Baudžiamoji byla Nr. 2K-427/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.1; 1.2.23.2.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui G. Danėliui,
gynėjams advokatams L. E. Auželytei, V. Paliukui,
nuteistiesiems R. D., K. J., V. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria R. D., K. J. ir V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, jiems baudžiamoji byla pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Kita minėto teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis pakeista:
R. D. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.
Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. dvejais metais.
K. J. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.
Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. dvejais metais.
V. F. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirta 250 MGL (31 250 Lt) bauda.
V. F. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda.
V. F. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL (7 500 Lt), pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (8 750 Lt), pagal BK 266 straipsnį – 90 MGL (11 250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (31 250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki lapkričio 24 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad V. F. paskirtą bausmę atliko.
V S. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirta 250 MGL (31 250 Lt) bauda.
V. S. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirta 70 MGL (8 750 Lt), pagal BK 266 straipsnį – 90 MGL (11 250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (31 250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki birželio 23 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai.
Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:
R. D. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams, BK 266 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
Pagal BK 265 straipsnį, 199 straipsnio 2 dalį R. D. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. J. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams, BK 266 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
Pagal BK 265 straipsnį, 199 straipsnio 2 dalį K. J. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. F. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimu penkeriems metams, BK 266 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį V. F. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. S. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimu penkeriems metams, BK 266 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Pagal BK 265 straipsnį, 199 straipsnio 2 dalį V. S. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinti G. V. ir V. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų R. D., K. J. ir jų gynėjų, nuteistojo V. S., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D., K. J., V. F. ir V. S. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. K., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, nuo 1999 metų vasaros iki 2000 m. vasario 25 d. supirko amfetamino gamybai reikalingus įrenginius, chemines medžiagas ir K. J. motinos F. J. angare, esančiame,,duomenys neskelbtini“, bei R. D. žmonos motinos E. D. valdoje, esančioje,,duomenys neskelbtini“, įsirengė laboratorijas ir, turėdami tikslą realizuoti, pagamino labai didelį kiekį, t. y. apie 40 kg psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pasigamintą amfetaminą laikė, turėdami tikslą realizuoti labai dideliais kiekiais, tačiau nerealizavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2000 m. vasario 29 d. K. J. motinos angare atliktos kratos metu pareigūnai surado 1,281 kg amfetamino, 2000 m. vasario 23 d. garaže Nr. 65, esančiame,,duomenys neskelbtini“, – 14,645 kg amfetamino, R. D. žmonos motinos sodyboje – 0,31 kg amfetamino ir šią psichotropinę medžiagą paėmė.
R. D., K. J., V. F. ir V. S. nuteisti ir už kitas nusikalstamas veikas, iš kai kurių kaltinimų jie išteisinti, tačiau šios bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas nuteistųjų veikos dėl amfetamino gaminimo ir laikymo labai dideliais kiekiais turint tikslą jį realizuoti kvalifikavimo klausimą, šis teismas nurodė, kad šioje byloje,,situacija yra analogiška“ kaip ir byloje, kurioje nuteisti M. Č., E. D. ir N. Š., todėl, vadovaudamasis kasacinėje nutartyje Nr. 2K-521/2006 nurodytais motyvais dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo ir taikymo – BK 3 straipsnio nuostatomis, minėtą nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad M. Č., E. D. ir N. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su kitais asmenimis, 2003 m. vasario 27 d. ir kovo 5 d. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti, šios jų veikos buvo padarytos galiojant 1961 m. BK ir padarymo momentu atitiko 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Toliau nuosprendyje išdėstyti minėtos kasacinės nutarties motyvai, kad „analizuojant 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų stambus mastas turėjo įtakos tik vieno neteisėto veiksmo su šiomis medžiagomis – jų platinimo – kvalifikavimui <...>. 2000 m. BK įstatymo leidėjas diferencijavo baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą jas parduoti (būtent už tai buvo nuteisti M. Č., E. D. ir N. Š.) priklausomai nuo šių medžiagų kiekio, o to nebuvo 1961 m. BK. Tokiu atveju didelis ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neteisėto šių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo turint tikslą jas parduoti atveju, palyginus su 1961 m. BK, yra naujai kriminalizuoti veikos požymiai. Atitinkamai šie požymiai nurodytoms veikoms, padarytoms iki 2000 m. BK įsigaliojimo, negali būti taikomi, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis tokius požymius (2000 m. BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys), yra įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį toks baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Dėl šios priežasties ir neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, atitinkančio didelį ar labai didelį kiekį pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas turint tikslą jas parduoti, padarytas iki 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.), negali būti kvalifikuojamas pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 2 ar atitinkamai 3 dalį. Vadinasi, nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikos – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. ir kovo 5 d. – gali būti kvalifikuojamos tik pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį, nors nuteistieji disponavo didesniu kiekiu psichotropinės medžiagos, nei nustato šios dalies dispozicija“.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį su pakeitimais. V. F. veiką perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalies į 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir paskirti 100 MGL (13 000 Lt) baudą, pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 45 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, paskirti 250 MGL (32 500 Lt) baudą, pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 1 dalį paskirti 60 MGL (7800 Lt) baudą, pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti 70 MGL (9100 Lt) baudą, pagal 2000 m. BK 266 straipsnį paskirti 90 MGL (11 700 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (32 500 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki lapkričio 24 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad V. F. paskirtą bausmę atliko.
V. S. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 45 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, paskirti 250 MGL (32 500 Lt) baudą, pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti 70 MGL (9100 Lt) baudą, pagal 2000 m. BK 266 straipsnį paskirti 90 MGL (11 700 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (32 500 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki birželio 23 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai.
Kitą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 3 straipsnio nuostatas ir dėl to nuteistųjų R. D., K. J., V. F. ir V. S. veiką kvalifikavo ne pagal tą baudžiamojo įstatymo straipsnį, pagal kurį reikėjo tai daryti.
Kasatorius, neginčydamas nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su amfetamino pagaminimu ir laikymu turint tikslą jį realizuoti, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis kasacinės nutarties Nr. 2K-521/2006 motyvais, konstatavo, jog situacija šioje byloje yra analogiška bei, remdamasis tais pačiais motyvais dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo ir taikymo, šią nuteistųjų nusikalstamą veiką nepagrįstai iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikavo į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Teismo išvada, kad didelis ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neteisėto šių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo turint tikslą jas parduoti atveju, palyginus su 1961 m. BK, yra naujai kriminalizuoti veikos požymiai, yra nepagrįsta, nes ši veika buvo uždrausta ir baudžiama tiek senuoju, tiek naujuoju BK. Tik pagal senąjį BK ši veika kvalifikuotina kaip rengimasis platinti narkotines medžiagas stambiu mastu, o pagal naująjį – kaip baigtas nusikaltimas. Pagaminto amfetamino kiekis, kurį nuteistieji kėsinosi realizuoti, atitinka tiek 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatytą stambų mastą (stambus mastas daugiau kaip 50 g), tiek 2000 m. 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai didelį kiekį (labai didelis kiekis daugiau kaip 100 g). Atsižvelgiant į BK 3 straipsnio nuostatas, R. D., K. J., V. F. ir V. S. veika turi būti kvalifikuota pagal tą baudžiamąjį įstatymą, kuris švelnina bausmę ar kitaip lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl jų padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, nes šio straipsnio sankcijoje numatyta žemesnė bausmės riba nei 2000 m. BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Su kitais apeliacinės instancijos teismo priimtais sprendimais kasatorius sutinka ir teigia, kad R. D., K. J. ir V. S. pagrįstai taikytos 2000 m. BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatos ir baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; V. F. veika pagrįstai perkvalifikuota iš 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalies į 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį; V. F. ir V. S. pagrįstai paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 3 straipsnio ir 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius pagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kvalifikavimo dėl amfetamino pagaminimo labai dideliais kiekiais klausimą, netinkamai taikė BK 3 straipsnio nuostatas.
R. D., K. J., V. F. ir V. S. kaltinimai buvo pateikti pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį, t. y. kad jie, veikdami organizuota grupe, nuo 1999 metų vasaros iki 2000 m. vasario 25 d. supirko amfetamino gamybai reikalingus įrenginius, chemines medžiagas, įrengė laboratorijas ir, turėdami tikslą realizuoti, pagamino labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 90 kg amfetamino, šią psichotropinę medžiagą laikė ir platino dideliais kiekiais nenustatytiems asmenims Švedijoje.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog R. D., K. J., V. F. ir V. S. amfetamino pagamino ne mažiau kaip 90 kg, todėl sumažino pagaminto amfetamino kiekį iki 40 kg, ir kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog jie pagamintą amfetaminą platino dideliais kiekiais, todėl šią aplinkybę iš kaltinimų pašalino kaip neįrodytą. Taigi nepasitvirtinus aplinkybei, kad amfetaminas buvo pradėtas platinti, t. y. perduotas ar parduotas ne organizuotos grupės nariams, R. D., K. J., V. F. ir V. S. nusikalstamą veiką dėl amfetamino gaminimo pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį kaip rengimąsi neteisėtai platinti psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2K-521/2006 nurodytas esminis motyvas, jog M. Č., E. D. ir N. Š. kaltinimai buvo pateikti pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį, inkriminuojant tik vieną iš kvalifikuojančiųjų požymių – grupę iš anksto susitarusių asmenų, už neteisėtą psichotropinių medžiagų platinimą jie nebuvo nuteisti. 2000 m. BK įstatymo leidėjas šio kvalifikuojančiojo požymio nenustatė, o diferencijavo baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą jas parduoti priklausomai nuo šių medžiagų kiekio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje,,situacija yra analogiška“ kaip ir byloje, kurioje nuteisti M. Č., E. D. ir N. Š., nes jiems nebuvo inkriminuotas 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies kvalifikuojamasis požymis psichotropinių medžiagų platinimas stambiu mastu, todėl nepagrįstai vadovavosi kasacinėje nutartyje Nr. 2K-521/2006 nurodytais motyvais dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo ir taikymo – neteisingai interpretavo ir taikė BK 3 straipsnio nuostatas (minėtų nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką dėl amfetamino gamybos labai dideliais kiekiais perkvalifikuodamas iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistiesiems R. D., K. J., V. F. ir V. S. (dėl amfetamino gamybos labai dideliais kiekiais) paliekant galioti pirmosios instancijos teismo jų nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir R. D. bei K. J. paskirtas bausmes; V. F. ir V. S. taikyti kasatoriaus prašomus 1961 m. BK 45 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus ir paskirti baudas.
1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies dispozicijoje buvo numatyti neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuojantys požymiai: pakartotinumas, grupė iš anksto susitarusių asmenų, pavojingas recidyvistas, taip pat psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimas stambiu mastu. Šie kvalifikuojantys požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veikoje yra neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimas stambiu mastu požymis, reikia vadovautis vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 299/391 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo lentelėje nurodytais šių medžiagų kiekiais. Šioje lentelėje nurodyta, kad amfetamino stambus mastas yra tada, kai grynosios medžiagos kiekis yra daugiau kaip 50 g. Nuteistiesiems R. D., K. J., V. F. ir V. S. buvo inkriminuotas vienas iš minėtų kvalifikuojančiųjų požymių – psichotropinių medžiagų platinimas labai dideliais kiekiais, nors 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies dispozicijoje panaudota sąvoka,,stambiu mastu“, o nuteisti jie už rengimąsi platinti psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais. Ši nuteistųjų padaryta nusikalstama veika atitinka 2000 m. BK (įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 260 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šie kvalifikuojantys požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas labai didelis amfetamino kiekis yra daugiau kaip 100 g šios medžiagos. Taigi tiek pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies kvalifikuojantį požymį – psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimas stambiu mastu, tiek pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantį požymį – kas neteisėtai pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tų medžiagų stambų mastą ar labai didelį kiekį nustato minėti poįstatyminiai aktai. Nors sąvokos stambus mastas ir labai didelis kiekis nėra tapačios, tačiau minėti poįstatyminiai aktai nustato tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų konkretų kiekį, plečiamasis aiškinimas baudžiamojoje teisėje negalimas, todėl teisėjų kolegija remdamasi tuo daro išvadą, kad įstatymų leidėjo panaudotos sąvokos tiek stambus mastas, tiek labai didelis kiekis nustato narkotinių ar psichotropinių medžiagų konkrečius kiekius, už kurių platinimą baudžiamoji atsakomybė numatyta tiek 1961 m. BK, tiek 2000 m. BK.
Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko taisyklė yra įtvirtinta BK 3 straipsnio 1 dalyje: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos šios bendrosios taisyklės išimtys: veikos nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia (2 dalis) ir veikos nusikalstamumą nustatančio, griežtinančio bausmę arba kitaip sunkinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios neturėjimas (3 dalis). BK specialiosios dalies normų taikymo atveju ši taisyklė ir jos išimtys reiškia, kad pirmiausia konkrečioje asmens veikoje turi būti nustatomi tos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o po to kaltininko veika ir abu įstatymai – senasis ir naujasis – turi būti nuosekliai įvertinti pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Taikant BK 3 straipsnio nuostatas BK specialiosios dalies normų taikymo atveju, pirmiausia konkrečioje asmens veikoje turi būti nustatomi tos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o po to kaltininko veika ir abu įstatymai – senasis ir naujasis – turi būti nuosekliai įvertinti pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimą stambiu mastu, tiek pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už labai didelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Teismas nustatė, kad R. Dagilis, K. Jurkševičius, V. Fiodorovas ir V. Savickis pagamino labai didelį kiekį, t. y. apie 40 kg psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį rengėsi platinti. Akivaizdu, kad šis kiekis amfetamino akivaizdžiai viršija ne tik stambų mastą, bet ir labai didelį kiekį (100 g). Taigi šios veikos nusikalstamumo naujasis (2000 m.) BK nepanaikino, bausmės nesušvelnino, priešingai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta aukštesnė minimalios laisvės atėmimo bausmės riba nei 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje, o R. D. ir K. J. pirmosios instancijos teismas bausmes paskyrė arčiau minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos, todėl šis teismas BK 3 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų nepažeidė.
1961 m. BK 232¹ straipsnis nenumatė griežtesnės atsakomybės už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat turint tokį tikslą, jei jos dar nebuvo pradėtos platinti, todėl jei asmuo gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė minėtas medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tačiau jų nepradėjo platinti, veika kvalifikuojama pagal BK 16 straipsnio 1 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį kaip rengimasis neteisėtai platinti psichotropines ar narkotines medžiagas stambiu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 25 punktas). Pirmosios instancijos teismas būtent taip aptariamą veiką ir kvalifikavo, taigi jis laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
Kasacinio skundo turinys prieštarauja jo rezoliucinei daliai, todėl teisėjų kolegija apie kasatoriaus prašymus sprendžia iš skundo turinio. Kasatorius sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas R. D., K. J. ir V. S. pagrįstai taikė 2000 m. BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o V. F. veiką pagrįstai perkvalifikavo iš 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalies į 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį. Taigi ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti, kaip ir tos dalies, kuria V. F. ir V. S. už kitas veikas paskirtos baudos, nes šioje dalyje kasatorius nenurodo jokių motyvų, kodėl už kitas veikas jiems reikia skirti didesnes baudas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžius pakeisti.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria:
R. D. ir K. J. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį ir kiekvienam už šį nusikaltimą paskirtos po šešerius metus laisvės atėmimo bausmės;
R. D. ir K. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės;
R. D. ir K. J. taikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės jiems sumažintos vienu trečdaliu ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį, kuriuo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį R. D. ir K. J. paskirtas laisvės atėmimas kiekvienam po devynerius metus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams subendrinti apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, K. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams subendrinti apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria V. F. ir V. S. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalies, 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį.
V. F. ir V. S. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, pritaikius 1961 m. BK 45 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, kiekvienam paskirti po 31 250 Lt (250 MGL) baudas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. F. šia nutartimi paskirtą baudą apėmimo būdu subendrinti su baudomis, paskirtomis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 266 straipsnį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 31 250 Lt (250 MGL) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į paskirtą V. F. bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki lapkričio 24 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad V. F. paskirtą bausmę atliko.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. S. šia nutartimi paskirtą baudą apėmimo būdu subendrinti su bauda, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 201 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 31 250 Lt (250 MGL) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, V. S. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki birželio 23 d., skaičiuojant, kad viena kardomojo kalinimo para prilygsta dviejų MGL dydžio baudai.
Likusias pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
