Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-63-879/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00061-2023-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1;
3.1.2; 21.11.10
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m.rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis)
n u s t a t ė :
1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT ir Tarnyba) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu L. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji, augindama nepilnamečius vaikus O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, nustatyta su ja, nevykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nesudarė galimybės nepilnamečių D. S. ir O. S. ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui, vaikų nei karto tėvui neperdavė ir neužtikrino galimybės jų bendravimui su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tokiais veiksmais L. S. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nesudarė galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko daroma žala jų emociniam vystymuisi, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9, 7, 12 straipsniuose įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, CK 3.163 straipsnio 1 dalį, 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi Pareiškėjos skundas netenkintas ir Tarnybos nutarimas paliktas nepakeistas.
2. Apeliaciniu skundu Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodo tokius esminius argumentus:
2.1. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl Tarnybos darbuotojų nekompetencijos ir šališkumo, visiško dėmesio nekreipimo į Pareiškėjos ir jos vaikų paaiškinimus apie jų sumušimą.
2.2. Skunde pažymi, kad Panevėžio apylinkes teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 vaikų tėvas pripažino, kad jis praktiškai prieš vaikus naudojo fizinę prievartą, todėl Pareiškėjos elgesys kurį laiką neduoti jam bendrauti su vaikais buvo teisingas.
2.3. Pareiškėja sutinka, kad vaikų bendravimas su tėvu yra nustatytas teismo sprendimu, cituoja skundžiamos nutarties teiginius ir dėsto D. S. smurto prieš vaikus panaudojimo aplinkybes, kurias nurodo sužinojusi iš vaikų ir kurios buvo pagrindu Pareiškėjai kurį laiką riboti tėvo bendravimą su vaikais. Nurodo, kad šias aplinkybes vaikai patvirtino 2022-09-05 pokalbyje su Panevėžio psichologijos centro psichologe, apie smurto faktą žinojo ir VTAT darbuotojos, gydytoja ir vaikų darželio auklėtojos. Mano, kad visuma duomenų apie G. S. smurtą prieš vaikus nėra paneigta.
2.4. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartyje cituojami teiginiai, kurie dėstomi ir skunde dėl pradėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų G. S. atžvilgiu yra neteisingi. Teigia, kad Pareiškėja ne savavališkai apribojo tėvo teisę bendrauti su vaikais, tačiau tai darė tik po to, kai iš vaikų sužinojo apie tėvo naudotą prieš juos smurto faktą, kreipėsi į policiją ir VTAT patarimo ką daryti, tačiau toje situacijoje buvo palikta viena be pagalbos. Mano, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog pradėta administracinė teisena nesudaro pagrindo riboti smurtaujančio tėvo pasimatymų su vaikais iš viso nėra suvokiamas kaip logiškas aptariamoje situacijoje. Pareiškėja nesupranta, kaip Tarnyba gali nustatyti vaiko teisių pažeidimus jos veiksmuose, jei pranešus apie smurtą prieš vaikus ji pati nesiima jokių priemonių.
2.5. Skunde cituojami skundžiamos nutarties teiginiai ir nurodoma, kad teismas nesigilino į bylos medžiagą ir jos neišnagrinėjo tinkamai, nesigilino į tai ką pasakoja vaikai, o remiasi tik G. S. palankiais teiginiais.
2.6. Kritikuoja skundžiamos nutarties teiginį, kad skirta nuobauda yra švelni ir nevaržo Pareiškėjos teisių, mano, kad nepadarė nieko blogo, stengėsi apsaugoti vaikus, nes vaikai nemelavo, todėl negali nuolankiai priimti nepagrįstos net ir švelnios nuobaudos.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tarnyba prašo palikti nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime chronologiškai dėstomos visos civilinės bylos, kuriose Tarnyba dalyvavo ir teikė išvadas, teismo sprendimuose nustatyta G. S. bendravimo su vaikais tvarka, vaikų paaiškinimai ikiteisminiame tyrime ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį G. S. atžvilgiu medžiagoje Nr. M-1-55495-22. Teigiama, kad administracinėje byloje Nr. II-134-927/2023, kuriuo G. S. atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nutraukta. Šioje byloje teismas, vertino dvi 2023-01-06 teismo psichologo išvadas, kuriuose buvo su vaikais aiškintasi dėl nepilnamečių D. S. ir O. S. sumušimo. Teismo psichologo išvadose nurodyta, kad berniukai neturi neigiamų emocijų ir nuostatų tėčio atžvilgiu, jie nesugeba suprasti mušimo sąvokos, ši sąvoka jiems suformuluota iš aplinkos kaip tėtis juos muša vaikai įvardinti negalėjo. Vaikai nurodę, kad mama sako, kad tėtis juos muša, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendė, kad esama situacija susiklostė ne dėl vaikų interesų pažeidimo, o dėl G. S. ir L. S. tarpusavio konfliktų. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Pareiškėjos skundą ir jai pateiktą administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Teismas skundžiamojoje nutartyje aprašė ir atsakė į visus skundo argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių sprendė jog L. S. nubausta pagrįstai, o vien dėl to, kad nubaustajai nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nelaikytina, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad ji, turėdama pagrįstų įtarimų dėl vaikų tėvo G. S. smurto prieš mažamečius, būtent dėl to nesilaikė teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, Tarnybos darbuotojai buvo šališki, smurto faktas buvo žinomas VTAT darbuotojoms, gydytojai ir vaikų darželio auklėtojoms, vaikų tėvas pripažino, kad jis praktiškai prieš vaikus naudojo fizinę prievartą, todėl Pareiškėjos elgesys kurį laiką neduoti jam bendrauti su vaikais buvo teisingas. Mano, kad visuma duomenų apie G. S. smurtą prieš vaikus nėra paneigta, o pirmos instancijos teismas rėmėsi tik jam palankiais teiginiais.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir Tarnybos nutarimu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. S. veiksmuose yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
6. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
7. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. L. S. nubausta už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VPTAĮ) 7, 9, 12, straipsnių pažeidimus bei Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalies, 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, nes nesudarė galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko buvo daroma žala vaikų emociniam vystymuisi.
8. Iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai nei nurodoma Pareiškėjos skunde matyti, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino ir išanalizavo visas aplinkybes susijusias su teisminiais procesais vykstančiais ir vykusiais tarp tėvų tiek civilinėse bylose dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei laikino jos pakeitimo, tiek ir dėl G. S. galimo smurto vartojimo prieš vaikus. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėja, augindama nepilnamečius vaikus O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, nustatyta su ja, tuo pačiu sprendimu nustatyta dėl G. S. bendravimo su vaikais tvarkos, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9934-940/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta laikina G. S. bendravimo su sūnumis tvarka, laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nesudarė galimybės nepilnamečių D. S. ir O. S. ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui, vaikų nei karto tėvui neperdavė ir neužtikrino galimybės jų bendravimui su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
9. Atsakant į Pareiškėjos skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad L. S. neneigia ir sutinka, jog vaikų bendravimas su tėvu buvo nustatytas teismo sprendimu, tačiau ji nurodo, kad vaikų ir tėvo bendravimą apribojo pati, iš vaikų sužinojusi, kad po viešnagės 2022 m. rugpjūčio 16 d. pas tėvą, jis prieš vaikus ne kartą vartojo smurtą juos mušdamas. Pareiškėjos teigimu, vaikai atsisakė vykti pas tėvą, todėl ji apribojo tėvo teisę bendrauti su vaikais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, paneigiančių Pareiškėjos teiginius apie G. S. vartotą smurtą vaikų atžvilgiu, nes 2022 rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimu G. S. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį. Iš 2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad G. S. atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukta (b. l. 102), todėl faktas dėl vaikų atžvilgiu vartoto smurto nėra nei nustatytas, nei patvirtintas. Aptariamu atveju tiek apylinkės teismas, tuo pačiu ir apygardos teismas remiasi konkretaus tiriamo įvykio aplinkybėmis, tačiau iš naujo negali nagrinėti tų pačių aplinkybių dėl tariamo G. S. vaikų mušimo, kaip to norėtų Pareiškėja, nes šiuo klausimu jau yra įsitesėję nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir administracinės teisenos nutraukimo. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo motyvui, kad net ir pradėta bei vykusi administracinė teisena G. S. atžvilgiu dėl galimai jo padaryto administracinio nusižengimo nesudarė jokio teisinio pagrindo L. S. savavališkai atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir riboti atskirai gyvenančio tėčio bendravimą su mažamečiais vaikais, nes tėvo valdžia jam nebuvo apribota. Visiškai sutiktina su tuo, kad asmuo įtariamas administracinio nusižengimo padarymu dėl to nepraranda teisės palaikyti ryšį su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant ypač tuo atveju, kai yra nustatytas bendravimas ne tik gyvai susitinkant su vaikais, bet ir bendraujant su jais nuotolinio ryšio priemonėmis.
10. Apygardos teismo vertinimu skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl Tarnybos darbuotojų nekompetencijos ir šališkumo, visiško dėmesio nekreipimo į Pareiškėjos ir jos vaikų paaiškinimus kada vaikai 2022-09-05 pokalbyje su Panevėžio psichologijos centro psichologe patvirtino smurto faktą, apie kurį žinojo VTAT darbuotojos, gydytoja ir vaikų darželio auklėtojos teigiant, kad visuma duomenų apie G. S. smurtą prieš vaikus nėra paneigta. Kaip jau aptarta, vaikų paaiškinimai dėl jų mušimo buvo įvertinti baudžiamąja ir administracine tvarka atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą G. S. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o pradėta administracinė teisena pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį įsiteisėjusiu Vilniaus regiono Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu nutraukta, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad vaikų mušimo faktas nebuvo nustatytas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų psichologo išvadoje nurodyta, kad O. S. turi iš aplinkos suformuotą nuostatą į „mušimo“ sąvoką, o berniukai neturi neigiamų emocijų ir nuostatų tėčio atžvilgiu (administracinio nusižengimo bylos b. l. 194-198), t. y. teismo psichologės išvadose, priešingai nei teigiama Pareiškėjos skunde, niekur O. S. nėra patvirtinęs apie konkretų jo ir jo brolio sumušimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus įrodymus sprendžia, kad vaikų paaiškinimai dėl G. S. elgesio buvo įvertinti procesinius sprendimus priėmusių ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo, todėl juos pakartotinai vertinti atsakant į skundo argumentus nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos paaiškinimai dėl G. S. vaikų mušimo fakto, tai nurodant kaip esminę priežastį dėl ko ji pažeidė 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-9934-940/2022 nustatytą jos pareigą sudaryti galimybę nepilnamečių D. S. ir O. S. ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui pagrįstai skundžiamoje nutartyje buvo vertinti kritiškai, nes neegzistavo jokių objektyvių priežasčių pagrindžiančių teismo nustatytos vaikų bendravimo tvarkos su tėčiu nesilaikymą.
11. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas L. S. skundas dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl vertinti Tarnybos darbuotojų kompetenciją skundą nagrinėjantis teismas taip pat jokio pagrindo neturi. Nėra nustatyta ir jokių objektyvių Tarnybos atstovės Jurgitos Jankauskienės, surašiusios nutarimą dėl administracinio nusižengimo kai protokolas nesurašomas, šališkumo pagrindų. L. S. savo skunde tokių objektyvių duomenų nenurodo ir tik abstrakčiai teigia apie Tarnybos darbuotojų šališkumą. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr.VVTAIT-ANR-N-271-2023 matyti, kad šaukimas į administracinės bylos nagrinėjimą L. S. pasirašytinai įteiktas 2023 m. sausio 23 d. ir jai buvo išaiškinta ANK 577 straipsnyje numatyta administracinėn atsakomybės traukiamo asmens teisė reikšti nušalinimus, ji šia teise nesinaudojo, administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo (administracinės bylos 171-172 lapai). Vien tai, kad Pareiškėjos netenkina jos atžvilgiu priimtas Tarnybos nutarimas savaime neįrodo VTAT darbuotojos surašiusios nutarimą bei kitų darbuotojų, dirbusių su L. S. šeima, šališkumo.
12. Pareiškėja skunde plačiai aiškina savo elgesio dėl savavališko tėvo teisės bendrauti su vaikais apribojimo motyvus remdamasi atskirais ir savaip interpretuojamais administracinėje byloje esančiais dokumentais - gydytojos, vaikų auklėtojos, psichologės R. Murauskienės raštais ir pranešimais, tačiau apygardos teismo nuomone skundžiama nutartis yra priimta įvertinus ne atskirai kiekvieną dokumentą, o remiantis administracinėje byloje surinktų visų įrodymų visuma. Iš psichologės R. Murauskienės informacinio pranešimo 2022-12-08 matyti, kad ji teikia psichologinę pagalbą L. S., todėl apygardos teismui nėra abejonių, kad toks dokumentas yra susijęs su Pareiškėjos problemomis, o ne su jos padaryto administracinio nusižengimo ar vaikų mušimo fakto aplinkybėmis. Vaikų darželio auklėtojos 2022-10-04 rašte taip pat nėra jokių prieš D. S. vartoto smurto įrodymų, nes jame parašyta, kad Deimantas grupės vaikams ir mokytojoms vieną kartą pasakė, kad jį muša tėtis, smurto žymių nepastebėta, apie tai informuota mama. (administracinės bylos 178, 182-184 b. l.). Vaikų suvokimas apie „mušimo“ sąvokos reikšmę yra jau aptartas ir įvertintas teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose išnagrinėti visi gauti duomenys, todėl dar kartą tai vertinti nėra jokio pagrindo.
13. Pareiškėjos skundo argumentas, jog ji toje situacijoje kai sužinojo apie tėvo smurtavimą prieš vaikus buvo Tarnybos palikta viena taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba 2022 m. rugsėjo 19 d. atliko vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta neatidėliotina pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą, t. y. psichologinė konsultacija, pozityvios tėvystės įgūdžių kursai, mediacija arba šeimos konferencijos metodas, kas visiškai paneigia L. S. skundo teiginius ir rodo, jog jai buvo suteikta tinkama pagalba, kuria ji galėjo pasinaudoti (administracinės bylos 101-118 lapai). Be to Pareiškėjos šeimai buvos skirtos socialinės įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas (administracinės bylos 126, 133-141 lapai). Akivaizdu, kad Pareiškėjai suteikta visa galima pagalba ir rekomendacijos, todėl jai nebuvo jokio pagrindo savavališkai spręsti apie G. S. kaltę dėl galimo vaikų sumušimo ir dėl to ilgą laiką t. y. net 4 mėnesius, riboti vaikų teisę bendrauti su tėvu, taip pažeidžiant CK 3.155 straipsnio nuostatas ir panaudojant motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nesudarant galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko buvo daroma žala jų emociniam vystymuisi, kartu pažeidžiant ir vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9, 7, 12 straipsniuose įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą.
14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai nustatė, kad L. S. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paliko galioti 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. Nr. VVTAIT-ANR-N-271-2023 nepakeistą, o L. S. skundo netenkino. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, todėl L. S. skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėja Daina Vaidachavičienė
