Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-719/2022 Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00007-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.8; 1.1.9.4; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Ž. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
– 226 straipsnio 2 dalį (su L. L. ir J. S. įvykdyta veika) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda;
– 227 straipsnio 1 dalį (su L. L. ir J. S. įvykdyta veika) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda;
– 227 straipsnio 1 dalį (su G. M. ir J. S. įvykdyta veika) 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda;
– 300 straipsnio 1 dalį (su J. S. įvykdyta veika) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;
– 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (su J. S. įvykdyta veika) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (su T. P. įvykdyta veika) 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda;
– 300 straipsnio 1 dalį (su T. P. įvykdyta veika) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;
– 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (su T. P. įvykdyta veika) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. J. S.) 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš P. S.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš G. P.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš V. K.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš M. J.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš R. Z.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš R. I. M.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
– 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš E. R.) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta 220 MGL (8285,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. Ž. sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 11 val. iki 2017 m. lapkričio 28 d. 18.22 val. (viena para) ir nustatyta galutinė neatlikta bausmė A. Ž. 218 MGL (8209,88 Eur) dydžio bauda. A. Ž. įpareigota paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 684,15 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. Ž. konfiskuotas nusikalstamų veikų rezultatas – 225 Eur.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė užsiimti medicinos praktika trejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Minėtais teismų nuosprendžiais taip pat nuteisti J. S., L. L., G. M. ir T. P., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista V. K., tačiau dėl šių nuosprendžių dalių kasaciniai skundai nėra paduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir, būdama sukurstyta suklastoti tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, juos suklastojo ir panaudojo bei padėjo kitam asmeniui savo naudai įgyti svetimą turtą, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 28 d. apie 19 val. 25 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš T. P., kuris, nesirgdamas ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, siekė apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, už tai, kad nepagrįstai, nesant ligos, išduotų laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus VSDFV Šiaulių skyriui T. P. būtų mokamos ligos išmokos. Taip T. P. sukursčius gydytoją A. Ž. suklastoti jo asmens sveikatos istorijos įrašus ir nedarbingumo pažymėjimus bei juos panaudoti, o A. Ž., priėmus minėtą kyšį ir neatlikus T. P. medicininės apžiūros, nesant jo nusiskundimų dėl sveikatos būklės, objektyviai nenustačius ligos požymių, suklastojus T. P. sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) 2017 m. liepos 28 d. įrašą, jog pastarasis neva skundžiasi karščiavimu, gerklės skausmu, blogai pasijuto vakar, pakilo temperatūra iki 38 °C, taip pat įrašius tikrovės neatitinkančius objektyvius duomenis ir šio įrašo pagrindu suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., taip pat suklastojus T. P. sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) 2017 m. rugpjūčio 3 d. įrašą, jog neva savijauta dar negera, ir suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. bei minėtus nedarbingumo pažymėjimus panaudojus pateikiant juos VSDFV Šiaulių skyriui, pastarasis T. P. už neva ligos laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. išmokėjo 132,87 Eur ligos išmokų. Taip A. Ž. padėjo T. P. apgaule savo naudai 2017 m. rugpjūčio 17 d. įgyti nedidelės vertės svetimą VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. 132,87 Eur ligos išmokų.
2. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. birželio 20 d. apie 11 val. 19 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš P. S. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją, kurios metu buvo išduotas siuntimas neurologo konsultacijai.
3. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 7 d. apie 15 val. 55 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš G. P. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją, kurios metu G. P. išrašė siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai ir vartojamų vaistų receptus.
4. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 13 d. apie 9 val. 44 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš V. K. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją, apžiūrą ir medicininių tyrimų paskyrimą.
5. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 27 d. apie 11 val. 6 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš M. J. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.
6. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 16 val. 18 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš R. Z. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.
7. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. rugsėjo 28 d. apie 8 val. 27 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš R. I. M. už tai, kad parengė dokumentus, reikalingus siunčiant R. I. M. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – ir NDNT) dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
8. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. spalio 17 d. apie 8 val. 50 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš E. R. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir tyrimų paskyrimą.
9. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautoją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą valstybės tarnautojos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent: A. Ž., nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. dirbusiai NDNT (duomenys neskelbtini), kurio vedėja buvo J. S., vyriausiąja specialiste gydytoja, dirbančiai (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja ir esant NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos J. S. šeimos gydytoja, lankantis (duomenys neskelbtini) turgavietėje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 12 d., į ją kreipėsi L. L., kad A. Ž., pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka NDNT dirbantiems valstybės tarnautojams, padėtų pratęsti bendrai, neįregistravus santuokos su L. L. gyvenančio R. B. darbingumo lygio nustatymo terminą. Po to, A. Ž. 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d. telefonu informavus pažįstamą NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją J. S., kad į NDNT 2017 m. spalio 13 d. kreipsis R. B., kuriam siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo rašė ne A. Ž., ir prašant, kad J. S. pasirūpintų R. B. darbingumo lygio vertinimu, NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017 m. spalio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d. Po to, L. L. sužinojus, kad R. B. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis ir pratęstas darbingumo lygio nustatymo terminas, 2017 m. spalio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) turgavietėje davė 300 Eur kyšį A. Ž., kad pastaroji, pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka J. S., paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų R. B. atžvilgiu vykdydama įgaliojimus. A. Ž. savo naudai tiesiogiai priėmė dalį minėto kyšio, t. y. 100 Eur, už tai, jog, pasinaudodama savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka J. S., paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų R. B. atžvilgiu vykdydama įgaliojimus, o kitą minėto kyšio dalį, t. y. 200 Eur, A. Ž. 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 1 min. savo darbo kabinete tiesiogiai davė J. S. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, baigiantis R. B. nustatytam darbingumo lygio terminui, NDNT (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d.
10. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą valstybės tarnautojos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent: A. Ž., tarpininkaudama G. M., 2017 m. spalio 27 d. iš pastarosios, veikiančios savo sūnaus A. M. draugės D. M. interesais, (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 400 Eur tam, kad ji, t. y. A. Ž., perduotų 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – NDNT (duomenys neskelbtini) vedėjai J. S., kuri atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, už teisėtą J. S. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. M., esant sveikatos būklės pablogėjimui, pakartotinai vertinant jos darbingumo lygį, būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nei buvo nustatytas 2008 m., t. y. mažesnis nei 50 proc. darbingumo lygis. Po to A. Ž., tarpininkaudama G. M., 2017 m. spalio 30 d. apie 16.01 val. savo darbo kabinete tiesiogiai davė 400 Eur kyšį J. S. už teisėtą veikimą D. M. atžvilgiu vykdant įgaliojimus. Po to NDNT (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. spalio 31 d. D. M. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį.
11. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama sukurstyta kito asmens, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo bei padėjo kitam asmeniui apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būtent, A. Ž. esant J. S. šeimos gydytoja, į ją 2017 m. rugpjūčio 24 d. telefonu kreipėsi J. S. ir paprašė, kad A. Ž. jai nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. savaitei išduotų laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu būdu J. S. siekiant nepagrįstai turėti tariamai pateisinamą priežastį dėl nebuvimo darbe ir apgaule savo naudai įgyti svetimą NDNT ir VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, nesergant ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, sukursčius gydytoją A. Ž. suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, t. y. sukursčius nepagrįstai J. S. sveikatos istorijoje įrašyti ligą, kuria neva ji serga, ir šiuo pagrindu išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus VSDFV Šiaulių skyriui J. S. būtų mokama ligos išmoka, A. Ž. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pas ją lankantis J. S., nesant J. S. nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, J. S. sveikatos istorijoje įrašė, jog pastaroji neva skundžiasi karščiavimu, galvos, gerklės skausmu, objektyviai temperatūra 37,8 °C, plaučiuose vezikulinis alsavimas, ryklė paraudusi, nurodė melagingą diagnozę – ūminė virusinė respiracinė infekcija – ir, remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Po to, gydytojai A. Ž. minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus VSDFV Šiaulių skyriui, J. S. NDNT kaip darbdavė už pirmas dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,33 Eur ligos išmokų, o VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo 126,30 Eur ligos išmokų, t. y. iš viso J. S., padedant gydytojai A. Ž., nepagrįstai įgijo 209,63 Eur ligos išmokų. Be to, J. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. telefonu vėl kreipusis į gydytoją A. Ž., prašant, kad jai toliau nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. būtų išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, A. Ž., būdama J. S. sukurstyta suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., nesant J. S. nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, J. S. sveikatos istorijoje įrašė, kad ji skundžiasi skrandžio skausmu, pykina, vėmė, pablogėjo naktį, objektyviai liežuvis apneštas balkšva apnaša, plaučiuose vezikulinis alsavimas, pilvas minkštas, jautrus epigastriumas, nurodė melagingą diagnozę – gastritas – ir, remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Po to, gydytojai A. Ž. minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus VSDFV Šiaulių skyriui, J. S. NDNT kaip darbdavė už dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,96 Eur ligos išmokų. Taip A. Ž. padėjo J. S. iš viso už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. nepagrįstai įgyti svetimą NDNT ir VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. 293,59 Eur ligos išmokų.
12. Taip pat A. Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent, A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. birželio 23 d. apie 16 val. 25 min. savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį iš A. J. S. už medicinos paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą pastarosios sutuoktiniui P. S..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajai A. Ž. nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, kuris šiuo atveju padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kad A. Ž. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas atlikdama profesines pareigas, veikos buvo daromos sistemingai, pakankamai ilgą laiką, padarė išvadą, kad A. Ž. yra pagrindas kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti medicinos praktika atėmimą trejiems metams (BK 68² straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Kasaciniu skundu nuteistosios A. Ž. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. nuteista dėl aštuonių BK 225 straipsnio 4 dalies nustatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo (epizodai, susiję su P. S., T. P., G. P., V. K., M. J., R. Z., R. I. M. ir E. R.), ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. apeliacinis skundas atmestas, arba minėtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės verstis medicinos praktika atėmimas trejiems metams, ją panaikinant ir dėl šios dalies paliekant galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
15.1. Teismai netinkamai pritaikė BK 12 straipsnį, nes A. Ž. nuteisė už veikas, kurios, nors formaliai ir atitiko BK nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, nebuvo pavojingos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, nes nuosprendyje neišdėstė motyvuotos išvados dėl dalies apeliacinio skundo, taip pat, atmesdamas apeliacinį skundą, neišdėstė motyvų, paaiškinančių, kodėl tam tikra skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.
15.2. A. Ž. apeliaciniame skunde buvo išdėstyti du savarankiški prašymai, paremti skirtingais įstatymu įtvirtintais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje abu šie prašymai vertinti bendrai, neatsižvelgiant į tai, jog tai buvo skirtingi prašymai, paremti skirtingu įstatymu įtvirtintu pagrindu. Apeliaciniu skundu nebuvo prašoma nutraukti bylos dalies dėl BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų dėl jų mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Dėl BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų A. Ž. buvo prašyta išteisinti. Teismas dėl šio prašymo nepasisakė, nepagrįstai nusprendęs, kad A. Ž. apeliaciniu skundu prašoma bylą dėl BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytų veikų nutraukti dėl jų mažareikšmiškumo, o ne A. Ž. išteisinti. Teismas nesvarstė, ar A. Ž. padarytos veikos, formaliai atitinkančios BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, yra pavojingos ar ne.
15.3. Iš pacientų atlygio A. Ž., kaip gydytojai, nedidelių sumų matyti, kad tai savo esme buvo simbolinė pacientų padėka, kuri neseniai buvo reglamentuota kaip padėka gydytojui ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 6.470 straipsnio 4 dalis, redakcija, galiojusi iki 2006 m. birželio 22 d.). Tai rodo, jog A. Ž. nekėlė tokio pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms, kokį paprastai kelia baudžiamojo nusižengimo padarymas (P. S., T. P., G. P., V. K., M. J., R. Z., R. I. M. ir E. R. epizodai). Tokia išvada darytina įvertinus baudžiamųjų nusižengimų dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir realios žalos atsiradimo galimybę.
15.4. Svarbu įvertinti tai, kad A. Ž. veiksmai nebuvo paplitę ar itin didelio masto (dažnumo). Per ilgalaikį slaptą A. Ž. darbo kabineto stebėjimą buvo užfiksuoti tik šioje byloje aptariami pavieniai atvejai, kai A. Ž. tuo tarpu kartu su B. V. dirbo praktiškai dvigubu darbo krūviu, dirbo ir po darbo, kad priimtų visus pacientus, t. y. ir tuos, kurie kreipdavosi be išankstinės registracijos. Pagal darbo krūvį A. Ž. su B. V. buvo antros poliklinikoje. Tuo metu A. Ž. buvo priskirta apie 2600 pacientų ir apie 600 pacientų buvo priimta be išankstinės registracijos.
15.5. Atkreipiamas dėmesys į aptariamų A. Ž. veikų pavojingumo laipsnį. Duotos pinigų sumos buvo itin nedidelės: nenustatyto, bet mažesnio nei 1 MGL dydžio sumos iš P. S., T. P., V. K., 10 Eur dydžio sumos iš G. P., R. Z., R. I. M., E. R., M. J.. Šių pinigų sumų davimas nesukėlė tiesioginės žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams. Niekas (išskyrus T. P.) iš aptariamas pinigų sumas davusių asmenų nesulaukė nepagrįstų privilegijų, nenukentėjo nei privataus asmens, nei viešieji interesai, kadangi A. Ž. visas šias pinigų sumas gavo už teisėtą veikimą. Nuo šių pinigų sumų gavimo nepriklausė nei A. Ž. pacientams teikiamų paslaugų apimtis, nei jų kokybė.
15.6. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas argumentus dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo mažareikšmiškumo (epizodas su A. J. S.), netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, nes teismas, pasisakydamas dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kartu palietė ir A. Ž. veikas, kvalifikuotas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.
15.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes juo netinkamai pritaikyta BK 67 straipsnio 1 dalis ir 68² straipsnio 1 dalis ir A. Ž. nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė užsiimti medicinos praktika. BK 68² straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai, nes A. Ž. nusikalstamas veikas padarė ne profesinės veiklos, t. y. medicinos praktikos, srityje. Nagrinėjamos veikos buvo padarytos ne A. Ž. vykdant savo, kaip gydytojos, funkcijas, t. y. gydant pacientus, ir tai yra viena esminių aplinkybių sprendžiant dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. A. Ž. nėra nuteista už nusikalstamą savo, kaip gydytojos, pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, už tai, kad būtų netinkamai diagnozavusi paciento sveikatos būklę ar susirgimą, paskyrusi netinkamą gydymą, nepaskyrusi reikiamo gydymo ir taip būtų padariusi žalą savo paciento sveikatai. Byloje nagrinėjama veika nėra tiesiogiai susijusi su užsiėmimu medicinos praktika. Dėl to ši baudžiamojo poveikio priemonė teisėtai bei pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta nebuvo. Dauguma A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su viešųjų paslaugų teikimu. Trys iš nusikalstamų veikų (su L. L. ir J. S. padarytos nusikalstamos veikos – BK 226 straipsnio 2 dalis ir 227 straipsnio 1 dalis, su J. S. ir G. M. padaryta nusikalstama veika – BK 227 straipsnio 1 dalis) apskritai nėra susijusios su viešųjų paslaugų teikimu. Jas A. Ž. padarė pasinaudodama savo pažintimis kaip privatus asmuo.
15.8. Be to, kartu su L. L. ir J. S. padarytos nusikalstamos veikos (kvalifikuotos pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį) apskritai yra kvalifikuotos neteisingai. Šiame epizode A. Ž. padarė ne dvi veikas, bet vieną, kuri turėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. A. Ž. veika negalėjo būti kvalifikuota papildomai ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 226 straipsnio 2 dalis apima aptariamus nuteistosios veiksmus, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Taigi A. Ž., atlikdama savo pareigas viešųjų paslaugų srityje, padarė penkias (o ne šešiolika) nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Tokio pobūdžio absoliutus draudimas (t. y. uždraudimas verstis medicinos praktika) atima galimybę dirbti medicininį darbą, nesusijusį su viešųjų paslaugų teikimu (pvz., slaugytoja, felčere, verstis privačia medicinos praktika). Tokiose darbo vietose apskritai neįmanoma padaryti nusikalstamų veikų, už kurias šioje byloje nuteista A. Ž.. Tai rodo nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nepagrįstumą ir neteisėtumą.
15.9. Tinkamas BK 68² straipsnio 1 dalies taikymas yra neatsiejamai susijęs ir su BK 67 straipsnio 1 dalies tinkamu taikymu. A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo skirta siekiant prevencinių tikslų, kadangi nėra pagrindo manyti, kad A. Ž. po nuteisimo galėtų ir toliau daryti nusikalstamas veikas būdama gydytoja. Teismo nuosprendyje baudžiamojo poveikio priemonės būtinumas siejamas su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, jų skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą grindė ir valstybės prioritetais, tačiau uždraudimas A. Ž. užsiimti medicinos praktika yra ne naudingas, bet žalingas valstybei, kadangi valstybė, uždrausdama jai verstis medicinos praktika, praranda puikiai tiek kolegų, tiek vadovų, tiek pacientų vertinamą specialistę (A. Ž. – itin patyrusi medicinos gydytoja, turinti beveik (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą šioje srityje, gerai vertinama savo kolegų, nuolat kelianti savo kvalifikaciją, pasižyminti geromis asmeninėmis savybėmis, dalyvaujanti visuomeninėje veikloje, ją tinkamai vertina kolegos, vadovai ir pacientai). Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. nebuvo nušalinta nuo pareigų, o prokuroras skirti baudžiamojo poveikio priemonę prašė tik apeliaciniu skundu. Taip pat nėra vienoda teismų praktika – dalis teismų korupcines veikas padariusiems gydytojams neskiria tokios baudžiamojo poveikio priemonės.
16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
16.1. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, BK 12 straipsnio ir 230 straipsnio 4 dalies nuostatas kyšininkavimas yra laikomas pavojinga, įstatymo uždrausta veika nepriklausomai nuo kyšio dydžio, taip pat nuo to, ar kyšis turi ekonominę vertę rinkoje, ar tokios vertės neturi. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir pavienės veikos yra laikomos baudžiamuoju nusižengimu. Padariniai nėra aptariamo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis. Kyšininkavimu yra kėsinamasi į valstybės tarnybos ir viešuosius interesus, keliama grėsmė teisinei valstybei, žmogaus teisėms, trukdoma plėtoti ekonomiką, sąžiningą konkurenciją, pakertamas pasitikėjimas institucijomis ir iškraipomas socialinis teisingumas. A. Ž., imdama kyšius, diskreditavo valstybės instituciją, (duomenys neskelbtini), jos darbuotojus, menkino jų įvaizdį, pasitikėjimą medicinos įstaigomis ir darbuotojais, iškraipė teisėtumo sampratą ir socialinį teisingumą. Todėl skundo teiginiai, kad A. Ž. kyšininkavimas nėra pavojingas, nepadarė žalos, yra neatitinkantys tikrovės.
16.2. Teismas nuosprendyje pasisakė dėl visų A. Ž. apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir dėl A. Ž. padarytų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumo. Teismas apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir veikos pavojingumo vertino bendrai, nes apeliaciniame skunde teiginiai dėl veikų mažareikšmiškumo ir pavojingumo buvo grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais. Veikos pavojingumas ar BK 12 straipsnyje esanti baudžiamojo nusižengimo sąvoka, kaip teigiama skunde, nėra nei aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalis), nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas (BK VI skyrius). Taigi apeliaciniame skunde prašant panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl kyšininkavimo buvo nurodytas tik vienas teisinis pagrindas – BK 37 straipsnis. Apeliaciniame skunde BK 12 straipsnio taikymas nebuvo aptariamas ar skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino A. Ž. apeliacinio skundo teiginius, jog jos veiksmai nekėlė pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms, ir šiuos teiginius atmetė kaip iš principo neteisingus, taigi teismas atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl nėra pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16.3. Nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, jog A. Ž. veikas padarė vykdydama savo pareigas viešųjų paslaugų srityje, o ne profesinės veiklos srityje, atlikdama gydytojo funkcijas. A. Ž. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pakankamai ilgą laiką, sistemingai ėmė kyšius už savo įgaliojimų vykdymą – už medicinos paslaugų suteikimą, medicinines konsultacijas, išduotus siuntimus, vaistų receptų išrašymą, pacientų apžiūrą, medicininių tyrimų paskyrimą, rengimą dokumentų, reikalingų siunčiant dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Taigi A. Ž. kyšininkavo darbinėje, profesinėje srityje ir todėl jai pagal BK 68² straipsnio nuostatas turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė užsiimti medicinos praktika. Kasacinio skundo teiginiai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė negalėjo būti taikoma, nes nėra grėsmės, jog nuteistoji toliau gali daryti nusikalstamas veikas, yra deklaratyvūs. A. Ž. padarytų veikų sistemingumas leidžia tvirtinti, kad yra grėsmė, jog A. Ž. ir toliau kyšininkaus. Teismas tinkamai taikė BK 67 straipsnio 1 dalį ir siekdamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį pagrįstai A. Ž. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Nuteistosios A. Ž. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamų veikų pavojingumo
18. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas tuo, kad nuteistosios A. Ž. padaryti aštuoni baudžiamieji nusižengimai (kyšio paėmimas iš T. P., P. S., G. P., V. K., M. J., R. Z., R. I. M., E. R.) nėra itin pavojingi, reikalaujantys A. Ž. traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kasaciniu skundu nėra ginčijama, kad nuteistosios veikos atitiko BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau keliamas klausimas dėl šių veikų pavojingumo.
19. Kokios veikos yra nusikalstamos, kokie jų sudėties požymiai, nustato ir tokias veikas uždraudžia Baudžiamasis kodeksas (BK 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veikos nustatymas arba nenustatymas baudžiamajame įstatyme yra įstatymo leidėjo prerogatyva ir būtent įstatymo leidėjas nusprendžia, kokios veikos yra nusikalstamos, kokios – ne. Be to, BK nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi akivaizdu, kad asmenys tiek traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tiek ir atleidžiami nuo jos ar nuo bausmės gali būti tik BK nustatytais atvejais ir tvarka.
20. Nusikalstamos veikos pavojingumą lemia įvairūs objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams: padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvieji požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis veiksnių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Pagal pavojingumo pobūdį visos nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o tyčiniai nusikaltimai – į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Taigi pavojingumo pobūdį nustato įstatymų leidėjas. Pavojingumo laipsnio nustatymas priskirtinas teismų diskrecijai, kuri realizuojama skiriant bausmę, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.
21. Įstatymų leidėjas nustatė iš esmės vieną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, susijusį su mažesniu veikos pavojingumu. BK 37 straipsnyje yra įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, A. Ž. padarė BK 225 straipsnio 4 dalyje nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, o įstatymas nenustato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jei BK specialiosios dalies straipsnis, be nusikaltimo sudėties, nustato ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2011). Taigi, įstatymų leidėjas nenustatė formalių pagrindų ir sąlygų, kurioms esant baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažesnio tokios veikos pavojingumo ar mažareikšmiškumo.
22. Kasacinės instancijos teismo sprendimuose ne kartą yra pažymėta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus ir tam, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji turi ne tik formaliai atitikti BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Taigi turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-16-648/2020). Šios teismų praktikoje suformuotos nuostatos reiškia, kad baudžiamojo įstatymo taikymas negali būti savitikslis, nes valstybė, priimdama ir taikydama baudžiamuosius įstatymus, turi siekti tam tikrų individui, visuomenei ir valstybei naudingų tikslų. Baudžiamojo įstatymo taikymas turi būti pagrįstas vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba.
23. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro prielaidos teigti, kad nuteistosios A. Ž. padarytos veikos nėra pavojingos ir tik formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (BK 225 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinio skundo teiginys, jog nuteistosios veika nebuvo paplitusi ar didelio masto, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad A. Ž. pripažinta kalta nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. spalio 17 d. padariusi aštuonis baudžiamuosius nusižengimus. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius bei laiko tarpas, kurio metu buvo padarytos šios nusikalstamos veikos, rodo sistemingą nuteistosios neteisėtą veikimą, susiformavusias nuostatas veikti priešingai baudžiamojo įstatymo normoms. Tokio veikimo, be kita ko, negalima pateisinti dideliu darbo krūviu ar, kaip teigiama kasaciniame skunde, gydytojos siekiu rūpintis savo pacientais, priimant duodamus pinigus, tam, kad pacientai jaustųsi geriau. Rūpinimasis pacientais ir jų saugojimas negali būti grindžiami nepagrįstu piniginio atlyginio iš jų paėmimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios veiksmai nebuvo vienkartiniai ar nulemti išskirtinių aplinkybių, kurios mažintų jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
25. A. Ž. veiksmų pavojingumo nešalina ir tai, kad duotos pinigų sumos nesiekė 1 MGL dydžio. Tai, kad baudžiamojo nusižengimo atveju, palyginti su nusikaltimu, veikos pavojingumas yra mažesnis, nulemia baudžiamojo nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Šiuo atveju įstatymų leidėjas kyšininkavimo nusikaltimą nuo baudžiamojo nusižengimo atskyrė būtent pagal kyšio dalyko vertę – veikos dėl mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio už teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) kvalifikuojamos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta sankcija yra žymiai švelnesnė. Taigi paties įstatymo leidėjo valia kyšininkavimas esant nedidelei kyšio vertei dėl mažesnio pavojingumo priskirtas baudžiamajam nusižengimui. Kartu tai parodo ir tai, jog kyšininkavimo veikos, kurių kyšio vertė nesiekia 1 MGL, nėra savaime nepavojingos. Visos A. Ž. nusikalstamos veikos paimant kyšį iš T. P., P. S., G. P., V. K., M. J., R. Z., R. I. M., E. R. kvalifikuotos tinkamai pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, taigi nuteistosios nusikalstamų veikų mažesnis pavojingumas neliko neįvertintas. Teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir kasatoriaus argumentas, jog CK 6.470 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas draudimas priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi, bei jų artimųjų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos, kadangi ši įstatymo norma neteko galios nuo 2006 m. liepos 14 d.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnyba, be kita ko, yra grindžiama nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo principais. Kyšininkavimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai bei jų prestižui. Pažymėtina, kad kyšininkavimo nusikalstamos veikos, net jei jomis yra pažadama ar susitariama priimti (priimamas) mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį, esmingai paveikia asmenų požiūrį į valstybės tarnautojus, įstaigos ar institucijos prestižą, o šiuo atveju sveikatos apsaugos srityje sukuria privalomo asmeninio atlygio regimybę, skatinančią pacientus, bijančius dėl jiems suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos kokybės, duoti kyšį ir taip siekti užsitikrinti gaunamų paslaugų kokybę. Tai neišvengiamai menkina kitų teisėtai veikiančių valstybės tarnautojams prilyginamų gydytojų autoritetą, nediferencijuojančių savo pacientų pagal šių siekį už atliktą darbą atsilyginti finansiškai. Taigi nepagrįstais laikytini ir tie kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas mažesnis pavojingumas A. Ž. kyšininkaujant dėl teisėto veikimo.
27. Išnagrinėjus bylą teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistosios A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos (kyšio paėmimas iš T. P., P. S., G. P., V. K., M. J., R. Z., R. I. M., E. R.) yra nusikalstamos ir atitinka BK 12 straipsnyje įtvirtintus baudžiamojo nusižengimo požymius – yra pavojingos ir aiškiai priešingos baudžiamajam įstatymui. A. Ž. pagrįstai nuteista dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.
Dėl BK 67 straipsnio 1 dalies ir 68² straipsnio 1 dalies taikymo
28. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 68² straipsnio 1 dalies netinkamas taikymas apeliacinės instancijos teismo sprendime grindžiamas nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės užsiimti medicinos praktika atėmimu trejiems metams.
29. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
30. BK 68² straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos profesinės veiklos srityje. A. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojo pareigas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d.) VI skyriuje nustatytos šeimos gydytojo pareigos, tarp kurių nustatyta pareiga teikti būtinąją medicinos pagalbą besikreipiantiems pacientams, savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus ir rekomenduoti profilaktikos priemones (11.1, 11.3 punktai). Minėtose medicinos normose, tiesiogiai nustatančiose šeimos gydytojo kompetenciją, nurodyta, jog šeimos gydytojas turi mokėti konsultuoti pacientą (12.1.1 punktas), sudaryti tyrimų planą (12.1.6 punktas). Pažymėtina, kad net septynios A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su nuteistosios profesinės veiklos sritimi, t. y. kyšio paėmimu už medicinos paslaugų suteikimą (medicinines konsultacijas, vaistų receptų išrašymą, tyrimų paskyrimą ir kt.). Kasatorius nepagrįstai susiaurina gydytojui priskiriamas funkcijas, teikdamas, jog nusikalstamos veikos nepadarytos gydant pacientus, dėl netinkamo gydymo, diagnozuotos paciento sveikatos būklės ar susirgimo.
32. Kasaciniame skunde dėstomi taip pat nepagrįstai teigiama, jog tam tikrais atvejais už sunkesnes nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, neatsargų gyvybės atėmimą) BK 68² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama trumpesniam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei individualizuodamas jos taikymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Ž. padarė daugetą nusikalstamų veikų profesinės veiklos srityje, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai buvo daromi sistemingai ir ilgą laiką, ir taip pagrindė aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumą bei jos trukmę. Kasaciniame skunde pateikiama pozicija, jog A. Ž. padarė ne šešiolika, o penkias nusikalstamas veikas, nėra tiksli. Kaip išdėstyta anksčiau šioje nutartyje, nuteistosios padaryti aštuoni baudžiamieji nusižengimai yra pavojingi ir pagrįstai teismų pripažinti užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamai teiginys dėl netinkamai kvalifikuotos A. Ž. veikos pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį yra deklaratyvus ir nepagrįstas teisine argumentacija. Be to, nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį pagrįstumas nebuvo skųstas apeliaciniuose skunduose bei nagrinėtas apeliacine tvarka, todėl nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog viena iš nusikalstamų veikų (kyšio paėmimas iš A. J. S.), kuri yra tiesiogiai susijusi su nuteistosios profesine veikla ir už kurią A. Ž. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkiam nusikaltimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos – tai ne atsitiktinis, o dėsningas sistemingo teisei priešingo veikimo rezultatas. Todėl teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas trejų metų terminui yra adekvati baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, nustatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir BK 41 straipsnio 1 bei 3 punktuose.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistosios asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimo
34. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019, 2K-277-788/2020 ir kt.).
35. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji A. Ž. apeliaciniu skundu prašė pripažinti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį kvalifikuotas veikas nepavojingomis bei pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – mažareikšme (BK 37 straipsnis). Apeliaciniame skunde grindžiant mažą veikų pavojingumą buvo dėstomi argumentai dėl CK nuostatų reikšmės, A. Ž. veiksmų masto, atlygio dydžio, proporcingumo principo taikymo. Pažymėtina, kad šie argumentai glaudžiai persipynę su nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme argumentais, vietomis yra tapatūs.
36. Atitinkamai iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino abiem prašymais BK 37 straipsnio taikymo galimybę. Be to, neliko neįvertintas baudžiamųjų nusižengimų pavojingumas – teismas atkreipė dėmesį į A. Ž. sistemingą veikimą, priimant mažesnės nei 1 MGL vertės kyšius, įvertino argumentus, susijusius su CK normomis, pasisakė bendrai dėl formuojamos praktikos, jog tokių veikų, kurios pasireiškia neoficialiais simboliniais atsiskaitymais, pripažinimas nepavojingomis gali nulemti asmenų, kurie kyšininkauja ir kyšio vertė yra mažesnė nei 1 MGL, nebaudžiamumą. Darytina išvada, kad teismas išsamiai atsakė į visus esminius nuteistosios A. Ž. apeliacinio skundo argumentus, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pateikė šiuo klausimu motyvuotas išvadas.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties kasatoriaus dėstoma pozicija kasaciniame skunde aptariamu klausimu nėra nuosekli. Viena vertus, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pagal BK 225 straipsnio 4 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, kita vertus, kasaciniame skunde dėsto argumentus, kodėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindamas minėtų veikų nepavojingomis (BK 12 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios A. Ž. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
