Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-889

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03996-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 10 d. paduotu ieškovų D. L. ir Č. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų patikslintą ieškinį atsakovams G. R., R. R., trečiajam asmeniui D. S., E.- V. S., A. V., A. P., L. P., A. K., V. L., A. V., R. V. dėl servituto nustatymo ir atlyginimo už servitutą priteisimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi palikti nepakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimas ir 2021 m. birželio 30 d. papildomas sprendimas, kuriais atitinkamai ieškovų ieškinys buvo atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.38 straipsnio 1 dalies, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių įgyvendinimo ir apsaugos institutą. Ieškovų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad naudojimosi ginčo sklypu tvarka nenustatyta, taigi neaišku, kuriam sklypo bendraturčiui kokia konkrečiai sklypo dalis priklauso, nes byloje nustatyta, kad bendraturčiai naudojasi žemės sklypu bendrai. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.111, 4.129 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias servituto institutą. Teismų išvados, kad ieškovai neturi teisės į kompensaciją už atsakovų naudojimąsi ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi, nes ginčo žemės sklypo paskirtis yra tarnaujanti, o sklypo savininkai (buvę, esami) turi prievolę vykdyti pareigą, be kita ko, aprūpinti atsakovų įsigytus namų valdos žemės sklypus inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis, ieškovų įsitikinimu, neatitinka teisinio reglamentavimo, bylos duomenų, nustatytų aplinkybių. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 185 straipsnius), CK 1.5 straipsnio nuostatas. Nepagrįsta, kaip nurodo ieškovai, teismų išvada, padaryta klaidingai įvertinus byloje esančius administracinius aktus, kad atsakovai turėjo pagrįstą lūkestį, jog jų įsigyjamas žemės sklypas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, nenustatant servituto. Taip pat nepagrįsta išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo žemės sklype egzistuoja inžineriniai tinklai ir kad nenustačius servituto atsakovai negalės naudotis jiems priklausančiu namų valdos sklypu pagal paskirtį. Be to, priešingai, nei sprendė teismai, byloje nėra duomenų, kad ieškovai yra išreiškę valią (sutikimą) dėl neatlygintinio servituto. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių servituto institutą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Taip pat teismai netinkamai taikė CPK 47 straipsnį, nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė ginčo žemės sklypo bendraturčius.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Č. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2022 m. vasario 10 d. per AB SEB banką sumokėtą 156 (vieno šimto penkiasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 436).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė