Dėl avanso ir baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-69/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui A. G. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs baudos (netesybų) pagal preliminariąją sutartį, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, mokėjimo klausimas.

Ieškovas M. D. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. G. 20 000 Lt avanso, 20 000 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 25 d. jis su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui avansu dalį turto 640 000 Lt kainos – 20 000 Lt. Atsakovas pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d. įvesti dujas iki sklypo ribos. Atsakovui savo įsipareigojimų iki 2009 m. kovo 12 d. neįvykdžius, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutarties iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta. Taigi prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), todėl atsakovas privalo grąžinti 20 000 Lt avansą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, pastarasis pagal preliminariosios sutarties 4 punktą privalo sumokėti ieškovui 20 000 Lt baudą (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį – priteisė ieškovui iš atsakovo 20 000 Lt avanso, 20 000 Lt baudos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustatė priverstinę hipoteką.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad jis įvykdė visas prievoles pagal preliminariąją sutartį: 2009 m. vasario 24 d. sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujojo sistemos vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartį Nr. 26-09; 2009 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 apmokėjo prisijungimo mokesčio dalį – 12 805 Lt. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta dėl ieškovo kaltės, nes 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. kovo 30 d. ieškovas neatvyko pas notarę sudaryti sandorio. Aplinkybę, kad ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, patvirtina tai, jog jis neturėjo banko sprendimo dėl paskolos suteikimo. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, tai atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą (20 000 Lt bauda) (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.193 straipsnis). Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 20 000 Lt avansą, kuris įskaitytinas kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas sumokėti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. galutiniu sprendimu 2009 m. birželio 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nusprendė, kad atsakovas neįvykdė preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės iki 2009 m. kovo 12 d. įvesti dujas iki sklypo ribos. Atsakovas sutartį su AB „Lietuvos dujos“ sudarė 2009 m. vasario 24 d. AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 2 d. pastatyti skirstymo sistemą iki sklypo ribos, o 2009 m. balandžio 28 d. antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2009 m. balandžio 28 d. žemės sklype dujų įvedimo požymių nėra. Teismas nelaikė ieškovo neatvykimo pas notarą vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, nes atsakovas tuo metu dar nebuvo įvykdęs preliminariosios sutarties sąlygos, būtinos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismas taip pat pažymėjo, kad preliminariosios sutarties pakeitimai gali būti tik rašytiniai (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), todėl žodinis šalių susitarimas dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo laikytinas nesudarytu. Preliminariojoje sutartyje šalys nesiejo atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą su ieškovo kredito gavimu. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo mokumą. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas gavo atsakovo vienašališką pareiškimą dėl ieškovo sumokėto avanso įskaitymo į netesybas, įskaitymas šiuo atveju neįvyko (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovo negalima laikyti sąžininga, apdairia ir rūpestinga šalimi (CK 6.163 straipsnis), nes jis, tik 2009 m. vasario 24 d. sudarydamas sutartį su AB „Lietuvos dujos“, galėjo numanyti, jog iki 2009 m. kovo 12 d. dujos nebus įvestos. Taigi, esant visoms sutartinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas privalo ieškovui sumokėti sutartines netesybas – 20 000 Lt baudą ir, pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, grąžinti ieškovui be pagrindo gautus pinigus – 20 000 Lt avansą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 27 d. nutartimi nusprendė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo dalis, pagal kurias iš atsakovo priteista 20 000 Lt baudos, ir ieškinio dalį dėl 20 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo priteisti 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nustatyta, kad hipoteka užtikrinama suma yra 43 575 Lt, nurodant, jog 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti nuo 20 000 Lt sumos, o hipoteka užtikrinama suma yra 21 787,50 Lt.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2009 m. sausio 25 d. preliminariąja sutartimi susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2009 m. kovo 12 d.; šis terminas galėjo būti laikomas pratęstu tik tuo atveju, jei sutarties šalys dėl to taip pat būtų susitarusios (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, įrodinėdamas, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti šalių susitarimu buvo pratęstas nesilaikant įstatyme nustatytos preliminariajai sutarčiai sudaryti (pakeisti) rašytinės formos (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), nepateikė CK 1.93 straipsnio 6 dalyje išvardytų tai patvirtinančių įrodymų. Taigi prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kasacinio teismo praktika, tyrė ir vertino abiejų šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose, nepaisant to, kuri iš šalių pirmoji pradėjo elgtis nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nes iki pagrindinės sutarties pasirašymo termino, t. y. iki 2009 m. kovo 12 d., neįvykdė savo įsipareigojimo įvesti dujas. Remdamasis 2009 m. birželio 8 d. antstolės D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad ieškovas informavo atsakovą, jog turto kaina turi būti 40 000 Lt mažesnė nei sutarta preliminariojoje sutartyje, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ikisutartiniuose santykiuose ieškovas taip pat elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes ieškovas pageidavo įsigyti turtą už mažesnę nei preliminariojoje sutartyje nurodyta kainą. Esant abiejų šalių kaltei ir preliminariojoje sutartyje nustatytam kiekvienai šaliai, dėl kurios kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis, vienodam netesybų dydžiui – 20 000 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nė viena iš šalių neįrodinėjo, jog patyrė nenumatytų išlaidų (nuostolių) ikisutartiniuose santykiuose, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais abi šalys viena kitos atžvilgiu turi būti atleistos nuo vienodo dydžio sutartinių netesybų - 20 000 Lt baudos – mokėjimo (CK 6.258–6.259 straipsniai). Tokiu atveju atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 20 000 Lt avansą, nes išnyko įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas įgijo iš ieškovo pinigus (CK 6.237 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CPK 263, 331 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo motyvai yra prieštaringi, nevienareikšmiškai vertinti byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatavo, kad šalių ikisutartiniai santykiai pagal preliminariąją sutartį baigėsi 2009 m. kovo 12 d. nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vertindamas, dėl kieno kaltės neįvykdyta preliminarioji sutartis, nepagrįstai vertino šalių veiksmus ir po 2009 m. kovo 12 d., jau pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Ieškovo veiksmai – 2009 m. kovo 30 d. pasiūlymas parduoti turtą už mažesnę kainą nei buvo nurodyta preliminariojoje sutartyje – negalėjo būti teismo vertinami, kaip lėmę iki sutarto termino pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Ieškovo nuomone, esant esminiam proceso pažeidimui laikytina, kad buvo pažeista teisė į tinkamą procesą, t. y. pažeistos imperatyviosios teisės normos, kurių laikymasis atitinka viešąjį interesą.

2. Dėl CPK 176, 185 straipsnių taikymo. Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo šalių preliminarioji sutartis neįgyvendinta dėl abiejų šalių kaltės, netinkamai vertino ieškovo 2009 m. kovo 30 d. pasiūlymą atsakovui įsigyti turtą už mažesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti tik šalių elgesį iki 2009 m. kovo 12 d., nes tik iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo šalių atlikti veiksmai galėjo turtėti įtakos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymui. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos pagal įstatymą nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006). Po 2009 m. kovo 12 d. pagal įstatymą išnykus prievolei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo 2009 m. kovo 30 d. pranešimas mobiliojo telefono žinute, kad jis sutiktų turtą įsigyti už mažesnę kainą, objektyviai negalėjo lemti kasatoriaus nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, nes preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi. Taigi apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo nagrinėjo ieškovo 2009 m. kovo 30 d. pranešimą ir nepagrįstai laikė tai ieškovo nesąžiningumą patvirtinančiu įrodymu. Ieškovo nuomone, šalių veiksmai po 2009 m. kovo 12 d. neturi teisinės reikšmės ir, nagrinėjant bylą, neturėjo būti vertinami, nes šie veiksmai laikytini naujais ikisutartiniais santykiais - derybomis dėl turto pirkimo-pardavimo.

3. Dėl CK 6.256 straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutartinės atsakomybės atsakovui, t. y. nepriteisė netesybų. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki 2009 m. kovo 12 d. nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iki nustatyto termino neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimto įsipareigojimo - neįvedė dujų (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šalys susitarė dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis – 20 000 Lt bauda (preliminariosios sutarties 4 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netaikydamas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties iki nustatyto termino nesudarymo kaltai šaliai civilinės atsakomybės, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.256 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino kiekvienos šalies elgesį sudarant, vykdant ir pasibaigus preliminariajai sutarčiai, remdamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bendromis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų 2009 m. sausio 25 d. preliminarioji sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant šią sutartį buvo vadovautasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, t. y. sutarties sąlygos buvo aiškintos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir priėmė skundžiamą nutartį pažeisdamas CPK 263, 331 straipsnių nuostatas.

2. Dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006, nustatytos aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas atliko nemažai veiksmų tam, jog pagrindinis sandoris būtų sudarytas (2009 m. sausio 30 d. įregistravo VĮ Registrų centre savo nuosavybę į parduodamą objektą, 2009 m. kovo 2 d. notrų biure užsakė ir apmokėjo už pažymas sandoriams sudaryti, o pasibaigus jų galiojimui užsakė naujas, 2009 m. vasario 24 d. sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujojo sistemos vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartį, 2009 m. vasario 25 d. apmokėjo prijungimo mokestį, informavo apie tai ieškovą), o ieškovas, priešingai, vengė atlikti savo sutartinius veiksmus (neatvyko 2009 m. kovo 2 d. į notarų biurą, informavo atsakovą, kad turto kaina turi būti mažesnė). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs abiejų šalių kaltę, pagristai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010, kurioje konstatuota, kad, net nustačius, jog ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį vykdant preliminariąją sutartį. Tai atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Albonita“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007. Apeliacinės instancijos sprendimas dėl sutartinės atsakomybės taikymo ikisutartiniuose santykiuose atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktiems išaiškinimams dėl netesybų, kurie reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinti bei civilinei atsakomybei už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes vertino tinkamai, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, kontroliuodamas, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį – kai to reikalauja viešasis interesas). Šioje byloje kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta nepriteisti ieškovui (kasatoriui) netesybų, nustatytų preliminariojoje sutartyje, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl konkrečios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo, nes nutarties dalis dėl 20 000 Lt avanso priteisimo ieškovui iš atsakovo kasacine tvarka neskundžiama.

Dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. sausio 25 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo privesti dujas iki sklypo ribos, pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą. Iki 2009 m. kovo 12 d. dujos iki žemės sklypo ribos nebuvo privestos; nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2009 m. kovo 12 d. nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – iki 2009 m. kovo 12 d. neprivedus dujų iki sklypo ribos, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt baudą (netesybas).

Pagal byloje esančius duomenis, 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties 4 punkte nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės neįvyksta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, moka kitai šaliai 20 000 Lt baudą. Taigi, tokiu atveju, kai ieškovas reiškia reikalavimą dėl netesybų iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jo nesąžiningų veiksmų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo atsakovo kaltę dėl pagal 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes iki 2009 m. kovo 12 d., t. y. sutartyje nustatytos datos, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo privesti dujas iki sklypo ribos. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negali būti konstatuoti tik vienos šalies, būtent – atsakovo, kaltė dėl prievolės neįvykdymo ir jo nesąžiningi veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad sąlyga dėl dujų įvedimo į 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį buvo įrašyta ieškovo iniciatyva, nes norimame įsigyti iš atsakovo žemės sklype nebuvo dujotiekio įvado, o ieškovas nepageidavo įsigyti atsakovo žemės sklypo su gyvenamuoju namu be dujų įvado. Taigi atsakovas įsipareigojo privesti dujas iki sklypo ribos. Šis atsakovo įsipareigojimas į sutartį papildomai įrašytas ranka, sutarties pabaigoje, nenurodant konkrečios datos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši sąlyga nustatyta nekonkrečiai, šalys galėjo nevienodai suprasti jos vykdymo terminus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-40/2011; kt.). Dėl to esant neaiškiai 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties sąlygai tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti nustatinėjami atsižvelgiant į nurodytus aspektus aiškinant šalių sudarytą sutartį.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas vykdė pagal 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį prisiimtus įsipareigojimus: 2009 m. vasario 24 d. dar galiojant preliminariajai sutarčiai sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie dujų AB „Lietuvos dujos“ sistemos sutartį, 2009 m. vasario 25 d. sumokėjo prijungimo įmoką, dujotiekio įvadas privestas iki žemės sklypo po 2009 m. kovo 12 d. Taigi atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį, bet ne iki 2009 m. kovo 12 d., kaip nustatyta 2009 m. sausio 25 d. preliminariojoje sutartyje. Tačiau remiantis preliminariosios sutarties tekstu nėra galima kategoriška išvada, kad šalys sutarė, jog dujų įvadas bus privestas būtent iki nurodytos datos. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimo privesti dujas iki sklypo ribos vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo specialaus subjekto AB „Lietuvos dujos“. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio ir naujų vartotojų prijungimą, 2-4 dalis įrengti ar plėtoti perdavimo, skirstymo sistemas operatoriaus licencijoje nurodytoje teritorijoje turi teisę tik licencijos turėtojas (pagal įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tai juridiniai asmenys, siekiantys verstis atitinkama veikla, dėl to privalantys gauti tokios veiklos licenciją); naujas perdavimo ar skirstymo sistemas naujoje dujofikuojamoje teritorijoje turi teisę įrengti juridiniai asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu; perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles. Taigi akivaizdu, kad atsakovo prisiimto įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo trečiojo asmens, kuris nėra sutartiniuose santykiuose su 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties šalimis, t. y. AB „Lietuvos dujos“, ir ši aplinkybė negalėjo būti nesuprantama ieškovui sudarant 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį, nes naujų vartotojų prijungimas prie dujų sistemų yra specifinė teisės aktais reglamentuota veikla, kurią vykdo atitinkami įstatyme nustatyti subjektai. Dėl nurodytų priežasčių negalima išvada, kad dėl 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo iki 2009 m. kovo 12 d. yra kaltas tik atsakovas, konstatuojant jo nesąžiningus veiksmus nesudarius su ieškovu pagrindinės sutarties, dėl ko atsakovas turėtų sumokėti ieškovui sutartyje nustatytas netesybas, nes, minėta, sąlyga dėl dujų įvedimo sutartyje šalių nustatyta nekonkrečiai, nenurodant datos, be to, šios sąlygos įvykdymas priklausė nuo specialaus subjekto veiksmų, ir tai tiek atsakovui, tiek ieškovui buvo žinoma. Dėl to abiem 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties šalims tenka atsakomybė už sutarties neįvykdymą nustatytu terminu, ir kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepriteisti ieškovui iš atsakovo netesybų pagal šią sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,55 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą, todėl teisėjų kolegija tenkina šį atsakovo prašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus M. D. atsakovui A. G. 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš kasatoriaus M. D. valstybei 24,55 Lt (dvidešimt keturis Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė