Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-331/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. O. (I. O.) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2010 m. kovo 5 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi. Prašyme jis nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir prašymą grindžia tokiais argumentais:

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų – pažeidžiant Laikinųjų civilinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių 4 ir 10 punktų ir CPK 352 straipsnio 1 dalies imperatyviuosius reikalavimus;

2) teisėjas E. Laužikas nesilaiko Konstitucijos 113 straipsnyje ir Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą – šis teisėjas yra išrinktas ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens - asociacijos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos Tarybos nariu; be to, yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 ir 7 straipsnių imperatyviąsias nuostatas, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo savo privačių interesų, todėl jis nėra nepriekaištingos reputacijos ir šiais nurodytais neteisėtais veiksmais šioje civilinėje byloje sukėlė akivaizdų interesų konfliktą. Be to, teisėjas E. Laužikas turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir buvo šališkas atsakovo naudai - būdamas ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens asociacijos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos Tarybos narys pagal savo pareigas ex officio yra suinteresuotas priimti nutartį, kuri būtų palanki Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventams. Šioje civilinėje byloje atsakovui atstovavo trys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto magistrai, tuo tarpu pareiškėjas nėra ir nebuvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas arba absolventas. Tokioje situacijoje teisėjo E. Laužiko šališkumas, pareiškėjo nuomone, yra preziumuojamas;

3) visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija in corpore buvo šališka, nes, būdama pakankamai patyrusi, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje nukrypo nuo esminių CPK reikalavimų civiliniam procesui kasacinės instancijos teisme, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ilgametės ir visose bylose pasikartojančios praktikos aiškinant ir taikant Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepaaiškino tokio nukrypimo priežasčių. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos patirtį bei pirmiau išvardytas aplinkybes darytina išvada, kad ji in corpore buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prašyme atnaujinti procesą keliami ekstraordinarūs klausimai, todėl prašo teismo: 1) perduoti prašymą plenarinei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijai; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009, išnagrinėti ją kasacine tvarka iš naujo; 3) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. spendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą; 4) šaukti liudytoją V. A. G.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo neatnaujinti proceso byloje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) svarbiausia priimtos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nutarties teisėtumo sąlyga yra kolegialumo principo laikymasis. Jeigu kasacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybę, kad teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidus Laikinąsias civilinių bylų skyrimo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisykles, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą, jei buvo laikomasi kolegialumo principo;

2) suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo argumentas dėl teisėjo E. Laužiko šališkumo yra nepagrįstas, nes nepateikia jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyta, jog jis yra VBĮ M. Romerio universiteto lektorius, taigi jis galėtų būti šališkas tiek suinteresuotą asmenį teisme gynusiems advokatams, tiek pačiam pareiškėjui, kuris yra baigęs šį universitetą. Tai rodo pareiškėjo argumento absurdiškumą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjas neteisingai supranta,,šališkumo“ sąvoką;

3) pareiškėjas, teigdamas, kad teisėjų kolegija iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidžia CPK 366 straipsnio nuostatas, taikomas prašymo atnaujinti procesą turiniui. Kasacijos objektas nėra paties kasacinio teismo nutartis, todėl šis teismas negali iš naujo vertinti savo priimtų sprendimų turinio.

k o n s t a t u o j a :

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.

Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. bylos procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu, jeigu ją nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo kasacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias proceso įstatymų ir Laikinųjų civilinių bylų skyrimo ir teisėjų kolegijos sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių (toliau – Laikinosios taisyklės) normas; tiek teisėjas E. Laužikas, tiek visa teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą, buvo šališka.

Dėl teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumo

CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Ši nuostata dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos pirmininko skyrimo kasacinės instancijos teisme konkretizuojama CPK 352 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą.

Sudarant teisėjų kolegiją išnagrinėti pareiškėjo nurodytą bylą kasacine tvarka, galiojo Laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2007 m. gegužės 30 d. įsakymu, keistos ir papildytos 2008 m. sausio 16 d. įsakymu. Šių taisyklių 4 punkte buvo nustatyta, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas kolegiją sudaro konkrečiam kalendoriniam mėnesiui pagal teisėjų abėcėlinį sąrašą rotacijos principu; šis sąrašas yra pagrindas trijų teisėjų kolegijoms sudaryti. Tačiau Laikinųjų taisyklių 9 punkte buvo nustatyta bylų skirstymo išimtis, t. y. nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjas serga, išvyksta į ilgalaikę komandiruotą, esant kitoms objektyvioms priežastims ar proceso normų draudimui teisėjui dalyvauti nagrinėjant konkrečią bylą, kalendoriniam mėnesiui sudaryta teisėjų kolegija gali būti keičiama ir sudaroma kitos sudėties teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Laikinųjų taisyklių 4 punkte buvo įrašyta nuostata, kad teisėjų abėcėlinis sąrašas, pagal kurį sudaromos teisėjų kolegijos, skelbiamas Teismo internetinėje svetainėje. Tai reiškia, kad internetinėje svetainėje skelbiama ne kiekvienoje byloje sudarytos teisėjų kolegijos, o tik abėcėlinis teisėjų sąrašas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininko nutartimi konkrečiai bylai sudaryta teisėjų kolegija internetinėje svetainėje neskelbiama, tačiau kiekvienu atveju segama į bylą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad proceso teisės normose nustatyti bylą nagrinėsiančios kolegijos sudarymo principai, o Laikinosiose taisyklėse reglamentuota tokių kolegijų sudarymo kasacinės instancijos teisme tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė skyrė bylą nagrinėjusią kolegiją galiojusių Laikinųjų taisyklių nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentas, kad bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, kurios sudėtis nebuvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje, nenurodant kitų proceso normų nustatytų reikalavimų teismo sudėčiai pažeidimų, yra nepakankamas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, t. y. pareiškėjo nurodytu argumentu nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Dėl teisėjų kolegijos nario šališkumo

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta viena iš esminių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Pateiktų išaiškinimų pagrindu teismo nešališkumo klausimu remiasi kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V., R. V. v. S. V., V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. K., N. K. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-283/2009; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Abplanalp Engineering“ v. UAB,,Transtira“ ir kt,. bylos Nr. 3K-3-389/2007; ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjas E. Laužikas turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir buvo šališkas atsakovo naudai, nes būdamas VU Teisės fakulteto Alumni draugijos Tarybos narys pagal savo pareigas ex officio buvo suinteresuotas priimti naudingą nutartį atsakovui, nes jam atstovavo trys VU Teisės fakulteto magistrai, t. y. šis teisėjas buvo subjektyviai šališkas ir turėjo išankstinį nusiteikimą priimti atsakovui naudingą sprendimą. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad pagal VU Teisės fakulteto Alumni draugijos įstatų 11.1 punktą vienas iš draugijos tikslų yra palaikyti tvirtus fakulteto absolventų tarpusavio ryšius ir jų ryšius su Alma Mater, tačiau tai neįpareigoja ir nereiškia, kad draugijos nariai tarpusavyje ar su VU Teisės fakulteto absolventais, nesančiais šios draugijos nariais, yra saistomi tarpusavio įsipareigojimų, kurie gali turėti įtakos priimant palankų sprendimą bylos šaliai, kuriai absolventas atstovauja. Teisės fakulteto absolventų, tarp jų ir priklausančių šiai draugijai, tarpusavio ryšiai pernelyg nutolę ir niekuo neapibrėžti, kad būtų galima vien tokio fakto pagrindu pripažinti realią įtaką ar naudą vienas kito atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad teisėjo priesaika yra svarbesnė už bet kokį įsipareigojimą, kuris gali atsirasti dėl narystės tam tikroje draugijoje (Teismų įstatymo 59 straipsnis). Taigi pareiškėjo nurodama aplinkybė dėl teisėjo E. Laužiko, kaip draugijos ir jos tarybos nario, šališkumo atsakovo, kuriam atstovavo VU Teisės fakulteto absolventai, atžvilgiu, nenurodant kitų realiai šališkumą galinčių patvirtinti įrodymų, negali paneigti asmeninio teisėjo nešališkumo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo modeliuojamas tariamas teisėjo šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik dirbtinai sukurta prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas buvo ar galėjo būti šališkas.

Pareiškėjas kelia teisėjo E. Laužiko šališkumo klausimą ir kitu aspektu, t. y. kad šis teisėjas, dirbdamas ne tik teisėjo darbą ir netiksliai deklaruodamas privačius interesus, pažeidžia Teismų įstatymo reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad jokiu būdu nepagrindžia teisėjo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl teisėjų kolegijos šališkumo

Pareiškėjas nurodo, kad visa teisėjų kolegija, nagrinėjusi kasacine tvarka jo atleidimo iš darbo bylą, buvo šališka, nes, priimdama ne jo naudai nutartį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, sprendė fakto klausimus ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, išplėstinės teisėjų kolegijos, skyriaus plenarinė sesija, nutartyse aiškindamos teisės aktus, formuoja teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), kuria turi vadovautis ir to paties teismo teisėjų kolegijos, jeigu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos ar labai panašios į anksčiau kasacine tvarka išnagrinėtą bylą. Tačiau tai nereiškia, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisės plėtoti, pildyti ar keisti teismų praktikos, jeigu padaro išvadą, kad ankstesnis išaiškinimas buvo neišsamus, ne visiškai atitiko nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ar dėl tuo metu galiojusių kitų teisės aktų, visuomeninių teisinių santykių ypatumų, kitų objektyvių priežasčių neatitiko teisės akto turinio.

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimą ir (ar) nutartį teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad, skirtingai negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalykas – materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Fakto klausimai nagrinėjami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, teisiškai kvalifikavo faktinių aplinkybių pagrindu nustatytus teisinius santykius, ar tinkamai aiškino ir taikė nustatytiems teisiniams santykiams aktualų teisės aktą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad kasacine tvarka bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė naujas faktines aplinkybes, pažymi, jog jis nepagrįstas, nes, palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis (paminėjimas byloje esančio įrodymo, kuris atitinka nustatytas faktines aplinkybes, nereiškia naujų faktinių aplinkybių nustatymo), teisiškai kvalifikavo ginčo santykį ir aiškino bei taikė šį ginčą reglamentuojančias teisės normas, t. y. bylą sprendė proceso normų, reglamentuojančių kasacinį procesą, tvarka. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta pagal A. V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje A. V. K. v. R. P., J. M., kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006). Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog teisėjų kolegija nepalankiai, pareiškėjo nuomone, išnagrinėjo jo atžvilgiu bylą kasacine tvarka, nesant kitokių duomenų dėl teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių, kurios keltų realių abejonių dėl teisėjų nešališkumo, nėra pagrindas pripažinti, jog teisėjų kolegija jo atžvilgiu buvo šališka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos prielaidos dėl teisėjo, visos teisėjų kolegijos šališkumo ir kolegijos sudėties neteisėtumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais nepagrįstos ir nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumu. Dėl to prašymas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu laikytinas nepagrįstu, bylos procesas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme keliami klausimai nėra sudėtingi, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti jį nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš pareiškėjo priteistina valstybei 22,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92,86 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo I. O. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo I. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 22,55 Lt (dvidešimt du litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas