Baudžiamoji byla Nr. 2K-405/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.4.4.3; 1.2.14.6; 1.2.14.8; 2.1.2.8;
2.1.4.4.2.6; 2.1.6.2; 2.1.6.3; 2.4.2.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Egidijaus Bieliūno, ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant D. Šatienei,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
gynėjui advokatui K. Rakauskui,
nuteistajam M. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams penkiems mėnesiams; BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, pridėta prie šios bausmės dalis švelnesnės šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. G., N. G., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių patenkinti jų kasacinius skundus, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. P. nuteistas už tai, kad 2000 m. rugpjūčio 17 d. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. G. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta, bei asmeniu, kuriam tyrimas išskirtas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, t. y. realiai nevykdydami jokios komercinės veiklos ėmė iš firmų prekes konsignacijos pagrindais ir neatsiskaitę jas pasisavino, organizavo A. G. individualios įmonės įkūrimą Klaipėdos miesto savivaldybėje: vadovavo asmeniui, kuriam tyrimas išskirtas, įkuriant savo vardu individualią įmonę, įregistruojant ją Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o biurą įsteigė Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini). M. P. kartu su N. G., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, bei asmeniu, kuriam byla išskirta, ir jiems vadovaudami – t. y. nurodydami firmas, iš kurių reikia paimti prekes kreditan, o šie iš nurodytų firmų ėmė prekes kreditan bei atiduodavo jas M. P. ir N. G., kurie prekes pasisavindavo. Taip, veikdami vieninga tyčia jie apgaule įgijo 27 įmonių turtą, kurio vertė – 159 061,40 Lt, būtent:
2000 m. rugpjūčio 28 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 559 ir nuomos sutartį Nr. 199-KL su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 6948,95 Lt;
2000 m. rugpjūčio 30 d. pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 12194,90 Lt;
2000 m. rugpjūčio 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/61 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3093,58 Lt;
2000 m. rugpjūčio 30 d. pagal bendradarbiavimo sutartį Nr. 1144 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 8470,66 Lt;
2000 m. rugpjūčio 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KI-128 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 850,17 Lt;
2000 m. rugsėjo 1 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-K-00-022 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 24320, 72 Lt;
2000 m. rugsėjo 7 d. pagal nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 1000 Lt;
2000 m. rugsėjo 5 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3379,31 Lt;
2000 m. rugsėjo 6 d. pagal sutartį Nr. 00/41-26 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3649,85 Lt;
2000 m. rugsėjo 6 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L-04-084 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 1206,94 Lt;
2000 m. rugsėjo 6 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A 069 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 797,16 Lt;
2000 m. rugsėjo 6 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 688 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 1998,90 Lt;
2000 m. rugsėjo 7 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KL-18E su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 1355, 80 Lt;
2000 m. rugsėjo 8 d. pagal sutartį Nr. 492 bei pasaugos sutartį Nr. 473 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 2417,22 Lt;
2000 m. rugsėjo 8 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 35000 Lt;
2000 m. rugsėjo 12 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 2227,37 Lt;
2000 m. rugsėjo 13 d. pagal sutartį Nr. 13 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 4636,49 Lt;
2000 m. rugsėjo 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0017052 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 10762 Lt;
2000 m. rugsėjo 19 d. pagal sutartį Nr. S L 00/047 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 1077,77 Lt;
2000 m. rugsėjo 18 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KLA-S-00/09-31 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 12691,28 Lt;
2000 m. rugsėjo 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3807,47 Lt;
2000 m. rugsėjo 18 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-1 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 4230,22 Lt;
2000 m. rugsėjo 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 29 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3930.52 Lt;
2000 m. rugsėjo 22 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 2341,29 Lt;
2000 m. rugsėjo 25 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 2362,21 Lt;
2000 m. rugsėjo 25 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 950 su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 3594,42 Lt;
2000 m. rugsėjo 27 d. pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) apgaule įgyta turto už 171,10 Lt.
Be to, M. P. ir N. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, prievartavo turtą, t. y. 2000 m. rugsėjo 30 d., M. P. priklausančiu automobiliu BMW 730, išgabeno A. K. per Kalvarijos PKP į užsienį. Po to, iki nukentėjusiajam A. K. grįžtant iš užsienio, 2000 m. spalio 22 d. M. P. ir N. G. paėmė jo turtą – 17 000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz“ su įranga viščiukams kepti, stovėjusį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir, siekdami, kad A. K. duotų palankius jiems parodymus Klaipėdos rajono PK iškeltoje baudžiamojoje byloje, reikalavo perduoti teisę į turtą – sudaryti sutartį, pagal kurią M. P. savo nuožiūra galėtų disponuoti A. K. priklausančiu turtu – 17 200 Lt vertės automobiliu „Mercedes-Benz“. Taip privertę nukentėjusįjį perduoti savo turtinę teisę į šį automobilį M. P., M. P. kartu su N. G. 2000 m. lapkričio 9 d. perdavė automobilį „Mercedes-Benz“ R. G., užregistruodami šį automobilį jo vardu Klaipėdos VPK kelių policijoje.
Kasaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai. Visais 27 atvejais materialinės vertybės iš pardavėjų buvo gautos pagal konkrečias sutartis. Taigi prekių įsigijimas – oficialus. Pasak kasatoriaus, jis neteisingai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
M. P. pažymi, kad, net pripažinus jį ir kitus nuteistuosius kaltais sukčiavimu, veika turėtų būti kvalifikuota ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kiekviena prekių pirkimo-pardavimo sutartis yra savarankiška veika. M. P. akcentuoja, kad pirkimo-pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) sudaryta asmens, kuriam byla nutraukta, bei asmens, kuriam byla išskirta, taigi nesusijusi su juo, nes jis sutarties nepasirašė ir tos bendrovės turto, kurio vertė 35 000 Lt, neįgijo.
M. P. teigimu, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes turto iš A. K. neprievartavo. Nepaneigta, kad automobilis „Mercedes-Benz“ su įranga viščiukams kepti nebuvo gadinamas ar naikinamas, o teiginiai apie grasinimus tai padaryti lieka subjektyvūs ir nepatvirtinti aiškinimai.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nuosprendžių dalis dėl M. P. nuteisimo, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų.
BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kaltinamasis, be kitų teisių, turi teisę nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus. Klausimų uždavimas rungtyniško tipo procese yra viena pagrindinių dalyvavimo tiriant įrodymus formų. Teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kaip atskira teisė, yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje, BPK 22, 275 straipsniuose, suteikia teisę kaltinamajam teismo proceso metu užduoti klausimus ne tik liudytojams, bet ir kitiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, ekspertams ir specialistams.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. P. negalėjo užduoti klausimų asmeniui, kuriam byla išskirta, tiek nagrinėjant bylą pirmojoje, tiek ir apeliacinėje instancijose. Be to, viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nė vienos akistatos ar parodymo atpažinti, kurioje dalyvautų asmuo, kuriam byla išskirta, kartu su M. P.. Kaltinamojo M. P. teisė užduoti klausimus asmeniui, kurio parodymais remtasi, formuluojant kaltinamąjį aktą, taip pat ir teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo iš esmės pažeista.
Nagrinėjant bylą, pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, didžiąja dalimi atėmęs realią galimybę gintis, šis pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių ir esminių nuteistojo teisių suvaržymo procese. BPK 7 straipsnio 2 dalis rungimosi principo kontekste detalizuoja BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą, tai yra konstitucinis principas, išdėstytas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Šie principai glaudžiai susiję - neužtikrinus proceso teisme dalyviams lygių teisių aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą, rungimosi principas negali veikti. Aktyvūs ir vienodas teises turintys kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai yra būtina rungimosi principo veikimo sąlyga. Šios bylos procese paminėti principai buvo iš esmės pažeisti, o tai sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį dėl M. P., iš esmės pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir nuosprendį grindė duomenimis, netirtais tiesiogiai teismo posėdyje, t. y. asmens, kuriam byla išskirta, parodymais, duotais dar ikiteisminio tyrimo metu, o tai pažeidė kaltinamojo M. P. teisę užduoti klausimus, rungimosi principą proceso metu.
Vertinant asmens, kuriam byla nutraukta, parodymus, nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad jis yra suinteresuotas šios bylos baigtimi proceso dalyvis. Asmuo, kuriam byla nutraukta, byloje turi tam tikrus interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė LR BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir nuosprendį dėl M. P. grindė duomenimis, kurių įrodomoji vertė yra abejotina. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors abejotinos įrodomosios vertės duomenų šioje baudžiamojoje byloje buvimas lėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimą M. P. dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir jo organizavimo (BK 24 straipsnio 4 dalis).
M. P. apkaltinamasis nuosprendis priimtas ir dėl kitos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo iš nukentėjusiojo A. K.. Pabrėžtina, kad ir dėl šio epizodo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė duomenimis, kurių įrodomoji vertė yra abejotina įrodymams keliamų reikalavimų požiūriu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis A. K. ir asmuo, kuriam byla dėl sukčiavimo buvo nutraukta, yra vienas ir tas pats asmuo, ir jis gali norėti nutylėti apie savo netinkamus veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos įtariamajam (kaltinamajam) apsisprendžiant daryti tam tikrus veiksmus, neva turinčius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Pabrėžtina, kad nors kritiškai vertintini nukentėjusiojo A. K. ir jo žmonos G. K. parodymai dėl M. P. teisminio nagrinėjimo metu buvo akivaizdžiai šališki bei vienpusiškai kaltinantys M. P., vis dėlto teismas negalėjo neatkreipti dėmesio į jų parodymų prieštaringumą, būtent į tai, kad jie dažnai nurodydavo visiškai skirtingas aplinkybes apie savo vieno ar kito aktyvaus arba pasyvaus veiksmo priežastį. Parodymai buvo duoti teisminio nagrinėjimo metu ir jie teismui negalėjo nesukelti abejonių M. P. kalte dėl turto prievartavimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. P., rėmėsi duomenimis, kurie tiesiogiai teisme nebuvo tirti, taip iš esmės pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą grįsti nuosprendį tik teisme tirtais įrodymais ir, priešingai nei įtvirtinta minėtoje teisės normoje, apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. P. priėmė remdamasis netirtais tiesiogiai teisme duomenimis. Tai sukliudė teismams priimti teisingą išteisinamąjį nuosprendį dėl M. P. šioje byloje epizode dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 1 dalis).
Be to, apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentų, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, priimdami nuosprendį dėl M. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai pritaikydami Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Esant pagrindui ir sąlygoms taikyti BK 78 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį 1, 4, 10, 14, 17 straipsnių normas, teismai jų netaikė. Amnestijos įstatymą taiko ir vykdo teismai asmenims, kurių bylos įsigaliojus įstatymui buvo neišnagrinėtos.
Nuteistojo M. P. byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį dėl M. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai pritaikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Esant pagrindui ir sąlygoms taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies normas, teismas jų netaikė. Minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad į skiriamos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė tik laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį dėl M. P. paliko nepakeistą, nors M. P. pateikė mokesčio kvitą, įrodantį, kad 2004 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė yra įvykdyta. Kadangi minėtu 2004 m. birželio 17 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su šioje byloje paskirtomis bausmėmis, apeliacinės instancijos teismas, gavęs įrodymą, patvirtinantį, kad viena iš subendrintų bausmių yra įvykdyta dar iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo, turėjo pasisakyti šiuo klausimu ir į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti ne tik laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką, bet pakeisti nuosprendį dėl M. P. ir įskaityti atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį kaip visiškai atliktą. Tokiais atvejais bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, privalo būti įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Pabrėžtina, kad nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeistas, kai žiniasklaidoje buvo skelbiama apie M. P. padarytas nusikalstamas veikas, tokius teiginius be teisėto pagrindo grindžiant vienpusiškai, vienašališkai ir neobjektyviai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri pagal BPK nuostatas negali būti prilyginta įrodymams ir už kurios konfidencialumą atsakingi ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. M. P. po tokio akibrokšto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdamas ginti savo teises, bet atitinkamos reakcijos iš jų šiuo klausimu taip ir nesulaukė. Tai, kad viename dienraštyje 2001 m. vasario 12-13 dienomis išspausdintame straipsnyje nurodyta, kad pagrobta beveik 350 000 Lt ir M. P. be teismo kaltinamas įvykdęs jam inkriminuojamas veikas, patvirtina faktą, kad nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeistas, turint tikslą klaidingai suformuoti visuomenės nuomonę ir taip daryti netiesioginį spaudimą teismui.
M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, nes šis asmuo nekelia pavojaus visuomenei, turi legalų pragyvenimo šaltinį, rūpinasi savo šeimos narių, tarp kurių yra du nepilnamečiai vaikai, išlaikymu bei vykdo visuomenei naudingą veiklą.
Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl kasacinio apskundimo pagrindų ir nagrinėjimo ribų (BPK 369, 376 straipsniai)
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra išsamus.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl nuteistojo M. P. ir jo gynėjo kasacinių skundų motyvai, kuriuose teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti, nenagrinėtini kasacine tvarka. Nenagrinėtinas ir M. P. kasacinio skundo prašymas ištirti ir įvertinti kaltinimo epizodą dėl apgaulės būdu įsigyto 35 000 Lt vertės turto iš (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuteistasis M. P. šio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė ir apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies pritaikymo apskritai.
Dėl BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimų
Šių normų reikalavimus teisėjų kolegija patikrina atskirai, kiek tai susiję su M. P. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, kurioje nuteistas M. P., pradėta 1998 m. gruodžio 10 d. ir parengtinis tyrimas, kuris baigtas 2001 m. kovo 21 d., atliktas pagal 1961 m. Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.
Nuteistojo M. P. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įtariamojo A. G. parodymais, duotais parengtinio tardymo metu, o tai nėra įrodymas, nes šių parodymų negalima buvo patikrinti nagrinėjant bylą teisme. Iš tiesų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendis pagrįstas ir įtariamojo A. G., kuriam byla išskirta, parodymais. Jis apklaustas 2000 metų spalio 4-6 dienomis. Apklausa vyko pagal 1961 m. BPK 138 straipsnio taisykles. Vėliau 2001 metų kovo 20 d. tardytojo nutarimu baudžiamoji byla dėl A. G. išskirta į atskirą tyrimą. Nutarime nurodyta, kad A. G. po jo kaip įtariamojo apklausų nuo tardymo pasislėpė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. G. buvimo vieta buvo nežinoma, todėl jo apklausos protokolai buvo paskelbti juos perskaitant teisiamojo posėdžio metu. Tai neprieštarauja BPK 276 straipsnio nuostatai.
Nuteistojo M. P. gynėjas nepagrįstai nurodo kasaciniame skunde, kad įtariamojo A. G. parodymai, perskaityti teisiamajame posėdyje, negali būti įrodymu, kuriuo grindžiamas nuosprendis. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nėra jokių abejonių, kad įtariamojo A. G. parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka. Jų perskaitymas teisiamajame posėdyje neprieštarauja BPK 276 straipsnio nuostatai ir tai vienas iš gautų duomenų patikrinimo būdų. Jie įvertinti teismo nuosprendžiu kitų įrodymų kontekste kaip įrodymų visuma. Tai atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą..
Dėl BPK 6, 7, 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir EŽTK 6 straipsnio 3 dalies nuostatos
Teisėjų kolegija nenustatė BPK 6 straipsnio visų trijų dalių pažeidimų. Byla išnagrinėta teismo, kuriam yra teisminga. Kaltinamojo M. P. teisės ir pareigos buvo įgyvendinamos pagal įstatymą.
Aplinkybė, kad kaltinamasis M. P. negalėjo užduoti klausimų A. G., nereiškia, kad pažeistas rungimosi principas, nustatytas BPK 7 straipsnyje. Tokios galimybės neturėjo ir kiti proceso dalyviai dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad kaltinamajam tikslingai buvo atimta galimybė užduoti klausimus įtariamajam A. G.. M. P., kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo teisę duoti teismui paaiškinimus dėl A. G. parodymų, juos kritikuoti, tuo kaltinamasis M. P. visiškai pasinaudojo.
Byloje nėra duomenų, kad paskelbta informacija žiniasklaidoje turėjo įtakos teismų sprendimams. Kaltu M. P. pripažintas tik teismo nuosprendžiu, o informacija paskelbta žiniasklaidoje, jeigu tokia buvo, jokių teisinių pasekmių M. P. neturėjo.
Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies taikymo
BK 182 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, kurio esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas. Viena iš apgaulės formų yra turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Asmens, įsteigusio įmonę, kuri buvo panaudota tik kaip apgaulės priemonė svetimam turtui gauti, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu būtent tokios aplinkybės nustatytos M. P. veikoje, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (31 250 Lt) dydžio sumą. M. P. nuteistas už apgaule įgytą svetimą turtą, kurio vertė 159 061, 40 Lt. Ši veika padaryta M. P. veiksmais 27 kartus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad M. P. veikoje yra vieninga tyčia, todėl ji teisingai įvertinta kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį. Jis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, nes kartu su N. G. subūrė dviejų vykdytojų grupę sunkiam nusikaltimui daryti, aktyviai vadovavo šiai grupei, koordinavo jų veiklą.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagrįstai motyvuotai atmestas nuteistojo apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą apeliacine tvarka tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P., be kitų argumentų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuotos išvados dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo atmestas nuteistojo M. P. apeliacinis skundas, nėra teisinio M. P. veiksmų įvertinimo dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, išdėstytos tik šių veiksmų aplinkybės, o pačios nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kaip buvo prašoma apeliaciniame skunde, nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinio skundo dalis apeliacine tvarka neišnagrinėta ir tai yra esminis BPK reikalavimų (BPK320 straipsnio 3 dalis) pažeidimas, todėl ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies ir amnestijos akto taikymo
Nuteistojo M. P. gynėjo kasacinio skundo prašymai išspręsti BK 63 straipsnio 9 dalies ir amnestijos akto taikymą nenagrinėtini, nes jų išsprendimas galimas tik po to, kai bus apeliacine tvarka išnagrinėta byla dėl M. P. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo M. P. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Egidijus Bieliūnas
Josifas Tomaševičius
