V. J., R. L., J. J. ir R. K. pagal BK 24 str. 4 d., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-27-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00173-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.9; 2.4.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalies, kuria V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo konfiskuojant 42 000 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalis, kuria V. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, patenkinus Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. išteisinimo ir dėl šios dalies byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau ši nutarties dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad organizavo UAB „B“ didelės vertės turto (pinigų) pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui, būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d. nurodė bendrininkui vykdytojui J. J. paimti iš UAB „B“ sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), šiai bendrovei priklausančius pinigus – 44 000 Eur ir šiuos pinigus perduoti jam, tai bendrininkas (vykdytojas) J. J., būdamas UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį bendrovės turtą, nes vykdė ir kasininko pareigas, kadangi įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijų, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 23, 27 punktuose, ir padarė, už tai Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tai yra paėmė iš AB (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suteiktos UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 44 000 Eur (2015 m. sausio 12 d. – 14 000 Eur, 2015 m. sausio 13 d. – 13 000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. – 17 000 Eur), jų į UAB „B“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais (2015 m. sausio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 000 Eur įnešimo, 2015 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 000 Eur įnešimo, 2015 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17 000 Eur įnešimo), o išimtus pinigus perdavė V. J., taip įvykdydamas pastarojo nurodymus, taip bendrininkai pasisavino vykdytojui J. J. patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės UAB „B“ turtą – pinigus (44 000 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. ir išteisintojo R. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, V. J. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. išteisinimo ir dėl šios dalies bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas, kad šiuo atveju yra nustatytas faktinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kuria pranešta prokurorui, kad R. L., atstovaudamas UAB „T“, galimai neišmokėjo pinigų UAB „B“ už medieną – iš viso 43 635,64 Eur, šiuos pinigus galimai pasisavino, o neįvykusias finansines operacijas galimai įformino suklastotais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais), taip apgaulingai tvarkydamas UAB „T“ buhalterinę apskaitą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas V. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį dėl V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal V. J. ir jo gynėjo bei prokuroro apeliacinius skundus, neatsižvelgė į privalomas baudžiamojo proceso nuostatas (be kita ko, BPK 255 straipsnio 1 dalį, 257 straipsnio 1 dalį, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., priėmęs sprendimą bylos dalį dėl R. L. išteisinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, negrąžino bylos dėl V. J.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamųjų veikos akivaizdžiai siejosi tarpusavyje, taip pat į tai, kad prokuratūra, palaikiusi savo apeliacinį skundą, iš dalies palaikė V. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir proceso metu per baigiamąsias kalbas prašė grąžinti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui ir dėl šio kaltinamojo.

3.2. V. J. nuteistas už tai, jog organizavo UAB „B“ didelės vertės turto (pinigų) pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d., o R. L., perdavus bylą teismui, buvo kaltinamas tuo, kad organizavo UAB „B“ didelės vertės turto (38 533,02 Eur) pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 22 d. Taigi iš pareikštų kaltinimų akivaizdu, kad du asmenys vienu laikotarpiu organizavo UAB „B“ didelės vertės turto (pinigų) pasisavinimą ir vadovavo jo įgyvendinimui per tą patį vykdytoją J. J., tačiau žemesnės instancijos teismai nenagrinėjo pareikštų kaltinimų išvien, o juos atskyrė.

3.3. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, į UAB „B“ kasą nebuvo įnešti 38 533,02 Eur, tarp R. L., R. K. bei V. J. įvyko susitarimas dėl grynųjų pinigų išėmimo iš UAB „B“ sąskaitos. R. L. nurodė, kad pinigai jam priklausė už pirktą medieną, t. y. kad R. L., atstovaudamas UAB „T“, galimai neišmokėjo pinigų UAB „B“ už medieną, šiuos pinigus galimai pasisavino, o neįvykusias finansines operacijas galimai įformino suklastotais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais), taip apgaulingai tvarkydamas UAB „T“ buhalterinę apskaitą, o R. K., pasitelkdamas V. J., pasisavino kitą UAB „B“ pinigų dalį už parduotą medieną.

3.4. Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikindamas Šiaulių apygardos teismo sprendimą, nurodė, jog R. L. galbūt pasisavino, bet ne UAB „B“, o UAB „T“ lėšas kaip turtą, tačiau šios aplinkybės akivaizdžiai susijusios su V. J. inkriminuota veika, nes V. J. gautus pinigus iš nusikalstamos veikos perdavė R. K. kaip už bendrovei „T“ parduotą medieną.

3.5. Iš R. L. parodymų taip pat matyti, jog „jo vadovaujama UAB „T“ 2014 m. spalio–gruodžio mėnesiais pažįstamo R. K. prašymu paskolino UAB „B“ (kurios direktoriumi buvo J. J.) apie 150000 litų miškams pirkti bei miško ruošos darbams. Pinigai buvo įforminti kaip avansas už perkamą medieną, nes su R. K. buvo sutarę, kad UAB „B“ paskolintus pinigus grąžins mediena iš nupirktų miškų.“

3.6. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas yra įrodymų tyrimą ir įvertinimą byloje pateikianti instancija. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „T“ ir UAB „B“ buhalterinė apskaita buvo tirta tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą dėl R. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, byla turėjo būti grąžinta ir dėl V. J. padaryto nusikaltimo, nes būtent V. J. gautus pinigus perdavė R. K. dėl UAB „T“ sandorio su UAB „B“, o šios aplinkybės net nebuvo tirtos.

3.7. Pirmiau nurodytoms aplinkybėms įvertinti būtina atlikti UAB „T“ buhalterinės apskaitos bei ūkinės finansinės veiklos tyrimą dėl laikotarpio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Specialistui atliekant šį tyrimą būtina vykdyti priešpriešinį ir UAB „B“ buhalterinės apskaitos patikrinimą per analogišką periodą. Be to, būtina nustatyti ir surasti galimus naujus liudytojus, atlikti naujas akistatas tarp R. L. ir J. J., R. K. ir V. J. dėl dokumentų buhalterinės apskaitos.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, kuris leidžia apeliacinės instancijos teismui priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tokiu būdu skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas galėjo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ir dėl V. J. inkriminuotos veikos.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Dalis kasatoriaus skunde nurodytų argumentų susiję su įrodymų rinkimu ir faktinių aplinkybių nustatymu (t. y. kad reikia atlikti UAB „T“ buhalterinės apskaitos ir ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei priešpriešinį UAB „B“ buhalterinės apskaitos patikrinimą dėl laikotarpio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., nustatyti galimus naujus liudytojus, atlikti naujas akistatas tarp R. L. ir J. J., R. K. ir V. J. dėl dokumentų buhalterinės apskaitos), o tai pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

4.2. V. J. kaltė organizavus UAB „B“ didelės vertės turto (44 000 Eur) pasisavinimą ir vadovavus to įgyvendinimui yra nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, išsamiai ištyrus bylos įrodymus. V. J. padarytos veikos aplinkybės buvo aiškios (jam organizuojant ir vadovaujant, J. J. buvo nurodyta pasisavinti UAB „B“ pinigus ir atiduoti juos V. J.), dėl jo kaltės jokių abejonių nekilo. Dėl V. J. kaltės ir jo veikos padarymo aplinkybių nekilo klausimų ir apeliacinės instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, suabejojęs dėl kai kurių su R. L. veika susijusių bylos aplinkybių (nukentėjusio juridinio asmens, sandorio, kurio pagrindu UAB „T“ turėjo mokėti pinigus UAB „B“, realumo, turto pasisavinimo būdo) ištyrimo išsamumo, nesiėmė visų įstatyme įtvirtintų įmanomų priemonių joms išsamiai ir nešališkai ištirti. Pirmosios instancijos teismui padarius prielaidą dėl UAB „T“ neišmokėtų pinigų UAB „B“, apgaulingos apskaitos tvarkymo, UAB „T“ turto pasisavinimo, turėjo būti svarstoma galimybė dėl kaltinime nurodytos R. L. veikos faktinių aplinkybių ir (ar) jos kvalifikavimo pakeitimo (BPK 256 straipsnis). Tokie prieštaravimai dėl R. L. veikos aplinkybių gali būti pašalinti tik pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą. Tačiau dėl V. J. veikos padarymo aplinkybių ir jų kvalifikavimo jokių prieštaravimų nekilo ir jų šalinti nereikėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl R. L. veikos, bet ne dėl V. J. veikos.

4.3. R. L. ir V. J. inkriminuotos veikos nėra tarpusavyje susijusios tiek, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl R. L. išteisinimo panaikinimas galėtų turėti įtakos V. J. veikos vertinimui. R. L. ir V. J. pateiktuose kaltinimuose buvo inkriminuotas skirtingų, viena su kita nesusijusių UAB „B“ (dėl R. L. veikos padaryta prielaida, kad galbūt UAB „T“) pinigų sumų pasisavinimas. Net ir tvirtinant, kad R. L. pasisavino būtent UAB „B“ turtą, R. L. ir V. J. vykdytų turto pasisavinimų aplinkybės iš esmės skiriasi. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. ir R. L. inkriminuotos veikos buvo padarytos netapačiais laikotarpiais: V. J. – nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d., o R. L. – nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 22 d. Taigi R. L. neteisėta veika truko daug ilgesnį laikotarpį, jos mechanizmas buvo sudėtingesnis (sudarant galimai fiktyvų sandorį, jo pagrindu išrašant UAB „T“ kasos išlaidų orderius ir UAB „B“ kasos pajamų orderius).

4.4. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad R. L. ir V. J. veikas apėmė skirtinga tyčia. R. L. inkriminuotų pinigų pasisavinimas siejamas su galimai buvusiomis finansinėmis operacijomis tarp UAB „B“ ir UAB „T“ (J. J. pagal kasos išlaidų orderius iš UAB „T“ gautų 38 533,02 Eur realiai į UAB „B“ kasą neįnešė, o įnešimą tik įformino kasos pajamų orderiais ir perdavė šiuos pinigus R. L. pastarojo nurodymais). Taigi minėti pinigai buvo pasisavinti net nepatekę į UAB „B“ turto masę. Be to, pirmosios instancijos teismui iškėlus versiją, kad UAB „T“ iš viso neišmokėjo pinigų UAB „B“, aptariama R. L. veika, iš naujo išnagrinėjus bylą, gali būti kvalifikuota ir kaip UAB „T“ lėšų pasisavinimas, apgaulingai tvarkius UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Tokiu atveju ši R. L. veika apskritai neturi jokių sąsajų su UAB „B“ turtu ar V. J. įvykdytu UAB „B“ kito turto pasisavinimu. Be to, tokiu atveju R. L. veika sietina su jo galimai vykdytu UAB „T“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tuo tarpu UAB „B“ turtas V. J. buvo pasisavintas J. J. išimant lėšas iš UAB „B“ banko sąskaitos. Taigi akivaizdu, kad skiriasi ir R. L. bei V. J. įvykdytų turto pasisavinimų būdas, taip pat, atsižvelgiant į bylą, iš naujo išnagrinėjus aplinkybes, galimai skirsis ir dėl šių nusikalstamų veikų nukentėję juridiniai asmenys.

4.5. Aplinkybė, kad V. J. ir galimai R. L. vadovavo UAB „B“ lėšų pasisavinimo įgyvendinimui per tą patį vykdytoją J. J., nėra pagrindas pripažinti, kad V. J. ir R. L. veikos yra tiesiogiai susijusios ir kad turėtų būti nagrinėjamos išvien. Nėra nustatytų duomenų, kad V. J. ir R. L. veikė tarpusavyje kaip bendrininkai. Kiekvienas jų atsietai organizavo ir vadovavo J. J. vykdytiems turto pasisavinimams, todėl darant minėtas veikas veikė atskiri bendrininkų vienetai – V. J. ir J. J. bei R. L. ir J. J., kurie vykdytų veikų kontekste niekaip tarpusavyje nesusiję.

4.6. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog R. L. galbūt pasisavino ne UAB „B“, o UAB „T“ lėšas, yra akivaizdžiai susijusios su V. J. inkriminuota veika, nes V. J. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus perdavė R. K. kaip už UAB „T“ parduotą medieną. V. J. iškelta versija, kad jis neorganizavo UAB „B“ pinigų pasisavinimo ir jų nepasiėmė sau, o perdavė R. K., buvo paneigta dar pirmosios instancijos teisme nuosekliais liudytojo R. K. parodymais.

4.7. Įrodymų vertinimo pakankamumo ir pagrįstumo klausimai jau buvo išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą įvardija netinkamą įrodymų vertinimą (dar kartą atkreipia dėmesį į R. L. parodymus, nurodo, kad netirtos UAB „B“ ir UAB „T“ konkretaus sandorio aplinkybės) remdamasis tik savo nuomone, kuri nepagrindžiama jokiais argumentais.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde pateikto prašymo

6. BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Akivaizdu, kad šis prašymas turėtų atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nustatytus procesinius sprendimus, kuriuos gali priimti kasacinės instancijos teismas.

7. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 4 punktu, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas V. J. ir jo gynėjo skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 382 straipsnio 4 punktą teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė V. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, toks kasatoriaus prašymas kasacinės instancijos teisme negalėtų būti nagrinėjamas. Suformuluotas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atitiktų sprendimą, įtvirtintą BPK 382 straipsnio 3 punkte, kuriame nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Tačiau kasaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai nei dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nei dėl teismingumo taisyklių pažeidimų. Iš kasaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog kasatorius siekia, kad V. J. baudžiamoji byla būtų iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme kartu su R. L. byla, kurią apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. išteisinimo, perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad kasatoriaus prašymas negali būti abstraktus, skunde turi būti nurodyta ne tik pageidaujamo teismo sprendimo formuluotė, bet ir prašymai turėtų sutapti su skunduose išdėstytais motyvais ir nurodytais kasacinio apskundimo pagrindais. Priešingu atveju nėra galimybės nustatyti kasacinio skundo nagrinėjimo ribų.

9. Kasaciniame skunde, deklaratyviai įvardijant BPK nuostatas, iš esmės nenurodytas nė vienas BPK straipsnis, kurio reikalavimai, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo pažeisti ir dėl to būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taip pat nenurodytos ir jokios BK normos, kurias teismai būtų netinkamai taikę šioje byloje. Taigi, nenurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis). Prie kasacinio skundo argumentų ir motyvų paminėtas tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis, kuriame nustatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Skunde tvirtinama, kad tokį sprendimą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Lietuvos apeliacinis teismas galėjo priimti ir dėl V. J. inkriminuotos veikos. Taigi iš tokio argumento išplauktų išvada, kad kasatorius mano, jog nuteistojo V. J. padėtis galėtų būti iš esmės pabloginta, ir to siekia, kas, atsižvelgiant į kasatoriaus padėtį procese, būtų nelogiška.

10. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas yra įrodymų tyrimą ir įvertinimą byloje pateikianti instancija (kasacinio skundo 20 p.), ir tvirtinama, kad byloje reikia tirti papildomus įrodymus. Dėl šio kasacinio skundo motyvo primintina nuosekliai kasacinės instancijos teismo praktikoje kartojama nuostata, kad kasacinės instancijos teismas, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis.

11. Kasatorius iš esmės deklaratyviai teigia, kad V. J. nusikalstama veika neatsiejamai susijusi su galimai R. L. padaryta nusikalstama veika, ir tuo, kaip galima suprasti iš skundo argumentų, grindžia skundo prašymą, kad V. J. baudžiamoji byla būtų iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme kartu su R. L. byla. Su tokiais teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo.

12. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog V. J. padaryta nusikalstama veika būtų neatsiejamai susijusi su galimai R. L. padaryta nusikalstama veika. Teismų nustatytose faktinėse aplinkybėse ir kaltinime R. L. nurodyta ta pati įmonė – UAB „B“ ar šios įmonės direktorius, veikęs kaip vykdytojas, dar nesudaro pagrindo teigti, jog tiek V. J. padaryta, tiek R. L. kaltinime nurodyta veika yra neatsiejamai susijusios taip, kad tokių bylų nagrinėjimas atskirai galėtų būti vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas. Tuo labiau kad nė vienas iš jų nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas kartu bendrininkavę padarant jiems inkriminuotas veikas. Be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. L., padarė prielaidą ir nusprendė pranešti prokurorui, kad, pagal kaltinime nurodytus kasos pajamų orderius, R. L. galimai apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą ir pasisavino šios bendrovės pinigus, kurie kaltinime nurodytais kasos pajamų orderiais įforminti kaip sumokėti UAB „B“, t. y., pasinaudodamas UAB „B“ ir šios bendrovės direktoriumi J. J., pasisavino ne UAB „B“ turtą, o jo vadovaujamos UAB „T“ turtą. Iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti jokios išvados, kad V. J. padaryta veika būtų susijusi su pastarąja įmone.

13. Antra, BPK 326 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo. Toks reguliavimas atitinka ir bendrąsias bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet tam tikrai atvejais ir privalo priimti skirtingus sprendimus atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo, nepriklausomai nuo to, kaip neatsiejamai tos veikos ar jas padarę asmenys yra susiję. Išskyrus atvejus, jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminius BPK pažeidimus, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

14. Patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo ir jo ginamojo apeliacinis skundas, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas