Civilinė byla Nr. 3K-3-263-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02067-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams G. K. ir G. U. dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo įvykdyta bei vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys – notarės Pranė Jaskovikaitė ir Nemira Šiugždaitė, ir atsakovo G. U. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl skolos ir palūkanų pagal vekselį priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio davėjo prievoles pagal vekselį, kai vekselio gavėjas, gavęs notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nustatytu terminu nepateikia jo vykdyti, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovės G. K. reikalavimas pagal 2006 m. gegužės 22 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 (toliau – 2006 m. gegužės 22 d. vekselis, ginčo vekselis) yra įvykdytas, panaikinti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės Pranės Jaskovikaitės 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-3080 (toliau – ir ginčo vykdomasis įrašas); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 143 361,91 Eur skolą, 43 008,57 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad su atsakovu dirbo AB „Vasaknos“; ieškovas buvo bendrovės smulkusis akcininkas ir vadovas, o atsakovas pagal įgaliojimą valdė savo gyvenimo draugei atsakovei G. K. ir sūnui R. U. priklausančias akcijas. Ieškovas ir atsakovė 2006 m. gegužės 23 d. pasirašė 4200 vnt. paprastųjų vardinių AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta akcijų kaina – 424 200 Lt (122 856,81 Eur). Kadangi atsakovas abejojo, ar ieškovas gaus banko paskolą akcijų kainai sumokėti, tai, anot ieškovo, įkalbėjo jį pasirašyti vekselį, kuris garantuotų ieškovo atsiskaitymą. Ginčo vekselis buvo pasirašytas 2006 m. gegužės 22 d., jo suma – 495 000 Lt (143 361,91 Eur), mokėjimo terminas – 2006 m. gegužės 31 d. Ieškovas nurodo, kad gavo banko „Snoras“ paskolą, 2006 m. birželio 1 d. visiškai atsiskaitė pagal 2006 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl, jo vertinimu, atsiskaitymui užtikrinti išduoto ginčo vekselio galiojimas pasibaigė.
Atsakovas 2015 m. liepos 14 d. pateikė antstolei notarės P. Jaskovikaitės 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 143 935,35 Eur išieškojimo iš ieškovo. Ieškinyje teigiama, kad, pasibaigus ginčo vekseliui, atsakovai neturi jokios reikalavimo teisės į ieškovą – kreditorius neturi teisės tą pačią pinigų sumą išieškoti ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį šio sandorio užtikrinimo funkciją. Dėl to notarės 2007 m. liepos 3 d. išduotas vykdomasis įrašas naikintinas.
Nurodytas vykdomasis įrašas naikintinas ir tuo pagrindu, kad jis išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, per kurį vekselis turi būti pateiktas apmokėti, pranešta apie neapmokėjimą ir kreiptasi į notarą. Iš notarės pateiktų duomenų matyti, kad pranešimas apie vekselio neapmokėjimą ieškovui išsiųstas 2007 m. liepos 2 d., tačiau nėra aiškus nei šio pranešimo turinys, nei jo išsiuntimo aplinkybės. Į notarę buvo kreiptasi 2007 m. liepos 3 d.
Pasak ieškovo, atsakovas taip pat praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą vykdomajam įrašui pateikti vykdyti.
Atsakovo priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė 2007 m. gegužės 3 d. indosamentu ginčo vekselį perleido atsakovui G. U. Ieškovas ginčo vekselyje nustatytu terminu (2006 m. gegužės 31 d.) skolos nesumokėjo, todėl Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė 2007 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 143 361,91 Eur (495 000 Lt) skolos. Šią sumą ir palūkanas atsakovas prašo priteisti iš ieškovo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove G. K. 2006 m. gegužės 23 d. sudarė 4200 vnt. AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2006 m. birželio 13 d. – 4681 vnt. AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o su atsakovo sūnumi R. U. 2006 m. birželio 13 d. sudarė 3482 vnt. AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Už nupirktas akcijas ieškovas sumokėjo banko pavedimu iš gautos paskolos.
Byloje taip pat nustatyta, kad, be ginčo vekselio, ieškovas 2006 m. birželio 13 d. išdavė atsakovui dar du vekselius: 1) paprastąjį vekselį Nr. 2, kuriuo įsipareigojo iki 2007 m. birželio 15 d. sumokėti atsakovui 100 000 Lt (28 962 Eur) (iš jų grąžino 40 000 Lt (11 584,80 Eur), o dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) buvo išduotas vykdomasis įrašas); 2) paprastąjį vekselį Nr. 2, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 100 000 Lt (28 962 Eur) (mokėjimą pagal šį vekselį atliko banko pavedimu). Dėl šių vekselių ginčo byloje nėra.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. U. ieškinį, 2006 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-118-534/2006 pripažino negaliojančia ieškovo ir R. U. 2000 m. liepos 12 d. sudarytą AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Vykstant nurodytai civilinei bylai, jos šalys 2005 m. lapkričio 1 d. sudarė taikos sutarties maketą, kuriame susitarė AB „Vasaknos“ turtą pasidalyti per pusę, parduodamos akcijų paketus viena kitai, prioritetą teikdamos vienai iš šalių. Šis taikos sutarties maketas nebuvo patvirtintas teismo ar notaro, tačiau jis pasirašytas abiejų šalių, todėl teismas jį vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį atitinkamą šalių susitarimą ir jo vykdymą – pagal susitarimą atsakovai 2006 m. gegužės 23 d. ir 2006 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis perleido ieškovui turimas AB „Vasaknos“ akcijas.
Teismas, sutikdamas su atsakovais, konstatavo, kad ginčo vekselis ir kiti šios nutarties 11 punkte nurodyti vekseliai patvirtina šalių susitarimą dėl kompensacijos išmokėjimo už 2000–2006 m. laikotarpį, kai ieškovas, valdydamas AB „Vasaknos“, priiminėjo sprendimus vien savo nuožiūra, o atsakovas buvo neteisėtai nušalintas nuo įmonės valdymo, dėl ko pagal pirmiau nurodytą taikos sutarties maketą atsakovui priklausė atitinkama kompensacija. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad susitarimo dėl kompensacijos nebuvo. Teismo vertinimu, byloje esantys AB „Vasaknos“ akcininkų susirinkimo protokolai, kiti finansiniai dokumentai patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu ieškovo sprendimu nebuvo skirstomas įmonės pelnas, tačiau ji turėjo pakankamai turto, dėl kurio pasidalijimo šalys susitarė 2005 m. lapkričio 1 d. taikos sutartimi.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovą ir atsakovą siejo atskiri prievoliniai teisiniai santykiai – ieškovas išdavė ginčo vekselį atsakovei ne atsiskaitymui pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį užtikrinti, o kitu tikslu, t. y. sukūrus atskirą piniginę prievolę. Kadangi ieškovas prievolės pagal ginčo vekselį neįvykdė, tai šis vekselis negali būti laikomas nebegaliojančiu (įvykdytu).
Teismas nurodė, kad pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba dvi po jos einančias darbo dienas, tačiau nei šiame įstatyme nei Vekselių naudojimo taisyklėse, parvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 (toliau – Taisyklės), nebuvo nustatyta, kokiu būdu vekselis turi būti pateikiamas apmokėti vekselio davėjui, taip pat nebuvo nustatyta tiesioginės pareigos notarui tikrinti, kokiu būdu paprastasis vekselis, mokėtinas nustatytą dieną, buvo pateiktas vekselio davėjui apmokėti. Dėl to teismas sprendė, kad vekselis galėjo būti pateikiamas apmokėti bet kokia forma (raštu, žodžiu). Remiantis ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalimi, aplinkybę, kad nebuvo laikytasi vekselio pateikimo apmokėti terminų, turi įrodyti tas, kas tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju; šios bylos atveju – ieškovas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovui buvo žinoma data, kada turi būti apmokėtas ginčo vekselis, nes jis konkrečią datą (terminą) pats nurodė savo išrašytame ginčo vekselyje.
Teismas pažymėjo, kad atsakovai patvirtino, jog pranešimą apie ginčo vekselio neapmokėjimą išsiuntė 2007 m. liepos 2 d., t. y. praleidę ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturių darbo dienų terminą, tačiau teismas, atkreipęs dėmesį tai, kad ieškovas neneigė vekselio turėtojo išsiųsto pranešimo apie vekselio neapmokėjimą galiojimo (pasisakė tik dėl jo išsiuntimo termino), padarė išvadą, jog ieškovas neneigė ir pripažino, kad vekselis jam buvo pateiktas apmokėti (pagrindas pranešimui apie neapmokėjimą atsirasti bei jį siųsti ir yra vekselio pateikimas apmokėti). Dėl to teismas atmetė argumentus, kad ginčo vekselis apmokėti buvo pateiktas netinkamai ar apskritai nepateiktas.
Teismas, įvertinęs tai, kad mokėjimo terminas pagal ginčo vekselį pasibaigė 2006 m. gegužės 31 d., pranešimas apie ginčo vekselio neapmokėjimą išsiųstas 2007 m. liepos 2 d., į notarą kreiptasi 2007 m. liepos 3 d., remdamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MjUtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-525-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-525-916/2015">3K-7-525-916/2015</a>), konstatavo, jog ginčo vykdomasis įrašas buvo išduotas teisėtai, laikantis visų teisės aktuose nustatytų procedūrų ir yra galiojantis.
Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad ginčo vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas nėra nuginčytas, taigi atsakovas, pasinaudodamas ĮPVĮ įtvirtintu mechanizmu, prieš kreipdamasis į teismą su priešieškiniu apgynė savo teisę gauti reikalavimo patenkinimą. Teismo vertinimu, priešieškiniu faktiškai siekiama iš ginčo vekselio kylančio reikalavimo pakartotinio patenkinimo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi buvo panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo pradėtas vykdymas pagal ginčo vykdomąjį įrašą, ir vykdomoji byla nutraukta konstatavus, kad išieškotojas praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o antstolis nepagrįstai priėmė jį vykdyti; ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi palikta nepakeista. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl praleisto termino notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti atnaujinimo. Šis prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi buvo atmestas, tačiau nutartis neįsiteisėjo, nes dėl jos buvo paduotas atskirasis skundas. Priimant teismo sprendimą atskirasis skundas dar nebuvo išnagrinėtas, todėl teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovui bus atnaujintas praleistas terminas, bus galimas tolesnis vykdymo procesas pagal ginčo vykdomąjį įrašą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis bei paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija vertino, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo vekselis buvo išduotas prievolės pagal 2006 m. gegužės 23 d. AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymui užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo įtvirtintas akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, teismui taip pat nepateikta kitų įrodymų, pagrindžiančių šio susitarimo egzistavimą. Priešingai, atsakovai neigė tokio susitarimo buvimą, ginčo vekselis buvo išduotas anksčiau, nei sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat skyrėsi vekselyje nurodyta suma ir sutartyje nustatyta akcijų kaina, nesutapo vekselio apmokėjimo ir sutarties kainos sumokėjimo terminas ir kt.
Kolegija laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas, įmonės vadovas ir akcininkas, leistų, jog, prievolei esant visiškai įvykdytai, jos įvykdymo užtikrinimo priemonė liktų pas atsakovus, ypač įvertinus vekselio sumos dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs grąžinti vekselį, išduoti pakvitavimą, todėl jam tenka tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio galimų neigiamų pasekmių rizika.
Kolegija nustatė, kad ginčo vekselyje buvo nurodyta jo apmokėjimo vieta – vekselio turėtojos atsakovės gyvenamoji vieta. Ieškovas neįrodinėjo, kad ginčo vekselyje nustatytu laiku jis atvyko į vekselio turėtojos atsakovės gyvenamąją vietą apmokėti vekselio ir šis jam nebuvo pateiktas (Taisyklių 50 punktas). Kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2014">3K-3-281/2014</a>).
Kolegija nurodė, kad byloje nėra patikimų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovė ar atsakovas siuntė pranešimą ieškovui apie ginčo vekselio neapmokėjimą ar kitaip pranešė, kad vekselis neapmokėtas, tačiau, atsižvelgdama į ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, jog net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytu laiku vekselio turėtojas savo teisių nepraranda, nenustatė pagrindo spręsti, jog dėl šios procedūros nesilaikymo vekselio turėtojas (atsakovas) prarado teisę išieškoti vekselyje nurodytą sumą priverstine tvarka, t. y. kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). Ieškovas, manydamas, kad dėl pranešimo apie neapmokėjimą nepateikimo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, turi galimybes ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.
Spręsdama dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šios nutarties 19 punkte nurodytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad, atsakovui praleidus terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. Jaskovikaitės 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą, o teismui šio termino neatnaujinus, priverstinis nurodyto vykdomojo dokumento vykdymas nėra galimas.
Kolegija nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas; kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>).
Kolegija konstatavo, kad, atsakovui praleidus įstatyme nustatytą terminą pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti, ginčo vekselis gali būti panaudotas kaip paprastas skolos raštelis, pirmosios instancijos teismo vertinimu, išrašytas kaip atsakovui mokėtina kompensacija. Nors ginčo vekselis neturi paprastojo vekselio galios, tačiau tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas; toks dokumentas turi būti įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą bei ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, pripažinti, kad atsakovės reikalavimas pagal 2006 m. gegužės 22 d. vekselį yra įvykdytas, panaikinti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. Jaskovikaitės 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą, o bylą pagal atsakovo priešieškinį nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai byloje nustatytų aplinkybių kontekste (ginčo vekselio pagrindu notarė 2007 m. liepos 3 d. padarė vykdomąjį įrašą, atsakovas 2015 m. liepos 14 d., praleidęs CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą; šį vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti; Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovo praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir vykdomoji byla buvo nutraukta) netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių pabaigą, pagal kurias teisinė prievolė baigiasi ir virsta prigimtine, kai sueina ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis).
Kadangi atsakovas per ĮPVĮ nustatytą terminą kreipėsi į notarą ir gavo vykdomąjį dokumentą, tačiau jo per CPK nustatytą terminą nepateikė antstoliui vykdyti, tai, remiantis CK 1.131 straipsnio nuostatomis, ieškovo prievolė pagal ginčo vekselį pasibaigė 2012 m. liepos 3 d. (paskutinę galimą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną). Dėl senaties termino pasibaigus prievolei, ieškovas nebeturi pareigos kreditoriui, todėl teismai nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį.
Teismų nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, prieš pateikdamas teismui priešieškinį, pasinaudodamas ĮPVĮ įtvirtintu mechanizmu ir valstybės garantuojama ne teismo išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka, apgynė savo teisę gauti reikalavimo patenkinimą. Vadinasi, priešieškiniu atsakovas faktiškai siekia pakartotinio reikalavimo, pagrįsto ginčo vekseliu, patenkinimo. Nei CPK, nei ĮPVĮ tiesiogiai nereglamentuota, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai vekselio turėtojas, gavęs notaro vykdomąjį įrašą, kreipiasi į teismą dėl tos pačios teisės ir teisėto intereso apgynimo (teismas turi priimti ieškinį ir iškelti bylą, o vėliau ieškinį atmesti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys) ar atsisakyti priimti ieškinį).
ĮPVĮ nustatyta reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, įgyvendinimo tvarka yra išskirtinė. Kai vekselio davėjas nevykdo savo įsipareigojimų (laiku neapmoka išrašyto vekselio), vekselio turėtojas gali patenkinti savo reikalavimą kreipdamasis ne į teismą, bet į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro padarytas vykdomasis įrašas, kaip ir teismo sprendimas, yra vykdomasis dokumentas. Taigi ĮPVĮ nustatyta vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimo tvarka yra efektyvi teisių gynimo priemonė, kuri pagal sukeliamas materialines teisines pasekmes formaliuoju požiūriu yra iš esmės lygiavertė teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas jau yra apgynęs savo teises, turėjo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, o jį priėmęs – nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nurodytą išvadą pagrindžia tiek civilinio proceso tikslai, kurių požiūriu netoleruotinos situacijos, kai, esant patenkintam reikalavimui ne ginčo tvarka, tas pats reikalavimas pakartotinai būtų nagrinėjimas teisme (CPK 5, 7 straipsniai), tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas kilti situacijoms, kai vekselio gavėjas, piktnaudžiaudamas teise į teismą, tą patį reikalavimą patenkintų du kartus arba išvengtų neigiamų pasyvumo pasekmių.
Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovo teisės buvo apgintos ne ginčo tvarka išduodant vykdomąjį įrašą, o ieškovo reikalavimas, kuriuo ginčytas vykdomasis įrašas, buvo atmestas, tai reiškia, kad šalių ginčas išspręstas neteismine tvarka, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasaciniame skunde neteisingai aiškinami prievolės ir ieškinio senaties institutai. Ginčo vekselis yra teisinė prievolė, pagal kurią skolininkas (ieškovas) privalo kreditoriaus (atsakovo) naudai įvykdyti prievolę (1) ne ginčo tvarka ir (ar) (2) iš šios prievolės kilusios teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos kreipusis teisminės gynybos. Ieškinio senatis – laikotarpis, kurio metu galima priverstinai, t. y. padedant valstybei, pateikti ieškinį ir tokiu būdu įgyvendinti savo teises, kad skolininkas įvykdytų prievolę. Pasibaigus ieškinio senaties terminui išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą, tačiau subjektinė teisė nepasibaigia, t. y. ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas – nustatęs, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali šį terminą atnaujinti. Tai reiškia, kad atsakovas turi teisę iš naujo pradėti bylą, kurioje bus sprendžiamas klausimas, ar materialinio (ne procesinio) ginčo prasme buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kuris taikomas tik šaliai reikalaujant (ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė ieškinio senaties klausimo, todėl jis negali būti ir kasacijos dalykas).
CK 1.125 straipsnio 1 dalyje reikalavimui dėl skolos priteisimo nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, šio atsakovas nepraleido, todėl byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ieškovo nurodomo CK 1.131 straipsnio nuostatos.
Ieškinio reikalavimai ir kasaciniu skundu siekiamas rezultatas – nutraukti bylą pagal atsakovo priešieškinį – yra prieštaringi ir negali būti patenkinti iš esmės – jeigu ieškovas teigia, kad prievolė įvykdyta, tai ieškinio senatis yra neaktuali ginčui iš esmės išspręsti, nes nėra prievolės pažeidimo fakto. Be to, kiekvienas ieškovo nurodomas prievolės įvykdymo veiksmas (prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad G. K. reikalavimas pagal ginčo vekselį yra įvykdytas) nutraukia senatį.
Teismams konstatavus, kad atsakovas praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o antstolis nepagrįstai priėmė jį vykdyti, bei neatnaujinus praleisto termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti (šios nutarties 19, 25 punktai) priverstinis 2007 m. liepos 3 d. vykdomojo įrašo vykdymas ne ginčo tvarka nėra galimas. Dėl to ieškovo išrašytas ginčo vekselis gali būti realizuojamas civilinėje apyvartoje kaip paprastas skolos raštelis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-716/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-716/2013">3K-3-716/2013</a>). Atsakovas pagrįstai ir teisėtai ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovo skolą. Ieškovas neteisingai aiškina reikalavimo patenkinimą (nebuvo įvykdytas ĮPVĮ nustatyta tvarka) ir teisių gynimo procedūrą.
Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovo pateiktas priešieškinis neatitinka šių požymių – išduodamas vykdomąjį įrašą, notaras atlieka formalų kreditoriaus pateiktų dokumentų vertinimą, tačiau jokia civilinė byla nėra užvedama. Notaro atlikti veiksmai neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, kuri pasireiškia negatyviu res judicata poveikiu, įtvirtintu CPK 279 straipsnio 4 dalyje, – nebegalėjimu pakartotinai reikšti tapataus ieškinio. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vykdomojo įrašo pagal ginčo vekselį išdavimo ir atsakovo pareikšto priešieškinio nagrinėjimo dalykas yra susijęs su šalių atsiskaitymu, tačiau šie pagrindai yra skirtingi, skiriasi jų įrodinėjimo dalykas bei nagrinėjamos faktinės aplinkybės.
Nors praleidus įstatyme nustatytą terminą pateikti vykdyti vykdomąjį įrašą ginčo vekselis neturi paprastojo vekselio galios, tačiau tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas; atsakovas turi įrodyti, jog pagal šalių susitarimą dėl kompensacijos ieškovas jam turėjo grąžinti dokumente, įvardytame kaip vekselis, nurodytą sumą (įrodinėjimo dalykas). Esant ginčui teisme dėl šalių sandorio dėl kompensacijos, atsakovas buvusį vekselį gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Be to, priešieškiniu taip pat prašoma priteisti iš ieškovo palūkanas, kurių nei ĮPVĮ nustatyta, nei teismine tvarka iki priešieškinio pareiškimo nebuvo reikalaujama. Dėl to teisminis procesas pagal atsakovo priešieškinį pradėtas teisėtai ir gali (turi) būti tęsiamas.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vekselio davėjo prievolės pagal vekselį, kai vekselio gavėjas, gavęs notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nustatytu terminu nepateikia jo vykdyti
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas (vekselio gavėjas), ne ginčo tvarka gavęs notaro išduotą vykdomąją įrašą ir CPK 606 straipsnyje nustatytu terminu nepateikęs jo vykdyti, turi teisę ginčo tvarka reikalauti priteisti skolą. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo. Ieškovas (vekselio davėjas), nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, kasaciniame skunde nurodo argumentus, kad atsakovas, pasinaudodamas ĮPVĮ įtvirtintu mechanizmu ir valstybės garantuojama ne teismo išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka, apgynė savo teisę gauti reikalavimo patenkinimą, todėl priešieškiniu faktiškai siekiama pakartotinio reikalavimo, pagrįsto ginčo vekseliu, patenkinimo; ĮPVĮ nustatyta vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimo tvarka pagal sukeliamas materialines teisines pasekmes formaliuoju požiūriu yra iš esmės lygiavertė teismo sprendimui dėl skolos priteisimo.
Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuojama Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Remiantis jo nuostatomis, vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis).
Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams; jo pateikimui vykdyti taikomas bendrasis penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas (CPK 606 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2012">3K-3-186/2012</a>). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą.
Kasacinis teismas, aiškindamas ĮPVĮ įtvirtintas taisykles dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir jų patenkinimo, yra konstatavęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-695/2017">3K-3-269-695/2017</a>, 20 punktas).
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-701/2016, 18 punktas).
Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 43 punktas).
ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja reikalavimo teisę įvykdyti prievoles pagal vekselį šio įstatymo tvarka. Minėta įstatymo norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, ji reglamentuoja procedūros pažeidimo teisines pasekmes, t. y. dėl procedūros pažeidimo prarandama teisė dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Teisės išieškoti skolą ne ginčo tvarka pagal vekselį iš davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal šios normos sąlygas nereiškia prievolės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-695/2017">3K-3-269-695/2017</a> 22 punktą).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad reikalavimas pagal ginčo vekselį yra įvykdytas, o atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo ginčo vekselyje nustatytu terminu (2006 m. gegužės 31 d.) nesumokėtą skolą ir palūkanas. Byloje teismai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovo išduotas ginčo vekselis indosamentu buvo perleistas atsakovui, jo prašymu 2007 m. liepos 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas ir šis 2015 m. liepos 14 d. buvo pateiktas vykdyti. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi, kuria taip pat nutraukta vykdomoji byla. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi palikta nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi, atmestas atsakovo prašymas dėl praleisto termino notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti atnaujinimo.
Nurodytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui praleidus terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. Jaskovikaitės 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą, o teismui šio termino neatnaujinus, priverstinis nurodyto vykdomojo dokumento vykdymas nėra galimas, tačiau jis gali būti panaudotas kaip paprastas skolos raštelis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ĮPVĮ nustatytų atskirų terminų, per kuriuos turi būti atliktos tam tikros procedūros, nesilaikymas (pvz., vekselio nepateikimas apmokėti) vekselio turėtojui užkerta kelią pasinaudoti ĮPVĮ įtvirtinta skolos išieškojimo ne teismo tvarka procedūra, tačiau nepanaikina prievolės, su kuria buvo susijęs konkretus vekselis (šios nutarties 34–37 punktai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka gavus notaro vykdomąjį įrašą, tačiau per CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikus jo vykdyti, taip pat nėra išnaudojama galimybė ĮPVĮ įtvirtinta supaprastinta tvarka ne teisme gauti vekseliu patvirtinto reikalavimo patenkinimą – vekselio gavėjas negauna iš vekselio kylančios mokėjimo prievolės įvykdymo. Dėl to, atsižvelgdama į ĮPVĮ nuostatas ir šios nutarties 33 punkte nurodytą reguliavimą, teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka gauto vykdomojo įrašo nepateikus vykdyti kyla tokie patys padariniai kaip ir laiku nepateikus vekselio apmokėti ar nepranešus apie jo neapmokėjimą – asmuo netenka galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą ne teismo tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad baigėsi vekselyje nurodyta mokėjimo prievolė, dėl kurios įvykdymo vekselio gavėjas gali reikšti reikalavimą teisme.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas, pasinaudojęs teise ĮPVĮ nustatyta tvarka gauti reikalavimo patenkinimą (t. y. gavęs vykdomąjį įrašą), siekia pakartotinio reikalavimo, pagrįsto ginčo vekseliu, patenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai vekselis pateikiamas notarui ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nelaikytina reikalavimo pagal vekselį įvykdymu, nes vien dėl šių procedūrinių veiksmų atlikimo vekselio turėtojas negauna vekselyje nurodytos sumos. Prievolė įvykdoma, kai skolininkas pats sumoka vykdomajame įraše nurodytą sumą arba antstolis pagal jam pateiktą vykdomąjį įrašą šią sumą išieško vykdymo procese. Aplinkybė, kad asmuo, pasinaudodamas supaprastinta tvarka, gavo vykdomąjį įrašą, reiškia, kad atsirado teisinės prielaidos įvykdyti prievolę. Tačiau tokio dokumento nepateikimas vykdyti nereiškia, kad kreditoriui užkertamas kelias su vekseliu susijusią reikalavimo teisę ginti teisme.
Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, kad nors pagal ginčo vekselį vykdomasis įrašas buvo atliktas, tačiau kitoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog jis antstoliui pateiktas vykdyti praleidus CPK 606 straipsnyje įtvirtintą naikinamąjį terminą ir dėl to priverstinio išieškojimo veiksmai negalėjo būti atliekami. Nurodytos aplinkybės kartu su įsiteisėjusiomis teismų nutartimis atsisakyti atnaujinti praleistą terminą notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti patvirtina, kad atsakovo reikalavimas ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka nebuvo patenkintas ir teismai nepripažino jo teisės gauti iš ginčo vekselio kylančios mokėjimo prievolės įvykdymą šia supaprastinta tvarka.
Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, gali būti panaudotas kaip paprastas skolos raštelis.
Tokį reikalavimą (priteisti skolą) atsakovas reiškė savo priešieškinyje, tačiau jis pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo išnagrinėtas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti, todėl egzistavo galimybė, kad bus pratęstas vykdymo procesas pagal ginčo vykdomąjį įrašą. Kadangi bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal ginčo vekselį nagrinėjant apeliacine tvarka pirmiau nurodytas atsakovo prašymas buvo galutinai išspręstas – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis atmesti atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą, tai išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovo priešieškinis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodytą bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad šis reikalavimas būtų įvertintas ir dėl jo būtų pasisakyta iš esmės.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 2125 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 3844,84 Eur atstovavimo išlaidų, šių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovų. Konstatavus, kad ieškovo kasacinis skundas atmestinas ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad ieškovo kasacinis skundas atmestinas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,84 Eur (keturis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
