Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–506/2007

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)

2007 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. L. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. L.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 6112,74 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė nurodytą žalą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – GP ONKTD) prokuroro J. L. veiksmų – 2006 m. balandžio 10 d. paskyrus ieškovui kardomąją priemonę baudžiamojoje byloje – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje: tris kartus per savaitę nuo 18 iki 19 val.

Ieškovas nurodė, kad prokurorui buvo žinoma, jog ieškovas turi nuolatinį darbą, yra advokatas ir jo darbas susijęs su klientų pavedimų vykdymu visoje Lietuvoje, taip pat ir užsienyje, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, todėl šios kardomosios priemonės paskyrimas buvo aiškiai nepagrįstas ir neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Ieškovas nurodė, kad GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. S. patenkino ieškovo skundą ir panaikino minėtą nutarimą skirti nurodytą kardomąją priemonę, taip pat pasiūlė spręsti dėl kitos kardomosios priemonės, tinkamos pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus, paskyrimo. Ieškovo teigimu, neteisėtas procesinės prievartos priemonės pritaikymas sutrukdė ieškovui ir jo šeimai išvykti į seniai suplanuotą kelionę į užsienį atostogų, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. balandžio 21 d. nutarime, kuriuo buvo panaikintas prokuroro 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas J. K. skirti kardomąją priemonę, nėra nurodyta, kad nutarimas skirti kardomąją priemonę buvo neteisėtas. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atsižvelgęs į įtariamojo darbovietę, darbo pobūdį ir bylos medžiagą, konstatavo taikytos kardomosios priemonės nepagrįstumą. Panaikindamas kardomąją priemonę, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atsižvelgęs į tai, kad J. K. baudžiamojoje byloje įtariamas poveikiu liudytojui, kontrabandą organizavusių asmenų slėpimu, intelektualiu padėjimu kontrabandai, t. y. nusikaltimais, kuriais buvo siekiama trukdyti bylos procesui, konstatavo, kad įtariamajam skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti, vengti ryšių su tam tikrais asmenimis. 2006 m. balandžio 24 d. prokuroro J. L. nutarimu J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti, neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis. GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. S. 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu atmetė J. K. skundą dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo.

Teismas konstatavo, kad 2006 m. balandžio 10 d. priimto nutarimo skirti kardomąją priemonę panaikinimas savaime nereiškia, jog prokuroras, priimdamas šį nutarimą, atliko neteisėtus veiksmus, kad prokuroro nutarimas skirti kardomąją priemonę buvo neteisėtas. Byloje nepateikta jokių procesinių sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad prokuroro veiksmai buvo neteisėti. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad prokuroras, sužinojęs apie įtariamojo planuojamą kelionę, privalėjo prisitaikyti. BPK šito nenumatyta.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovui taikytos priemonės ir procesiniai veiksmai atitiko susiklosčiusias ir įstatymo nustatytas materialines ir procesines kardomosios priemonės paskyrimo sąlygas.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog procesinės prievartos priemonės buvo jam paskirtos iš asmeninių prokuroro paskatų ar dėl neigiamo neobjektyvaus požiūrio į įtariamąjį, ar dėl išankstinio nusistatymo ieškovo atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 6112,74 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos, taip pat 130 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. balandžio 21 d. nutarimo motyvų matyti, kad prokuroro 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu ieškovui taikyta kardomoji priemonė buvo neteisėta, nes nutarimas nebuvo tinkamai pagrįstas kai kuriomis BPK normomis, neatitiko jų reikalavimų. Skiriant kardomąją priemonę, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad ieškovas yra advokatas, advokatų kontoros seniūnas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, be to, byloje nėra duomenų, kad jis būtų vengęs dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Prokuroras, pritaikęs nepagrįstą kardomąją priemonę, nesivadovavo BPK 119 straipsnyje nurodytais kardomosios priemonės tikslais ir neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatavo, kad prokuroro priimto 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo nepagrįstumo konstatavimas ir panaikinimas yra pakankamas atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad byloje buvo įrodytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje reikalaujamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo GP ONKTD prokuroras J. L. prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismas, nustatydamas būtiną civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygą – procesinių prievartos priemonių neteisėtumą, netinkamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir klaidingai nustatė šio būtino valstybės atsakomybei atsirasti požymio turinį, netinkamai taikė šio straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio normas.

Aukštesniojo prokuroro nutarime, kuriuo buvo panaikintas 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas paskirti kardomąją priemonę, nėra konstatuotas šio nutarimo neteisėtumas, t. y. BPK nustatyta tvarka nekonstatuota, kad jis yra priimtas pažeidus įstatymo nustatytus reikalavimus arba kad kardomoji priemonė buvo paskirta nesant procesinio pagrindo. Aukštesniojo prokuroro nutarime nurodyta, kad buvo procesinis pagrindas spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės parinkimo įtariamajam ir prokuroras pagrįstai priėmė būtiną sprendimą skirti įtariamajam kardomąją priemonę. Nutarime buvo nurodyta, kad, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas šis asmuo, pobūdį, t. y. tai, kad jis įtariamas poveikiu liudytojui ir kontrabandą padariusių asmenų slėpimu, intelektualiu padėjimu kontrabandai, bylą tyrusiam prokurorui siūlytina įtariamajam skirti kitą kardomąją priemonę, susijusią su įpareigojimu nebendrauti, vengti ryšių su tam tikrais asmenimis, dėl kurių yra rizika, kad įtariamasis gali juos neigiamai paveikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką net baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-895/2003). Svarbu, kad skiriant procesinės prievartos priemones, nebūtų savavališkų valstybės institucijų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise. Ieškovui taikyta procesinės prievartos priemonė buvo pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais priimtu procesiniu sprendimu ir atitiko įstatymo nustatytas sąlygas. Piktnaudžiavimo teise ir savavališkų prokuroro veiksmų nekonstatuota, o tai, kad šis prokuroro nutarimas buvo panaikintas, savaime nereiškia, kad kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai.

2. Prokuroro 2006 m. balandžio 11 d. ir 2006 m. balandžio 14 d. nutarimų, kuriais buvo atmesti ieškovo prašymai atidėti kardomosios priemonės vykdymą, motyvai yra tik teisiniai ir atitinka BPK normų reikalavimus. Šie nutarimai nėra panaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, jie buvo priimti vėliau ir nėra susiję su ginčo dalyku šioje civilinėje byloje.

3. Baudžiamoji byla Nr. 01-2-00051-05, kurioje ieškovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį ir kuriam, panaikinus vieną kardomąją priemonę, buvo paskirta kita, griežtesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo 2006 m. liepos 4 d. yra perduota teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu – dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo – yra suformuota baudžiamosiose bylose, kuriose baudžiamasis procesas yra pasibaigęs ir yra priimti procesiniai sprendimai. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00051-05 šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK normų reikalavimus tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimus visais baudžiamojoje byloje reikšmingais klausimais, taip pat ir dėl byloje taikytų ar taikomų procesinių prievartos priemonių teisėtumo. Taigi šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda ir prieštaringa.

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. balandžio 21 d. nutarime prokuroro 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas skirti kardomąją priemonę įvardijamas kaip nepagrįstas, bet ne neteisėtas. 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo panaikinimas nereiškia, kad prokuroras, priimdamas šį nutarimą, atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju išsiskyrė prokurorų požiūris į ieškovui skirtiną kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnyje nustatytus kardomųjų priemonių tikslus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aukštesniojo prokuroro priimtų procesinių sprendimų motyvus.

2. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš Generalinės prokuratūros, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal šias įstatymo nuostatas asignavimų žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginti valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra taip pat pateikė prisidėjimą prie trečiojo asmens GP ONKTD prokuroro J. L. kasacinio skundo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašė netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Prokuroro priimtas nutarimas dėl kardomosios priemonės taikymo buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimu BPK 64 straipsnio nustatyta tvarka, apskundus prokuroro veiksmus, o ne dėl to, kad kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ar atsirado pagrindas ją pakeisti griežtesne ar švelnesne. Aukštesniojo prokuroro priimto 2006 m. balandžio 21 d. nutarimo turinys nepalieka jokių abejonių, kad kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įtaigoje – ieškovui buvo taikyta neteisėtai. Aukštesniojo prokuroro priimtame 2006 m. balandžio 21 d. nutarime konstatuota, kad ieškovui skirtina kitokį tikslą užtikrinanti kardomoji priemonė. Vien žodžio,,neteisėtas“ nepavartojimas negalėjo būti pagrindas teismui traktuoti atsakovo veiksmus kaip teisėtus.

2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad teismas žalos atlyginimą nutarė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės.

k o n s t a t u o j a :

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Teismai nustatė, kad GP ONKTD prokuroro 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu, paskyrus ieškovui kardomąją priemonę baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00051-05 – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje: tris kartus per savaitę nuo 18 iki 19 val., ieškovas ir dar trys jo šeimos asmenys negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą ir apmokėtą kelionę į užsienį. Ieškovas prašė teismą priteisti jam Lietuvos valstybės padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Šioje civilinėje byloje ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad, ieškovo manymu, jam buvo neteisėtai pritaikyta procesinės prievartos priemonė ir dėl to jis patyrė turtinės bei neturtinės žalos. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl procesinių veiksmų.

Nagrinėdamas šios kategorijos bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, byla Nr. 3K-3-169/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, byla Nr. 3K-3-388/2007). Remiantis šia teismų praktika konstatuotina, kad tuo atveju, kai panaikinamas prokuroro nutarimas skirti kardomąją priemonę, nutarimo panaikinimas savaime nereiškia, kad ši priemonė paskirta neteisėtai. Įstatymo nuostata, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtu procesinės prievartos priemonės pritaikymu, reiškia, kad žala atlyginama tada, kai yra konstatuojamos visos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismai konstatavo, kad GP ONKTD prokuroras dar 2006 m. balandžio 10 d. priimdamas nutarimą įpareigoti įtariamąjį J. K. periodiškai registruotis policijos įstaigoje, žinojo, jog ieškovas turėjo įsigijęs sau ir savo šeimos nariams keturis bilietus į iš anksto suplanuotą ir apmokėtą kelionę lėktuvu iš Lietuvos į užsienį ir atgal į Lietuvą. Generalinėje prokuratūroje 2006 m. balandžio 10 d. buvo gautas įtariamojo J. K. prašymas atidėti kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje vykdymą. Šis prašymas 2006 m. balandžio 11 d. GP ONKTD prokuroro nutarimu buvo atmestas motyvuojant tuo, kad 2006 m. balandžio 11-14 d. bylą tiriantis prokuroras yra suplanavęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir būtent dėl šių veiksmų atlikimo netenkino įtariamojo J. K. prašymo. Šiame prokuroro nutarime nėra motyvų, kad išvykęs į užsienį įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Esant tokiai situacijai įtariamasis J. K. pakeitė išvykimo į užsienį datą į 2006 m. balandžio 15 d., t. y. tą dieną, kai GP ONKTD prokuroras savo nustatytu laikotarpiu jau bus atlikęs numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Įtariamasis J. K. nauju 2006 m. balandžio 11 d. prašymu prašė atidėti kardomosios priemonės įvykdymą ir leisti jam išvykti į užsienį. Prokuroras 2006 m. balandžio 14 d. nutarimu šio prašymo netenkino, tačiau savo sprendimo negrindė tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 2 straipsnyje įtvirtinta asmens judėjimo laisvė. Ši laisvė negali būti apribota labiau, negu būtina pasiekti atitinkamą tikslą. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, žinant apie įtariamojo ketinimą išvykti, reiškia, kad apribojama jo judėjimo laisvė. GP ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. balandžio 21 d. nutarime, kuriuo buvo panaikintas GP ONKTD prokuroro 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas įtariamajam J. K. skirti kardomąją priemonę, konstatuota, kad įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nėra tinkamas BPK 119 straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės tikslams pasiekti.

Teismas, nagrinėjantis bylą civilinio proceso tvarka, nėra ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl jis nesprendžia BPK nustatyta tvarka paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Spręsdamas klausimus dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio prasme, civilinėje byloje teismas turi vadovautis CPK II dalies XIII skyriaus, t. y. normomis, reglamentuojančiomis procesą pirmosios instancijos teisme. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimais konstatuoti faktai, skirtingai nuo teismo sprendimu ar nuosprendžiu konstatuotų faktų, pagal CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktus nėra prejudiciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis, priimta byloje R. M. v. AB Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybė, G. S., J. P., A. K., M. Ž.-Z., A. A. J., D. P., J. P., notarė D. L., tretieji asmenys V. B., A. B., bylos Nr. 3K–3–64/2007). Taigi pagal nustatytą įstatyminį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, spręsdamas CK 6.272 straipsnyje nustatytus žalos atlyginimo klausimus, kai reikalavimas atlyginti žalą pareikštas dėl ikiteisminio tyrimo prokuroro neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės, savo išvadas teismas grindžia bet kokiais faktiniais duomenimis, kuriais remdamasis konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokiomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Taigi remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovui padaryta žala nepagrįstu teisėtu jo judėjimo laisvės apribojimu, todėl pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūno kaltės, privalo atlyginti žalą. Turtinės žalos buvimas ir jos dydis yra įrodytas. Neturtinės žalos dydis yra realus. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl paliktinas galioti šios instancijos teismo nutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant kad turtinės ir neturtinės žalos žalos atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui J. K. priteista iš Lietuvos valstybės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys