Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K–3–595/2007

Procesinio sprendimo kategorija 128.2 (S)

2007 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja V. M. ir A. S. (A. S.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), pusseserė. Pareiškėja nurodė, kad šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai siekiant atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po M. V. mirties, priimti. Pareiškėja, kaip mirusiosios M. V. pusseserė, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą, turi teisę paveldėti turtą. Pareiškėja teigė apie pusseserės mirtį sužinojusi ne iš karto, o tai sužinojusi kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau neturėjo giminystę su mirusiąja patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja teigė, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjos ir M. V. giminystės ryšį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti fakto tikslingumo ir tokio fakto juridinės reikšmės. Teismas nustatė, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo V. M. ir A. S. pagal M. V. 1998 m. rugsėjo 15 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą testamentą. 1999 m. gruodžio 9 d. notaro išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, jo pagrindu V. M. ir A. S. įregistravo savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

Teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių duomenų, kurių pagrindu pareiškėja turėtų teisę pretenduoti į mirusios M. V. palikimą, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas jai jokių padarinių nesukurs. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kasacijos pagrindas yra materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teismai netinkamai taikė ir aiškino juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą ir paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, išreiškę tikimybę, kad pareiškėja gali būti M. V. pusseserė, t. y. M. V. turto paveldėtoja pagal įstatymą, netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos.

2. Teismo tvarka nustačius giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgis realią teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis). Pareiškėja pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą – pirmiau nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą, vėliau ginčyti testamentą CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Šis pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas neprieštarauja įstatymui, todėl tuo pagrindu, kad pareiškėja šioje byloje neginčija testamento, teismai bylą nutraukė nepagrįstai. Kasacinis teismas turėtų išspręsti teisės problemą, ar pareiškėja privalo vienoje byloje kelti kelis reikalavimus, nors tarpusavyje ir nesusijusius. Šio klausimo sprendimas reikšmingas viešajam interesui. Nuo to, kaip kasacinis teismas išaiškins teisės klausimą šioje civilinėje byloje, priklausys kitų panašių reikalavimų kėlimas kitose bylose. Pareiškėjos pasirinktas teisų gynimo būdas reikšmingas ir finansiškai: teismui atmetus prašymą nustatyti giminystės santykių juridinį faktą, pareiškėjos siekis ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą vienoje byloje taps beprasmis, o finansinės išlaidos už tokį reikalavimą nebus kompensuotos.

k o n s t a t u o j a :

Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punkto norma, kurioje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme.

Pareiškėjos prašymas yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pagal šią įstatymo normą, spręsdamas, ar byla nagrinėtina teisme, teismas gali taikyti ir CPK 293 straipsnio 1 punkto normą, jeigu tam yra pagrindas. Teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytus reikalavimus.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjų A. A. L. M., V. R. J. ir R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-459/2006).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), pusseserė. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti fakto tikslingumo ir tokio fakto juridinės reikšmės. Teismas nustatė, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo V. M. ir A. S. pagal M. V. 1998 m. rugsėjo 15 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą testamentą. Šiems asmenims 1999 m. gruodžio 9 d. notaro išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, jo pagrindu V. M. ir A. S. įregistravo savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Su tokių faktinių bylos aplinkybių konstatavimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Šių faktinių bylos aplinkybių neginčija ir pareiškėja.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pagal šioje įstatymo normoje esančias sąlygas pareiškėjos pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas neatitinka įstatymo, nes pareiškėja šioje byloje neginčija V. M. ir A. S. teisių į palikimą. Iš pareiškimo turinio, teismo posėdžio protokolų, apeliacinio ir kasacinio skundų argumentų darytina išvada, kad ieškovė siekia paveldėti palikėjos M. V. turtą. Vertindami pareiškėjos teisinį interesą, teismai teisingai konstatavo, kad neginčydama suinteresuotų asmenų testamentu ir jo pagrindu išduotais paveldėjimo teisės liudijimais įgytos nuosavybės teisės į palikėjos M. V. turtą, giminystės nustatymo faktas nesukurs pareiškėjai turtinių teisių. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nutraukė bylą, todėl pareiškėjos kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas