Dėl įkeitimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-272/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4; 126.5; 128.16

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal (suinteresuoto asmens) hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Dormeka“ administratoriaus UAB „Mikola“ pakartotinį prašymą dėl įkeitimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl už parduotą hipoteka įkeistą turtą gautų lėšų paskirstymo bankroto byloje ir pagrindo išregistruoti hipoteką santykio.

Pareiškėjo BUAB „Dormeka“ administratorius pateikė prašymą panaikinti hipoteką įkeistam bendrovės turtui, nes šis parduotas ir hipotekos kreditoriui pervesta 100 000 Lt. UAB „Dormeka“ pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050021354, užtikrindama paskolos grąžinimą, kreditoriui „Swedbank“, AB įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – sandėlius Vilniuje, Metalo g. 2. Taip pat sudarytas ir įregistruotas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas, kuriuo UAB „Dormeka“ bankui „Swedbank“, AB įkeitė: visas esamas ir būsimas lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko banko sąskaitoje, bei visas esamas ir būsimas nuomos teises į žemės sklypą Vilniuje, Metalo g. 2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Dormeka“ iškelta bankroto byla. Įkeisti nekilnojamieji daiktai 2009 m. liepos 9 d. parduoti aukcione už 616 616 Lt. BUAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio protokolu Nr.14 gautas lėšas nuspręsta paskirstyti taip: 260 000 Lt – administravimo išlaidoms; apie 20 proc. parduoto turto kainos – atliekoms sutvarkyti; 100 000 Lt – hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pareiškėjas BUAB „Dormeka“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. pervedė hipotekos kreditoriui 100 000 Lt. Hipotekos kreditorius pareiškė ieškinį dėl nurodyto kreditorių komiteto nutarimo (protokolo) pripažinimo negaliojančiu, t. y. ginčija iš parduoto hipoteka įkeisto turto gautų lėšų paskirstymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilnius miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą: nutarė baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050021354, išregistruojant ją iš hipotekos registro duomenų bazės; panaikino žymą dėl įspėjimo hipotekos registre (įspėjimo žymos kodas 01220070034200); patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą daliai įkeistų daiktų – nuomos teisei į 0,3763 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0316-4494), esantį Vilniuje, Metalo g. 2, pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 0122050021353, išregistruojant nurodytą turtą iš hipotekos registro duomenų bazės; įpareigojo kreditorių per tris dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti Hipotekos skyriui hipotekos lakšto Nr. 01120050021354 ir kilnojamojo turto įkeitimo lakšto Nr. 01220050021353 originalus. Teismas nurodė, kad hipoteka baigtina, nes turtas priverstinai parduotas, lėšos, išskaičiavus administravimo išlaidas, pervestos hipotekos kreditoriui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė kreditoriaus atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad byloje pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys hipotekos pabaigos galimumą – kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. protokolas (nutarimas) Nr. 14, patvirtinantis, jog administravimo išlaidos nustatytos apie 260 000 Lt, taip pat sprendimas nuo parduoto turto apie 20 proc. skirti atliekoms tvarkyti ir mokėjimo nurodymas, kad likę 100 000 Lt pervesti hipotekos kreditoriui (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 4.197 straipsnis; CPK 562, 565 straipsniai; Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnis, 36 straipsnio 3 dalis; Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 punktas). Teismas nurodė, kad tai, jog apeliantas pateikė ieškinį dėl bankrutuojančios UAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 14 antru darbotvarkės klausimu (dėl lėšų paskirstymo) pripažinimo negaliojančiu, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarčiai. Kol nepaneigtas protokolo teisėtumas, nėra jokio pagrindo teigti, kad nurodytas nutarimas antru darbotvarkės klausimu yra negaliojantis. Pagal CPK 562 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad hipotekos teisėjas, gavęs varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, jog lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių komiteto patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti, teisėtai priėmė nutartį baigti hipoteką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu hipotekos kreditorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą dėl įkeitimo panaikinimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 565 straipsnį, nes už įkeistą turtą priverstinai pardavus gautų pinigų nepervesta į Hipotekos skyriaus ar banko depozitinę sąskaitą.

2. Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs, kad hipotekos kreditoriui nebuvo pervesti pinigai, gauti pardavus įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal BUAB „Strauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą dėl hipotekos išregistravimo, byla Nr. 3K-3-223/2006).

3. Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 562 straipsnį, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nes konstatavo, kad, nepaisant to, baigtas ginčas dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nustatyta administravimo išlaidų sąmata, ar ne, galima konstatuoti, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti pervedus jam dalį lėšų, gautų priverstine tvarka pardavus įkeistą turtą. Jeigu teismas patenkins kasatoriaus ieškinį ir nurodytą kreditorių komiteto nutarimą pripažins negaliojančiu, tada įkaito turėtojo reikalavimai bus nepatenkinti, bet hipoteka bus išregistruota.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 562 straipsnį, Įmonių bankroto įstatymo 5 dalį, priėmė teisėtą nutartį panaikinti hipoteką, nes lėšos gautos priverstinai pardavus ne tik kasatoriui įkeistą turtą (du angarus), bet ir neįkeistą turtą – žemės sklypą. Atsiliepime nesutinkama, kad byloje susidarė ydinga situacija, nes pats kasatorius kreditorių komitete balsavo už bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, o iš gautų lėšų patenkintas kasatoriaus – įkaito turėtojo – reikalavimas, todėl hipoteka turėjo būti panaikinta.

2. Atsiliepime prieštaraujama kasacinio skundo argumentams, kad, nepervedus į Hipotekos skyriaus ar banko depozitinę sąskaitą už parduotą turtą gautų lėšų, hipotekos teisėjas negalėjo išregistruoti hipotekos. Pareiškėjas prieštaravimą grindžia tuo, kad Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta privalomumo pervesti pinigus į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atėmus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių komiteto patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per tris darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą.

3. Pareiškėjas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjas nurodo, kad kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri priimta visiškai skirtingoje, negu yra nagrinėjama byloje. Kasatoriaus nurodomoje byloje kasacinis teismas sprendė hipotekos kreditoriaus interesų apsaugos klausimą, kai už įkeistą parduotą turtą gautos lėšos nebuvo nepervestos hipotekos kreditoriui ir siekta jas paskirstyti bendra tvarka. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios: parduotas ne tik įkeistas, bet ir neįkeistas turtas, iš gautų lėšų pirmiausia patenkintas hipotekos kreditoriaus (kasatoriaus) reikalavimas.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų paskirstymo tvarkos (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo)

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš hipoteka įkeisto turto, kuris parduotas vykstant skolininko bankroto procedūrai.

Priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto reglamentuojamas CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 5 dalyje, o įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta ĮBĮ įstatymo 34 straipsnyje. Pagal ĮBĮ įstatymo 33 straipsnio 5 dalį įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekas kreditoriui. Taip pat nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atėmus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. ĮBĮ įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 562 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Pagal CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 27 punkte nustatyta, kad varžytynių aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Hipotekos teisėjui gavus varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, kad lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti ir priėmus nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą, hipoteka ar įkeitimas išregistruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Iš nurodytų nuostatų išplaukia išvada, kad reikalavimas baigti hipoteką tenkintinas tik pervedus hipotekos kreditoriui tenkančias lėšas hipoteka užtikrintai skolai padengti. Taigi hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal BUAB „Strauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą dėl hipotekos išregistravimo, byla Nr. 3K-3-223/2006; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal bankrutavusios A. K. įmonės administratoriaus prašymą dėl hipotekos pabaigos ir arešto panaikinimo, byla Nr. 3K-3-372/2009).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį baigti ir išregistruoti hipoteką skolininko sandėliams ir įkeitimo teisę nuomos teisei į 0,3763 ha žemės sklypą Vilniuje, Metalo g. 2, nes yra visos hipotekos pabaigos sąlygos. Bankroto administratorius pateikė teismui visus dokumentus, sudarančius pagrindą konstatuoti hipotekos pabaigą. Teismui pateikti 2009 m. liepos 9 d. įkeistų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, 2009 m. liepos 22 d. parduoto turto perdavimo–perėmimo aktas, kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. protokolas Nr. 14, kuriuo paskirstytos iš parduoto įkeisto turto gautos lėšos administravimo išlaidoms (260 000 Lt), taip pat atliekoms sutvarkyti (20 proc. gautos turto pardavimo kainos) ir hipotekos kreditoriaus reikalavimui tenkinti (100 000 Lt). Be to, pateiktas 2009 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad hipotekos kreditoriui pervesta 100 000 Lt. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju iš už įkeisto turto pardavimą gautos lėšos panaudotos hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, bet jis patenkintas tik iš dalies, nes gautų lėšų dalis pirmiau panaudota administravimo ir atliekų sutvarkymo išlaidoms atlyginti. Tai, kad iš parduoto įkeisto turto gautų lėšos pirmiausia buvo panaudotos administravimo ir atliekų tvarkymo išlaidoms atlyginti, o tik po to patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, nesudaro pagrindo atsisakyti baigti hipoteką, nes tokia pardavus įkeistą turtą gautų lėšų paskirstymo tvarka atitinka pirmiau nurodytą ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį prie administravimo išlaidų taip pat priskirtos atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių komiteto patvirtintos išlaidos. Jos, kaip ir visos administravimo išlaidos, pagal šiuo metu nustatytą teisinį reglamentavimą iš įkeisto turto tenkinamos pirmiau negu hipotekos kreditoriaus reikalavimai (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis). Tai suprato ir hipotekos kreditorius, nes kreditorių komitete, sprendžiant atliekų sutvarkymo išlaidų atlyginimo klausimą, nurodė, kad jam būtų naudingiau už atliekų sutvarkymą perleisti statinius (ar jų dalis), negu už juos sumokėti iš pinigų, pareiškėjo gautų pardavus įkeistą turtą (b. l. 132).

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad už įkeistą turtą priverstinai pardavus gauti pinigai turėjo būti pervesti į Hipotekos skyriaus ar banko depozitinę sąskaitą, kaip yra nustatyta CPK 565 straipsnio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą įmokėti lėšas už priverstinai parduotą įkeistą turtą nustatytas ne CPK 565 straipsnyje, kaip nurodo kasatorius, bet CPK 563 straipsnio 1 dalyje. CPK 565 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama hipotekos ar įkeitimo išregistravimas tais atvejais, kai kreditorius atsisako grąžinti įkaito davėjui ar skolininkui hipotekos ar įkeitimo lakštą ar pateikti šį lakštą Hipotekos skyriui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nurodytos CPK nuostatos netaikytinos, nes teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatytas ĮBĮ, kaip specialiojo įstatymo, prioritetas prieš CPK įkeisto turto pardavimo ir hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimais. Dėl to, kai skolininkui iškelta bankroto byla, reikia vadovautis specialiajame įstatyme (ĮBĮ įstatyme) nustatyta įkeisto turto pardavimo ir hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, bet ne CPK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką reglamentuojančiame ĮBĮ 33 straipsnyje nenustatyta reikalavimo iš parduoto įkeisto turto gautas pajamas pervesti į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje tik įtvirtinta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atėmus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorius neteisingai aiškina CPK 563, 565 straipsnius kaip taikytinus įkeisto turto pardavimui ir hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimui, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu kasatoriaus argumentą, kuriuo teigiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje pagal BUAB „Strauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą hipotekai išregistruoti, byla Nr. 3K-3-223/2006. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nutartį dėl hipotekos pabaigos Vilniaus apygardos teismas priėmė neišsiaiškinęs, kad hipotekos kreditoriui nepervesta pinigų, gautų pardavus įkeistą turtą. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. kasatoriui pervesta 100 000 Lt iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Kasatoriaus nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad hipotekos negalima pabaigti tol, kol hipotekos kreditoriaus reikalavimas nepatenkintas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Taigi darytina išvada, kad nustatęs už parduotą įkeistą turtą gautų lėšų panaudojimo hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti faktą ir dėl to nusprendęs baigti hipoteką pirmosios instancijos teismas ne nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet priešingai, ja vadovavosi.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 punkte nustatyta iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų paskirstymo tvarka nepažeista.

Dėl hipotekos pabaigos, kai bankroto byloje ginčijamas kreditorių komiteto (susirinkimo) nutarimas paskirstyti lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą

Kasatorius nurodo, kad negalima išregistruoti hipotekos tol, kol ginčijamas bankrutavusios įmonės (pareiškėjo šioje byloje) kreditorių komiteto nutarimas dėl lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, paskirstymo, t. y. neišspręstas šalių ginčas dėl parduoto įkeisto turto lėšų paskirstymo bankroto byloje.

Nagrinėjamu atveju aktualus vienas iš hipotekos pabaigos pagrindų – priverstinis įkeisto daikto realizavimas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimas iš lėšų, gautų iš varžytynių pardavus įkeistą turtą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.197 straipsnio 1 dalis; ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis; Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 punktas). Šiuo pagrindu hipotekos teisė pasibaigia ir hipoteka išregistruojama ją įgyvendinus, t. y. pasinaudojus hipotekos teise (4.197 straipsnio 5 dalis). Tai atliekama hipotekos kreditoriui pasinaudojus įstatyme nustatyta specialia hipotekos teisės įgyvendinimo priemone (mechanizmu) – priverstiniu įkeisto daikto realizavimu (priverstiniu skolos išieškojimui š įkeisto turto) (CK 4.192, 4.193, 4.197 straipsniai; CPK 558–566 straipsniai). Šios bylos aplinkybių kontekste nurodytas hipotekos pabaigos pagrindas aiškintinas tiek, kiek tai susiję su situacija, kai iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų patenkinamas ne visas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Pažymėtina, kad hipotekos kreditorius turi interesą, kad iš įkeisto turto būtų patenkintas visas jo turimas hipoteka užtikrintas reikalavimas. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma negu priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Tai reiškia, kad iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų, t. y. įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų.

Nagrinėjamoje ginčo daiktai 2009 m. liepos 9 d. parduoti aukcione už 616 616 Lt. BUAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 14 nuspręsta gautas lėšas, atėmus administravimo ir atliekų sutvarkymo išlaidas, pervesti kasatoriui. 2009 m. rugpjūčio 12 d. kasatoriui pervesta 100 000 Lt. Kasatorius apskundė kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo paskirstytos lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą. Kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo paskirstomos iš įkeisto turto gautos lėšos, įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto prieš kitų kreditorių reikalavimų patenkinimą ir užtikrinti, kad būtų atlygintos bankroto administravimo išlaidos. Jeigu tokio kreditorių komiteto nutarimo pagrindu buvo patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, tai pripažintina, kad kreditoriaus turima hipotekos teisė įgyvendinta ir ji pasibaigė. Kreditorių komiteto nutarimo dėl lėšų paskirstymo ginčijimas, nesutinkant su lėšų skyrimo administravimo išlaidoms atlyginti ir hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tokiu atveju, koks yra nagrinėjamoje byloje, neturi įtakos hipotekos pabaigai, nes priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto jau yra įvykęs. Ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą pripažinus negaliojančiu buvęs įkeistas turtas nebegalės būti dar kartą parduotas, t. y. negalima hipotekos teise pasinaudoti ir ją įgyvendinti du kartus. Hipotekos kreditoriui ginčijant kreditorių komiteto nutarimą dėl iš paduoto įkeisto turto gautų lėšų paskirstymo, kyla bankrutuojančios įmonės kreditorių ginčas iš jų tarpusavio vidinių santykių, t. y. iš esmės kyla bankroto administratoriaus ir hipotekos kreditoriaus tarpusavio ginčas dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Šis ginčas nesusijęs su hipotekos teisės įgyvendinimo teisiniais santykiais ir negali riboti asmens, kuris įgijo turtą privestinai išieškojus skolą iš įkeisto turto, interesų, nes, minėta, pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Jeigu būtų pripažintas negaliojančiu bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimas dėl lėšų, gautų pardavusi įkeistą turtą, paskirstymo administravimo išlaidoms atlyginti ir hipoteka užtikrintam reikalavimui patenkinti bei jeigu būtų nustatyta kita lėšų paskirstymo proporcija, tai hipotekos kreditorius neįgytų teisės pakartotinai pasinaudoti hipotekos teise, bet įgytų teisę ginti pažeistą teisę į reikalavimo patenkinimą kitais civilinių teisių gynybos būdais. Tačiau jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tai, kad kasatorius pareiškė ieškinį dėl BUAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 14 dėl lėšų paskirstymo pripažinimo negaliojančiais, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pabaigta hipoteka, teisėtumui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka valstybė patyrė 41,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. birželio 21 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB (juridinio asmens kodas 112029651) 41,10 Lt (keturiasdešimt vieną litą 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas