Civilinė byla Nr. e3K-3-315-701/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11435-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Jono Petriko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovams antstoliui Jonui Petrikui, A. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei AB SEB bankui, Z. B., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK, iš varžytynių parduodamo įkeisto žemės sklypo, kai jame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pastatas, vertės nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai J. V. ir A. V. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo parduotas ginčo žemės sklypas atsakovui A. M. už 30 001 Lt (8688,89 Eur); panaikinti sodo pastato, esančio ginčo žemės sklype, teisinę registraciją, atliktą atsakovo A. M. vardu; taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teise ieškovams ginčo žemės sklypą su jame esančiu priklausiniu – sodo pastatu.
Ieškovai nurodė, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00014 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl skolos išieškojimo kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko A. V., už skolą parduodamas iš varžytynių įkeistus daiktus – ginčo žemės sklypą Klaipėdos r., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ieškovams, ir butą Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausantį Z. B. Apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus ieškovai nežinojo. Antstoliui turėjo būti žinoma, kad ieškovai nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. išvyko į Jungtinę Karalystę. Antstolis turėjo pareigą pranešti ieškovams apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus, apie juos ieškovai sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio 2 d. grįžę į Lietuvą. Žemės sklypo vertė nustatyta neįvertinus jame esančio statinio, neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre. Antstolis prieš parduodamas turtą iš varžytynių turėjo nustatyti žemės sklypo rinkos vertę kartu su jame esančiu statiniu. Turtas turėjo būti įvertintas ir parduotas už didesnę kainą – apie 100 000 Lt (28 962 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo atsakovui A. M. parduotas ginčo žemės sklypas; panaikino sodo pastato, esančio ginčo žemės sklype, teisinę registraciją atsakovo A. M. vardu; taikė restituciją ir grąžino nuosavybės teise ieškovams ginčo žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu.
Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartimi AB SEB bankas suteikė ieškovams 230 000 Lt (66 612,60 Eur) kreditą. Sutartyje nurodyta, kad bankui įkeičiamas ginčo žemės sklypas su jame esančiais pastatais (turto vertė nurodyta 60 000 Lt, arba 17 377,20 Eur). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ieškovai 2011 m. rugsėjo 2 d. išvyko į Jungtinę Karalystę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo nutarta išieškoti AB SEB banko naudai iš skolininko A. V. 228 514,83 Lt (66 182,47 Eur) skolą, už skolą iš varžytynių parduodant įkeistus daiktus – ginčo žemės sklypą Klaipėdos r. ir butą Klaipėdoje.
2013 m. sausio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad ekspertizės objekte (žemės sklype) yra statinys, kuris neregistruotas, ekspertizės objekto vertinimas atliktas su prielaida, kad žemės sklypas yra neužstatytas. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 36 000 Lt (10 426,32 Eur). Aprašyme nurodyta, kad pastatas yra rąstinis, vieno aukšto su rūsiu, įrengta garažo patalpa, pastate sumontuoti plastikiniai langai, garažo vartai pakeliami. Teismas pripažino, kad ekspertizės akte nurodyti duomenys apie neregistruotą statinį buvo žinomi varžytynes organizavusiam antstoliui.
2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas ginčo žemės sklypas atsakovui A. M. už 30 001 Lt (8688,89 Eur). Sodo pastatas, esantis ginčo žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypu atsakovui A. M., nes turto pardavimo iš varžytynių akte nebuvo aptartas statinio likimas.
Teismas konstatavo, kad atsakovas A. M. 2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (5613 Eur vidutinės rinkos vertės), jo pagrindu 2013 m. spalio 9 d. įteisino nuosavybės teises į sodo pastatą (21 432 Eur vidutinės rinkos vertės), esantį šiame žemės sklype, todėl bendra atsakovo A. M. įgyto turto vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 27 045 Eur, arba 93 381 Lt. Teismas pripažino, kad ieškovų turtas antstolio buvo įvertintas už tris kartus mažesnę kainą, nei šis turtas nepraėjus dviem mėnesiams nuo jo pardavimo iš varžytynių realiai buvo įkainotas.
Atsakovas A. M. nurodė, kad, įsigijęs žemės sklypą, už 1684,45 Lt (487,85 Eur) atliko žemės sklypo ir statinio pagerinimus, susijusius su kadastrinių matavimų atlikimu, statinio įteisinimu, aplinkos tvarkymu. Teismas laikė, kad investuota suma nelaikytina esmine, nelėmė esminio turto vertės padidėjimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad parduodamo iš varžytynių turto kaina buvo nustatyta neobjektyviai – neįvertinus žemės sklype esančio sodo pastato rinkos vertės, kuris kartu su žemės sklypu perėjo naujam savininkui, dėl ko įsigyto turto vertė padidėjo tris kartus, tenkino ieškinį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo antstolio J. Petriko apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija, ir perdavė restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su pinigų, sumokėtų už varžytynėse parduotą turtą, grąžinimu, todėl restitucijos taikymo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas antstolis J. Petrikas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarta už skolą priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – ginčo žemės sklypą, o ne jame esantį pastatą. Šis statinys nebuvo įkeistas ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolis patvarkyme skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti privalo nurodyti, kad turto vertintojas įvertintų tik vykdomajame dokumente nurodytą iš varžytynių parduotiną įkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju antstolis privalėjo nurodyti tik žemės sklypą. Antstolis negalėjo skirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti hipoteka neįkeistam turtui, kol nėra iš varžytynių parduotas įkeistas turtas. Pagal kasacinio teismo praktiką hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš neįkeisto skolininko turto atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, šio turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
Kadangi žemės sklypo rinkos vertės nustatymo metu sodo pastatas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl turto vertintojas tinkamai vykdė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus vertindamas tik ginčo žemės sklypą. Pagal administracinių teismų praktiką teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems Nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis. Teismas pripažino, kad turto vertintojas, remdamasis ne VĮ Registrų centro duomenimis, nesilaikė Turto ir verslo vertinimo metodikos 29 punkto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014).
Ieškovai, teigdami, kad nustatyta turto vertė yra neteisinga, nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių, abejonių nekeliančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovai neprašė antstolio skirti papildomą ekspertizę, neginčijo turto įkainojimo, neskundė antstolio veiksmų, elgėsi pasyviai. Pagal kasacinio teismo praktiką turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas, teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212–219 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>).
Teismai klaidingai konstatavo, kad, 2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovui A. M. įsigijus ginčo žemės sklypą, nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jo vardu teisės ne tik į žemės sklypą, bet ir į jame esantį sodo pastatą. Sodo pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2013 m. spalio 9 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, o ne turto pardavimo iš varžytynių pagrindu.
Ieškovai teigia nežinoję, kad buvo pradėta vykdomoji byla, nors vykdymo proceso metu antstolio priimti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai ieškovės J. V. motinai Z. B. Ieškovams išvykus į Jungtinę Karalystę Z. B. visą laiką gyveno adresu, koks nurodytas vykdomajame dokumente, šiuo adresu yra deklaruota ir A. ir J. V. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė J. V., 2013 m. rugpjūčio 19 d. atvykusi į antstolio kontorą ir pateikusi prašymą išduoti vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nurodė šį savo adresą Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje. Tas pats ieškovų adresas korespondencijai nurodytas ir ieškinyje.
Atsakovas A. M. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prisidėjo prie atsakovo antstolio J. Petriko kasacinio skundo.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.
Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2013 m. sausio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad ekspertizės objekte (žemės sklype) yra statinys, kuris neregistruotas, ekspertizės objekto vertinimas atliktas su prielaida, kad žemės sklypas yra neužstatytas. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 36 000 Lt (10 426,32 Eur). Ginčijamu 2013 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu žemės sklypas atsakovui A. M. parduotas už 30 001 Lt (8688,89 Eur). Atsakovas A. M., ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 5613 Eur, 2013 m. spalio 9 d. įteisino nuosavybės teises į šiame žemės sklype esantį sodo pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 21 432 Eur, todėl bendra atsakovo A. M. įgyto turto vidutinė rinkos vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 27 045 Eur (93 381 Lt).
Kasaciniame skunde teigiama, kad parduoto iš varžytynių turto vertė buvo nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus, ir remiamasi teismų praktika, pagal kurią turto vertintojas, vertindamas turtą, turi remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi kasaciniame skunde nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas sprendžiant turto vertintojo drausminės atsakomybės klausimą, kai pastarasis, vertindamas turtą apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tikslu, rėmėsi ne Nekilnojamojo turto registre nurodytu, o faktiniu statinių plotu, tai šis teismo sprendimas nėra precedentas nagrinėjant šią bylą dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo.
Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui.
Taigi nagrinėjamu atveju, kai ginčijamame žemės sklypo pardavimo iš varžytynių akte buvo neaptartas nuosavybės teisės į statinį, esantį šiame žemės sklype, perėjimo klausimas, šiuo pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantis statinys. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemė sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto statinio vertes. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2008">3K-3-293/2008</a>).
Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). Ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu, kaip teigiama kasaciniame skunde, ir teismas iš įrodymų visumos daro išvadą apie šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2010">3K-3-280/2010</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454-611/2015">3K-3-454-611/2015</a>).
Bylą nagrinėję teismai, įvertinę įrodymus, nustatė, kad ieškovų turtas antstolio buvo įvertintas tris kartus mažesne kaina, nei šis turtas nepraėjus dviem mėnesiams nuo jo pardavimo iš varžytynių realiai buvo įkainotas, ir kad tai sudaro pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad CPK 589 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išaiškinimą, 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
Kasacinio skundo argumentai dėl įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo eiliškumo būtų aktualūs tik tokiu atveju, jei antstolis turto pardavimo iš varžytynių akte būtų nurodęs, kad parduodamas tik žemės sklypas ir kad nuosavybės teisės į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį žemė sklypo pirkėjui nepereina. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su dokumentų įteikimu ieškovams vykdomojoje byloje, kaip neturinčių reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui bei vienodos teismų praktikos formavimui.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo antstolio Jono Petriko (duomenys neskelbtini) 8,43 Eur (aštuonis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Nekilnojamojo turto registrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
