principus (CPK 12 straipsnis), dėl to apygardos teismo nutartis naikintina, o byla iš naujo nagrinėtina pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio pirmosios dalies, 177 ir 183 straipsnių nuostatas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei netinkamai, neatsižvelgdamas į ĮBĮ reikalavimus, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat ir susijusias su BUAB,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto pirmininko išrinkimu. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 6 dalies nuostatas kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto pirmininku gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius ar jo atstovas, kuris turi teisę pagal ĮBĮ nuostatas dalyvauti kreditorių susirinkimuose, komiteto posėdžiuose, juose pasisakyti, taip pat balsavimo teisę, kurią kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, ir balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamasis yra komiteto pirmininko balsas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pagal CPK taisykles pareiškėjų nurodytų argumentų ir aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui, neatsižvelgęs į ĮBĮ reikalavimus, į kreditorių komiteto paskirtį, padarė galbūt neteisingą išvadą, kad ginčijamas nutarimas išrinkti BUAB,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku advokatą G. B. buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo normų reikalavimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai, pranešant apie teismo posėdį, buvo tinkami ir ar dalyvaujantis byloje asmuo turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2003). Pareiškėjas D. B. žinojo apie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą bylą, nes jam buvo įteikti šaukimai tiek į pirmąjį, tiek į vėlesnius teismo posėdžius. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją D. B. apie paskutinį (2006 m. lapkričio 28 d.) teismo posėdį taip pat informavo šaukimu, tačiau šis buvo grąžintas neįteiktas. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (t. y. nereikalaujant pažymos apie pristatymą). Vilniaus apygardos teismas nesilaikė šios CPK 133 straipsnyje nustatytos tvarkos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjui D. B. nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes šaukimas grįžo neįteiktas, yra nepagrįstas. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus šaukimą, atsiranda jo pareiga rūpintis proceso eiga. Nepaisant galimos pirmosios instancijos teismo klaidos, į vėlesnius teismo posėdžius siunčiant šaukimą, o ne pranešimą, pareiškėjas D. B. žinojo, kad procesas teisme vyksta, tačiau nesilaikė įstatyminės pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005). Taigi šios aplinkybės nėra pakankamos absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimui pripažinti ir nutarčiai panaikinti.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 120 straipsnio, reglamentuojančio dokumentų įteikimą procesinio bendrininkavimo atveju. Pareiškėjas D. B. pateikė bendrus skundus su kitais pareiškėjas – R. R. ir A. B., taigi jie laikytini bendraieškiais. Pareiškėjo D. B. procesiniams bendrininkams buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.

3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas D. B. nesidomėjo bylos nagrinėjimu, nevykdė procesinių pareigų, susijusių su sąžiningu naudojimusi ir nepiktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, rūpinimusi operatyviu bylos išnagrinėjimu, taip pat su informavimu apie laikiną išvykimą ir pasirūpinimu atstovavimu, kooperavimusi su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis. Dėl to buvo neteisėtai taikytas CPK 246 straipsnis ir nepagrįstai konstatuota, kad byla pirmosios instancijos teisme neteisėtai išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui D. B. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams – proceso koncentruotumo (operatyvumo), kooperacijos (CPK 7, 8 straipsniai).

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teisme, pažeidžiant CPK 177, 183 ir 185 straipsnius, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos aplinkybės dėl kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto pirmininko išrinkimo. Vilniaus apygardos teismas nuosekliai ir išsamiai tyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes dėl kiekvieno iš nagrinėtų klausimų. Visi pareiškėjų skundžiami nutarimai buvo priimti teisėtai, t. y. kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų reikalavimų. ĮBĮ nenustatyta jokių kvalifikacinių reikalavimų kreditorių susirinkimo pirmininkui, taip pat nenurodyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininku privalo būti kreditorius, jo įgaliotas atstovas ar kitas reikiamas žinias turintis asmuo, taigi kreditorių susirinkimo teisės išrinkti bet kurį jiems tinkantį asmenį pirmininku nėra apribotos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą bankrutuojanti UAB „LRG farmacija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. G., prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Kasatoriaus argumentai dėl CPK 133 ir 246 straipsnių netinkamo taikymo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją D. B. informavo tik apie 2006 m. kovo 28 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. teismo posėdžių laiką ir vietą, o apie 2006 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį neinformavo. D. B. siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, nors adresas iki teismo posėdžio nesikeitė. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad pareiškėjas neinformuotas apie teismo posėdį, turėjo teismo posėdį atidėti (CPK 246 straipsnio 1 dalis) ir apie kitą teismo posėdį pranešti D. B. CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė ir neteisėtai išnagrinėjo bylą D. B. nepranešus ir jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad taip Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 117, 123, 124, 33 straipsnių ir 246 straipsnio 1 dalies nuostatas bei apribojo D. B. procesines teises. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas (kreditorius) AB SEB Vilniaus bankas prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo tokius argumentus:

Byloje dalyvaujančiam asmeniui pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką turi būti įteiktas CPK 117-132 straipsnių nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad būtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai teismui grįžta pranešimas su įrašu, kad jis adresatui neįteiktas, laikoma, kad pranešimas nebuvo įteiktas CPK 117-132 straipsnių nustatyta tvarka. Tokioje situacijoje teismas turi imtis priemonių, kad byloje dalyvaujantis asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką būtų informuotas pagal CPK 117-132 straipsnių reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 117, 123, 124, 133, 246 straipsnių nuostatas, to nepadarė, taip apribodamas D. B. procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 punktas, 338 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas (kreditorius) D. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti iš esmės analogiški argumentai kaip kitų pareiškėjų atsiliepimuose ir papildomai nurodyta, kad:

Pagal CPK 120 straipsnio 1 dalį procesinio bendrininkavimo atveju bendrininkai arba teismas turi teisę paskirti vieną atstovą su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, ir tik toks asmuo privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamus asmenims apie gautus procesinius dokumentus (CPK 120 straipsnio 3 dalis). Jei bendrininkai arba teismas nėra paskyrę vieno įgalioto asmens, tai visi teismo dokumentai privalo būti įteikiami kiekvienam asmeniui atskirai ir tinkamai laikantis CPK nustatytos dokumentų įteikimo tvarkos. CPK 120 straipsnio nustatyta tvarka bendrininkų įgaliotas asmuo nebuvo paskirtas, todėl kasatoriaus argumentai dėl CPK 120 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavusi absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, nes vienas iš teismo posėdyje nedalyvavusių proceso dalyvių – pareiškėjas (kreditorius) D. B. – nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir šia aplinkybe grindė savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kadangi ši byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebuvo nagrinėta, tai kasacinio teismo teisėjų kolegija analizuoja tik vieną iš kasaciniame skunde keliamų klausimų – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo posėdžius, tinkamo taikymo pirmosios instancijos teisme.

Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys), o jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui (šaliai arba trečiajam asmeniui) nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117-134 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Šioje byloje pareiškėjas D. B. buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo pirmąjį ir vėlesnius posėdžius, tačiau pirmosios instancijos teismo šiam asmeniui išsiųstas šaukimas į paskutinį, 2006 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį, kuriame byla pagal pareiškėjų skundus išnagrinėta iš esmės, buvo grąžintas neįteiktas. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį turėjo šiam asmeniui siųsti ne šaukimą, o pranešimą (t. y. nereikalaujant patvirtinimo apie įteikimą), todėl aplinkybė, kad šaukimas grįžo neįteiktas, nėra pagrindas išvadai, jog asmuo nebuvo informuotas, atitinkamai tai nėra ir absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka.

Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (šaukimas ar pranešimas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), siekiant be reikalo neapsunkinti teismo darbo ir išvengti nepagrįstų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų pareigą domėtis proceso eiga, informuoti apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą (CPK 121 straipsnis), CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka – dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais, t. y. nereikalaujama įteikimo asmeniui pasirašytinai ir nustatytos formos pažymos su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Šioje normoje supaprastinta pranešimo tvarka įtvirtinta preziumuojant, kad šalis, kartą jau gavusi teismo šaukimą nurodytu adresu, gaus ir kitus teismo siunčiamus dokumentus, tačiau prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigiama. Dėl to tais atvejais, kai teismas, pagal CPK nuostatas turėdamas teisę išsiųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo pranešimą, išsiunčia teismo šaukimą ir gauna nustatytos formos pažymą su įrašu, kad dokumentas asmeniui neįteiktas, negalima teigti, kad bylos dalyvis buvo tinkamai informuotas, motyvuojant tuo, kad pagal įstatymą būtų pakakę išsiųsti jam teismo pranešimą.

Pareiškėjui D. B. nebuvo tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžio laiką ir vietą, t. y. nebuvo įvykdyta teismo pareiga informuoti, ir teismas gavo tai patvirtinančius įrodymus. Be to, bylos duomenimis, šio pareiškėjo adresas nepasikeitė. Pagrindo teigti, kad asmuo pats elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta. Kadangi nurodytas asmuo šia aplinkybe grindė savo apeliacinį skundą, tai toks pažeidimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą ir, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatoriaus nurodytas CPK 120 straipsnis, reglamentuojantis dokumentų įteikimą procesinio bendrininkavimo atveju, šioje byloje netaikytinas, nes pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties dėl bendrininkų įgalioto asmens su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti paskyrimo, o duomenų, kad tokį asmenį bendrininkai būtų išsirinkę patys, byloje nėra.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartį, kitų kasacinio skundo argumentų nenagrinėja, tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą iš naujo ir analizuojant pareiškėjų nurodytus argumentus dėl jų reikalavimų pagrįstumo, klausimas dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kreditorių susirinkimo pirmininko (atitinkamai – ir kreditorių komiteto pirmininko) išrinkimo teisėtumo spręstinas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, aiškinant jas sistemiškai su to paties įstatymo 3 straipsniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas