Dėl sutarties kainos sumažinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-273/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 50.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinės įmonės,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybinės įmonės,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ ieškinį atsakovui AB,,Klaipėdos laivų remontas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties kainos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas valstybinės uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo klausimas. Ieškovas ir atsakovas 2000 m. rugpjūčio 4 d. sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, kuri vėliau keletą kartų buvo keičiama. Sutarties 40 punkte buvo nustatyta ieškovui (nuomotojui) teisė keisti uosto žemės nuomos kainą kiekvieniems ateinantiems metams, ją perskaičiuojant pagal uosto žemės nuomos koeficientus. 2007 m. rugsėjo 10 d. ieškovas pakeitė nuomos sutartį, numatydamas atsakovo nuomojamam uosto žemės sklypui didesnę nuomos kainą dėl jame esančios galimybės naudotis privažiuojamuoju geležinkelio keliu ir pateikė atsakovui ją pasirašyti. Atsakovas 2007 m. spalio 8 d. atsisakė šią sutartį pasirašyti, nurodydamas, kad nuomojamame sklype nevykdo krovos ir transporto darbų, susijusių su geležinkeliu, ir grąžino ieškovo išrašytas sąskaitas–faktūras dėl uosto žemės nuomos mokesčio už 2005-2007 metus.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 28 968,48 Lt uosto žemės nuomos mokesčio. Ieškovo nuomone, atsakovas turi mokėti didesnį nuomos mokestį, nes naudojasi žemės sklypu su privažiuojamuoju geležinkeliu, t. y. uosto žemės nuomos koeficiento dydis siejamas tik su privažiuojamojo geležinkelio kelio buvimu ir nepriklauso nuo to, ar uosto žemės nuomininkas naudojasi, ar ne šiais keliais.

Atsakovas priešieškiniu prašė 28 968,48 Lt sumažinti mokėtiną žemės nuomos mokestį. Atsakovo nurodoma suma yra žemės nuomos mokesčio dydis su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais atėmus žemės nuomos mokesčio dydį be privažiuojamųjų kelių. Atsakovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jo nuomojamame žemės sklype esantis geležinkelis yra avarinės būklės ir netinkamas naudoti, todėl jis negalėjo tinkamai naudotis daiktu pagal paskirtį. Jo nuomone, geležinkelis negalėjo būti nuomos sutarties dalykas ir dėl to žemės nuomos mokestis negali būti skaičiuojamas pagal didesnį koeficientą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad uostas ir uosto žemė priklauso valstybei ir uosto žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas ne šalių susitarimu, bet teisės aktų nustatyta tvarka; susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 370 patvirtintoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatytas tokios žemės nuomos apskaičiavimo tvarka ir nuomos koeficientas, kuris šalių susitarimu negali būti keičiamas. Pagal šią Tvarką uosto žemės nuomos mokesčio dydis priklauso nuo privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimo toje žemėje, jų suteikimo naudotis nuomininkui faktų ir naudojimosi galimybių. Teismas nustatė, kad atsakovui išnuomotas žemės sklypas yra su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą nuomos sutartį nuomotojui neuždrausta naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, tačiau sutartyje nenurodytas jų ilgis ir neapskaičiuotas mokestis, jeigu jais buvo galima naudotis. Atsakovas privažiuojamaisiais geležinkelio keliais nuo 2005 m. nesinaudojo ir jų faktiškai neeksploatavo. Tokią išvadą teismas grindė atsakovo 2007 m. spalio 8 d. raštu, geležinkelio techninės būklės įvertinimo išvada bei tuo faktu, kad ieškovas nereikalavo papildomo mokesčio už naudojimąsi geležinkeliais. Teismas nurodė, kad nė viena šalis nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas taikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 7, 7.1.3 punktus. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą papildomą uosto žemės nuomos kainą ar ją sumažinti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje pažymėjo, kad uosto žemės nuomos mokestis priklauso nuo to, ar nuomojamas žemės sklypas yra su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, ar nuomininkas turi galimybę jais naudotis, ar nuomininkas dėl nuomotojo kaltės negalėjo naudotis geležinkelio keliais. Kolegija nurodė, kad byloje yra atsakovo pateikti įrodymai, jog privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklė jo nuomojamame žemės sklype netinkama naudoti; ieškovas uosto žemę atsakovui nuomoja nuo 2000 m., tačiau iki 2007 m. rugsėjo 10 d. nė karto atsakovui nesiūlė keisti žemės nuomos sutartį dėl taikytino didesnio koeficiento; atsakovas nevykdo jokių transporto ar krovos darbų, susijusių su geležinkeliu; Geležinkelio kelio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo išvada patvirtina, kad geležinkelio atšaka yra avarinės būklės; ieškovas neginčija to fakto, kad atsakovas nesinaudoja geležinkeliu ir kad kelias yra remontuotinas. Dėl to, kolegija konstatavo, kad nuomininkas neturi galimybės naudotis privažiuojamąja geležinkelio kelio dalimi, esančia nuomojamame uosto žemės sklype, ir neturi teisės reikalauti iš atsakovo didesnio nuomos mokesčio, skaičiuojamo pagal A klasės uosto žemės nuomos mokestį.

Atsakovo priešieškinio reikalavimą sumažinti nuomos kainą pagal nepasirašytą, t. y. neegzistuojančią, sutartį kolegija laikė nelogiška ir teisiškai nepagrįsta. Kolegija, pažymėjusi, kad, nesant atsakovo subjektinės teisės pažeidimo, nėra pagrindo reikalauti ginti šią teisę, plačiau neanalizavo atsakovo apeliacinio skundo argumentų (CK 1.138 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VĮ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl imperatyviųjų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vieninteliu įrodymu – Geležinkelio kelio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo išvada, konstatavo, kad atsakovas neturi galimybės naudotis jo sklype esančia geležinkelio kelio dalimi. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vieno įrodymo, iš kurio galima būtų spręsti apie kelio būklę ginčo laikotarpiu, ir apsiribojo teiginiu, kad iki 2007 m. kasatorius neskaičiavo padidinto uosto mokesčio. Toks teismo argumentas, kasatoriaus nuomone, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kasatorius nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje VĮ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ v. AB,,Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-437/2005, ir pažymi, kad šioje nutartyje yra suformuluota taisyklė, jog visais atvejais šalių sudaromos sutartys dėl uosto žemės nuomos turi atitikti imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Dėl to aplinkybė, kad per laikotarpį iki 2007 m. nebuvo skaičiuojamas padidintas uosto žemės nuomos mokestis, negali būti pagrindas netaikyti imperatyviųjų teisės aktų nuostatų. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino priežasčių, susijusių su galimybe ar ribojimu nuomininkui naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, ir pažeidė Tvarkos 7.1.3 punkto nuostatą, nes lengvatinis žemės nuomos mokesčio koeficiento taikymas galimas esant dviem sąlygoms: jei nėra galimybės nuomininkui naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ir tokios galimybės nebuvimą lemia nuomotojo kaltė. Kasatorius pažymi, kad teismas nekonstatavo kasatoriaus kaltės dėl geležinkelio kelių būklės pablogėjimo;

2) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, t. y. išsamiai nepasisakė ir neanalizavo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl geležinkelio kelio eksploatacijos ir jo kaltės. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, tai kasatorius teigia, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos dėl teismo pareigos pateikti motyvuotus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK,,Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. UAB,,Baltijos TV“, bylos Nr. 3K-3-1181/2003, kt.) Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi geležinkelio techninės būklės įvertinimo išvadomis. Kasatoriaus nuomone, tai yra netinkamas įrodymas spręsti apie kelio būklę 2005-2008 m. laikotarpiu.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB Klaipėdos laivų remontas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl imperatyviųjų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, pažeidimo. Atsakovas sutinka, kad uosto žemės mokestis negali būti nustatomas šalių susitarimu ir kad nuomos mokestis mažinamas, jei sklype nėra galimybės naudotis geležinkelio keliais dėl nuomotojo kaltės. Atsakovas nurodo, kad iš esmės kasatorius kelia fakto klausimą, ar 2005-2008 m. atsakovas turėjo galimybę naudotis jo valdomame žemės sklype esančiais geležinkelio keliais. Atsakovas yra pateikęs geležinkelio kelio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo išvadą. Nors kasatorius teigia, kad negalima remtis šia išvada, nes ji neįrodo kelio būklės ankstesniu laikotarpiu, tačiau atsakovas nurodo, kad šiuo atveju neįmanoma retrospektyviai atlikti techninės ekspertizės; juolab, kad objektyviai neegzistuoja kitokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kelio techninę būklę. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje B. J. v. UAB,,Ekskomisarų biuras“, bylos Nr. 3K-3-227/2003, atsakovas teigia, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų rodytumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu. Dėl to nesant pakankamai įrodymų, teismai pagrįstai vadovavosi didesnės tikimybės ir protingumo principais;

2) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovas nurodo, kad kasatoriaus nurodomi proceso normų pažeidimai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos sprendimo turiniui. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių jo argumentų, tačiau neginčija, kad išspręsdami bylą iš esmės teismai tyrė ir įvertino visus byloje surinkus įrodymus. Atsižvelgiant į šios bylos dalyką, atsakovo nuomone, nėra ir objektyviai negali būti įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių visas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl teismai pagrįstai rėmėsi netiesioginiais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės uosto žemės nuomos tvarkos ir kainos

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė ir procesiniuose sprendimuose nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio, jo nustatymo ir pakeitimo tvarkos būtina vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomą, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Tai reiškia, kad uosto žemė priklauso valstybei ir uosto žemės nuomos mokestis nustatomas ne šalių valia, o teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 straipsnio 2 dalis) ir šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti teisės aktu nustatyto uosto žemės nuomos mokesčio dydžio, t. y. negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Toks valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisinių santykių aiškinimas suformuluotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB,,Progresas“, bylos Nr. 3K-3-81/2009; 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB,,Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-437/2005).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio kilo 2007 m. Tuo metu galiojusios susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybino jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 5 punkte buvo nustatyta, kad

uosto žemės nuomos kaina priklauso nuo to, ar nuomojamas sklypas yra su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, t. y. nustatyta, kad uosto žemė su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais priskiriama A klasei, be privažiuojamųjų geležinkelio kelių – B klasei. Tvarkos 6 punkte nustatytas uosto žemės nuomos lengvatinis koeficientas, jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, ribojama jo veiklos galimybė, 7 punkte – naudingumo koeficientas, kuris nuomininko prašymu taikomas ir nuomos kaina mažinama, jeigu nuomininkas dėl nuomotojo kaltės negali naudotis geležinkelio keliais. Apibendrindama aptartas uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teisės aktu imperatyviai nustatyta, jog uosto žemės nuomos kainos dydį lemia nuomojamame žemės sklype sukurta infrastruktūra, nustatant galimybę mažinti ją tik esant objektyvioms priežastims taikyti lengvatinį ar naudingumo koeficientą. Tai reiškia, kad nuomojamo žemės sklypo kaina nustatoma pagal sklype sukurtą infrastruktūrą (nagrinėjamu atveju – tai privažiuojamieji geležinkelio keliai), nepriklausomai nuo to, ar nuomininkas ją naudoja savo veiklai plėtoti ir kokia apimtimi, ir kaina gali būti mažinama tik tuo atveju, jeigu nuomininkas ne dėl jo priklausančių priežasčių negali sukurtos infrastruktūros naudoti savo vykdomai veiklai.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo nuomojamame žemės sklype yra geležinkeliai, tačiau jis nenaudoja geležinkelio savo veiklai plėtoti; geležinkelis yra avarinės būklės, todėl padarė išvadą, kad kasatorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo didesnio nuomos mokesčio, skaičiuojamo pagal A klasės uosto žemės nuomos mokesčio koeficientą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs, kad uosto žemės nuomos mokestis nustatomas imperatyviųjų teisės aktų, netinkamai aiškino uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos nuostatas. Pirmiau minėta, kad uosto žemės nuomos kaina nepriklauso nuo to, ar nuomininkas naudoja savo veiklai nuomojamame žemės sklype esančius geležinkelio kelius, ir nuomos kainai lengvatinis ar naudingumo koeficientas gali būti taikomas tik esant objektyvioms priežastims, kai nuomininkas dėl nuomotojo kaltės negali jais naudotis. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kasatoriaus pateiktų argumentų, kad einamąjį geležinkelio remontą privalėjo atlikti pats atsakovas; nesiaiškino, netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių ir kurios iš šalių neveikimo geležinkelio keliai atsakovo nuomojamame žemės sklype tapo avarinės būklės; jeigu tai įvyko dėl kasatoriaus kaltės, tai kokiu naudingumo koeficiento dydžiu galėtų mažėti A klasės žemės sklypo nuomos kaina. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir, netinkamai aiškindamas uosto žemės nuomos tvarkos nuostatas, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos, kaip ir pirmosios instancijos, teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, t. y. privalo tirti ir vertinti byloje surinktus įrodymus, prireikus – pareikalauti papildomų įrodymų ir nustatyti visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuoti, pritaikant materialiosios teisės normas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai aiškino aptartas teisės normas ir neišaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. nepašalino pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą iš naujo, minėta, būtina išaiškinti ir nustatyti, dėl kokių priežasčių ir kieno neveikimo uosto infrastruktūros dalis (geležinkelio keliai atsakovo numojamame sklype) tapo avarinės būklės, netinkama naudoti, nustatytoms aplinkybėms taikyti aptartas Tvarkos nuostatas, t. y. išaiškinus reikšmingas bylos aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas