Dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito unijos vadovų - valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininko - neteisėtais veiksmais padarytos žalos kredito unijai atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-269-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02257-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Golanis“, uždarajai akcinei bendrovei „Robinta“, A. P. B., dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito unijos vadovų – valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininko – neteisėtais veiksmais padarytos žalos kredito unijai atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 714 405,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė (toliau – ir Nacionalinės kredito unija) nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Golanis“ 2012 m. rugsėjo 1 d. pasirašė paskolos sutartį, kuria Nacionalinės kredito unijos narei UAB „Golanis“ buvo suteikta 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) paskola, skirta nekilnojamajam turtui įsigyti. Ieškovė ir UAB „Golanis“ 2012 m. rugsėjo 4 d. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria UAB „Golanis“ įkeitė ieškovės naudai įsigytą nekilnojamąjį turtą. UAB „Golanis“ nevykdė ginčo paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutraukė su UAB „Golanis“ sudarytą paskolos sutartį.

Atsakovė A. B., ieškovės paskolų komiteto pirmininkė, 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu pritarusi ginčo paskolos suteikimui, ir atsakovai A. Ž., A. V. ir Ž. P., ieškovės valdybos nariai, balsuodami už paskolos suteikimą 2012 m. rugpjūčio 30 d. valdybos posėdyje, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, taip pat paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo, veikė aiškiai aplaidžiai bei buvo nelojalūs ieškovei, priėmė sprendimą tenkinti UAB „Golanis“ prašymą išduoti paskolą, akivaizdžiai viršydami protingą komercinę riziką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 714 405,50 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad Nacionalinės kredito unijos paskolų komitetas, kurio pirmininkė atsakovė A. B., 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu pritarė UAB „Golanis“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymui dėl paskolos suteikimo šiomis sąlygomis: paskolos suma – 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur), paskolos terminas – 7,5 metų, metinės palūkanos – 6,5 proc., visą paskolos laikotarpį mokama fiksuota 1500 Lt (434,43 Eur) įmoka bei priskaičiuotos palūkanos pagal nustatytą grafiką, paskolos dalį, apie 3 877 670 Lt (1 123 050,86 Eur), grąžinant termino pabaigoje. Paskola užtikrinama hipoteka. Paskola išmokama tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „Sinota“. Įkeičiamas nekilnojamasis turtas – 0,8800 ha žemės sklypas ir 2634,23 kv. m fermos pastatas.

Nacionalinės kredito unijos valdyba 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. P-1072 11 punktu nutarė patenkinti UAB „Golanis“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti bei išduoti paskolą sąlygomis, kurios yra nurodytos paskolų komiteto 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniame sprendime. Valdybos posėdyje visi trys valdybos nariai atsakovai A. Ž., Ž. P. ir A. V. balsavo „už“. Nacionalinės kredito unijos valdyba 2012 m. rugsėjo 5 d. protokolinio sprendimo Nr. P-1077 7 punktu nutarė patenkinti UAB „Golanis“ prašymą dėl dalies paskolos išmokėjimo grynaisiais ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Sinota“ išmokėti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) grynaisiais.

Teismas nustatė, kad Nacionalinė kredito unija ir UAB „Golanis“ 2012 m. rugsėjo 1 d. pasirašė paskolos sutartį, kuria UAB „Golanis“ buvo suteikta 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) dydžio paskola su 6,5 proc. metinėmis palūkanomis, išmokant tiesiogiai UAB „Sinota“. Šalys sulygo, kad paskola yra suteikiama iki 2020 m. kovo 1 d. Paskolai nustatytas lengvatinis mokėjimų grafikas, t. y. visą paskolos laikotarpį mokėtina tik 1500 Lt (434,43 Eur) fiksuota suma ir palūkanos, o termino pabaigoje sumokama likusi paskolos dalis (apie 3 877 670 Lt, arba 1 123 050,86 Eur). Paskola buvo užtikrinta įkeičiant Nacionalinei kredito unijai už paskolą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Nacionalinė kredito unija ir UAB „Golanis“ 2012 m. rugsėjo 4 d. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria UAB „Golanis“ įkeitė kreditorės Nacionalinės kredito unijos naudai įsigytą nekilnojamąjį turtą. UAB „Golanis“ ir UAB „Sinota“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja UAB „Sinota“ pardavė, o pirkėja UAB „Golanis“ už 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) įsigijo turtą.

Teismas nustatė, kad UAB „Golanis“ nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Nacionalinė kredito unija nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutraukė su UAB „Golanis“ sudarytą paskolos sutartį. Skolos iš skolininkės UAB „Golanis“ išsiieškoti Nacionalinei kredito unijai nepavyko.

Teismas nustatė, kad sprendimų dėl paskolos išdavimo laikotarpiu atsakovai A. Ž., Ž. P. ir A. V. buvo Nacionalinės kredito unijos valdybos nariai, o atsakovė A. B. – paskolų komiteto pirmininkė. Ieškovė atsakovų civilinę atsakomybę už žalą kildina iš jų, kaip juridinio asmens valdymo organų, priimto sprendimo suteikti Nacionalinės kredito unijos asocijuotai narei UAB „Golanis“ 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) dydžio paskolą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys, paskolų komiteto pirmininkas, tokiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs paskolos UAB „Golanis“ suteikimui. Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 punkte įtvirtinta, kad prieš suteikdami paskolą kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę ir kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. Jei pateikiama konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kredito unija gali vadovautis joje nustatyta verte, jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nustato, kad nustatyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę. Taigi šios nuostatos įpareigoja tiek paskolų komitetą, tiek valdybą ne tik turėti dokumentą, kuris būtų neatskiriama paskolos išdavimo sąlyga, bet ir patikrinti jame esančius duomenis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. liepos 31 d. UAB „Robinta“ atliktoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 855/109-12 nurodyta, jog bendra žemės sklypo ir fermos rinkos vertė yra 7 145 000 Lt (2 069 335,03 Eur). Tuo atveju, jei atsakovai būtų veikę lojaliai, rūpestingai, t. y. būtų atidžiai vertinę skolininkės UAB „Golanis“ pateiktus dokumentus, tai būtų atkreipę dėmesį į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3200 Lt (926,78 Eur), o fermos vidutinė rinkos vertė yra 44 900 Lt (13 003,94 Eur) (bendra turto vertė – 48 100 Lt, arba 13 930,72 Eur). Šis vertinimas atliktas 2012 m. liepos 2 d., o ataskaita parengta 2012 m. liepos 31 d.

Teismas konstatavo, kad panaši turto vertinimo data ir itin skirtinga turto vertė turėjo būti aplinkybė, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą atidžiau išstudijuoti turto vertinimo metodus, atskleidžiančius vertinimo esmę. Jei atsakovai būtų įvertinę Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tai būtų leidę išvengti nepagrįstos rizikos, išduodant paskolą. Ir nors atsakovai įrodinėja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, o Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.5 punktas sieja turto vertės nustatymą su turto vertinimo ataskaita, tai neatleido jų nuo pareigos visapusiškai įvertinti turto padėtį rinkoje. Teismo nuomone, atsakovų nelojalumas būtų paneigtas, jei jie būtų pateikę įrodymus, kad prieš priimdami sprendimą suteikti paskolą įvykdė visas pareigas, numatytas Taisyklių 3.5 punkte, t. y. būtų įvertinę: 1) turto vertinimo ataskaitoje Nr. 855/109-12 nurodytus duomenis ir 2) padėtį rinkoje.

Teismas nurodė, kad atsakovų pareigų atlikimas ir lojalumas turi būti vertinamas pagal tai, ar atsakovai kritiškai įvertino ataskaitos Nr. 855/109-12 duomenis būtent ne paskolos gavėjo, o paskolos davėjo naudai, kaip tai yra įprasta šioje verslo srityje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai rėmėsi vieninteliu argumentu, kad ataskaita atitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtą veiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), pasireiškiančią netinkamu dokumentų, būtinų paskolai išduoti, įvertinimu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovai tinkamai neįvertino paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo. Nacionalinės kredito unijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. P-1072 11 punktas patvirtina, kad paskolos užtikrinimas buvo siejamas su nekilnojamojo turto, kuris turės būti įkeistas unijos naudai, kaina. Teismas pažymėjo, kad ataskaitoje Nr. 855/109-12 nurodytas investicinio turto vertinimas, atliktas pardavėjos UAB „Sinota“ užsakymu. Remiantis tokiu vertinimu, net ir neturint specialių žinių, negalima spręsti, ar įkeičiamo turto vertės pakanka paskolai užtikrinti. Tai reiškia, kad jei atsakovai būtų išanalizavę paskolai gauti pateiktus dokumentus, jie būtų atkreipę dėmesį į šią aplinkybę.

Ataskaitos Nr. 855/109-12 duomenimis, taikant lyginamosios vertės metodą, žemės sklypo vertė – 428 000 Lt (123 957,38 Eur), o pastato – 1 121 400 Lt (324 779,89 Eur). Tačiau turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Taigi tiek paskolų komitetas, tiek valdyba negalėjo spręsti, ar įkeičiamo vertė pakankama paskolai užtikrinti, ir tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 punkto pažeidimą (įpareigojimas kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai įvertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę).

Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, jog 2012 m. liepos 2 d. nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3200 Lt (926,78 Eur), o fermos vidutinė rinkos vertė yra 44 900 Lt (13 003,94 Eur) (bendra turto vertė – 48 100 Lt, arba 13 930,72 Eur), įrodo, kad įkeičiamo turto ir paskolos santykis nesiekė 55 proc., ir įrodo atsakovų veiksmų neteisėtumą. Atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią aplinkybę (pvz., atliktą turto įvertinimą, kuris pagrįstų turto vertę įkeitimo tikslu ginčo laikotarpiu).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Rizikos ribojančios priežiūros departamento 2012 m. lapkričio 16 d. tikslinio inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad per tikrinimo laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. paskolų komitetas ir valdyba netinkamai vykdė pareigas, nes balsuodami nenurodo motyvų, tinkamai nevertino sandorių rizikos.

Teismas sprendė, kad paskolų komitetas ir valdyba paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę – žemės sklypo ir fermos įkeitimą – turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstą, o paskolą – kaip rizikingą. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos ribų viršijimą. Šiuo atveju atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus (CK 2.87 straipsnis), o tai reiškia, kad neteisėti atsakovų veiksmai yra įrodyti ir jie yra pakankami civilinei atsakomybei kilti.

Teismas sprendė, kad atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas konstatavo, jog paskolos suteikimas UAB „Golanis“ viršijo įprastą ūkinę riziką ir pažeidė įstatymo imperatyvus, o esant turto vertinimo ataskaitoje duomenims, kad ji nėra skirta įkeičiamam turtui įvertinti, atsakovams ir be papildomo tyrimo bei specialaus išsilavinimo turėjo būti akivaizdžiai aišku, kad jie neturi būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovų elgesys, svarstant paskolos suteikimo klausimą, rodo jų didelį nerūpestingumą. Byloje nustatyta, kad sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d., kai UAB „Golanis“ prašymas dėl dalies pajaus įsigijimo (479 800 Lt) pateiktas 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Golanis“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašyme dėl įstojimo į uniją pasižadėjo sumokėti 200 Lt už pajų. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio nuostata, kad nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma.

Teismas atmetė argumentą, kad UAB „Golanis“ stojant į kredito uniją sumokėtas 480 000 Lt (139 017,61 Eur) pajus turi būti atimtas iš reikalaujamos priteisti sumos, nes jis negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą. Teismas priteisė iš atsakovų solidariai 1 714 405,50 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovų priimto nepagrįsto sprendimo suteikti paskolą, atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 528 231,03 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys, paskolų komiteto pirmininkas nebūtų pritaręs paskolos suteikimui UAB „Golanis“ remdamasis gauta turto vertinimo ataskaita. Kolegija nurodė, kad UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje buvo atliktas investicinio turto vertinimas, kuris apskritai nėra laikytinas rinkos vertės nustatymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai, priimdami sprendimą išduoti paskolą, turėjo teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje buvo apskaičiuota ne įkeičiamo turto rinkos vertė, o būsimo (investicinio) turto vertė, kokia galėtų būti atlikus investicijas į ginčo turtą ir pritaikius jas sandėliavimo veiklai. Kolegija sprendė, jog ir ne specialistui turėjo būti aišku, kad UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje kalbama ne apie turto rinkos vertės nustatymą.

Kolegija pažymėjo, kad prie vertinimo ataskaitos buvo pridėtas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodytos įkeičiamo žemės sklypo ir fermos vidutinės rinkos vertės, nustatytos iš esmės tuo pačiu metu, kaip ir parengta pati ataskaita (2012 m. liepos mėnesį). Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį ieškovė, turto vertinimo ataskaitoje (7 145 000 Lt) ir Nekilnojamojo turto registro nurodoma (48 100 Lt, arba 13 930,72 Eur) turto vertė skiriasi beveik 149 kartus. Taigi atsakovams, net ir neturint specialių žinių, vien minėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu turėjo kilti bent jau rimtų abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytos įkeičiamo turto vertės. Atsakovai neįrodinėjo, kad jie tokias abejones iškėlė ir bandė jas kaip nors pašalinti. Kolegija nurodė, kad net ir sutinkant su atsakovų argumentu, jog paprastai individualaus vertinimo metu nustatyta turto rinkos vertė yra tikslesnė nei masinio vertinimo būdu nustatoma ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma vertė, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie nežymų turto verčių skirtumą, o apie esminį, į kurį rūpestingas asmuo negalėtų neatkreipti dėmesio.

UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje yra paminėta ir lyginamosios vertės metodu apskaičiuota turto rinkos vertė – 1 549 400 Lt (448 737,26 Eur), t. y. šiuo metodu nustatyta ji ir ataskaitoje yra daugiau nei du kartus mažesnė nei paskolos suma. Nors šiuo metodu turto vertintojas ataskaitoje nurodė nesivadovaująs, nei paskolų komitete, nei valdyboje nebuvo aiškinamasi nesivadovavimo tokia verte pagrįstumas, be išlygų buvo priimta už šią vertę beveik penkis kartus didesnė turto vertė. Pažymėtina, kad buvo vertinamas palyginti nedidelio ploto (0,88 ha) žemės sklypas ir senos statybos (1962 m.) ferma, kas, protingai (ir be specialių žinių) vertinant, leido pagrįstai įtarti, jog toks turtas negali būti vertas 7 145 000 Lt (2 069 335,03 Eur).

Tai, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovai (nė vienas iš jų) net nebandė aiškintis, kodėl egzistuoja toks esminis skirtumas tarp turto verčių, rodo jų itin aplaidų požiūrį į einamas pareigas. Kolegija, atsižvelgdama į aptartas paskolos išdavimo aplinkybes, sprendė, kad sprendimas išduoti paskolą priimtas akivaizdžiai aplaidžiai – nesurinkus pakankamai informacijos apie įkeičiamo turto vertę, o turimą informaciją nerūpestingai įvertinus.

Dėl žalos dydžio kolegija sprendė, kad už prievolės neįvykdymą laiku apskaičiuoti 177 354,47 Eur delspinigiai yra pernelyg nutolę nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl negali būti priteisiami kaip nesusiję priežastiniu ryšiu su jais. Kolegija taip pat sprendė, kad ieškovė savo patirtus nuostolius galėjo sumažinti, perimdama antrosiose varžytynėse neparduotą turtą už 8820 Eur, todėl ieškovės patirtą žalą sumažino 8820 Eur.

Kolegija nesutiko su atsakovų argumentais, jog priteistinas žalos dydis turėjo būti mažinamas trečiojo asmens UAB „Golanis“ sumokėto pajaus dydžiu (480 000 Lt, arba 139 017,61 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai priteisė iš atsakovų atlyginti žalą, kurios ieškovė faktiškai nebuvo ir nėra patyrusi. Teismai nustatė, kad UAB „Golanis“, prieš gaudama paskolą pagal paskolos sutartį, išsipirko ieškovės pajų, kurio suma – 480 000 Lt (139 017,61 Eur). Nurodyta suma nebuvo grąžinta UAB „Golanis“ ir tebėra ieškovės dispozicijoje. Tai, kad už pajų sumokėta pinigų suma neturi būti UAB „Golanis“ grąžinama, patvirtina Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 47 straipsnio 3 dalis. Taigi suma, sumokėta už pajų, pagal Kredito unijų įstatymo nuostatas lieka ieškovei tol, kol kreditas bus grąžintas. Teismai, neįskaitydami ieškovės gautos naudos (UAB „Golanis“ pajaus) į nuostolius, pažeidė CK 6.249 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152-686/2015">3K-3-152-686/2015</a>).

Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-916/2015">3K-3-220-916/2015</a>). Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmų negalima vertinti kaip akivaizdžiai peržengiančių ūkinės komercinės rizikos protingumą ar aiškiai aplaidžių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju, be fiduciarinių pareigų, atsakovai pažeidė ir Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 punkto reikalavimus, kad prieš suteikdami paskolą kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę bei kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. Jei pateikiama konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kredito unija gali vadovautis joje nustatyta verte, jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nustato, kad nustatyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę. UAB „Robinta“ 2012 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaita, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Atsakovai, priimdami sprendimą, jos teisingumu neturėjo pagrindo abejoti. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys leidžia atlikti investicinį turto vertinimą. UAB „Golanis“ atitiko visus reikalavimus paskolai gauti bei pateikė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus, tarp jų siūlomo įkeisti turto vertinimo ataskaitą (ne konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažymą, o vertinimo ataskaitą), taip pat verslo planą, pagrindžiantį, kam bus naudojamos paskolos lėšos ir kaip bus užtikrinamas jos grąžinimas, įsigijo 139 017,61 Eur ieškovės pajų. Be to, paskolos gavėjas savo prievolių įvykdymui užtikrinti pasiūlė įkeisti už paskolos lėšas įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (t. y. žemės sklypą ir fermą), kurio rinkos vertė (7 145 000 Lt, arba 2 069 335,03 Eur), apskaičiuota profesionalaus turto vertintojo, vos ne dvigubai viršijo prašomą suteikti 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) paskolą. Visos šios aplinkybės, vertinamos tuo metu, kai atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad skolininkė UAB „Golanis“ savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdys, tikrai nesudarė pagrindo įtarti, kad atsakovų sprendimas akivaizdžiai peržengia ūkinės komercinės rizikos protingumą ar yra aiškiai aplaidus. Pažymėtina, kad ieškovės veikla – paskolų teikimas – susijusi su tam tikra rizika, kuri yra valdoma teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. paskolas išduoti vadovaujantis įstatymų bei įmonės vidaus teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, skolininkė pateikė visus reikiamus dokumentus, kurie yra būtini pagal ieškovės vidaus dokumentus, todėl atsakovų sprendimas nėra akivaizdžiai peržengiantis ūkinės komercinės rizikos protingumą ar aiškiai aplaidus. Jeigu kiekvieną kartą išduodami paskolą atsakovai, kaip valdybos nariai, abejotų kiekvienu pateiktu dokumentu, netgi tuo, kurį teikia savo srities specialistas, turintis specialių tam tikros srities žinių, ir reikalautų, kad jis būtų patikrinamas kitų asmenų, tai finansų įstaigos darbas būtų neracionalus, neefektyvus bei neekonomiškas.

UAB „Robinta“ turto vertinimo 2012 m. liepos 31 d. ataskaita atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotus kriterijus, kuriems esant tam tikras įrodymas pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>; 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC02ODcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98-687/2017">3K-3-98-687/2017</a>), todėl teismai privalėjo šį įrodymą pripažinti oficialiu rašytiniu įrodymu. Ataskaita yra išduota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nurodyto subjekto – atitinkamai atestuoto, kvalifikuoto ir pripažinto turto vertintojo. Byloje nebuvo nustatyta, kad minėtas asmuo, išduodamas nurodytą įrodymą, viršijo savo kompetenciją. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad minėtas dokumentas neatitiktų formos ar turinio reikalavimų. Minėtame dokumente išdėstyta informacija buvo pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms (konkretaus turto vertei, kuri buvo nustatoma minėta ataskaita) nustatyti. Teismai, abejodami UAB „Robinta“ turto vertinimo 2012 m. liepos 31 d. ataskaita, privalėjo siūlyti ieškovei paskirti byloje ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnis).

Trečiasis asmuo A. P. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

UAB,,Golanis“ negalėjo 2012 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 855/109-12 panaudoti paskolai, kurios grąžinimą užtikrino hipoteka, gauti, nes turto vertinimo užsakovas buvo UAB,,Sinota“. Šios ataskaitos 35 punkte nurodyta, jog ataskaitoje pateikta informacija konfidenciali, kopijuoti ar pasinaudoti tretiesiems asmenims galima tik su vertintojo ir ataskaitos užsakovo leidimu. Iš ataskaitos Nr. 855/109-12 turinio akivaizdu, kad buvo vertintas investicinis, o ne nekilnojamasis turtas, skirtas įkeitimui, atsižvelgiant į užsakovo užduotį. Sudarant investicinio turto vertinimo ataskaitą, nustatoma būsimo (investicinio) turto vertė, kokia galėtų būti atlikus investicijas į ginčo turtą, ir tai nėra laikoma rinkos vertės nustatymu. Taigi tokia ataskaita negalima vadovautis nustatant įkeičiamo turto rinkos vertę

Civilinės atsakomybės atsakovams taikymui neturi reikšmės aplinkybė, ar ataskaita gali būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, nes šia ataskaita atsakovai negalėjo vadovautis siekdami nustatyti įkeičiamo turto rinkos vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kredito unijos valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininko civilinės atsakomybės taikymo atlyginti kredito unijai padarytą žalą

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas atsirado pagal bankrutavusios kredito unijos bankroto administratorės ieškinį kredito unijos vadovams dėl unijos 2012 m. rugsėjo 1 d. suteiktos paskolos lėšų suma padarytos žalos atlyginimo kredito unijai ir dėl jos nemokumo – unijos kreditoriams. Žalos atlyginimo reikalavimui taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos, nustatančios kredito unijos atsakingų asmenų atsakomybę už atliktus veiksmus.

Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė. Pagal Kredito unijų įstatymo 21 straipsnį kredito unijoje turi būti suformuoti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (1 dalis); kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita (3 dalis). Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas (Kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

Kredito unijų įstatymo 30 straipsnyje išvardyti kredito unijos vadovai, kuriems priskirti ir valdybos nariai bei paskolų komiteto pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, kad jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomas ne tik kredito unijos įstatų 9 straipsnio 3.3 punkte įtvirtintas draudimas balsuoti, bet ir fiduciarinės pareigos, išdėstytos CK 2.87 straipsnyje, – pareiga vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 37 punktas).

Valdybos, kaip kredito unijos valdymo organo, nariai turi laikytis fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams ir kt. (1–6 dalys).

Kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja paskolų komiteto veiksmus – jis nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Valdybos funkcijos nustatytos Kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, apima sprendimų priėmimą dėl neviršijančių 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo paskolų suteikimo.

Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad juridinio asmens organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2013">3K-3-234/2013</a>). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (kredito unija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2018">e3K-3-86-969/2018</a>, 67 punktas). Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-248/2016">3K-3-64-248/2016</a>, 22 punktas).

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi kredito unijos paskirtis – tenkinti visų unijos narių poreikius. Dėl to veikdami ir priimdami sprendimus kredito unijos valdymo organų nariai turi vengti savo asmeninių interesų prieštaravimo bendriems unijos narių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2018">e3K-3-86-969/2018</a>, 71 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos atveju tam, kad būtų galima taikyti kredito unijos kaip juridinio asmens valdymo organo valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkei, prilyginamai kredito unijos vadovui, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jų veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl kredito unijos valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės neteisėtų veiksmų priimant sprendimą išduoti paskolą

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-699/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-699/2013">3K-3-699/2013</a>). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2018">e3K-3-86-969/2018</a>, 84 punktas).

Pagal Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas pagal Kredito unijų įstatymą (21, 28 straipsniai, 32 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnis) ir ieškovės vidaus tvarką nustatančius teisės aktus (Nacionalinės kredito unijos įstatų 5.1, 5.4, 5.45, 5.66 punktai) yra privalomi kredito unijos organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo.

Nacionalinės kredito unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III dalies („Paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygos“) 1.2 punkte nurodyta, kad sprendimus suteikti paskolą priima kredito unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Taisyklių IV dalies („Paskolos išdavimo procedūra“) 2.2 punkte nurodyta, kad paraiška gauti paskolą perduodama paskolų komitetui, kuris, be kita ko, įvertina skolininko turtinę padėtį ir atlieka finansinį vertinimą pagal unijos patvirtintą Skolininko būklės vertinimo tvarką; pagal 2.3 punktą paskolų komitetas, atlikęs paskolos paraiškos nagrinėjimą, siūlo valdybai arba patenkinti prašymą suteikti paskolą, arba atidėti prašymo nagrinėjimą, arba nepatenkinti prašymo. Taisyklių 2.5 punktas nustato, kad sprendimus dėl verslo paskolų gali priimti tik unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui; teikiant verslo paskolas valdyba ir paskolų komitetas taip pat privalo įvertinti verslo plano ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nevisiškai. Taisyklių 3.1 punkte („Paskolos svarstymas ir sprendimo priėmimas“) nustatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai.

Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 punktas nurodė: „Prieš suteikdama paskolą, kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę bei kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. Jei pateikiama konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kredito unija gali vadovautis joje nustatyta verte, jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nustato, kad nustatyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę“.

Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika) (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Šios metodikos ginčui aktualios redakcijos V skyriaus, reglamentuojančio vertinimą įkeitimo tikslais, 17 punkte nurodyta, kad vertinimas įkeitimo tikslu atliekamas, kai to pageidauja užsakovas. Metodikos V skyriaus 19 punkte nurodyta, kad vertinimo įkeitimo tikslu pagrindas – esama turto paskirtis ir panaudojimas. Alternatyvus vertinamo turto panaudojimas gali būti vertinimo pagrindas tik esant šiems galiojantiems dokumentams: projektavimo sąlygų sąvadui, detaliojo plano projektui, patvirtintam detaliajam planui arba statybos leidimui.

Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad Nacionalinės kredito unijos paskolų komitetas 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu, kurį pasirašė komiteto pirmininkė atsakovė A. B., pritarė UAB „Golanis“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymui dėl tikslinės paskolos apyvartinėms lėšoms suteikimo šiomis sąlygomis: paskolos suma – 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur), paskolos terminas – 7,5 metai, metinės palūkanos – 6,5 proc. Paskola užtikrinama hipoteka. Nacionalinės kredito unijos valdyba 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu nutarė išduoti paskolą pirmiau nurodytomis sąlygomis. Valdybos posėdyje visi nariai, t. y. atsakovai A. Ž., A. V. ir Ž. P. balsavo „už“.

Su UAB „Golanis“ 2012 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinė kredito unija sudarė paskolos sutartį. UAB „Golanis“ paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl Nacionalinė kredito unija nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutraukė sudarytą paskolos sutartį. Teismai nustatė, kad paskolintos sumos atsakovas ieškovei negrąžino.

Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad atsakovai veikdami akivaizdžiai aplaidžiai, prieš priimdami verslo sprendimą, neištyrė būtinos informacijos, nors aplinkybės rodė, kad tai padaryti būtina ir nebuvo pagrindo besąlygiškai remtis turto vertinimo ataskaita. Su šia teismų išvada sutiktina.

Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nustatytas nepagrįstai, nes jiems buvo pateikta trečiojo asmens UAB „Robinta“ turto vertintojo A. P. B. parengta ginčo turto vertinimo ataskaita, o ne konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, todėl tikrinti padėtį rinkoje atsakovai pareigos neturėjo. Taip pat atsakovai remiasi 2012 m. liepos 31 d. ataskaitos parengimo metu galiojusios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalimi, kad „turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme“.

Su atsakovų argumentais sutikti nėra pagrindo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje buvo atliktas investicinio turto vertinimas, kuris nėra laikytinas rinkos vertės nustatymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai, priimdami sprendimą išduoti paskolą, turėjo teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą, kuri juos atleistų nuo pareigos tikrinti įkeičiamo turto vertę. Paskolos užtikrinimo pakankamumas buvo siejamas su verte nekilnojamojo turto, kuris turės būti įkeistas ieškovės naudai. Tačiau UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. 855/109-12 nurodytas tik investicinio turto vertinimas, atliktas pardavėjos UAB „Sinota“ užsakymu. Turto vertinimo ataskaitoje buvo apskaičiuota ne įkeičiamo turto rinkos vertė, kurią būtina nustatyti vertinant, ar įkaitas yra pakankamas prievolei užtikrinti, o tik būsimo (investicinio) turto vertė, kokia galėtų būti atlikus investicijas į ginčo turtą ir pritaikius jas sandėliavimo veiklai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog, pirma, nagrinėjamoje byloje turto vertinimo užsakovas yra turto pardavėjas, o ne įkaito gavėjas, ir, antra, turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu, teikia pagrindą daryti išvadai, kad turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip parengta įkeitimo tikslu, nes buvo pažeisti Turto ir verslo vertinimo metodikos V skyriaus 17 ir 19 punktai. Dėl šių priežasčių turto vertinimo ataskaita pagrįstai kvalifikuota kaip konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma ir atsakovai galėjo vadovautis joje nustatyta verte tik jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nuspręstų, kad ataskaitoje nustatyta turto vertė atitinka tikrąją rinkos vertę. Tačiau valdyba neturėjo pagrindo spręsti, kad įkeičiamo turto vertė atitinka investicinio turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, nes atsakovams buvo žinoma iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pridėto prie trečiojo asmens UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitos, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3200 Lt (926,78 Eur), o fermos vidutinė rinkos vertė yra 44 900 Lt (13 003,94 Eur). Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 7 145 000 Lt (2 069 335,03 Eur) ir Nekilnojamojo turto registro nurodoma 48 100 Lt (13 930,72 Eur) turto vertė skiriasi beveik 149 kartus. Pažymėtina, kad UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta ir lyginamosios vertės metodu apskaičiuota turto rinkos vertė – 1 549 400 Lt (448 737,26 Eur), t. y. šiuo metodu nustatyta ji ir ataskaitoje yra daugiau nei du kartus mažesnė nei paskolos suma. Nors šiuo metodu turto vertintojas ataskaitoje nurodė nesivadovaująs, nei paskolų komitete, nei valdyboje nebuvo aiškinamasi nesivadovavimo tokia verte pagrįstumas.

Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad vien aplinkybė, jog atsakovai nesiaiškino, kodėl egzistuoja toks reikšmingas skirtumas tarp turto verčių, rodo jų aplaidų požiūrį į einamas pareigas. Teismai pagrįstai konstatavo Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkto, kuriame įtvirtintas įpareigojimas Kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai įvertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę, pažeidimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog priimdami sprendimą išduoti paskolą unijos valdyba ir paskolų komitetas nesilaikė nurodytų fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų unijos interesus. Nerūpestingumas atliekant pareigas priimant sprendimą suteikti paskolą patvirtina valdybos ir paskolų komiteto didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta unijai ir taip unija patirs žalos. Priėmus aiškiai nepagrįstą sprendimą suteikti paskolą buvo išduota paskola, kurią susigrąžinti unija neteko galimybės, todėl neteisėtas sprendimo išduoti paskolą priėmimas lėmė atsiradusią žalą unijai, taip pasireiškė valdybos ir paskolų komiteto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Atsakovų kasaciniame skunde ginčijama, kad žalos dydį bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamai, nes UAB „Golanis“ įmoka už pajų nebuvo įskaityta į žalos dydį. Iš atsakovų ieškovei kredito unijai solidariai buvo priteista UAB „Golanis“ suteikta ir negrąžinta paskola ir palūkanos, iš viso 1 528 231,03 Eur. Tačiau ieškovei kredito unijai liko UAB „Golanis“ sumokėta 139 017,61 Eur suma už pajų.

Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai byloje nustatė, kad UAB „Golanis“, prieš gaudama paskolą pagal paskolos sutartį iš ieškovės kredito unijos, išsipirko ieškovės pajų, kurio suma 139 017,61 Eur.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286-313/2017">3K-3-286-313/2017</a>, 52 punktas).

Taigi, pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jei nebūtų buvę atsakovų žalingų veiksmų, ieškovė, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmoką už pajų, kurį turėtų teisę susigrąžinti UAB „Golanis“. Todėl nesugrąžinus paskolos ir palūkanų kredito unijos patirta žala (turtiniai praradimai) dėl suteiktos, bet negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis turėtų būti sumažinama pajaus suma.

CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (negrąžinta paskola kartu su palūkanomis), ir nauda (pajaus suma) nukentėjusiam asmeniui (kredito unijai), tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Taisyklę, kad visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas suponuoja teismo pareigą nustatant žalos atlyginimo dydį įskaityti ieškovės gautą naudą į nuostolius nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152-686/2015">3K-3-152-686/2015</a> buvo konstatuota, kad ir esant nustatytai aplinkybei, jog vadovai atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus, galima situacija, kad įskaičius bendrovės gautą naudą, kuri kilo iš neteisėtų veiksmų, žala bendrovei nebus nepadaryta.

Konstatuotina, kad pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikšmingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – ar aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumą tiriant paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino, kad pajaus savybės yra netinkamos, kad jį įvertinti kaip prievolės užtikrinimo priemonę ir spręsti, kad atsakovai neatliko kaltų ir neteisėtų veiksmų. Tačiau vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne UAB „Golanis“ sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei. Sprendžiant dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, nėra pagrįsta neįskaityti už pajų gautos sumos kaip ieškovės gautos naudos, nes iš atsakovų sprendimų kilo ir nauda, ir žala ieškovei.

Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iš sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose. Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gavo dėl žalą sukėlusio įvykio, turi būti įskaityta, nebent tai negali būti suderinama su naudos tikslu. Taigi aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali būti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautą naudą (lot. compensatio lucri cum damno).

Kredito unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis forma, bet į atlygintiną žalą teismo turi būti įskaitoma kredito unijos gauta nauda, t. y. UAB „Golanis“ sumokėtas kredito unijai pajinis įnašas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad UAB „Golanis“ įsigijo pajų turėdama tikslą gauti paskolą. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad nauda ir žala ieškovei kilo iš to paties veiksmo, taigi pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį gauta nauda gali būti įskaitoma į nuostolius, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įskaičiuoti ieškovės gautą naudą į patirtą žalą (negrąžintą paskolą kartu su numatytomis pagal paskolos sutartį gauti palūkanomis; delspinigiai neįtrauktini į dėl atsakovų veiksmų patirtą ieškovės žalą, nes delspinigiai nėra iš anksto ieškovės numatytos gauti pajamos).

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 1 528 231,03 Eur. Tačiau ieškovei liko UAB „Golanis“ sumokėta 480 000 Lt (139 017,61 Eur) suma už pajų. Teismai byloje nustatė, kad UAB „Golanis“, prieš gaudama paskolą pagal paskolos sutartį, išsipirko ieškovės pajų, kurio suma 480 000 Lt (139 017,61 Eur). Nagrinėjamoje byloje, jei nebūtų buvę atsakovų žalingų veiksmų, ieškovė, tikėtina, nebūtų praradusi suteiktos paskolos sumos bei palūkanų, tačiau nebūtų įgijusi nuosavybės teisės į įmoką už pajų.

Nagrinėjamoje byloje nustatant žalos dydį esminę reikšmę turi aplinkybė, ar pinigai UAB „Golanis“ sumokėti už pajų liko ieškovei. Sutiktina su atsakovais, kad teismai nepagrįstai analizavo, ar už pajus sumokėta pinigų suma gali būti prilyginama reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, nes teisiškai nėra reikšminga, kaip kvalifikuojama pinigų suma, sumokėta už pajų, ir kokio teisinio instituto pagrindu ji lieka ieškovei. Kadangi teismų nustatyta, kad UAB „Golanis“ neturi galimybės paskolos grąžinti ir šios aplinkybės bylos šalys neginčijo, už pajų sumokėta suma lieka bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, manytina, kad bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įskaičiuoti ieškovės gautą naudą į žalos dydį.

Todėl yra teisinis pagrindas dėl netinkamo žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškovei priteistą 1 528 231,03 Eur žalos atlyginimą sumažinti iki 1 389 213,42 Eur žalos atlyginimo (1 528 231,03 Eur priteista žala – 139 017,61 Eur pajus) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinami dėl 1 389 213,42 Eur sumos, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies tenkinus atsakovų kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Pagal galutinį bylos rezultatą laikytina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tenkinta 81 proc., o atmesta 19 proc. ieškovės reikalavimų.

Ieškovė Nacionalinė kredito unija patyrė 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.2 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 81 proc., iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 637,88 Eur (787,50 Eur x 81 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 159,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiasis asmuo A. P. B., įtrauktas į bylą atsakovų pusėje, patyrė 579,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Trečiojo asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo įtrauktas į bylą atsakovų pusėje, pirmosios instancijos teisme gynė atsakovų poziciją, kad ieškovės ieškinio reikalavimų atmesta 19 proc., tai trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 110,05 Eur (579,20 Eur x 19 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo 9416 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 81 proc., iš atsakovų, kurie neatleisti nuo žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteistina 7626,96 Eur (9416 Eur x 81 proc.) valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 1906,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Pirmosios instancijos teisme patirta 20,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, valstybei iš ieškovės priteistina 3,93 Eur (20,70 Eur x 19 proc.), o iš atsakovų 16,77 Eur (20,70 Eur x 81 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 4,19 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 1910,93 Eur (1906,74 Eur + 4,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiasis asmuo A. P. B., įtrauktas į bylą atsakovų pusėje, patyrė 579,20 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Trečiojo asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo įtrauktas į bylą atsakovų pusėje, kad ieškovės ieškinio reikalavimų atmesta 19 proc., tai trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 110,05 Eur (579,20 Eur x 19 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 220,10 Eur (110,05 Eur + 110,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Trečiasis asmuo A. P. B., įtrauktas į bylą atsakovų pusėje, patyrė 318,56 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Trečiojo asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus kasaciniame teisme, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 28,67 Eur (318,56 Eur x 9 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei jis nepriteistinas.

Kasaciniame teisme tenkinta 9 proc., atmesta 91 proc. atsakovų kasacinio skundo reikalavimų. Kasaciniame teisme patirta 9,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus kasaciniame teisme, iš atsakovų valstybei priteistina 8,94 Eur (9,82 Eur x 91 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2,23 Eur, o iš ieškovės – 0,88 Eur (9,82 Eur x 9 proc.) šių išlaidų atlyginimo. Valstybei priteistos sumos iš ieškovės ir atsakovų pirmosios instancijos teisme ir kasaciniame teisme viršija teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą 3 Eur minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.

Bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai (j. a. k. 112041454) solidariai iš atsakovų A. B. (duomenys neskelbtini), A. Ž. (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (duomenys neskelbtini) 1 389 213,42 Eur (vieną milijoną tris šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius du šimtus trylika Eur 42 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai (j. a. k. 112041454) iš atsakovų A. B. (duomenys neskelbtini), A. Ž. (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (duomenys neskelbtini) po 159,47 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui A. P. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) 220,10 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. B. (duomenys neskelbtini), A. Ž. (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (duomenys neskelbtini) po 1910,93 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) 3,93 Eur (tris Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuri buvo pakeista 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) reikalavimams užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų A. B. (duomenys neskelbtini), A. Ž. (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastą, nustatant, jog atsakovų bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 1 389 213,42 Eur sumos.“

Priteisti trečiajam asmeniui A. P. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) 28,67 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. B. (duomenys neskelbtini), A. Ž. (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (duomenys neskelbtini) po 2,23 Eur (du Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) 0,88 Eur (88 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė