Dėl sudarytos patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuomojamoms patalpoms išleistų 118 245,24 latų lėšų išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-266/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 130.1.2; 130.3.2 (S)

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Computer data international“ (ankstesnis pavadinimas – UAB,,BMS Megapolis“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo SIA,,Real Invest“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 2009/73 pagal ieškovo SIA,,Real Invest“ ieškinį atsakovams UAB,,BMS Megapolis“ ir UAB BMS filialui Latvijoje dėl 211 731,94 latų nuomos mokesčio ir delspinigių ir 4710,38 latų arbitražo teismo proceso išlaidų išieškojimo, taip pat atsakovo UAB BMS filialo Latvijoje priešieškinį dėl sudarytos patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuomojamoms patalpoms išleistų 118 245,24 latų lėšų išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas prašė pripažinti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo (toliau ir – Arbitražas) 2009 m. kovo 31 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 2009/73 ir leisti jį vykdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad prašomas pripažinti arbitražo sprendimas buvo priimtas arbitražo byloje nagrinėjant SIA,,Real Invest“ ir UAB,,BMS Megapolis“ bei UAB BMS filialo Latvijoje ginčą dėl nuomos mokesčio, delspinigių, arbitražo teismo išlaidų išieškojimo ir sudarytos patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei nuomojamoms patalpoms išleistų sumų išieškojimo. Pareiškėjas teigė, kad prašomas pripažinti arbitražo sprendimas atitinka visus 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau ir – Niujorko konvencija) 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau ir – KAĮ) 40 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir kad nėra arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų; kad nors 2007 m. gegužės 23 d. patalpų nuomos sutartis Nr. RI-N07/40, kurios pagrindu buvo sprendžiamas ginčas arbitraže, buvo sudaryta SIA,,Real Invest“ ir UAB BMS filialo Latvijoje, atsakovu pagal SIA,,Real Invest“ pareikštą ieškinį arbitražo procese buvo laikomas ir UAB,,BMS Megapolis“; nors UAB,,BMS Megapolis“ nėra tiesioginis UAB BMS filialo Latvijoje steigėjas, jis teises į UAB BMS filialą Latvijoje perėmė po įvykusios reorganizacijos. Pareiškėjas nurodė, kad šalys buvo sudariusios tinkamą arbitražinį susitarimą; kad 2007 m. gegužės 23 d. patalpų nuomos sutarties Nr. RI-N07/40 17 punkte nustatyta arbitražinė išlyga; kad UAB BMS filialas Latvijoje, UAB,,BMS Megapolis“ buvo tinkamai informuoti apie vykstantį procesą arbitraže; kad arbitražo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kuris numatytas šalių arbitražiniame susitarime; kad arbitražo teismo sudėtis ir procesas atitiko šalių susitarimą; kad ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti nagrinėjamas arbitraže, o arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti 2009 m. kovo 31 d. Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje Nr. 2009/73.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalimi, sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) toks sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai; kad šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nenustatė šių atsisakymo pripažinti Arbitražo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagrindų; kad byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (KAĮ 11 straipsnis); kad Arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies nuostatas arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymus apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo UAB,,Computer data international“ argumentu, kad jis nebuvo sudaręs arbitražinio susitarimo su pareiškėju, ir nurodė, kad Arbitražas, 2009 m. kovo 31 d. sprendimu pripažindamas prieš UAB BMS filialą Latvijoje pradėto arbitražo proceso teisėtumą, padarė išvadą, kad šis Latvijoje įsteigtas filialas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos UAB,,BMS Megapolis“ struktūrinis padalinys, kuris pagal Latvijos Respublikos teisę turi juridinio asmens teisinį statusą. Juridinio asmens statusas nepaneigia įmonės atsakomybės pagal filialo, turinčio juridinio asmens teises, prievoles egzistavimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB,,BMS Megapolis“ atsakomybės už UAB BMS filialo Latvijoje prievoles klausimas buvo išspręstas prašomu pripažinti arbitražiniu sprendimu ir kad tai yra materialinio pobūdžio klausimas, todėl, teisėjų kolegija, spręsdama dėl arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, neturi spręsti šio klausimo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo UAB,,Computer data international“ argumentai dėl UAB BMS filialo Latvijoje sudarytoje nuomos sutartyje nustatytos arbitražinės išlygos negaliojimo atsakovo UAB,,BMS Megapolis“ atžvilgiu nepatenka į Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktą arbitražinio teismo sprendimo galimas nepripažinimas siejamas su arbitražinio susitarimo šalių neveiksnumu arba paties susitarimo negaliojimu pagal įstatymą. Atsakovas nepateikė SIA,,Real Invest“ ir UAB BMS filialo Latvijoje 2007 m. gegužės 23 d. nuomos sutarties 17 straipsnyje nustatytos arbitražinės išlygos negaliojimą ar jį sudariusių subjektų neveiksnumą patvirtinančių įrodymų. Arbitražinė išlyga pagal savo prigimtį yra procesinės prigimties, kuri lemia iš sutarties galinčių kilti ginčų priskirtinumą arbitražui. Pripažinus, kad UAB BMS filialas Latvijoje galėjo susitarti dėl arbitražinės išlygos ginčams, kylantiems iš nuomos sutarties, taikymo, ir nustačius, kad UAB,,BMS Megapolis“ yra atsakingas už šio filialo prievoles, ginčo priskirtinumą arbitražui, sprendžiant UAB,,BMS Megapolis“ atsakomybės klausimą, lemia nuomos sutarties pagrindu kylančių ginčų priskirtinumas arbitražui, o ne tai, ar UAB,,BMS Megapolis“ buvo nuomos sutartį su arbitražine išlyga pasirašiusi šalis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojanti UAB,,Computer data international“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo SIA,,Real Invest“ prašymą dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a ir c punktų normas.

KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta, jei: i) atitinkamo įstatymo 9 straipsnyje (Niujorko konvencijos 2 straipsnyje) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys nustatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra – pagal šios šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba ii) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumatyta arbitražiniame susitarime arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Niujorko konvencijoje.

Šiuo nagrinėjamu atveju yra atsisakymo pripažinti ar vykdyti Arbitražo sprendimą pagrindai, nustatyti nurodytose teisės normose. Vadovaujantis Latvijos teise, UAB BMS filialas Latvijoje yra savarankiškas juridinis asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme ir arbitraže. Arbitražinį susitarimą sudarė SIA,,Real Invest“ ir UAB BMS filialas Latvijoje, šis arbitražinis susitarimas sukelia teisinių padarinių atitinkamiems juridiniams asmenims, nesukelia jų susitarimo nesudariusiai bendrovei UAB,,Computer data international“. Arbitražinis susitarimas šiai bendrovei negalioja; Arbitražo sprendimas šiuo atveju buvo priimtas dėl ginčo, kuris nenustatytas arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygose. Arbitrai viršijo savo funkciją, nes jie gali nagrinėti tik tokius ginčus, kurie jiems yra perduoti šalių arbitražiniu susitarimu.

2. Teismas neteisingai taikė ir aiškino KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto normas.

KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta, jei šalis, prieš kurią priimtas sprendimas, bylos metu negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Analogiška nuostata įtvirtinta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte.

Remiantis šiomis teisės normomis, yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti Arbitražo sprendimą. Arbitražinį susitarimą sudariusios šalys – SIA,,Real Invest“ ir UAB BMS filialas Latvijoje – arbitražo išlygoje nenumatė taikytinos materialiosios teisės, tačiau Arbitražas, nagrinėdamas ginčą, nepriėmė nutarties šiuo klausimu. Bylos nagrinėjimo metu šalys nežinojo, kokia materialioji teisė bus taikoma, todėl UAB,,Computer data international“ neturėjo galimybės tinkamai pateikti savo paaiškinimų.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas SIA,,Real Invest“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, o ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš kasatoriaus pareiškėjui 494,93 euro (1708,89 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Šalis, kuri siekia, kad arbitražo teismo sprendimas nebūtų pripažintas vadovaujantis KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto normomis, turi įrodyti bent vieną iš aplinkybių: i) arbitražinis susitarimas buvo sudarytas šalių, iš kurių viena buvo neveiksni; ii) šalių sudarytas arbitražinis susitarimas negalioja pagal taikomą įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje arba pagal tos šalies, kur buvo priimtas Arbitražo sprendimas, įstatymus. Kasatorius neįrodinėja nė vienos iš nurodytų aplinkybių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad kasatorius arbitražinio susitarimo sudarymo metu buvo neveiksnus – negalėjo įgyti susitarime nustatytų teisių ir pareigų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad arbitražinis susitarimas yra pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu arba yra ar buvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kasatorius, teigdamas, kad filialas pagal Latvijos Respublikos teisę yra savarankiškas juridinis asmuo, nepateikė tokio teiginio teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Kasatoriaus teiginiai dėl Latvijos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių filialo statusą, turinio yra paneigti arbitražo sprendime. Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas sprendime atliko Latvijos teisės normų, apibrėžiančių filialo statusą, analizę ir atskleidė šių teisės normų turinį. Remiantis Latvijos Respublikos teise, filialas yra juridinio asmens dalis, vykdanti veiklą juridinio asmens vardu. Arbitražas konstatavo, kad filialas taip pat kaip juridinis asmuo gali savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pareigas.

Kasatoriaus teiginiai, kas jis nebuvo arbitražinio susitarimo šalis ir todėl negali atsakyti pagal Arbitražo sprendimą, yra paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat išaiškinimų Arbitražo sprendime. UAB BMS (po reorganizavimo – UAB,,Computer data international“) išduotas įgaliojimas N. M.–F., UAB BMS filialo Latvijoje vadovei, kuriuo ji buvo įgaliota atstovauti UAB BMS visose valdžios institucijose ir kitose įstaigose ir įmonėse Latvijoje visais su filialo valdymu ir veikla susijusiais klausimais, patvirtina, kad UAB BMS filialas Latvijoje veikė ne kaip savarankiškas juridinis asmuo, bet kaip Lietuvos įmonės padalinys, ir, sudarydamas arbitražinį susitarimą ir prisiimdamas kitas prievoles pagal nuomos sutartį, veikė pagrindinės įmonės vardu. Vadovaujantis Latvijos Respublikos civilinio kodekso 2309 straipsniu, įgaliotinio prisiimtus įsipareigojimus įgaliotojas privalo pripažinti ir vykdyti kaip savo, nebent jis pažeidžia savo užduoties ribas.

Kasatorius neprieštaravo UAB BMS filialo Latvijoje sudarytai nuomos sutarčiai su pareiškėju, neprieštaravo ir neginčijo arbitražinio susitarimo, o kartu patvirtino, kad tokios sutarties sudarymas atitinka kasatoriaus valią.

3. Kasatorius neteisėtai ir nepagrįstai grindžia kasacinį skundą KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto normomis. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, kasatorius nekėlė klausimo dėl arbitražo byloje taikytinos teisės ir neįrodinėjo aplinkybių, kad jis neturėjo galimybės tinkamai pateikti savo paaiškinimų byloje, todėl neturi teisės kasaciniame skunde remtis šiomis aplinkybėmis.

Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vis dėlto nagrinėtų kasatoriaus nurodytas aplinkybes, pareiškėjas pažymi, kad kasatoriaus aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Ginčui taikytina materialioji teisė, jei ji nėra aptarta sutartyje, nustatoma vadovaujantis Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Vadovaujantis šios Niujorko konvencijos 4 straipsnio 3 dalimi, kai susitarimas sudaromas dėl teisės naudoti nekilnojamąjį turtą, o šalys dėl taikytinos teisės nesusitarė, taikoma valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė. Arbitražinio teismo bylose taikytina materialioji teisė, jei ji nėra aptarta sutartyje, taip pat nustatoma vadovaujantis teisės principu lex loci arbitri, kuris reiškia, kad taikoma arbitražo vietos valstybės materialioji teisė. Kasatorius byloje buvo atstovaujamas jo filialo, kuris veikė per profesionalų atstovą – advokatą, todėl žinojo apie taikytiną teisę, šio klausimo nagrinėjant bylą arbitražo teisme nekėlė, todėl neturi pagrindo teigti, kad jo teisės pateikti paaiškinimus byloje buvo apribotos.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Remdamasis CPK 353 straipsniu kasacinis teismas pasisakys tik dėl tų kasatoriaus argumentų, kurie turi reikšmės bylai.

Konstitucijos 135 straipsnyje nustatyta, kad Lietuva vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Taigi ši Konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tapdama šios Konvencijos dalyve, Lietuva taip pat įsipareigojo tinkamai taikyti Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytus užsienio arbitražų sprendimų nepripažinimo pagrindus.

Sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“, bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Černygovo valstybinio miškų ūkio susivienijimas,,Černygovles“, bylos, Nr. 3K-3-278/2003; kt). Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas ir leisdamas vykdyti arbitražo teismo sprendimą, laikėsi šių reikalavimų.

Dėl KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo

KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta: pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nepaisant to, kurioje valstybėje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnyje nurodytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta: arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų,

Kasaciniame skunde kaip vieną iš Arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų kasatorius nurodo KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos dalis, kuriose nustatyta, kad pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų. Kasatorius remiasi tik dalimi šios nuostatos, t. y. kad jis dėl reikiamo pranešimo nebuvimo negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo šio Arbitražo sprendimo nepripažinimo ir nevykdymo pagrindo, nes atsakovas jo atsiliepime į pareiškėjo SIA,,Real Invest“ pareiškimą nenurodė ir juo savo prieštaravimų negrindė. Taigi kasacinis teismas argumentų dėl šio nurodyto kasaciniame skunde pagrindo buvimo ar nebuvimo nenagrinėja, nes, minėta, nebuvo keliamas Lietuvos apeliaciniame teisme ir šis jo nenagrinėjo. Šio pagrindo buvimo ar nebuvimo nagrinėjimas kasaciniame teisme reikštų tokio klausimo, kuris nebuvo nagrinėtas žemesnės instancijos teisme, nagrinėjimą ir tai neatitiktų CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytos kasacinio teismo kompetencijos.

Dėl KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a ir c punktų pažeidimo

KAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta: pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nepaisant to, kurioje valstybėje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta 1958 m. Niujorko konvencijoje 5 straipsnyje nurodytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad:

1) šio įstatymo 9 straipsnyje (Niujorko konvencijos 2 straipsnyje) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, – pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus, arba

3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatyta:

1. Arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad:

a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba

c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma.

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB BMS filialas Latvijoje viršijo savo kompetenciją, nes neturėjo teisės sudaryti arbitražinio susitarimo. Pagal kasatorių tai reiškia UAB BMS filialo Latvijoje neveiksnumą KAĮ ir Niujorko konvencijos prasme. Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar Arbitražas turėjo teisę nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Arbitražo sprendime nurodoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys yra atsakovas UAB „BMS Megapolis“ ir UAB BMS filialas Latvijoje. Kiekvienam atsakovui registruotu laišku buvo nusiųstas ieškovo ieškinys. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo siųstų atsakovui dokumentų neįteikimą nėra, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „BMS Megapolis“ žinojo apie procesą arbitraže ir jam pareikšto reikalavimo turinį, o nepareikšdamas prieštaravimo, iš esmės neneigė, kad ginčas būtų nagrinėjamas arbitraže. Taigi darytina išvada, kad kasatorius neprieštaravo dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže. Arbitražas sprendė, ar šalys pritaria teismo procesui (arbitražo sprendimo 2 lapas; T. 1, b. l. 22), ir konstatavo, kad nė viena iš šalių tam neprieštaravo. Šalis (atsakovas) arbitražo byloje buvo ir UAB „BMS Megapolis“, kuriai registruotu laišku išsiuntus ieškinio pareiškimą, atsiliepimo į pareiškimą šis nepareiškė. Taigi šiai nepareiškus atsiliepimo, negalima pripažinti, kad ji nesutiko su filialo sudarytu arbitražiniu ir arbitražiniu procesu.

Kasatorius remiasi tuo, kad Arbitražas ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog pagal Latvijos komercinį įstatymą filialas yra juridinis asmuo. Tačiau iš byloje esančių komercinio įstatymo straipsnių, tarp jų ir 22 straipsnio, kuriame yra apibrėžta filialo sąvoka, filialas – tai savarankiška įmonės dalis, kuri teritoriškai arba kitaip yra atskirta nuo pagrindinės įmonės ir kurios buveinės vietoje atitinkamo komersanto vardu sistemingai atliekama komercinė veikla. Iš tokio Latvijos komercinio įstatymo sampratos negalima daryti išvados, kad filialas yra savarankiškas juridinis asmuo. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Šios nuostatos prasme atsakovas (skolininkas) turi įrodyti pagrindą, kuriuo jis remiasi. Pažymėtina, kad kasatorius UAB „BMS Megapolis“ neįrodė, jog jo filialas Latvijoje pagal šioje valstybėje nustatytą teisinį reglamentavimą nėra Lietuvos juridinio asmens struktūrinis padalinys, o šio sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčo sprendimo arbitraže jam nesukelia teisinių padarinių. Taigi tiek Arbitražo, tiek Lietuvos apeliacinis teismo argumentai, kad UAB „BMS Megapolis“ Latvijoje filialas UAB BMS turi juridinio asmens teises, nedaro Lietuvoje nepripažintino ir nevykdytino Arbitražo sprendimo.

Arbitražas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka ir Latvijos teise. Kasatorius neįrodė, kad Arbitražas turėjo vadovautis kitos valstybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Pareiškėjas SIA,,Real Invest“ advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo 1709 Lt (2010 m. kovo 31 d. sąskaitos išrašas). Nurodyta suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismas turėjo 30,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. birželio 21 d. pažyma. Atmetus atsakovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus – UAB,,Computer data international“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Computer data international“, į. k. 300861763, buveinės adresas: Laisvės prospektas 2, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus bankas, 1709 (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis) Lt pareiškėjui SIA,,Real Invest“, registracijos Nr. 50003425251:110552090, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas SEB Latvijas Unibanka, buveinės adresas: Kalka iela 15 Ryga, Latvija.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Computer data international“, į. k. 300861763, buveinės adresas: Laisvės prospektas 2, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus bankas, 30,85 Lt (trisdešimt litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys