Dėl žemės nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisų į žemę atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-60/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.4.1; 116.1 (S)

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lankava“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. M. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Alytaus miesto savivaldybei, UAB „Lankava“ dėl žemės nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisų į žemę atkūrimo; tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Alytaus filialas, AB SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, kuri patenka į valstybės įmonei išnuomotą žemės sklypą.

1992 m. ieškovas Č. M., jo motina B. M. ir sesuo J. Z. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises natūra į J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę Alytuje. Į dalį žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos, liko neatkurtos nuosavybės teisės B. M. į 0,2166 ha žemės. 2001 m. B. M. mirė, visą jai priklausantį turtą testamentu palikdama ieškovui. 2007 m. ieškovas kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas atkurti nuosavybės teises natūra į laisvą (neužstatytą) valstybinę žemę buvusio savininko J. M. valdose. 2007 m. spalio 4 d. Alytaus miesto savivaldybė patvirtino ieškovui natūra grąžintino natūra suformuoto 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis, juos perdavė Alytaus apskrities viršininko administracijai klausimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsti. Alytaus apskrities viršininko administracija klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesprendė. Žemės sklypas, į kurį ieškovas prašo atkurti nuosavybės teises, patenka į 0,5837 ha valstybinės žemės sklypą, kuris 1994 m. valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams buvo išnuomotas UAB „Alytaus agrochemija“. 2006 m. šiame sklype esančius statinius įsigijo atsakovas UAB „Lankava“, jam buvo perleista 0,5837 ha valstybinės žemės nuomos teisė.

Ieškovas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybė nustatė, jog atsakovo UAB „Lankava“ nuomojamame žemės sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės ir jog ji atsakovui nereikalinga pastatams eksploatuoti. Alytaus apskrities viršininko administracija, nespręsdama klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas ir ieškovo teises.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N11/94-0130 dalį dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17, nuomos; 2) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M. į 0,2166 ha žemės, esančios Alytuje, Kepyklos g. 17 D, pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtintą suformuoto 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos natūra, išskyrus atvejus, kai žemė užstatyta arba valstybės išperkama. Teismas nustatė, kad ieškovui natūra grąžintinas 0,2166 ha žemės sklypas, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17 D, yra suformuotas, jis nėra užstatytas ar valstybės išperkamas. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog šio žemės sklypo dalis „persidengia“ su atsakovui UAB „Lankava“ išnuomotu žemės sklypu, nėra kliūtis atkurti ieškovui nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius parengia ir patvirtina planus apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, ir pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymi gretutinių sklypų ribas. Teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra naudojimo sąlygų nustatymo ir planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17, D planas ir naudojimo duomenys; žemės sklypo planas buvo pateiktas Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentui ir su juo suderintas. Šis įsakymas nebuvo skųstas ir yra galiojantis. Teismas konstatavo, kad Žemėtvarkos skyrius pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. DV-635 neparengė dokumentų ir neatkūrė ieškovui nuosavybės teisių į 0,2166 ha žemės sklypą, taip buvo pažeisti Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Lankava“ apeliacinius skundus, 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinta, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.) nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta, be kitų šiame straipsnyje išvardytų atvejų, pastatams, statiniams ar įrengimams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad iki 2002 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę turėjo būti priimtas nepriklausomai nuo to, ar yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, todėl, sprendžiant, ar tose teritorijose esantys sklypai yra valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti nustatinėjama, ar pageidaujamas grąžinti natūra išlikęs savininko turėtas žemės sklypo plotas yra laisvas (neužstatytas). Teisėjų kolegija nurodė, kad žemės sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams. Nepatvirtintas detalusis sklypų, kuriuos asmenys pageidauja susigrąžinti natūra, planas negali būti pagrindas nesiimti veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvusio žemės savininko J. M. 0,5873 ha sklypas 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.11/94-0130 buvo išnuomotas 99 metams UAB „Alytaus agrochemija“. 2006 m. gruodžio 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad šiame žemės sklype esantys UAB „Alytaus agrochemija“ nuosavybės teise valdomi statiniai būtų parduoti. Pagal CK 6.547 straipsnio 3 dalį prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema; šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Atsakovo UAB „Lankava“ 0,5837 ha žemės sklypo nuoma viešame registre įregistruota 2007 m. sausio 18 d., tačiau sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad žemės sklypo ribų plano, kuris atitiktų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintus Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus, nebuvo. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1D-1945(6.24) pranešė Alytaus apskrities viršininko administracijai, kad žemės sklypas, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17 D, nepriskirtas valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinamas natūra buvusiems savininkams (paveldėtojams). Alytaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punktu, 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtino šio žemės sklypo planą ir naudojimo duomenis, kuriuos pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija pažeidė Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytą trijų mėnesių terminą (nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo) sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti Alytaus miesto savivaldybės administracija nustatė, kad 0,0719 ha žemės sklypas atsakovui UAB „Lankava“ eksploatuoti turimus pastatus nereikalingas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas ir pagrįstai pripažino valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo negaliojančia.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Lankava“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą natūra, sandorių negaliojimą ir ilgalaikės nuomos sutarties galiojimą; pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) turiniui bei ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 0,0719 ha žemės sklypas kasatoriui eksploatuoti turimus pastatus yra nereikalingas, netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 punktą, Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punktą, Žemės įstatymo 9 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė iš į ją nuosavybės teises atkurti pageidaujančių piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte buvo nustatyta, kad ne aukciono tvarka nuomojamas sklypas, naudojamas sklype esančių statinių eksploatavimui. Nuomojamo sklypo dydis žemės sklypo plane turi būti pažymėtas tokio dydžio, kuris užtikrintų galimybę naudoti statinius pagal jų paskirtį. Kasatoriaus nuomojamo žemės sklypo planas buvo sudarytas pagal nurodytus Tvarkos reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu sklypo planu suformuoto statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme; žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas; detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 119-v žemės sklypas (unikalus Nr. 1101-0024-008, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17) buvo suformuotas kaip vientisas ir perduotas kasatoriui šiame sklype esantiems jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Šio potvarkio ieškovas neginčijo, jis nepanaikintas ir yra galiojantis. Žemės sklypo nuomos teisė ir jame esantys statiniai įkeisti AB SEB bankui. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimą, ar žemės sklypas reikalingas kasatoriui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, tačiau teismai jų netyrė. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 0,0719 ha žemės sklypas kasatoriui nereikalingas, rėmėsi tik Alytaus miesto savivaldybės administracijos paaiškinimais, tačiau iš esmės netyrė ir nepaneigė kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad 0,0719 ha žemės sklypo dalis yra būtina kasatoriui jam priklausantiems statiniams eksploatuoti ir į ją negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Tai – Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 19 d. raštas Nr. S-(3.1)-813, antstolio 2009 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 127-09-31, nuomos sutartis ir jos priedas – žemės sklypo planas. Teismai nevertino aplinkybės, kad 0,0719 ha žemės sklypo dalis kasatoriui buvo suteikta administraciniu aktu (Alytaus miesto valdybos potvarkiu) jam nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui ir sprendimai dėl jo suteikimo nenuginčyti. Tai reiškia, kad nėra pagrindo panaikinti šio žemės sklypo ar jo dalių nuomos sutarties, kaip pažeidžiančios ieškovo teises į žemės sklypo grąžinimą natūra, nes ši žemė yra valstybės išperkama. Teismai neatsižvelgė į tai, kad visas kasatoriui išnuomotas žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, todėl, kol nepanaikinti šie sprendimai, sklypo dalijimas negalimas. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. DV-635, kuriuo padalytas kasatoriaus nuomojamas žemės sklypas, priimtas pažeidžiant imperatyviuosius žemės sklypo dalijimo reikalavimus, todėl yra niekinis ir negali sukelti teisinių padarinių. Dėl to nepagrįsti teismų sprendimai įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtintą suformuoto 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis.

2. Dėl CK 1.78 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymuose nustatytais jų negaliojimo pagrindais. Valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo teismai pripažino negaliojančia, nenurodydami nė vienos konkrečios teisės normos, kuriai ji prieštarauja, bei neišdėstė jokių motyvų, kuriais vadovaudamiesi sprendė, kad nuomos sutarties dalis pažeidžia ieškovo teises, taip pažeidė CPK 263, 270, 331 straipsnius. Teismai neatsižvelgė į valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus bei jų tikslus. Kasatoriaus teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą grindžiama realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nuomojamo žemės sklypo dydis nustatytas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, sklypo planas patvirtintas administraciniu aktu, pažymėtas kadastro žemėlapyje, įregistruotas viešame registre. Byloje nenustatyta, kad formuojant žemės sklypą buvo nukrypta nuo esminės sklypo suformavimo sąlygos – faktinio jo naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms. Teismai nevertino, ar, pripažinus negaliojančia nuomos sutarties dalį ir pakeitus žemės sklypo ribas, nebus pažeistos kasatoriaus įstatyminės teisės į naudojamą žemės sklypo dalį. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamos bylos esmė buvo nustatyti, kodėl ieškovo teisės yra prioritetinės, palyginti su kasatoriaus įstatyminėmis teisėmis nuomoti žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad kasatoriaus nuomojamas 0,5837 ha žemės sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kasatoriaus nuomojamas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 1994 m. spalio 3 d.), nuomos sutartis ir jos priedas (sklypo planas) 1994 m. rugsėjo 30 d. įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Teismai privalėjo įvertinti Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis apie ginčo žemės sklypą ir suteikti šiam oficialiajam rašytiniam įrodymui aukštesnę įrodomąją galią, to nepadarę, pažeidė CPK 185, 197 straipsnius.

3. Dėl CK 1.78 straipsnio 4 dalies, 4.165 straipsnio 3 dalies, 6.494 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nebūdamas sandorio šalimi, asmuo turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei tas sandoris pažeidžia jo teises. Ieškovas nėra ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, todėl jis privalėjo įrodyti, kad šis sandoris pažeidžia jo teises. Kasatoriaus nuomone, ieškovas neįrodė ir teismai nenustatė, kad ieškovas turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamo asmens. Ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą patvirtina tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs Žemės nuomos įstatymas ir dabar galiojantys CK 6.499, 6.559 straipsniai, Žemės įstatymo normos nedraudžia atkurti nuosavybės teises į išnuomotus žemės sklypus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog žemė yra išnuomota, nėra įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos. CK 4.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu išnuomotas nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatyti įsipareigojimai. Pasikeitus žemės nuomotojui, t. y. atkūrus ieškovui nuosavybės teises natūra, nuomos sutartis lieka galioti (CK 6.494, 6.559 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias įstatymų normas ir žemės nuomos santykius nepagrįstai sutapatino su nuosavybės teisės santykiais.

4. Dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, netinkamo taikymo. Reikalavimas atkurti nuosavybės teises gali būti nagrinėjamas teisme tik po to, kai asmuo pasinaudojo privaloma ikiteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Valstybės įgaliota institucija – Alytaus apskrities viršininko administracija – nebuvo priėmusi sprendimo, kuriuo būtų tenkinusi ar atsisakiusi tenkinti ieškovo motinos prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodant atsisakymo argumentus. Skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki Nacionalinės žemės tarnybos (iki 2010 m. liepos 1 d. apskrities viršininko) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ieškovo inicijuojamas klausimas nebuvo nagrinėtas. Tik pasinaudojęs privaloma neteismine nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nagrinėjimo tvarka ir esant priimtam kompetentingos institucijos sprendimui nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, ieškovas galėjo tokį sprendimą kvestionuoti teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą. Kasatoriaus apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl privalomos šio ginčo ikiteisminės spendimo tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė ir jų neanalizavo, taip pažeidė CPK 331 straipsnį.

Prisidėjimuose prie kasacinio skundo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovas Č. M. ir atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad ginčo sklypas nepriskirtas valstybės išperkamai žemei, tai patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 19 d. raštas Nr. SD-1945(6.24). Vadovaudamasis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu patvirtintos Tvarkos 106 punktu, Alytaus miesto savivaldybės direktorius 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV 635 patvirtino ieškovui grąžintino 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis. Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai esamiems statiniams eksploatuoti prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Nei kasatorius, nei atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo žemės priskyrimą valstybės išperkamai ir neprašė teismo panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. DV 635. Ta aplinkybė, kad žemės sklypas išnuomotas kasatoriui, negali būti pagal įstatymą priežastimi priskirti jį valstybės išperkamai žemei. Alytaus miesto savivaldybė nustatė, kad kasatoriaus naudojamame žemės sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės ir kad ji nereikalinga kasatoriaus statiniams eksploatuoti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, priimdama 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, pripažino, kad asmenų teisės į nacionalizuotą ar kitaip suvisuomenintą Lietuvos piliečių turtą turi būti atkuriamos. Tęsdamas šias valstybės intencijas Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. liepos 1 d. priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio preambulėje įvirtinta prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra nekilnojamąjį turtą prieš kitus šio turto kompensavimo būdus teikianti nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) neįtvirtina absoliučios restitucijos. Nuosavybės teisės atkuriamos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ribojimus, kurie iš esmės yra nulemti tos aplinkybės, kad per ilgą laiką, praėjusį nuo turto nusavinimo iki nuosavybės teisių į jį atkūrimą numatančio įstatymo įsigaliojimo, jau susiklostė tam tikri žemėnaudos santykiai, įsikišimas į kuriuos nebūtų pateisinamas, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokie ribojimai pretendentui kompensuojami garantuojant teisingą atlyginimą įstatyme numatytais būdais. Vienas iš nuosavybės teisių atkūrimą natūra ribojančių atvejų (sąlygų) nurodytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jame nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Šiems dokumentams taip pat prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų sklypų planai (įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei kitų įstatyme nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų laikymasis užtikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatytomis procedūromis, kurių privalo laikytis nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos. Kaip buvo laikomasi šiame Vyriausybės nutarime nustatytų procedūrų, privalėjo tirti bylą nagrinėję teismai, nes tik taip galima konstatuoti, ar buvo pažeistos ieškovo teisės, kurios iš atsakovių - Alytaus miesto savivaldybės ar Alytaus apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) veiksmai (ar neveikimas) buvo ieškovo teisių pažeidimo priežastis, taip pat ir tai, ar, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, gali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Vyriausybės nutarimo 106 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėjami inter alia ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Laikydamasis šios tvarkos savivaldybės administracijos direktorius visų pirma turi nustatyti, ar žemė, į kurią nuosavybės teisę atkurti natūra pretenduoja pilietis, nėra užstatyta.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB,,Rotušės a. 9a“, B. Z., UAB,,Aljana“, B. A., G. Kašėtos individuali įmonė,,Autogika“, UAB,,Dzūtra“ v. A. G., Alytaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-431/2006). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-431/2006, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis ir kurioje taip pat buvo spręstas klausimas dėl žemės užstatymo asfaltuota aikštele, pagal savo ratio decidendi yra skirtinga nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje nebuvo nustatyta, kad asfaltuota aikštelė priklauso nuosavybės teise ieškovams, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad asfaltuota aikštelė priklauso nuosavybės teise kasatoriui.

Pažymėtina, kad nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti administraciniu aktu. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje vertinant kasatoriaus nurodytą aplinkybę – kad ginčo sklypas užstatytas UAB „Lankava“ priklausančia asfaltuota aikštele, nėra teisiškai reikšminga, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr.DV-635, kuriuo patvirtintas 2166 kv. m žemės sklypo Alytuje, Kepyklos g. 17D, į kurį įtraukta ir 0,0719 ha ginčo žemės dalis, planas nėra panaikintas. Ši faktinė aplinkybė nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad 0,0719 ha ginčo sklype yra kasatoriaus naudojama asfaltuota aikštelė (antstolio Sauliaus Virbicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; T. 2, b. l. 92 ir kt.), priklausanti jam nuosavybės teise (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro; T. 1, b. l. 58; pirkimo-pardavimo sutartis; T. 2, b. l. 72-78, kt.). Šių duomenų įvertinimas yra reikšmingas nustatant, ar 0,0719 ha ginčo sklypas užstatytas (naudojamas kasatoriui priklausančiai kiemo aikštelei) ir todėl valstybės išperkamas (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netyrė šių įrodymų ir nevertino jų reikšmės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui, dėl jų nepasisakė procesiniame sprendime, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 331 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas apeliacinės instancijos nutarčiai panaikinti. Aplinkybė, ar žemė, į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę natūra, yra laisva (neužstatyta) yra fakto klausimas, kuris reikšmingas sprendžiant ieškovo reikalavimą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodytų teisės normų pažeidimų kasacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl nutartis dėl šios dalies naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Dėl nuomos sutarties negaliojimo

Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dalį dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17, dalies nuomos. Tenkindamas šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas nurodė tik tiek, kad 2007 m. birželio 18 d. nuomos sutarties terminas pasibaigė, tačiau Alytaus apskrities viršininko administracija nepriėmė įsakymo dėl šios sutarties išregistravimo ir neatkūrė nuosavybės teisės savininkams. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą dėl šios dalies argumentavo tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija nustatė, jog 0,0719 ha žemės sklypas UAB „Lankava“ eksploatuoti turimus pastatus yra nereikalingas, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, buvo pagrindas pripažinti negaliojančia nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad tokio apeliacinės instancijos teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir motyvuotu. Pripažįstant negaliojančiu sandorį teismo sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei šių aplinkybių teisiniai kvalifikacijai reikšminga teisės norma (teisinis sandorio negaliojimo pagrindas) (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Skundžiama teismo nutartis neatitinka nurodytų proceso teisės normų reikalavimų. Faktinių aplinkybių nustatymas yra apeliacinės instancijos kompetencija, todėl nutartis ir dalyje dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Dėl asmens teisės kreiptis į teismą, kai nėra priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

Kasatorius teigia, kad reikalavimas atkurti nuosavybės teises gali būti nagrinėjamas teisme tik po to, kai asmuo pasinaudojo privaloma ikiteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Valstybės įgaliota institucija – Alytaus apskrities viršininko administracija – nebuvo priėmusi sprendimo, kuriuo būtų tenkinusi ar atsisakiusi tenkinti ieškovo motinos prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodant atsisakymo argumentus. Dėl šios priežasties, kasatoriaus teigimu, nebuvo teismine tvarka skųstino institucijos sprendimo.

Su tokiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Asmens teisė kreiptis į teismą įvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese gali būti pažeidžiamos tiek institucijų veiksmais, tiek ir neveikimu (vilkinimu), todėl aplinkybė, kad nėra priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neužkerta kelio asmeniui ginti savo teises siekiant pašalinti pažeidimą – sprendimo priėmimo vilkinimą.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasatoriumi, kad kreipiantis į teismą nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį (ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. 2008 m. liepos 3 d. galiojusi redakcija), kuriuo remiasi kasatorius, ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos dėl apskrities viršininko neveikimo (vilkinimo) nenustatyta. Kasatorius taip pat nenurodo konkretaus šios normos pažeidimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ikiteisminės ginčų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų nagrinėjimo tvarkos nepasisako. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje kelia ir nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia klausimą, tai – išimtinai teismo kompetencija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. vasario 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 106,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Juozas Šerkšnas