Baudžiamoji byla Nr. 1-93-791/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28490-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9;
(S)
1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,
sekretoriaujant V. V.,
dalyvaujant prokurorui T. B.,
kaltinamajam G. G.,
nukentėjusiojo L. M. įgaliotam atstovui advokatui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio nuostatas, galutine 496 MGL (24 800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti iki 2023 m. kovo 29 d., bauda nesumokėta, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
kad kaltinamasis G. G. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 05.50 val. kaimo turizmo sodyboje,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), miegamojo patalpose, būdamas neblaivus, tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius rankų kumščiais L. M. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvą kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, dešinio skruosto srityje, skruostikaulio projekcijoje, abiejų akių vokuose, kaktos kairėje virš kairio antakio, nosies nugarėlėje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, už kairės ausies, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos kairėje III-V šonkaulio projekcijoje pagal vidurinę raktikaulinę liniją, kraujosruvos dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimo kaires alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo, nes dėl dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo L. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. vakare su savo sužadėtine V. K. dalyvavo bendrų draugų K. ir G. B. vestuvių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Šventėje buvo daugiau žmonių. Tarp jų buvo nukentėjusysis L. M. su žmona ir vaiku. Iki šio įvykio L. M. nepažinojo. Vykstant šventėje tarp jo ir L. M. buvo įvykusi situacija, kai darant prisitraukimus, nukentėjusysis pribėgęs stvėrė jam už gerklės ir nutempė žemyn. Aplinkiniai liepė L. M. jo (kaltinamojo) atsiprašyti. Nukentėjusysis jo atsiprašė. Visi toliau vartojo alkoholį, linksminosi. Jo dabartinė sutuoktinė apsvaigo nuo alkoholio, todėl jis ją palydėjo į kambarį. Prieš tai jų kambaryje turėjo miegoti L. M. su šeima. Kadangi L. M. savo šeimą išvežė į namus, todėl jis pasiūlė jiems apsikeisti kambariais, kadangi šiame kambaryje buvo didesnė lova. Jis paguldė savo žmoną į lovą ir išėjo toliau švęsti. Pirties namelyje buvo vienas L. M., su savimi turėjo alkoholio butelį, pasiūlė jam kartu jį išgerti. Jis pasakė, kad vyksta vakarėlis ir yra smagiau būti su visais. Jis ir nukentėjusysis grįžo prie visų svečių. Vėliau pastebėjo, kad nėra nukentėjusiojo. Jis pagalvojo, kad yra laikas ir jam eiti miegoti. Jis atidarė kambario, kuriame miegojo jo žmona, duris. Pamatė, kad L. M. guli lovoje, šalia jo sužadėtinės, kuri nuo L. M. buvo nusisukusi nugara. Tuomet L. M. šoko iš lovos, jis buvo visiškai nuogas, be trumpikių, pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis. Jis pagalvojo, kad L. M. vėl nori jį pulti, tuomet jis (kaltinamasis) pradėjo pirmas smūgiuoti nukentėjusiajam. Parvertė jį ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu sudavė daug smūgių. Nukentėjusiajam smūgiavo į veido sritį, tačiau pargriaudamas nukentėjusįjį, galėjo jį sužaloti ir kitose kūno vietose. Pripažįsta kaltinime nurodytą smūgių apimtį. Nukentėjusysis iš lovos išlipo pats, jo netempė iš lovos. Nukentėjusysis buvo be apatinių, tą matė ir jo sužadėtinė, kuri pribudo nuo triukšmo. Kraujo pėdsakus pastebėjo vėliau, kadangi jo (kaltinamojo) buvo kruvina ranka. Jį nuo nukentėjusiojo atskyrė jo žmona ir B., kurios jį išvedė ir užrakino. Jis norėjo toliau su L. išsiaiškinti, dėl to supykęs iš kojos išdaužė patalpos lango stiklą. Neblaivumas jo tokiems veiksmams turėjo įtakos, būdamas blaivas būtų kitaip sprendęs šią situaciją. Tačiau mano, kad L. M. elgesys buvo nederamas. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta turtinės žalos dalyje dėl būsimų išlaidų 2185 Eur, susijusių su randų šalinimu. Nukentėjusiojo pareikštą neturtinę žalą pripažįsta 2500 Eur sumai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Panašius parodymus kaltinamasis G. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 69–75, 81–83).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. vakare su savo sutuoktine G. M. ir sūnumi M. dalyvavo bendrų draugų K. ir G. B. vestuvių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Dalyvavo apie 40 svečių. Po vakarėlio nakvoti pasiliko apie pusė žmonių, tame tarpe ir jis. Planavo pasilikti ir žmona su sūnumi, tačiau ji nėščia, todėl su vaiku išvyko namo. Buvo nakvynei paskirtas sodyboje esantis namelis, buvo ant durų užrašas su jų vardais. Tame namelyje yra pereinamasis kambarys, kuriame kažkas ir turėjo nakvoti. Jis tame namelyje susidėjo savo daiktus, rūbus ir pan. G. G. nepažįsta, susipažino vestuvėse. Bendravo vakarėlio metu, konfliktų nebuvo. Vartojo jis alkoholį, kaip ir dauguma, kurie šventė. Buvo po vidurnakčio, link ryto, jis nuėjo miegoti į paskirto namelio kambarį, antrame aukšte. Buvo neblaivus, tai visų aplinkybių gerai nepamena. Tik pamena, kad nusirengė ir atsigulė į lovą. Nepastebėjo, kad kažkas miegotų tame pačiame kambaryje. Nepamena, ar degė elektros šviesą. Atsigulė, kaip ir namuose su apatiniais drabužiais, t.y. trumpikėmis. Pabudo, kaip pajautė smūgį į veidą, lyg į kairę veido pusę ir skausmą. Atsikėlė iš lovos ir pamatė, kad smūgį sudavė asmuo, su kuriuo susipažino, tai G. G., daugiau nieko nebuvo. Buvo agresyviai nusiteikęs. Jį ištempė iš lovos, pargriovė ant žemės ir daužė. Griūdamas ant žemės nesusižalojo, o sužalojimai visi padaryti nuo G. G. suduotų smūgių. Laikė prispaudęs prie žemės, bet tiksliai visko nepamena, nes galėjo būti, kad buvo praradęs sąmonę. Kiek pamena, tai smūgių buvo daug, tikrai daugiau nei 10 ir pagrinde suduoti į galvos sritį. Padarytos kraujosruvos apie akis, nubrozdinimai kaktos srityje, galvoje patinimai bei sužalota ir skausminga pečių ir krūtinės srityse, kurie galėjo būt padaryti laikant toje srityje. Stengėsi išvengti smūgių, dengėsi galvą rankomis, bet rankos nebuvo sužalotos. Kuo tiksliai buvo suduoti smūgiai negali pasakyti, matė, kad kumščiais tai tikrai buvau daužomas, bet pagal pojūčius atrodė, kad buvo ir spardomas. Kas nutraukė smurtą nežino, buvo į kambarį po smurto atėję G. ir K. B., tai gal jie ir sustabdė smurtą. Kraujavo veidas, skaudėjo labai galvą ir veidą. Buvo iškviesta policija ir medikai, kuriuos pats ir išsikvietė. Su medikais išvyko į ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyti daugybiniai veido ir visos galvos sumušimai, sinuso dešinės pusės lūžimas. Tik vėliau sutuoktinė papasakojo, kad sumušė G. G. dėl to, kadangi pagalvojo, jog jis su drauge kartu miegojo. To nesiekė ir neplanavo, tik kažkur toje pačioje patalpoje atsigulė, tai tiesiog nesusipratimas, nes atsigulė jam paskirtame kambaryje. Kaip sudavė smūgius, tai jis nesuprato dėl ko yra mušamas (1 t., b.l. 43–49).
Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. su vyru K. B. šventė jų vestuves kaimo turizmo sodyboje,, (duomenys neskelbtini)". Vestuvių šventėje buvo 38 žmonės. Tarp jų buvo kaimynas L. M., taip pat kiti draugai G. G. ir V. K.. Šventė iki pat ryto praėjo ramiai, ji su vyru apie 04.00 val. ryto nuėjo miegoti, kiti svečiai ir skirstėsi į namelius miegoti. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 05.50 val. išgirdo triukšmą lauke. Nesupratusi, kas vyksta, išbėgo į lauką, kieme pamatė G. su kruvinais marškiniais ir iš paskos bėgančią V.. V. šaukė,,baik G., baik". G. būdamas kieme pasakė, kad sumušė L., kuris gulėjo nuogas pas V. lovoje. Ji tuomet nubėgo iki namelio, kur buvo L. ir pirmame aukšte pamatė L. su kruvina galva, sumuštą. Uždarė namelio lauko duris ir užrakino, kad G. nepasiektų L. ir toliau nemuštų. Tuomet G. užėjo iš namelio šono ir išspyrė ten buvusį langą, bandė patekti į vidų iki L. G. įšoko pro langą, bet L. spėjo pasislėpti antrame aukšte. Po kažkiek laiko pavyko nuraminti G., tuomet jos vyras paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su greitąja medicinos pagalba atvyko ir policija. Iki kol atvyko policija G. vis kartojo, kad L. lindo pas V. į lovą, buvo nuogas, o V. tuo metu miegojo. L. sakė, kad taip nebuvo ir nieko nedarė. V. sakė, kad miegojo, o kai atsikėlė pamatė L. ir G. mušantis. Kai V. buvo lauke mūvėjo kelnes ir buvo apsirengusi glaustinukę. Glaustinukės apatinė dalis nugaroje matėsi, kad buvo atsegta. Ji klausė, ar pasirengusi po apačia kelnaites, V. sakė, kad ne, bet kaip glaustinukė buvo atsegta paaiškinti negalėjo, pati nesuprato, kas įvyko. Atvykę medikai L. išvežė į ligoninę (1 t., b.l. 54–61).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. vakare su savo sužadėtiniu G. G. dalyvavo bendrų draugų K. ir G. B. vestuvių šventėje. Dalyvavo daugiau nei 30 svečių. Po vakarėlio nakvoti pasiliko apie pusė žmonių, tame tarpe ir ji su sužadėtiniu. Nakvynei buvo paskirtas sodybos namelis, dviejų aukštų, kurį turėjo dalintis su šeima, kaip vėliau suprato L. M. šeima ir dar viena šeima, kurie išvyko į namus ir nepasiliko. L. M. iki vakarėlio nebuvo pažįstamas, šventėje dalyvavo su šeima, t.y. sutuoktine ir sūnumi, kurie nenakvojo. Pasiliko tik L. M.. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 02.30 – 03.00 val. pasijautė neblaivi ir sužadėtinis palydėjo iki namelio ir ten esančio kambario, kur atsigulė miegoti. Pradžioje kambarys buvo paskirtas L. M. su šeima, bet vėliau sutarė, kad ten miegos ji su sužadėtiniu. L. tai buvo žinoma ir iš to kambario išsinešė savo daiktus. Sužadėtinis nuėjo toliau švęsti bendrai su likusiais į pokylių salę. Kaip G. pasakojo, buvo atėjęs jos pasižiūrėti ir namelyje rado su buteliu degtinės L. M., kuris siūlė išgerti. L. M. buvo patalpoje vienas, o ji miegojo kambaryje. Sakė, kad šiek tiek išgėrė ir abu sugrįžo vėl į pokylių salę. Kaip pasakojo sužadėtinis, pastebėjęs, kad L. M. nėra, atėjo pažiūrėti jos. Tada pamatė, kad kur ji miegojo su viršutiniais rūbais, šalia pristumtoje lovoje visiškai nuogas guli L. M., kuris, pasak sužadėtinio, užėjus pašoko iš lovos. Kad L. M. buvo visiškai nuogas, pamatė ir ji, kai atsibudo nuo triukšmo. Tik vėliau jau kažkuriuo momentu sugebėjo užsimauti trumpikes. Nubudusi pamatė ant grindų grumtynes. Sužadėtinis pargriovęs ant grindų viena ranka, tai yra kaire, prilaikė kažkur už peties ar krūtinės L., o dešine ranka sudavė L. M. į veido ir galvos sritį ne mažiau 5 smūgius. Pastebėjo ir kraujo ant L. veido. Galėjo visų smūgių ir nematyti. Kambaryje buvo šviesu, degė elektros šviesa. Galvojo, kad girti tiesiog susimušė, todėl mėgino G. atitraukti, kad nemuštų. Tada suriko, kad ji išeitų, ar nemato, jog L. visiškai nuogas ir mėgino ją, kaip išsireiškė "išpisti". Tada atkreipė dėmesį, kad L. buvo visiškai nuogas. Labai susinervino ir tik pamena, kad jau kieme su G. B.. Ar ji sugebėjo G. atitraukt ar G. nepamena. Tik kieme pastebėjo, kad jos glaustinukė yra atsegta. Ji save žino, kad visada užsisega ir tada suabejojo dėl to, ar nebuvo priekabiauta, ar mėginta išprievartauti (1 t., b.l. 64–67).
Iš 2025 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate dėl L. M. sumušimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 1–2).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – kaimo turizmo sodybos,, (duomenys neskelbtini)" namelis, esantis (duomenys neskelbtini). Namelis yra rytų pusėje prie ežero. Namelis dviejų aukštų, medinis. Įėjimas į namelį yra iš vakarų pusės. Iš pietų pusės yra medinė namelio mansarda su baldais. Iš mansardos pusės yra langas mediniais rėmais. Kairės pusės langas yra trijų skilčių, vidurinės skilties stiklas išdaužtas. Langelio stiklas yra 32X33 cm. Namelio lauko durys medinės, rudos spalvos. Pro jas patenkama į pirmą namelio aukštą, kairėje yra mediniai rudos spalvos laiptai vedantys į antrą aukštą. Dešinėje prie vakarinės sienos yra medinis rudos spalvos stalas, prie stalo yra du mediniai rudos spalvos suolai. Prie šiaurinės sienos yra pilkos spalvos minkštasuolis, prie jo ant grindų yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Esamais laiptais patenkama į namelio antro aukšto pirmą kambarį. Kambario kairėje pusėje nuo įėjimo yra lova mediniais rėmais su paklota balto spalvos patalyne, dešinėje prie sienos kampe yra dar dvi lovos mediniais rėmais. Einant dešinėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į antrą kambarį. Nuo įėjimo į antrą kambarį kairėje prie sienos yra dvigulė lova su baltos spalvos patalyne. Už jos tiesiai kampe yra viengulė lova mediniais rėmais su baltos spalvos patalyne, ant kurios yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Prie viengulės lovos ant žemės yra pagalvė su baltos spalvos užvalkalu, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Viengulės lovos patalynės užvalkalai yra paimami (1 t., b.l. 16–30).
Iš 2025 m. rugsėjo 19 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, jos apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktinis objektas - lovos užtiesalas. Lovos užtiesalas pilkos bei rausvos spalvų. Ilgis 1,85 m., plotis 1,10 m. Ant jo matomos išdžiuvusios raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Daugiau ant užtiesalo tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Apžiūrimas objektas - antklodės užvalkalas. Lovos užtiesalas pilkos bei rausvos spalvų. Ilgis 1,70 m., plotis 1,10 m. Ant jo matomos išdžiūvusios raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Daugiau ant užtiesalo tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Po apžiūros daiktai saugomi Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Alytaus saugykloje, adresu Jotvingių g. 8, Alytus (1 t., b.l. 141–155).
Iš Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 10 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu I. B. ekipaže,,A3054“ apie 7 val. 10 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje susimušė 2 vyrai, išdaužė stiklus, kraujuoti. Pranešėjas į klausimus neatsakinėjo, tik skubino. Įvykio vietoje jau buvo ekipažas,,A3046“, kurį reikia pakeisti ir tęsti veiksmus įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą, kieme buvo rasti G. G., V. K., G. B.. Pagal pirminę informaciją sumuštas L. M. GMP darbuotojų buvo jau pristatytas į Alytaus V. K. ligoninės priėmimo skyrių. G. G. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. vyko draugų vestuvės, kurias visi šventė iki ryto. G. G. ryte nuėjo į namelį miegoti (apie kurią valandą neatsimena). Įėjęs į namelį užlipo į antrą aukštą, kur jam ir jo sužadėtinei V. K. buvo paliktos lovos. G. G. paaiškino, kad užlipęs į antrą aukštą ir užėjęs į kambarį po kaire nuo įėjimo dvigulėje lovoje pamatė miegančią savo sužadėtinę V. K. ir šalia jos gulintį nuogą L. M.. G. G. teigė, kad kai tik atidarė kambario duris, L. M. staiga pakilo iš lovos, todėl G. G. pamatė, kad jis nuogas, o jo sužadėtinė V. K. guli mieganti lovoje, jos glaustinukės apatinė buvo atsegta. Pagalvojęs, kad L. M. lytiškai santykiavo su miegančia V. K., jis pagriebė L. M. ir pradėjo dešinės rankos kumščiu daužyti L. M. į galvą. G. G. vėliau teigė, kad po to gerai neprisimena, kas toliau buvo, atsimena, kad jį kažkas atstūmė nuo L. M., o po to jis išdaužė namelio langą bandydamas pasiekti L. M.. V. K. tiksliai paaiškinti, kaip kas buvo negalėjo, buvo stipriai neblaivi, jos paaiškinimas buvo padrikas. V. K. teigė, kad švęsdama vestuves išgėrė daug alkoholio ir beveik pirma nuėjo miegoti, kas buvo po to, nežino, nes miegojo. Ji sakė, kad kai atsibudo pamatė savo sužadėtinį G. G. ir L. M. mušantis, toliau gerai neatsimena, kas buvo. G. B. paaiškino, kad atšventusi savo vestuves apie 4 val. ryto su savo vyru nuėjo miegoti, o apie 5 val. 50 min. išgirdo lauke triukšmą, išėjusi į lauką pamatė G. G. su kruvinais marškiniais. G. B. teigė, kad G. G. jai pasakė, jog sumušė L. M.. G. B. teigė, kad kieme buvo ir V. K., sakė, kad V. K. mūvėjo kelnes, o jos glaustinukės apačia buvo atsegta ir nugaroje matėsi glaustinukės užsegimas išlindęs iš kelnių. Vėliau bendraujant su V. K., ji teigė, kad pati nežino, ar su ja L. M. lytiškai santykiavo ar ne, vykti pas medicinos ekspertą apžiūrai nenorėjo, nežinojo, ar rašyti pareiškimą, ar ne. V. K. teigė, kad jai reikia pagalvoti ir pasitarti ką daryti, nes pasak jos ji nenori ardyti šeimos, o pati nėra įsitikinusi, kas tą naktį paryčiais įvyko. Kadangi nėra aišku, ar bus gautas V. K. skundas ir ar bus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant apsaugoti įvykio vietą ir tyrimo medžiagai svarbius objektus, buvo paimti V. K. įvykio metu dėvėti drabužiai, V. K. nurodytos lovos, kurioje miegojo, patalynės užvalkalai ir šalia buvusios lovos patalynės užvalkalai, ant kurių buvo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. L. M. po gydytojų apžiūros buvo nustatyti daugybiniai galvos sužalojimai ir įtariamas žandikaulio lūžis. Bendraujant su L. M. telefonu, jis teigė, kad prie V. K. nelindo, dėl ko G. G. jį užsipuolė, jis nežino. Būnant įvykio vietoje G. G. pats pastebėjo, kad jo dešinės blauzdos vidinėje pusėje yra įpjovimas. Jis teigė, kad bandydamas antrą kartą patekti į namelį iš lauko išdaužė lango stiklą ir pro langą lipo į vidų, galimai taip susižalojo koją. Buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie apžiūrėjo G. G., daugiau sužalojimų jam nenustatė. Įvykio dalyviai buvo stipriai neblaivūs (1 t., b.l. 126–128).
Iš Specialisto išvados matyti, jog L. M. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, dešinio skruosto srityje, skruostikaulio projekcijoje, abiejų akių vokuose, kaktos kairėje virš kairio antakio, nosies nugarėlėje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, už kairės ausies, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos kairėje III-V šonkaulių projekcijoje pagal vidurinę raktikaulinę liniją, kraujosruva dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti likusieji sužalojimai tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 159–160).
Fotonuotrauka patvirtina L. M. padarytus sužalojimus (2 t., b.l. 117).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. G. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 05.50 val. kaimo turizmo sodyboje,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), miegamojo patalpose, būdamas neblaivus, tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius rankų kumščiais L. M. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvą kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, dešinio skruosto srityje, skruostikaulio projekcijoje, abiejų akių vokuose, kaktos kairėje virš kairio antakio, nosies nugarėlėje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, už kairės ausies, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos kairėje III-V šonkaulio projekcijoje pagal vidurinę raktikaulinę liniją, kraujosruvos dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimo kaires alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo, nes dėl dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo L. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo G. G. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3490,70 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 75–105).
Pagal ieškinį 3490,70 Eur turtinę žalą sudaro: 149,20 Eur kuro, parkavimo išlaidos, 1 077,20 Eur negautos darbinės pajamos, 79 Eur išlaidos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estetinės ir lazerinės medicinos klinikos gydytojo apžiūrą ir konsultaciją, 2 185 Eur būsimos išlaidos už randų šalinimą.
Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>, 3K-3-202/2012).
Nukentėjusysis L. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 2 185 Eur būsimų išlaidų už veido randų šalinimą, atsiradusius dėl padarytų sužalojimų. Teismas įvertinęs bylos duomenis, įvykio aplinkybes, laiko, kad šis nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas. Iš specialisto išvados matyti, kad L. M. apžiūros metu buvo nustatyti tokie sužalojimai - poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, dešinio skruosto srityje, skruostikaulio projekcijoje, abiejų akių vokuose, kaktos kairėje virš kairio antakio, nosies nugarėlėje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, už kairės ausies, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos kairėje III-V šonkaulių projekcijoje pagal vidurinę raktikaulinę liniją, kraujosruva dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas (1 t., b.l. 159–160). Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai (kraujosruvos) neleidžia teismui daryti išvadą, kad L. M. veide esantys randai priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo G. G. smurtiniais veiksmais, kurių pasėkoje nukentėjusiojo L. M. veide buvo atsiradusios kraujosruvos. Ši abejonė yra vertinama kaltinamojo G. G. naudai. Todėl teismas atmeta L. M. reikalavimą priteisti iš kaltinamojo G. G. 2 185 Eur turtinės žalos už būsimas išlaidas, susijusias su randu šalinimu, bei 79 Eur už UAB „ELDK“ Estetinės ir lazerinės medicinos klinikos gydytojo apžiūrą ir konsultaciją, kaip nepagrįstą.
Įvertinus pateiktus duomenis, teismas laiko neįrodytu, kad L. M. laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo nedarbingas ir dėl to negavo darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (1 t., b.l. 86) neįrodo L. M. reikalavimo priteisti iš G. G. 1077,50 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų, todėl šis reikalavimas atmetamas.
Teismas priteisia iš kaltinamojo G. G. nukentėjusiajam L. M. 149,20 Eur turtinės žalos už nukentėjusiojo patirtas kelionės išlaidas, susijusias su vykimu į ikiteisminio tyrimo institucijas, gydymo įstaigas ir kt. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais, jos yra protingos ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Nukentėjusiajam L. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis) padarytas dėl dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo, dėl kurio operacija nebuvo būtina. Kiti sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pripažintina, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei paties nukentėjusiojo elgesį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamojo G. G. neteisėtus veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo L. M. netinkamas elgesys, kai G. G. nukentėjusįjį L. M. aptiko lovoje šalia savo sužadėtinės (dabartinės sutuoktinės). Iš G. G. parodymų matyti, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo spontaniškai, kilus stipriems emociniams išgyvenimams. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis šio įvykio metu taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo G. G. smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo L. M. netinkamas elgesys. Teismas, įvertinęs L. M. sveikatai padarytą žalą, jo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat žalos sveikatai padarymo aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju L. M. priteistina 3 000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
L. M. reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo įstatymui neprieštarauja (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), remiantis teismų praktika, palūkanos skaičiuotinos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis L. M. turėjo 950 Eur išlaidų už advokato V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme suteiktą teisinę pagalbą (2 t., b.l. 115–116). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo pagrindu ir atsižvelgus į nukentėjusiajam L. M. suteiktos teisinės pagalbos apimtį, 950 Eur suma laikytina atitinkančia nukentėjusiojo atstovo turėtas darbo sąnaudas, todėl teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikaltimą, nukentėjusiojo turėtos atstovo advokato V. K. paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo G. G..
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus bylos aplinkybes, teismas G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens L. M. elgesys. Iš bylos duomenų matyti, jog L. M. elgesys buvo nederamas, kadangi nukentėjusįjį kaltinamasis surado gulintį lovoje šalia miegančios jo sužadėtinės, ir tai išprovokavo kaltinamojo G. G. smurtinius veiksmus. Todėl pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, ir tai lengvina kaltinamojo G. G. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje yra vieną kartą teistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Šį nusikaltimą padarė paskirtos bausmės vykdymo metu. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bauda sumokėta. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, turi planų išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prie metalo konstrukcijų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis turi darbinių planų dirbti užsienio valstybėje, ir tai padėtų kuo greičiau atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas mano, kad kaltinamajam, kaip teistam asmeniui, tinkamiausia bausmės rūšis yra šio nusikaltimo sankcijoje numatyta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu atlygino civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, todėl arešto bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam dydžiui.
Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Nors kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nėra objektyvių duomenų apie nesumokėtos baudos dydį, todėl siekiant išvengti neteisingo bausmių subendrinimo, teismas bausmių pagal nuosprendžius šiuo atveju nebendrina.
Dėl kitų procesinių klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 84–87). Ši kardomoji priemonė paliekama nepakeista iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – patalynės užvalkalai (3 vnt.), saugojami Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Alytaus saugykloje, esančioje Jotvingių g. 8, Alytuje (1 t., b.l. 153–155), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
G. G. pripažintu kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – patalynės užvalkalus (3 vnt.), saugojamus Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Alytaus saugykloje, esančioje Jotvingių g. 8, Alytuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti G. G. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdama nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam L. M. ir kaltinamojo G. G. 149,20 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3 149,20 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. G. nukentėjusiajam L. M. 950 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
