I. P. pagal BK 22 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-458/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.2. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui A. Mažeikai,

gynėjui I. Borveinui,

nuteistiesiems D. J., I. B., I. P. ir A. M.,

nukentėjusiojo atstovui A. Čiupailai,

vertėjui B. Šakaliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. ir nukentėjusiojo I. U. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu I. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5000 Lt konfiskavimas.

D. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 14 000 Lt konfiskavimas.

I. B. (I. B.) nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi I. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 Lt konfiskavimas.

A. M. (A. M.) nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams.

Priteisti solidariai iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. 80 000 Lt neturtinės žalos I. U. bei 2608,80 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Taip pat priteista iš D. J., I. P. ir A. M. po 1250 Lt, o iš I. B. - 250 Lt I. U. advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis. Pripažinta nuteistojo I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. I. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

Priteisti solidariai iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. 250 000 Lt neturtinės žalos I. U. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyta padaryta rašymo klaida, nustatant, kad I. P. I. U. į nugarą šovė ne 2003 m. gegužės 21 d., o 2003 m. gegužės 12 d.

Kita Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistųjų A. M. ir D. J. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo I. P. atmesti, nuteistųjų D. J., I. B., I. P. ir A. M., nuteistųjų I. B., I. P. ir A. M. gynėjo, prašiusių nukentėjusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio abu kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. J. nuteistas už tai, kad parengė pasikėsinimą nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, I. B. ir I. M. nuteisti už tai, kad padėjo pasikėsinti nužudyt kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, I. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų:

D. J. asmeniui, kuriam pranešimas apie įtarimą šioje byloje neįteiktas, paprašius surasti asmenį, kuris už 40 000 Lt atlygį nužudytų I. U., nurodžius pastarojo darbovietę ir automobilį bei perdavus dalį pinigų už nužudymą, 2003 m. balandžio mėnesį, Klaipėdos mieste parengė šią nusikalstamą veiką – paprašė I. B. surasti asmenį, kuris už 20 000 Lt atlygį nužudytų I. U., nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. I. B., įgyvendindamas D. J. prašymą, 2003 m. balandžio mėnesį, Klaipėdos mieste sutarė su I. P., kad pastarasis už 20 000 Lt atlygį nužudys I. U., nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. Vėliau A. M. kartu su I. P. šalino kliūtis šios nusikalstamos veikos padarymui (nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ir grįžimo į ją laiko nežinojimą): 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje, Klaipėdos mieste, turėdami tikslą sužinoti I. U. gyvenamąją vietą, jį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sekė iki (duomenys neskelbtini) gatvės 8-ojo namo, o 2003 m. gegužės mėnesio 7 d. vakare, turėdami tikslą sužinoti sugrįžimo laiką, stebėjo šio namo aplinką. 2003 m. gegužės mėnesio 12 d., apie 22.00 val., I. P. minėto namo pirmojoje laiptinėje tarp devinto ir dešimto aukštų, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą šovė iš pistoleto I. U. į nugarą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis nemirė, kadangi jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalbą.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad neturėdami leidimo įgijo, laikė, gabeno, o D. J. su I. B. ir realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nepaduotas.

Nuteistasis I. P. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendį. Jo nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Kasatorius skunde teigia, kad jis neturėjo apibrėžtos tyčios atimti nukentėjusiajam gyvybę, todėl jo nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto turi būti perkvalifikuojama į BK 135 straipsnį pagal realiai kilusius padarinius. Kad kasatorius neturėjo apibrėžtos tyčios atimti gyvybę visų pirma patvirtina tai, kad jis nukentėjusiajam šovė ne į gyvybiškai svarbią kūno dalį, o į nugaros sritį. Be to, tuo metu, kai po pirmojo šūvio nukentėjusysis nukrito ant žemės, kasatorius pabėgo žinodamas, kad nukentėjusiajam bus suteikta medicinos pagalba, nes į laiptinę išbėgo kaimynai. Taip pat kasatorius tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme vienodai nurodė, kad neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiojo.

Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, todėl paskyrė didesnes negu straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes.

Nukentėjusysis I. U. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio. Visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio ir priteisti solidariai iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. 10 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė jam priteistinos neturtinės žalos dydį bei suvaržė jo, kaip nukentėjusiojo teisę, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Be to, apeliacinio teismo sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytų konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtų kriterijų visumą, o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias reikalingomis pripažįsta teismas: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją) ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje 3K-7-255/2005 nustatyta, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, tuo tarpu žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, lydimu nuolatinių dvasinių išgyvenimų, kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip susirūpinimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti.

Kasatorius nurodo, kad dėl patirto sunkus sveikatos sutrikdymo operacijos metu jam buvo pašalintas kairysis inkstas, po to jis ilgai buvo gydomas stacionare. Dėl šių priežasčių kasatoriaus fizinė būklė niekada nebus tokia kaip kad buvo iki nusikaltimo padarymo, nes sužalojimo pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad medikai neprognozuoja galimų komplikacijų, tačiau viena galimų – antro inksto nepakankamumas, nedarbingumas, invalidumas.

Be didelio skausmo dėl patirto sužalojimo, kasatorius ir jo šeima patyrė emocinį sukrėtimą. Be to, kasatorius dėl bandymo jį nužudyti jaučia nuolatinę baimę ir įtampą, nes nusikaltimo tikrieji užsakovai nustatyti nebuvo. Dėl šios fobijos sumažėjo kasatoriaus bendravimo galimybės, nes jis vengia žmonių, bijo išeiti iš namų, jam konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos ir adaptacijos sutrikimas ir dėl to jis vartoja medikamentus. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad dėl pašalinto inksto ir nuolatinio nuovargio po patirtų operacijų, jam teko atsisakyti daugelio laisvalaikio praleidimo formų (aktyvių sporto šakų, kelionių ir pan.), o nuolatinis vaistų vartojimas jį verčia jaustis nepilnaverčiu.

Kasatorius nurodo, kad dėl patirto sužalojimo jis ilgą laiką buvo hospitalizuotas, todėl prarado didelę dalį uždirbamų pajamų. Be to, net ir dabar kasatorius negali dirbti tiek, kiek dirbo anksčiau, o ateityje dėl savo sveikatos būklės gali likti ir visai nedarbingas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kasatorius laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo prašoma priteisti 10 000 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka protingumo kriterijų. Visų pirma, teismas, analizuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką rėmėsi tik tomis nutartimis, kuriose žala asmens sveikatai buvo padaryta neatsargiais veiksmais. Tuo tarpu kasatoriui sunkaus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais mažiausiai keturių bendrininkų veiksmais siekiant atimti jam gyvybę. Nepaisant to, kad nuteistieji turto neturi, teismas turi atsižvelgti į tai, kad ateityje jie turės galimybę dirbti ir užsidirbti, taigi, ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Be to, priteisus minėtą sumą iš visų keturių nusikaltimo bendrininkų, jų turtinė padėtis nebūtų nepagrįstai apsunkinama, nes ši suma priteistina solidariai.

Nuteistojo I. P. ir nukentėjusiojo I. U. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl tyčinės kaltės ir I. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas atimti gyvybę tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Apibrėžta tyčia yra tada, kai asmuo veikia suvokdamas savo poelgio pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatydamas gyvybės atėmimo galimybę ir to nori. Tuo tarpu neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato galimybę atsirasti bet kuriam iš kelių galimų jo nusikalstamos veikos padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymai ar mirtis), tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja.

Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Kasatorius teigia nenorėjęs atimti gyvybės nukentėjusiajam, šovęs jam į nugaros sritį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius kaip nusikaltimo padarymo įrankį pasirinko šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas pagal savo savybes skirtas atimti žmogui gyvybę, ir tokia šaunamojo ginklo savybė žinoma normalios psichikos žmogui. Asmuo panaudojęs jį bet kuriuo atveju numato, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam. Be to, vertinant kaltininko tyčios kryptingumą, svarbu į kokią kūno vietą buvo šauta. Nuteistasis šovė į gyvybiškai svarbią nugaros sritį. Tai rodo, kad dėl šūvio buvo pažeista daug vidaus organų, tuo tarpu nenorėdamas nužudyti nukentėjusiojo, nuteistasis būtų šovęs į kitas kūno vietas, kuriose nėra gyvybiškai svarbių organų. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis I. P., turėdamas savanaudišką motyvą ir šaudamas nukentėjusiajam I. U. iš arti į gyvybiškai svarbią nugaros sritį, suvokė savo veikos pavojingumą kito asmens gyvybei, numatė, kad dėl jo veikos bus atimta kito žmogaus gyvybė ir to norėjo, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, įvykio vietos apžiūros protokolu pistolete, kuriuo buvo šauta į nukentėjusįjį, buvo rasta gilzė. Tai reiškia, po pirmo šūvio į nukentėjusįjį, nuteistasis dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių neturėjo galimybės šauti antrą kartą. Tuo tarpu nuteistojo teiginys, kad jis net nebandė į nukentėjusįjį šauti antrą kartą, yra neįtikinamas. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis I. U. žinojo, jog už nužudymą bus sumokėtas užmokestis ir įvykdyti šį nusikaltimą jis ryžosi dėl savanaudiškų paskatų, patvirtina, kad jis suvokė, jog nenužudžius nukentėjusiojo, negaus viso užmokesčio už nusikaltimo padarymą, todėl siekė konkrečiai apibrėžtų padarinių – nukentėjusiojo mirties. Be to, nuteistasis į nukentėjusįjį šovė gyvenamojo namo laiptinėje, apie 22.00 val., o dėl šūvio metu kilusio didelio garso į laiptinę išbėgo žmonės, todėl akivaizdu, kad nuteistasis įvykio vietoje neturėjo laiko pašalinti užstrigusios gilzės ir šauti į nukentėjusįjį antrą kartą.

Taigi visi bylos duomenys rodo apibrėžtos tyčios nužudyti buvimą nuteistojo veikoje. Kadangi esant nuteistojo apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusiajam buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, teismai baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai ir nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Dėl BK 54 ir 61 straipsnių taikymo

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, atsižvelgęs į BK bendrosios dalies nuostatas. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertino atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę. I. P. neteistas, bet padarė du tyčinius nusikaltimus (apysunkį ir labai sunkų), vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bei sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Kadangi pirmosios instancijos teismas prieštaringai ir nenuosekliai pasisakė dėl nuteistojo I. P. padėjimo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, ir, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, įvertinęs nustatytą lengvinančių bei sunkinančių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nuteistajam I. P. paskyrė mažesnes negu straipsnių sankcijose už atitinkamas veikas numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtą dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino iki vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę – iki dvejų metų. Taigi kasatoriaus teigimas, kad teismai neatsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentai atkartoja jo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą dėl dalinio civilinio ieškinio patenkinimo ir, padidinęs priteistiną neturtinė žalos atlyginimą, priteisė solidariai iš visų nuteistųjų 250 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam I. U.

Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai argumentavo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotais tyčiniais ir iš anksto suplanuotais kaltininkų veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą, taip pat nuteistųjų turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad nors nuteistieji neturi turto ir pajamų, tačiau ši padėtis laikui bėgant gali keistis, todėl padidino priteistos neturtinės žalos dydį iki 250 000 Lt. Kolegija laiko, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 10 000 000 Lt, prieštarauja protingumo principams, be to atsižvelgiant į nuteistųjų turtinę padėtį, paskirtos bausmės laiką, kurios metu jie negalės sukaupti tokios pinigų sumos, keisti teismų sprendimus nėra prasmės. Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl civilinio ieškinio priteisimo nuteistiesiems.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo I. P. ir nukentėjusiojo I. U. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Antanas Klimavičius

Vytautas Piesliakas