Dėl pripažinimo suinteresuotu asmeniu UAB „Čiaupas“ bankroto byloje

Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2007

Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. B. pareiškimą dėl pripažinimo suinteresuotu asmeniu UAB „Čiaupas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi išbraukė iš kreditorių sąrašo asmenis, su kuriais administratorius visiškai atsiskaitė, vieną iš jų - A. B.. Šis 2006 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą prašydamas jį, 68,4 proc. bendrovės akcijų savininką, suinteresuotą bankroto bylos bei įmonės likvidavimo proceso teisėtumu, pripažinti suinteresuotu asmeniu bankroto byloje. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės akcininko teisės dalyvauti bankroto byloje suinteresuotu asmeniu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad, LUAB „Čiaupas“ administratoriui visiškai atsiskaičius su kreditoriumi A. B. ir išbraukus jį iš bendrovės kreditorių sąrašo, A. B. neturi ne tik procesinio teisinio, bet ir materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nebeegzistuoja materialiniai santykiai tarp jo ir atsakovo. Bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, negali būti bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis). Pareiškėjo turimos bendrovės akcijos patvirtina jo turtinę teisę į dalį bendrovės turto, liksiančio po jos likvidavimo, tačiau likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais (Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 2 punktas, 73 straipsnio 13 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo normos - tai viešosios teisės normos, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Po bankroto proceso pradžios akcininkai turi turtinę teisę į dalį bendrovės turto, kuris lieka atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais. Teismo teigimu, įmonės bankroto proceso metu paskirtas administratorius turi užtikrinti tiek kreditorių, tiek ir įmonės interesus. Bankroto proceso teisėtumą kontroliuoja ir teismai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra tinkamai ginami LUAB „Čiaupas“ bankroto byloje (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu A. B. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir tenkinti jo prašymą įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. Kasacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. LUAB „Čiaupas“ administratoriaus įgaliotas asmuo A. Š. 2006 m. rugpjūčio 29 d. pravedė neteisėtas bendrovei priklausančio didelės vertės turto varžytynes (turtas parduotas už per mažą kainą, kt.). Dėl neteisėtų varžytynių buvo pažeistos pareiškėjo, kaip bendrovės pagrindinio akcininko, teisės ir teisėti interesai, nes, likviduojant uždarosios akcinės bendrovės tipo įmonę, po atsiskaitymo su tos įmonės kreditoriais bei po kitų tos įmonės turtinių įsipareigojimų įvykdymo likęs turtas atitenka likviduotos akcinės bendrovės akcininkams. Iš kreditorių sąrašo išbraukus pareiškėją ir kitus kreditorius, bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiksmai, valdant ir disponuojant gautomis po varžytynių lėšomis, liks nekontroliuojami. Tam, kad pareiškėjas galėtų ginti savo teises bankroto byloje, jis turėtų būti įtrauktas į bylą kaip savarankiškas dalyvaujantis asmuo - LUAB „Čiaupas“ pagrindinis akcininkas, nes tik tada jis galės pasinaudoti šiam asmeniui suteiktomis civilinio proceso įstatymų teisėmis, tarp jų - apskųsti kai kuriuos kreditorių reikalavimus, taip pat priimtus teismų sprendimus, nutartis ir kt.

2. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad pareiškėjas negali būti šalis šioje byloje, tačiau jis tokio prašymo ir nebuvo pateikęs – prašė pripažinti jį suinteresuotu asmeniu. Be to, teismas, atmesdamas prašymą pripažinti pareiškėją suinteresuotu asmeniu, neatsižvelgė į prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad jis, būdamas pagrindinis šios bendrovės akcininkas, turi pagrindą nuogąstauti, jog bankroto byla gali būti išnagrinėta neteisingai, pažeidžiant LUAB „Čiaupas“ interesus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą - panaikino Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kurioje buvo patvirtintas trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos papildomas 34 801,35 Lt finansinis reikalavimas. Tai patvirtina, kad šioje bankroto byloje daromi įstatymų pažeidimai ir tai, kad būtent dėl pareiškėjo (ir kitų apeliantų toje byloje) veiksmų ta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta. Pareiškėjo nuomone, Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje nenustatytas asmenų, kurie gali būti pripažinti bankroto byloje suinteresuotais asmenimis, baigtinis sąrašas. Be to, šiuo atveju taikytinos CPK normos (47 straipsnis ir kt.), kuriose taip pat nenustatytas galutinis tokių asmenų sąrašas. Taigi pripažinti ar ne konkretų asmenį byloje suinteresuotu asmeniu, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, faktinius atitinkamo prašymo pagrindus. Pareiškėjo teigimu, dalyvaudamas bankroto byloje suinteresuotu asmeniu jis galės ginti savo teises, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiamos bendrovės teisės, todėl bus didesnė tikimybė, kad ateityje jam neteks reikšti ieškinio bendrovės valdymo organams dėl žalos atlyginimo ar pan.

3. Pareiškėjo teigimu, teismai pažeidė CPK 47 straipsnį, pagal kurį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (bankroto byloje - suinteresuotu asmeniu). Teismai sutiko, kad šios bylos išsprendimas turi įtakos pareiškėjo teisėms, tačiau nemotyvavo dėl jo nurodytų argumentų, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Įmonių bankroto įstatymo nedraudžiama tokius asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimta iki naujos Įmonių bankroto įstatymo redakcijos priėmimo, o 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002, – kai dar nebuvo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl ji nepriskirtina prie formuojančių teismų praktiką nutarčių. Pažymėtina, kad šiuo metu bendrovė jau yra likvidavimo stadijoje, kuri aktualiausia pareiškėjui, kaip šios bendrovės pagrindiniam akcininkui. Jo įtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu nepažeistų kitų asmenų interesų ir bylos proceso ekonomiškumo principo, nes pareiškėjas yra pagrindinis bendrovės akcininkas ir vienintelis išreiškęs norą dalyvauti šios įmonės bankroto byloje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą LUAB „Čiaupas“ administratorius UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras prašo teismų nutartis palikti nepakeistas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad dauguma kasaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nesusijusios su teisės taikymo klausimais šioje byloje. Nei CPK, nei specialiajame Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta, kad bankrutuojančios įmonės savininkai yra bankroto proceso dalyviai (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Remiantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui, turi būti taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Įmonių bankroto įstatyme nustatytas bankroto, kaip specialaus proceso, dalyvių sąrašas (3, 5 straipsniai). Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bankrutuojančios įmonės savininkai nėra traukiami į bylą (išskyrus bankrutuojančių individualių įmonių savininkus, kurių turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto) suinteresuotais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000). Įmonių bankroto įstatymas priimtas siekiant apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir patenkinti jų reikalavimus. Administratorius (likvidatorius) yra teismo paskirtas asmuo, kuris, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso veiksmus, privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė spręsti klausimą dėl administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Bankrutuojančios bendrovės akcininkai turi aiškiai Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtas teises bankroto procese (11 straipsnio 3 dalies 15 punktas, 18 punktas, 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 11 punktas, 28 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 32 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo normos – tai viešosios teisės normos, todėl vertintinos kaip teises siaurinančios (ribojančios) ir negali būti aiškinamos plečiamai. CPK 47 straipsnio nuostatų taikymas reikštų nepagrįstą akcininkų teisių bankroto procese išplėtimą. Bendrovės akcininkai savo vaidmenį bendrovėje turėjo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto proceso esmė yra ta, kad įmonė dėl netinkamai organizuotos veiklos nebegali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl to didžiausią kaltės dalį turi prisiimti turintys teisę kontroliuoti bendrovę akcininkai, nes jie skiria ir atleidžia iš pareigų administracijos vadovą (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), kurio pareiga - tinkamai organizuoti bendrovės veiklą. Sistemiškai aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė apriboti, dėl to susiaurino kitų teisės aktų bendrovės akcininkams suteiktas teises (pvz., Akcinių bendrovių įstatymas), t. y., pvz., bankrutuojančios įmonės savininkui nesuteikė sprendimo teisių bankroto procese (Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Dėl to bendrovės akcininko įtraukimas į bankroto bylą CPK 47 straipsnio pagrindu reikštų viešosios teisės normų pažeidimą ir bankrutuojančios bendrovės akcininko teisių bankroto procese išplėtimą. Suformavus tokią teismų praktiką, teismai, nagrinėdami bankroto bylas, turėtų įtraukti visus įmonių savininkus ir jų sutuoktinius, jei, pvz., akcijos įgytos santuokos metu, o tai dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingą bankroto procesą, sudarytų sąlygas jį vilkinti.

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Čiaupas“ bankroto bylą, o 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi pripažino šią bendrovę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtino patikslintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų - ir pareiškėjo A. B. 12 644,70 Lt pirmos eilės finansinį reikalavimą bei 1494,60 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą. Teismas 2006 m. liepos 25 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių sąrašą, tarp kitų patvirtindamas A. B. 13 324,44 Lt pirmos eilės finansinį reikalavimą, o 2006 m. spalio 25 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą: išbraukė iš kreditorių sąrašo asmenis, su kuriais administratorius visiškai atsiskaitė, tarp jų - ir A. B., bei patvirtino patikslintą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde iš esmės keliamas vienintelis klausimas – ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netenkindami A. B. pareiškimo pripažinti jį suinteresuotu asmeniu UAB „Čiaupas” bankroto byloje, tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 47 straipsnį. Įstatymų (tiek proceso, tiek materialinės teisės) taikymas ir jų aiškinimas yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako.

Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasatorius nurodo, kad bankroto bylos teisingu išsprendimu jis yra ypač suinteresuotas, nes yra pagrindinis UAB „Čiaupas” akcininkas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CPK 47 straipsnio reikalavimų taikymo bankroto byloje yra nepagrįstas. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti Civilinio proceso normų ir Įmonių bankroto įstatymo normų taikymo ypatumus bankroto procese.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto, darbo, šeimos ir kitos šioje teisės normoje nurodytos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo (ĮBĮ) nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, nurodant, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Taigi darytina išvada, kad įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks specifinis teisinis reguliavimas būtinas dėl to, kad bankroto teisiniai santykiai dažniausiai apima daug subjektų ir neapsiriboja vien tik kreditorių finansinių interesų tinkamu išsprendimu. Bankroto procesas ir jo pasekmės dažnai reikšmingi daugeliui darbuotojų, kurie gali ir nebūti kreditoriai bankroto byloje. Dėl šių aplinkybių būtinas tikslus teisinis reglamentavimas, kas gali būti įtrauktas į bankroto bylą suinteresuotu asmeniu su visomis iš šio fakto išplaukiančiomis pasekmėmis.

Atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, į tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, bankroto byloje dalyvaujantys asmenys yra ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys, t. y. bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnį įmonės kreditoriais yra (gali būti) fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti jų atžvilgiu prievoles ir įsipareigojimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (kasatorius) buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, tačiau su juo, kaip kreditoriumi, bankroto bylos proceso metu buvo visiškai atsiskaityta ir jis yra išbrauktas iš bendrovės kreditorių sąrašo. Taigi kasatorius negali būti ir trečiasis asmuo bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė į Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir išaiškinimus, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, bankroto byloje negali būti dalyvaujantys asmenys, nes ĮBĮ tokia galimybė neįtvirtinta. Nors kasatorius ir nurodo, kad Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos 2000 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000 ir 2002 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002, kuriomis apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kaip formuojančiomis teismų praktiką, priimtos gana seniai, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų praktikos laikomasi ir šiuo metu, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais.

LUAB „Čiaupas“ administratorius prašymas priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes nepateikta šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Pranas Žeimys