Dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-64/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.6; 14.4.3

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB,,Radiolinija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį atsakovui UAB,,Radiolinija“ dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. N. 2009 m. gegužės 21 d. pareiškė ieškinį, nurodydamas, kad atleidęs jį iš darbo darbdavys su juo neatsiskaitė, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB,,Radiolinija“ 13 080,53 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 32 854,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 354,19 Lt metinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui 2009 m. birželio 15 d. sumokėjus ieškovo reikalaujamą nesumokėto darbo užmokesčio sumą, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 946,98 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 70 164 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių galimybę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą po to, kai priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimą, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui: 12 946,98 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; 354,19 Lt metinių palūkanų; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 277,11 Lt; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12 946,98 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl ieškovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos, tačiau atsakovo pateiktuose dokumentuose ir skaičiavimuose nurodytas ieškovo darbo užmokestis neatitinka darbo sutartyje sulygtos sumos. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu jo paskutinę darbo dieną - 2008 m. lapkričio 21 d., tačiau už darbo laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. nesumokėjo 12 946,98 Lt darbo užmokesčio įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas jam priklausančio darbo užmokesčio atsiimti neatvyko, nors apie tai buvo informuotas kelis kartus, pažymėjęs, kad pranešimai ieškovui siųsti nutraukus darbo sutartį, kai darbdavys jau privalėjo būti atsiskaitęs su darbuotoju. Teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl ne visiško atsiskaitymo, todėl priteisė iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad su darbuotoju visiškai atsiskaityti kliudė tai, kad darbuotojas neperdavė jam atliktų ir nebaigtų techninių projektų, nes atsiskaitymas su darbuotoju atleidžiant jį iš darbo negali būti siejamas su darbų perdavimu. Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais ir į jo sąskaitą banke, todėl kolegija sprendė, kad darbdaviui nebuvo kliūčių visiškai atsiskaityti su ieškovu pervedant darbo užmokestį į jo sąskaitą banke. Atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliacinės instancijos teismas ieškiniu reikalaujamų sumų tikslinimo nelaikė patikslintu ieškiniu ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nors pagal CPK 414 straipsnio 3 dalį turėjo teisę, pareikšto ieškinio reikalavimų neviršijo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskutiniame bylos nagrinėjimo posėdyje priėmė CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantį naują ieškinį, prie kurio nepridėti įrodymai, pagrindžiantys naujus reikalavimus. Šiuo ieškiniu pakeistas iki tol byloje nagrinėto ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas, nepagrįstai atmetęs atsakovo prašymą ieškinio nepriimti arba suteikti CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimybę pasirengti bylos nagrinėjimui pagal naujus reikalavimus, pažeidė atsakovo teisę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, suformuotos praktikos. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

Teismai nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, konstatavus, jog darbdavys pasibaigus darbo teisiniams santykiams uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, jis privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) numato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.

CPK 141 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Toks ribojimas laiko atžvilgiu nėra absoliutus. Įstatymų leidžiamas ir vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Bet kuri iš pirmiau nurodytų sąlygų atskirai paimta yra pakankama, kad ieškovas galėtų keisti ieškinio pagrindą arba dalyką po civilinės bylos iškėlimo. Aptartu dispozityviosios teisės ribojimu ir ribojimo išimtimis siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.

CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasirengti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas padidino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už ilgesnį laikotarpį nei buvo nurodęs ieškinio pareiškime (pradinis reikalavimas –2008 m. rugpjūčio mėn.–lapkričio 24 d., patikslintas – 2008 m. gegužės mėn.–lapkričio 24 d.), ieškinio dalyką padidindamas nuo 13 080,53 Lt iki 26 027,33 Lt.

Byla išnagrinėta tame pačiame teismo posėdyje, kuriame pateikti pakeistieji reikalavimai. Vertinant, ar pagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, be kita ko, būtina atsižvelgti į nagrinėjamo ginčo pobūdį, t. y. į tai, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių ir kad šios kategorijos byloms nustatyti tam tikri proceso ypatumai. Iš tokių ypatumų pažymėtini trumpesni pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimo terminai (CPK 413 straipsnio 1, 3 dalys), priemonių ieškinio trūkumams šalinti taikymas tik tokiais atvejais, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis), teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (CPK 417, 418 straipsniai). Pastarosios įstatyminės nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta arba priimti sprendimą dėl nepareikštų, tačiau su ieškinio pagrindu ir dalyku susijusių reikalavimų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju padidintiems reikalavimams pagrįsti nebuvo teikti nauji įrodymai, o tik atlikti skaičiavimai jau esančių byloje įrodymų pagrindu, kurie atsakovui buvo žinomi. Atsakovo darbo užmokesčio skola ieškovui, susidariusi iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, fiksuota paties atsakovo išduotame pažymėjime (b. l. 33); tokios skolos egzistavimą atsakovas pripažįsta ir kasaciniame skunde; bylos nagrinėjimo metu šalys, taip pat atsakovo atstovas, pasisakė dėl skolos (neišmokėto darbo užmokesčio) dydžio; atsakovo atstovas atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, jokių naujų argumentų ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą neišmokėto darbo užmokesčio dydį atsakovas nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nors tokių galimybių turėjo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į darbo ginčų nagrinėjimo specifiką, ypač į proceso koncentruotumo reikalavimą, taip pat pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikius CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, atsakovo teisė pasirengti bylos nagrinėjimui, teikti atsikirtimus ir įrodymus iš esmės nebuvo apribota, bylos atidėjimas nebūtų lėmęs kitokio teismo sprendimo priėmimo.

Dėl DK 141 straipsnio taikymo praktikos

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdaviui uždelsus atsiskaityti nesant darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas pastarąją normą kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitinka teisės normos tikslus, nėra neprotingai didelis ir yra adekvati sankcija darbdaviui. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

Būtent tokia situacija, kai neišmokėta darbo užmokesčio dalis mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, buvo konstatuota ir kasatoriaus precedentine nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008. Teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Nors kasatorius nurodo, kad ieškovui atsakovas atleidimo dieną liko skolingas 4652,85 Lt, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną buvo neišmokėta 26 027,33 Lt (dalis skolos –13 080,53 Lt sumokėta iškėlus bylą teisme). Ši suma yra daug didesnė už ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, taigi nagrinėjama ir pirmiau nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-82/2008 skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovui neišmokėta suma kelis kartus viršija jo vieno mėnesio darbo užmokestį, nėra pagrindo konstatuoti neproporcingumą tarp DK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos. Kitokių pagrindų ir aplinkybių, galinčių reikšti sankcijos neadekvatumą padarytam pažeidimui, kasaciniame skunde nenurodoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 34,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Radiolinija“ (įm. kodas 224345590) valstybei 34,20 Lt (trisdešimt keturis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys