Dėl galvos sumušimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė, tokiu būdu tyčia nužudė G. T.

Baudžiamoji byla Nr. 1–15-531/2024;

Teisminio proceso numeris 1-01-1-14694-2022-3;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1;

(S)

2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei ir Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorams Valdemarai Chodorcevičienei ir Audriui Mačerauskui,

kaltinamajam V. T.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiosios T. T. atstovui pagal pavedimą advokatui Vytautui Sketeriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini); deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu;

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas ir teisme nagrinėjamas kaltinimas tuo, kad jis 2022 m. balandžio mėn. 26 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veikos nepakankamumu, ko pasekoje nukentėjusysis dėl galvos sumušimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė, tokiu būdu tyčia nužudė G. T..

Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis V. T. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad G. T. yra pusbrolio sūnus. Tą dieną - 2022 metų balandžio 26 d. jis važiavo tvarkyti tėvų kapų. Iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), paskui ėjo pėsčias į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur planavo pernakvoti pas savo brolį J.. Buvo gal 15 val. Eidamas keliu sutiko G., kuris ėjo į priešingą pusę. G. buvo išgėręs. Jis pats tai pasakė. Pradėjo kalbėtis, sakė, kad ruošiasi vestuvėms, minėjo, jog rinko akmenis, o dabar eina pas pusseserę. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad turi butelį, pasiūlė eiti pas G., bet šis pasakė, kad namo neis, nes susipyko su mama. Tada jis (kaltinamasis) pasiūlė užeiti pas kitą kaimyną ir ten išgerti. G. atsisakė ten eiti. Po to jie nutarė degtinę gerti susitikimo vietoje. Jis turėjo pusės litro butelį, kurį pirko (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užkandos – dešros ir duonos. Kai gėrė degtinę, G. sugalvojo paskambinti jo (kaltinamojo) broliui į (duomenys neskelbtini), brolis atsiliepė, jie pabendravo. Išgėrus pusę butelio, G. pasidarė bloga, ir jis susmuko prie tos palangės, kur ir stovėjo. Jis dar judėjo, bandė keltis pats, jis norėjo padėti, bet negalėjo pakelti. Tada jis pritūpė prie jo, sėdėjo, bet šalia negulėjo. Praėjus gal 20-30 minučių atėjo žmonės, kurių prašė padėti pakelti. Po to atvažiavo moteris, į kurios mašiną G. įkėlė ir nuvežė namo. Kai žmonės kėlė G., jis stovėjo nuošalyje ir žiūrėjo. Kai G. išvežė, jis nuėjo pas brolį ir ten nakvojo. Kitos dienos ryte nuėjo pas G., nes buvo sutarę, kad G. jį nuveš į kapines. Ten sutiko jo mamą, kuri pasakė, kad naktį jis iškrito iš lovos, dabar guli ant grindų. Rado jį gulintį pusiau ant čiužinio, užklotą. Jis buvo be sąmonės. Buvo atėjusi kaimynė V. K.. G. bandė įkelti į lovą, bet nepavyko. G. buvo šlapias nuo prakaito, todėl jį perrengė motinos duotais drabužiais. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis G. lydėjo iki ligoninės. Daugiau G. jis nematė. Teigia, kad G. jis nemušė, jokio nusikaltimo nepadarė, tik susitikę išgėrė.

V. T. pareikštas kaltinimas byloje grindžiamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat įrodymais, užfiksuotais bylos dokumentuose.

Nukentėjusioji T. T. apklausta teismo posėdyje parodė kad sūnus ryte išvažiavo rinkti akmenų. Buvo antra stačiatikių Velykų diena. Grįžęs namo, susiruošė eiti į svečius pas giminaitę Z. Š., kuri yra jo krikšto mama. Atėjęs kaimynas R. S. pasakė, kad jos sūnus sumuštas guli prie pieninės. Ji paprašė, kad padėtų nueiti ten. Kai nuėjo, G. gulėjo, buvo sudaužytas, kaimynė padavė jai jo kruviną telefoną. V. sėdėjo toliau nuo visų. Tada atvažiavo kaimynė V., į kurios mašiną įkėlė G. ir parvežė namo. Jį paguldė į lovą. G. pradėjo vemti krauju, buvo prakirsta lūpa. Dar buvo žymė ant kaktos, kitą dieną buvo mėlynė. Ji atnešė porą antklodžių, pagalvių, G. nejudėjo. Tada jį nutempė ant žemės ir sėdėjo prie jo per naktį. Ryte pakvietė kaimynę, prašė kviesti greitąją. Daugiau apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino. Niekas nepasakė, kas jį sumušė. Policijai sakė, kad V. negalėjo sumušti sūnaus. Jis atėjo ryte ir pasakė, kad jos sūnus jį turi nuvežti į kapines.

Sūnaus netektis ją paveikė dvasiškai, labai pergyvena, ji patyrė labai didelę žalą. Pareikštą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu – 2022 m. gegužės 2 d., T. T. parodė patalpą, kur buvo paguldytas jos sūnus G., kaip jis gulėjo lovoje ir kaip buvo paguldytas ant grindų, parodė patalynę su dėmėmis, panašiomis į sutepimus krauju (1 t., 73-81; 83-84).

Liudytoja A. K. parodė, kad G. T. buvo jos draugas. Įvykio dieną, po 17 val., paskambino į G.. Jis neatsiliepė. Paskambinus tarp 18 - 19 val. antrą kartą, atsiliepė jo mama, kuri pasakė, kad veža namo girtą G.. Dar vėliau mama skambino apie 10 val. vakaro ir sakė, jog ištempė jį iš lovos, kad neišteptų patalynės. T. dar pasakė, kad iš kažkur tai jam bėga kraujas. Teigia, kad be progos G. niekada negerdavo. Lankė jį ligoninėje, kai jį iškėlė iš reanimacijos. Jis kaip ir norėjo nusijuokti, bet negalėjo, nors ją pažino. Ranką paspausdavo, bet nekalbėjo.

Liudytojas J. T. parodė, kad V. yra jo brolis. Atvažiavo tą dieną jo aplankyti, nors nežinojo, kad atvažiuos pas jį. Atėjo vėlai, vakare, tarp 8 ir 9 val., buvo prietema. Jis buvo išgėręs, svirduliavo. Nepasakojo su kuo jis buvo susitikęs. Ryte atsikėlė, pasakė, kad važiuos namo, išėjo pas G., kuris buvo pažadėjęs, jog paveš jį iki autobuso. Planavo dar aplankyti tėvų kapus.

Liudytoja R. S. parodė, kad išėję su vyru pasivaikščioti, pamatė G., kuris gulėjo visas sudaužytas, o tas kitas, kurio nepažinojo, stovėjo kruvinais krumpliais. Tas žmogus buvo girtas. G. visai nereagavo į nieką. Jis buvo kruvinas, kraujas bėgo iš liežuvio, iš nosies, veidas buvo visas mėlynas. Drabužiai buvo suplėšyti. G. jos vyrui kažką sakė. Kai vėl atėjo į įvykio vietą su A. M., jo sugyventine ir T. (G. motina), kuri prašė parvesti sūnų namo, nes jai atrodė, kad sūnus girtas, o ji (liudytoja) sakė, kad reikia kviesti greitąją, nes jis visas sudaužytas ir kruvinas. T. kviesti greitąją bijojo, bet paprašė, kad sūnų parvežtų namo. Su mašina atvažiavo kaimynė. Jį padėjo įkelti jos vyras R. ir A. M.. G. bandė sėsti į mašiną pats, bet nelabai pavyko. Kai privežė prie namų, jį iškėlė ir įnešė. G. jau nebeturėjo sveikatos, pats nebegalėjo paeiti. Ji į namo vidų nėjo. Neatsimena, ar T. perdavė G. telefoną.

Liudytoja R. S., apklausta teismo posėdyje papildomai, parodė, jog kai pamatė G., jis gulėjo ant dešinio šono, atrodė žiauriai. Jam buvo sužalotas dešinės pusės smilkinys, buvo kruvinas liežuvis, burna buvo kruvina. Kraujas bėgo iš burnos. Dar buvo mėlynė po dešine akimi. Jis bandė kažką kalbėti. Buvo suplėšytos jo kelnės. Ji sakė, kad kviestų greitąją, bet A. M. ir T. sakė, kad nereikia, išsiblaivys. Matė, kaip jį įsodino į mašiną, jis dar bandė su jos vyru kalbėti. G. atpažino žmones, kurie prie jo buvo. To stovinčio žmogaus buvo kruvini kairės rankos krumpliai, bet ant drabužių kraujo nematė.

Liudytojas R. S. parodė, kad eidamas susitiko draugą V. S., kuris pasakė, kad prie pieninės voliojasi G. ir reikia jį parvesti namo. Per kiemą ėjo T.. Kartu su ja, savo žmona ir A. M. su sugyventine nuėjo ten, ir rado gulintį G.. Jis gulėjo ant nugaros kojomis į kelio pusę. V. stovėjo atsirėmęs prie pastato sienos. G. buvo ausis paplėšta, kakta, dešinys smilkinys. Jis paėmė G. telefoną ir padavė T.. Ar buvo kraujo ant jo, nematė. Po to atvažiavo kaimynė V., į kurios automobilį jis ir A. M., paėmę už parankių, pasodino G.. Jis dar bandė jo vardą ištarti, bet labai nerišliai. Kai sodino į mašiną, jis kojas judino, o kai iš mašinos kėlė, tada jau buvo blogai. Paėmę jį už pažastų paguldė į lovą. T. galvojo, kad jis girtas, o kai pamiegos, nusirengs. Greitąją norėjo kviesti jo žmona R., sakydama, kad matė kruviną V. ranką ar krumplius, bet A. M. atkalbėjo T.. G. kraujas bėgo iš burnos. Sumušimų nematė, bet smilkinys buvo melsvas ir dešinės pusės ausis patinusi. Kai paguldė ant lovos, jis nieko nesakė, galvą jis laikė normaliai, bandė rankomis atsiremti. V. jie paliko stovėti prie pieninės, paskui jis nuėjo pas brolį.

Liudytojas R. S., apklaustas teismo posėdyje papildomai, nurodė, kad prie gulinčio G. priėjo jis su žmona, A. M., L. G. ir T.. Ten buvusi asfalto aikštelė, apžėlusi samanomis. Jis gulėjo ant nugaros, buvo sužalotas dešinės pusės veidas, kraujavo iš burnos, kraujavo smilkinys, ausis. Smilkinio dešinė pusė buvo pamėlusi, ausis patinusi, dešinė akis buvo paraudusi, apie visą akį dešinėje pusėje buvo raudona. Jis buvo su megztiniu, kuris buvo kruvinas, jam kraujavo iš burnos. Kelnių viena klešnė buvo įplėšta. Kai jie priėjo, jis nieko nekalbėjo, bet lygtai bandė kažką sakyti, kaip, kad „mykė“. Kitas žmogus buvo prie pat mūro sienos. Tas žmogus kažką sakė dėl telefono. G. telefonas gulėjo toliau. Tas žmogus kažką kalbėjo, bet jis nesuprato ką. Jis G. kalbino, kad keltųsi, kad eitų namo. Nusprendę, kad jo neparves, A. M. paprašė atėjusios V., kad jis parvežtų G. su automobiliu. Kai ji atvažiavo, jie pakėlė G. už pažastų, jis nenorėjo važiuoti, bet atsisėdo į mašiną. T. liepė sėsti taip pat, kad nereikėtų eiti. Jie ėjo iš paskos, vėl paėmė jį už pažastų, ir G. prisilaikant, po truputį įvedė jį į namą. Jis dar bandė juokauti, bet neraiškiai, pats rėmėsi kojomis į žemę. Paguldant į lovą, jis gulėsi ant pilvo skersai lovos, pats dar prisilaikė rankomis. Kitą dieną jam paskambino T., pasakė, kad reikia pagalbos padėti G. pakelti. Kai jis nuėjo, matė G., gulintį prie lovos. Ten jau buvo atėjusi V. K., G. nieko nekalbėjo, viena ranka nejudėjo, reikėjo pakelti. Buvo viena pusė atsipalaidavusi, nejudėjo. Dešinė veido pusė buvo smarkiai patinusi. Kraujo nematė. T. pasakojo, kad buvo ant lovos, kad vėmė krauju, bet jis to nematė.

Liudytoja G. Z. – policijos pareigūnė, parodė, kad gavus pranešimą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, jog dėl galvos traumos atvežtas G. T., o aplinkybės neaiškios, važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvykus ten bendravo su T. T.. Pradžioje ji aiškino, kad naktį sūnus iškrito iš lovos, prieš tai namie vartojo alkoholį su pusbroliu V. T.. Vėliau tas pusbrolis išėjo, o sūnus nuėjo miegoti. Išsiaiškino, kad V. spardė tą pusbrolį G. (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus pas V. K., ji pasakė, kad galimai buvo sumuštas tas G., o jai apie tai pasakė R. S.. R. dar minėjo T. pavardę, kad lygtai jis važiavo paspirtuku pro šalį ir matė, kaip gulėjo G., o V. jį spardė. Su V. bendravo telefonu tą pačią dieną į pavakarį. Jis pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kad buvo ryte pas pusbrolį, o kad iš vakaro buvo susitikę, neminėjo. Kad kartu vartojo alkoholį su G., jis nesakė. Apie tai surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytoja V. B. parodė, kad būnant pas mamą kaime, išgirdo, jog kažkas atsitiko ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė, jog kaltinamasis stovėjo toliau nuo visų, o G. sėdėjo. Jis sėdėjo ant asfalto, buvo visiškai girtas, negalėjo pats atsistoti ir pareiti iki namų. Jis buvo visas išsivoliojęs, šienuotas. Lūpa buvo sumušta į asfaltą, nes matėsi taškiukai ant lūpos. G. lupa buvo ištinusi dešinėje. Atrodė, kad krito ant asfalto. Kairėje pusėje prie nosies ir dešinėje pusėje prie plaukų buvo nubrozdinimas. Tada ji sugrįžo iki namų, pasiėmė mašiną. Kai ji nuvažiavo į įvykio vietą, ten jau buvo R. S. ir A. M.. Taip pat buvo G. mama. Dar buvo A. M. sugyventinė L. L. ir R. S. žmona. Šie vyrai įsodino G. į mašiną, o ji jį ir močiutę parvežė iki namų. G. pasodino šalia vairuotojo keleivio pusėje, o mama atsisėdo į galą. Pavežė juos apie 100-200 metrų. Tada atėjo tie vyrai, paėmė jį ir paėmę už pažastų įvedė į kambarį. G. ėjo sunkiai. Jis stengėsi stovėti ant kojų, stengėsi laiptais lipti, tačiau jėgos kojose nebuvo. Močiutė po to išėjo ir pasakė, kad jį užrakino kambaryje, kad jis niekur „neišsivilktų“. G. buvo sąmoningas. Kai jį vežė namo, jis šnekėjo. Sakė, kad ruošiasi vestuvėms, kad reikia jaunystėje tuoktis. Šnekėjo kaip neblaivus žmogus. Kad jis neblaivus, sprendė iš jo elgesio. G. automobilyje bandė ją apkabinti, o jo mama dar bandė jo rankas atitraukti, kad jai netrukdytų vairuoti. Ryte sutikus G. motiną, ši sakė, kad jis buvo primuštas, kad vėmė kraujais. Minėjo, kad patraukė staliuką, paklojo antklodę ant grindų, kad jeigu nukris, neužsigautų.

Liudytoja V. K. parodė, kad 8 val. ryte paskambino T. ir pasakė, kad kažkas negerai su G.. Ji paėmė dviratį ir nuvažiavo pas juos. G. gulėjo prie lovos. Paėmė už rankos, pulsas buvo tankus. Žmogus atrodė miegantis. Apie vakarykštę dieną T. nieko nesakė. Tada ji išvažiavo namo. Grįžusi, sugalvojo paskambinti G. draugei A., kuriai pasakė, kad kažkas negerai su G., kad jis kažkodėl nesikelia. A. paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti mineralinio vandens. Nupirkusi savo vyro paprašė, kad vežtų tiesiai pas T.. Nuvažiavusi rado kambaryje V.. Ji liepė nejudinti G., nes įtarė, kad gali būti koks insultas ar infarktas. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Pasakė, kad žmogus iš vakaro išgėrė, kažko nesikelia, kažkas negerai. G. gulėjo prie lovos ant dešinio šono, akys nereagavo, žandas buvo pakritęs, mėlynė prie akies. Ant grindų buvo kažkas patiesta, padėta pagalvė. Jie įkėlė G. į lovą, pervilko ir atvažiavo greitoji. Perrengiant jis nieko nekalbėjo, bet kai sodino, pakratė galvą. Po dešine akimi buvo mėlynė. Daugiau jokių sužalojimų nematė. T. sakė, kad jis tikrai buvo sumuštas. Kas sumušė, kokiomis aplinkybėmis, nesakė. Kad būtų pats kaip nors susižalojęs, neminėjo. Kalbėjo apie sumušimą.

Liudytojas M. L. parodė, kad su draugu V. S. ėjo pasivaikščioti link stotelės. Pamatė, kad prie pieninės guli du žmonės. Buvo pavakarys, gal apie 18.30 val., nes jis jau buvo baigęs darbą. Vienas žmogus buvo G., o kitas - nepažįstamas. Jie kriokė, knarkė. Galvojo, kad girti miega, išsimiegos ir pareis. Nuėję link stotelės, pabuvo gal 2 – 3 minutes ir grįžo tuo pačiu keliu. Kai ėjo atgal, jie gulėjo ir miegojo. Jie vienas nuo kito gulėjo gal 2 metrų atstumu. G. gulėjo aukštielnikas, galva buvo ant apsamanojusio asfalto. Ant veido jokių sumušimų nepastebėjo. Tas nepažįstamas asmuo gulėjo ant pievos. Takelis, kuriuo ėjo, veda pro medinę tos pieninės dalį. Nuo to keliuko iki aikštelės, kur gulėjo tie vyrai, gal 10 metrų. Jie nebuvo prie gulinčių arčiau priėję ir kad būtų mušęsi, nematė. S., eidamas namo, pasakė kažkam, kad jie ten guli.

Liudytojas V. S. parodė, kad išėję su draugu pasivaikščioti, matė kaltinamąjį ir G.. Jie gulėjo prie pieninės. Buvo jau po darbo, apie 18 val., nes namuose rodė žinių pabaigą. Jie praėjo gal 4 - 5 metrų atstumu nuo gulinčių, o tarp jų buvo gal 1 metras, gal daugiau. G. gulėjo ant nugaros. Panosėje buvo kažkas raudona. G. galva buvo ant žolės, į medinių durų pusę. Kitas žmogus gulėjo ant šono, pasidėjęs rankas po galva, miegojo. Pasirodė, kad jie girti. Grįždamas namo sutiko R. S., kuriam pasakė, kad jie ten guli. Buvo pavakarys - 18-18.30 val.

Liudytojas A. N. parodė, kad važiuodamas dviračiu, pamatė prie pieninės daug žmonių. Sustojęs paklausė, ar nereikia pagalbos. Ten buvo R. S., R. S., G. motina T., A. su L.. R. bandė pakelti G. nuo žemės. Į kaltinamąjį neatkreipė dėmesio, matė tik pažįstamus. G. bandė atsistoti, o žmonės jam padėjo. Mašinos nebuvo, visi laukė, kada atvažiuos jo paimti. Jis ten buvo sustojęs gal 2-3 minutėms, o tada nuvažiavo toliau. G. matė gal 2-3 metrų atstumu, jo nosis kaip ir buvo kruvina, prie pastato mėtėsi degtinės butelis. Pagalvojo, kad jis girtas, nors nėra anksčiau matęs tokio girto, kad voliotųsi. Jį bandė kelti R. ir A.. Nebuvo jokių įtarimų, kad jį kažkas nugriovė, buvo tik nosis pabrozdinta. G. nieko nekalbėjo, tik jo motina rėkė, kad pijokas, kiek čia gali gerti. Kai privažiavo, jis bandė stotis, priėję R. ir A. jį pakėlė, padėjo atsistoti. Po juo buvo asfaltas. Prie medelio matė stovintį ir svirduliuojantį kitą žmogų. Kai telefonu kalbėjosi su R. (T.), jis sakė, kad taip pat juos matė, kai važiavo dviračiu.

Liudytoja G. N. parodė, kad tą dieną važiavo pasveikinti R. tėčio D. T. su gimtadieniu. Grįždami atgal pamatė, kad stovi žmogus, o kitas guli. Važiavo su D. T. ir R. T.. R. apsisuko ant kelio privažiavo arčiau jų pažiūrėti. Kas tie žmonės, ji nežino. Visą šį vaizdą matė važiuodami keliu. Jai matėsi tik to gulinčio žmogaus kojos. Dar matė einančius žmones, tarp kurių buvo to ūkininko mama, S., S., į kitus neatkreipė dėmesio. Jie ėjo iš gatvelės į pagrindinį kelią. Tą pačią dieną R. paskambino pusbrolis A. N. ir sakė, kad ten guli G., kad jis primuštas.

Liudytojas R. T. parodė, kad tą dieną buvo tėčio gimtadienis. Jis su drauge grįžę iš darbo, važiavo jį pasveikinti. Važiuodami paspirtukais į priekį, nieko nematė. Grįžtant su G., tėte D. ir G., pamatė prie pieninės du žmones, kurių vienas gulėjo, o kitas laikėsi įsikabinęs į medelį ir lygtai judino tą gulintį, ar žadino. Buvo pavakarys, gal apie 17 val. Pas tėvą jie prabuvo apie pusę valandos, išgėrė kavos, tada visi važiavo pas jį nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini). G. gulėjo gal metro atstumu nuo to stovinčio žmogaus. Juos matė gal iš už 30 metrų atstumo. Jis dar apsisuko ant kelio, o po to nuvažiavo ta pačia kryptimi, kaip ir kiti važiavusieji. Po to jam paskambino A. (N.) ir pasakė, kad tai buvo G. ir jo pusbrolis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip spyrė, ar kažką darė su koja tas stovintysis, o tas, kuris gulėjo ant šono, buvo susirietęs. Jis net nesuprato, kad tai G., nes jis gulėjo nusisukęs į pieninės pusę. Ar tai spardė, ar žadino, nežino, bet smūgiai nebuvo stiprūs. Tas, kur stovėjo, buvo įsitvėręs į medį, buvo girtas. Spardė gal ties pilvu. Kai jie važiavo iš tos vietos toliau, sutiko einančius G. motiną ir S.. Ties savo namais sutiko A. M.. Visa ši kompanija turėjo juos (važiuojančius dviračiais) matyti, nes buvo gal už 50 metrų.

Liudytojas D. T. parodė, kad jis važiuodamas matė tik vieną žmogų, atsirėmusį į duris. Jie važiavo keturiese, pamatė stovintį žmogų, galvojo, kad laužiasi į pastatą. Jis važiavo toliau, tada sūnus pasakė, kad guli antras žmogus, žolė buvo aukšta, jo nesimatė. Po to pamatė G. motiną ir S. su savo sugyventine, paskui dar sutiko A. M. ir jo sugyventinę L.. Jie visi irgi ėjo ta kryptimi, kur matė tą stovintį žmogų. Nurodė, kad vaikai jo namuose prabuvo apie dvi valandas, o vėliau paskambino A., kuris pasakė, kad G. guli sumuštas.

Liudytojas G. T., važiavęs kartu su broliu ir tėvu, parodė, kad jis prie pieninės jokių žmonių nepastebėjo. Matė, kaip brolis apsisuko ant kelio ir prisivijęs juos, sakė, kad matė žmogų, kuris ten vienas stovėjo. Jis pats matė einantį gatve R. S. su žmona R. ir vyresnio amžiaus moterį.

Liudytojas A. M. parodė kad jis matė prie pieninės ant žemės gulintį G.. Jis buvo stambus vyras. Jo ausis buvo kruvina. Matė tik, kad jo galva apdaužyta, apie išvaizdą daugiau nieko pasakyti negali. Lygtai liežuvis buvo kruvinas. Jo veidas buvo pabrinkęs. Pakaušyje žaizdos nematė. Teigia, kad G. į automobilį įsėdo pats, o kaip išlipo - nematė. Jis pats (liudytojas) yra po insulto ir tuo metu buvo išgėręs alaus. Įvykio vietoje matė girtą V. T.. Taip pat nurodė, kad G. T. ir R. T. konfliktuodavo dėl pirtelės. Dar nurodė, kad ryte buvo nuėjęs pažiūrėti G.. Rado jį gulintį ant žemės. Jau buvo atėjusi V. K.. T. sakė kad jis kėlėsi iš lovos, sėdo, ir išgriuvo ant grindų. Jis tik padėjo pagalvę ir išėjo. Kraujas ant G. nebuvo nuvalytas.

Liudytoja L. G. parodė, kad G. pažinojo, nes teko pas jį dirbti. A. M. – jos sugyventinis irgi pas jį dirbo. Eidama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) keliu, G. matė gulintį prie pieninės, todėl pagalvojo, kad jis girtas. Nurodė, kad ji ėjo viena, priėjusi prie G. nebuvo, tačiau suprato, kad ten būtent G.. Daugiau prie jo kitų žmonių nebuvo. Ji nuėjo namo ir tuojau pat apie tai pasakė A., o A. tada paskambino jo mamai T.. Kai G. parvedė, ji nedalyvavo tame parvedime. Teigia, kad ji pati pirma pamatė tą gulintį žmogų, atpažino, kad tai G., jam buvo koma, jis gulėjo paslikas. A. grįžęs sakė, kad G. labai sumuštas. Kaip vėliau pasakojo G. mama, kad jam išsiliejo kraujas ant smegenų, mėlynių jokių nebuvo.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kartu su vairuotoju G. S. greitosios pagalbos automobiliu vyko į iškvietimą. Įėję į kambarį, pamatė vyriškį, gulintį aukštielninką ant lovos. Jis buvo komoje, matėsi skirtingai išsiplėtę vyzdžiai. Suprato, kad tai sunkus ligonis. Nebuvo jokių simptomų, kad jis būtų sąmoningas, nejudėjo, todėl ji įtarė, kad tai arba insultas, arba hematoma galvoje. Ar buvo kalba apie tai, kas atsitiko, nepamena, bet jo mama pasakė, kad atvedė jį į lovą ir paguldė, gal iš vakaro. Buvo lygtai smilkinyje ar veide hematoma, nors tiksliai nepamena. Viską yra užfiksavusi dokumentuose. Su vairuotoju jį aprengė, išnešė neštuvais, padedant keletui vyrų. Jis buvo be jokio judesio. Kartu su jais greitosios pagalbos automobiliu važiavo giminaitis, bet jis su juo nebendravo.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (Forma Nr. 110/a), kurią pildė liudytoja D. Č., kopijoje yra užfiksuotas priėmimo laikas 2022 m. balandžio 27 d. 9 val. 13 min. Kvietimo priežastimi buvo G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. sąmonės sutrikimas. Po alkoholio vartojimo, nekontaktiškas, juda, temperatūros nėra. Kontaktą su Covid-19 neigia, išgriuvo iš lovos. Kitų reikšmingų bylai atžymų nėra (2 t., 119- 120 b.l.).

Liudytojas G. S. parodė, kad greitosios pagalbos automobiliu, kurio vairuotoju yra, vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pagal iškvietimą. Rado žmogų, gulintį skersai lovos su visais rūbais. Lygtai dešinėje pusėje jo galva buvo sužalota, prakirsta. Alkoholio kvapo nesijautė. Paciento motina sakė, kad girtas parėjo, gal susižeidė į lovos kraštą ar kampą. Jis buvo be sąmonės, dar kvėpavo. Pacientą vežė į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo žmogus, galimai kažkoks giminaitis.

2022 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 35, 36 b.l.) yra konstatuojama:

1. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje bei dešinės ausies kaušelyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu bei po minkštaisiais dangalais. Galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas G. T. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-04-26.

2. Sužalojimai G. T. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito, ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje.

3. Sužalojimai G. T. galėjo būti padaryti pašalinės jėgos poveikyje, galimai suduodant smūgius į dešinės akies bei dešinės ausies sritis.

4. Sužalojimas dešinės akies srityje arba sužalojimas dešinės ausies kaušelio srityje, atskirai paėmus, t.y. vienas be kito, G. T. galėjo būti padaryta griūnant iš savo ūgio bei atsitrenkiant viena iš šių sričių į kietą buką daiktą ar pagrindą.

5. G. T. yra (duomenys neskelbtini) cm ūgio ir apie (duomenys neskelbtini) kg svorio.

6. G. T. iki patirtos traumos sirgo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) liga. Šie susirgimai tiesioginės įtakos patirtai galvos traumai neturi. G. T. ūgis ir svoris patirtos galvos traumos sunkumui tiesioginės įtakos neturi.

7. 2022-04-27 (duomenys neskelbtini) ligoninės paimtame kraujyje dėl alkoholio G. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

8. G. T. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos sužalojimų visumos su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

Be to, išvadoje nurodoma, jog iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. balandžio 27 d. 12.50 val. G. T. buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Išrašytas iš ligoninės 2022 m. birželio 10 d. Pacientas nukreiptas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, detaliai traumos data nežinoma. Atlikta galvos smegenų KT, konstatuota kairio smegenų pusrutulio ūmi subdurinė hematoma, nukreiptas gydymui į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, hospitalizuotas skubia tvarka. Pats nusiskundimų nepareiškia. Bendra būklė - sunki koma, 7 balai. Dešinėje paraorbitalinėje srityje stebima kraujosruvos. <...>. Galvos smegenų KT (2022-04-27): kairiame smegenų pusrutulyje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityse plati subdurinė hematoma. Labai nežymi hematoma po minkštaisiais dangalais, ties kairiąja Silvijaus vaga smilkininėje - momeninėje srityje. Kairio smegenų pusrutulio edema. Vidurio linijos struktūros dislokuotos į dešinę apie 15 mm. Kaukolės skliauto kauluose lūžių nematyti. Lėtiniai gleivinės pakitimai veido daubose, daugiau dešiniame žandiniame antyje, kur matyti iki 14 mm storio turinio. Operuotas skubia tvarka - kairio smegenų pusrutulio dekompresinė kaukolės atvėrimo operacija. Po kietuoju dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityje rasta kraujo išsiliejimas iki 2 cm storio, masyviausias kaktinėje srityje. Hematoma pašalinta, hemostazė, panaudojant hemostatinę kempinę, stebima kraujo išsiliejimo po minkštaisiais dangalais požymiai. Smegenų pulsacija silpna, pabrinkimas vidutiniškai ryškus. Stebimi masyvūs kontuziniai (sumušimo) židiniai smilkininėje - pamatinėje dalyje. Kaulinė plokštelė implantuota po plačiąja šlaunies fascija. Operacinė žaizda pasluoksniui užsiūta. Aseptinis tvarstis. Po operacijos tęstas gydymas reanimacijos skyriuje, dėl kvėpavimo takų uždegiminių pakitimų suformuota tracheostoma (2022-05-11). 2022 m. gegužės 26 d. perkeltas gydymui į neurochirurgijos skyrių. Ligonis lieka komoje, 7 balai. Kvėpuoja spontaniškai, pakankamai per tracheostominį vamzdelį. Hemodinamika stabili, AKS 150/84 mmHg, pulsas 72 k/min. Temperatūra subfebrili. Tęsiamas pneumonijos gydymas. Tolimesniam gydymui keliamas į (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Klinikinė diagnozė - kairės pusės trauminė subdurinė hematoma. Plaučių uždegimas. Ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Sepsis. Cukrinis diabetas II tipo.

2022 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 37) yra užfiksuota, kad:

10. G. T. galvos traumą, kurios pasekoje kairiame smegenų pusrutulyje atsirado subdurinė hematoma, patyrė dešinės akies sritimi bei dešinės ausies sritimi.

11. Sužalojimas kairiame galvos smegenų pusrutulyje yra susijęs su dviem trauminiais poveikiais, t.y. buku trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį bei buku trauminiu poveikiu į dešinės ausies sritį.

12. Po padarytų galvos sužalojimų G. T. galėjo būti sąmoningas, judėti, vaikščioti ir kalbėti tol, kol dėl besiliejančio kraujo po kairiojo galvos smegenų pusrutulio kietuoju dangalu išsivystė galvos smegenų suspaudimo reiškiniai ir jis neteko sąmonės. Šis laiko tarpas galėjo būti nuo kelių iki keliolikos valandų.

2022 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 43-45 b.l.) yra konstatuojama:

1. G. T. mirė (duomenys neskelbtini). Tai nurodyta (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. G. T. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis), galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu (klinikiniais duomenimis), progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu.

3. G. T. lavino tyrimo metu nustatyta:

a) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje (klinikiniais duomenimis), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis), galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų (bukabriaunių) daiktų ar paviršiaus poveikio, galimai neilgame laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2022-04-27) tokiais daiktais suduodant, griuvus ir atsitrenkus į tokį daiktą ar paviršių, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje, neužilgo vienas po kito, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja.

b) Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ar paviršiumi, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje, ne mažiau 7-8 dienų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo šviesiai gelsva jų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai, ir jokios įtakos mirčiai neturėjo.

Specialistė S. Mažeikienė, apklausta teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą ir pateikė paaiškinimus dėl jos, nurodydama, kad medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotos dvi kraujosruvos. Taigi, trauminių poveikių turėjo būti mažiausiajai du - į akį ir į ausį atskirai. Kraujas galėjo išsilieti tiek pirmo trauminio poveikio metu, tiek ir po antro trauminio poveikio. Nėra kaip atriboti, kada išsiliejo kraujas, nes daugiau duomenų apie išorinius sužalojimus neturėjo. Todėl ir buvo pasisakyta dėl dviejų trauminių poveikių, nes šiuo atveju yra du išoriniai sužalojimai, kas sukėlė kraujo išsiliejimą galvos smegenyse. Tie trauminiai poveikiai nėra vienoje plokštumoje, kad būtų galima pasakyti, kad tai vieno trauminio poveikio pasekmė. Vienkartinio griuvimo metu jos negalėjo būti padarytos abi. Griuvinėjimo metu taip gali būti, bet vienkartinio griuvimo metu - ne. Kartais griuvimo metu atsiranda tik kraujosruva. Ji gali atsirasti trenkiantis į kažką kietą, kas galėjo būti ant to paviršiaus.

Ausis nebuvo nubrozdinta, bet buvo kraujosruva. Vienkartinio griuvimo metu negali atsirasti dvi kraujosruvos. Jos spalviškai vienodos, todėl padaryta išvada, kad jos padarytos viena paskui kitą. Jeigu žmonės matė kraują, tai to kraujo neturėtų būti daug, nebent galėjo būti įkastas liežuvis, tačiau medicininiuose dokumentuose to nėra. Galėjo pakraujuoti iš įkąsto liežuvio ar iš danties, bet niekur to nėra parašyta. Kartais žmonės pamato ir įvertina ne taip, kaip yra iš tiesų.

Specialistė, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad kraujo išsiliejimas į smegenis nesukelia kraujavimo į išorę. Pas žuvusįjį nėra nustatyta kaukolės pagrindo lūžio. Jam kraujas buvo išsiliejęs po kietuoju dangalu, į išorę kraujavimo nėra. Jam nėra nei žaizdų, nei nubrozdinimų, kaip galėjo kažkas jį matyti kruvinu veidu. Specialistas G. Serbenta to taip pat nematė. Gal nebuvo atkreiptas dėmesys į kažkokį mažą nubrozdinimą.

Galėjo būti, kad jis kažkuo vėmė, kažkokiu tamsiu skysčiu, kurį galėjo supainioti su krauju. Prie tokios traumos vėmimas ir pykinimas galėjo būti. Bet koks galvos sumušimas gali sukelti vėmimą. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo stovėti, galėjo ir sėdėti, galėjo gulėti. Kažkuriuo metu nuo smūgio tiek į dešinę akį, tiek į dešinę veido pusę trūko kraujagyslė ir įvyko kraujo išsiliejimas. Bet kokioje padėtyje, bet kada galima buvo sužaloti dešinę ausį ar akį. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus smūgį ranka ir koja.

Paaiškino, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu gali ir niekaip nepasireikšti, kol neduoda spaudimo pasekmių. Žmogus gali elgtis adekvačiai, kalbėti, kol netenka sąmonės, kol neprikraujuoja po dangalu tiek, kad užspaudžia galvos smegenis, tada netenka sąmonės. Galima ir iš karto, nuo kelių minučių iki kelių valandų, tai gali tęstis ir keliolika valandų. Kartais stipriai kraujuoja, kartais lėtai, žiūrint, kokią kraujagyslę pažeidžia. Jeigu miego metu, tai ryte gali žmogaus ir neprižadinti. Gali kalba sutrikti, žmogus gali pradėti elgtis neadekvačiai, žiūrint, kurią sritį užspaudžia. Ligoninėje kitą dieną nustatyta, kad buvo prikraujuota iki 2 cm storio, tai jau buvo tada, kai jis buvo operacinėje, kažkuriuo metu turėjo būti nepažadinamas. Jis jau turėjo būti neorientuotas.

Lavono tyrimo metu - spalio 11 dieną, specialistė neberado kraujo išsiliejimo. Po traumos viskas buvo sutvarkyta, išvalyta, jis buvo gydytas ilgą laiką. Tyrimo metu matė, kad buvo tik kraujo išsiliejimo pasekmės. Bet pasakyti, kokio stiprumo jos buvo, negali. Tyrimo metu nebesimato kokia kraujagyslė trūko. Rastas masyviausias kraujavimas kaktinėje srityje, taip būna dažniausiai, kad priešingoje pusėje išsilieja kraujas, negu būna trauminis poveikis. Šiuo atveju, nuo trauminio poveikio į dešinę akį arba dešinę ausį, kraujas išsiliejo į kairę pusę, kaktinėje, momeninėje ir smilkininėje dalyse. Tikėtina, kad nuo trauminio poveikio sujuda smegenys, bet kartais, net nesant trauminio poveikio, išsilieja kraujas.

Mirusysis susižalojo balandžio 26 d., o mirė (duomenys neskelbtini). Beveik visų traumų atveju, jeigu buvo galvos trauma, kada jos užsitęsia, ilgai gulint ligoninėje, dažnai išsivysto plaučių uždegimas ir sepsis kaip komplikacija. Tik ne visais atvejais žmogus miršta. Šis žmogus pateko į ligoninę su galvos trauma, buvo išoperuotas, operacija nedavė tokio rezultato dėl galvos traumos sunkumo, kad jis atsigautų, taip ir liko galvos smegenų pažeidimas. Kaip galvos smegenų traumos komplikacija išsivysto plaučių uždegimas, o bakterijos sukelia sepsį. Be to jis turėjo daug gretutinių ligų.

Apžiūros metu, spalio 11 dieną, kai buvo tiriamas, jam krūtinės ląstos kairėje pusėje šoniniame paviršiuje buvo nustatytos kraujosruvos, bet jos tyrimo metu yra šviesiai gelsvos spalvos. Iš kur jos atsirado, atsakyti negali. Prie kepenų pažeidimo kraujosruvos atsiranda lengvai. Tai nėra susiję su sužalojimu, tai šviežios kraujosruvos, lyginant su įvykio data. Pagal spalvą jos yra gelsvos, tai ne mažiau 7-8 dienų.

Specialistė taip pat nurodė, kad dažniausiai pražiūrėtos galvos traumos būna dėl supainiojimo su girtumu, su alkoholio vartojimu. Dėl galvos traumos žmogaus elgesys labai pasikeičia. Atveža žmogų į priėmimą, jeigu neatlieka kompiuterinės tomografijos, galvoja, kad girtas, išleidžia namo. Šiuo atveju dėl pakraujavimo galėjo būti kraujo, galėjo nebūti, bet toks elgesys gali būti galvos traumos pasekmė, gali ir girtumo pasekmė. Galvos trauma galėjo būti tuo metu labai silpna, bet jau kraujavimas vyko. Po sužalojimo tuojau pat suteikus pagalbą, pasekmės būtų skaudžios taip pat. Jeigu būtų iš karto vežamas į ligoninę, būtų atlikta kompiuterinė tomografija, būtų aišku, kas yra. Po bet kokio galvos sužalojimo rekomendacija yra gulimas lovos režimas. Tai nėra traumų, kai negalima ligonio judinti. Galima jam padėti įlipti į mašiną, bet jam reikia gulėti.

Tiek tiesioginio trauminio poveikio ranka, koja, tiek nugriuvus, sužalojimai yra panašūs. Mes žinome, kad galėjo kristi ant paviršiaus, arba galėjo būti suduota ranka, koja. Tikimybė yra vienoda. Liudytojų parodymuose nurodoma, kad kraujavo, tai iš nosies galėjo kraujuoti, bet iš burnos tai ne. Liežuvio sužalojimai galėjo būti, bet niekas jų nematė. Nosyje sužalojimai yra. Medicinos dokumentų duomenyse prie galvos kompiuterinės tomografijos parašyta, kad nosikaulių deformacija, bet nėra patikslinta, ar ji šviežia, ar sena.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo paskirtas objektų tyrimą, pavedant šią užduotį atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertams, užduodant klausimą, ar 2022 m. spalio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje G. T. konstatuota nosikaulių deformacija buvo padaryta nagrinėjamo įvykio metu – 2022 m. balandžio mėn. 26 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 18:30 val., ar kitu laiku (anksčiau, ir kiek anksčiau), į ką buvo atsakyta (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad 2022 m. balandžio 27 d. atliktoje galvos kompiuterinėje tomografijoje G. T. nustatytas nosies kaulų lūžis yra be ūmaus lūžio požymių (t.y. susiformavęs ne mažiau, nei 10 dienų iki atlikto tyrimo), todėl jis negali būti siejamas su aplinkybėse nurodytu 2022 m. balandžio 26 d. įvykiu (4 t. 8 – 10 b.l.).

Iš 2022-05-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti G. T. drabužiai:

Džemperis - medžiaginis, juodos spalvos, su ilgomis rankovėmis, apvalia apykakle, padėvėtas, nešvarus. Identifikavimo ženklų nėra, tik prie apykaklės vidinėje dalyje prisiūtas medžiagos lapelis su užrašu „L“ (dydis). Džemperio priekyje viduryje yra užtrauktukas, nėra pažeistas. Kairėje ir dešinėje dalyse yra po vidinę kišenę su užtrauktukais. Medžiagos įplėšimų nėra. Visas džemperis daugeliuose vietose padengtas išdžiūvusiais žolės šiaudeliais, žemėtas. Priekinėje dešinėje dalyje viršuje matyti dėmės, panašios į išvemtą maistą. Ant kairės rankovės priekinėje pusėje žemiau alkūnės apie 8x10 cm plote matomos raudonos spalvos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują. Nugaros apačioje dešinėje pusėje matyti baltos spalvos sutepimas.

Marškinėliai - medžiaginiai, languoti, baltais melsvos raudonos spalvos, ilgomis rankovėmis, stačia apykakle, padėvėti, turi specifinį senų daiktų kvapą, „(duomenys neskelbtini)“ 42-44 dydžio. Marškinėliuose nėra išplėštų sagų, medžiagos įplėšimų, dėmių panašių į kraują.

Sportinės kelnės - medžiaginės, padėvėti, turi specifinį senų daiktų, šlapimo kvapus. Liemuo surauktas guma, priekyje yra dvi įkišamos šoninės kišenės su užtrauktukais. Kelnių išorė yra pilkos spalvos, vidinė juodos. Vidinėje dalyje ties sėdmenų siūlės yra lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kitų identifikavimo lipdukų nėra. Kelnės purvinos, žemėtos, padengtos daugeliuose vietose žalsva ir gelsva išdžiuvusia žole. Dešinėje klešnėje per vidurį po kišene tarpkojo linijoje matyti medžiagos įplėšimas „L“ formos 6,5 x2,3 cm dydžio į šoninę siūlę. Įplėštos medžiagos galai nelygus. Dėmių, panašių į kraują nesimato(1 t. 105-125 b.l.).

2022-04-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) esantis pastatas yra neaptvertas, stovi netoli gatvės į pietus nuo jos. Pastatas vieno aukšto, mūrinis, baltų plytų, apleistas. Pastato šiaurinėje sienoje vakarinėje pusėje yra raudonų plytų priestatas, kuris išsikiša 2.5 metro. Pietinė siena iki priestato yra 7m ilgio. Pietinėje sienoje prie rytinio kampo yra mediniai vartai ir langas. Pastatas užrakintas ir užkaltas. Priešais pastatą 3 m atstumu nuo jo yra asfaltuota aikštelė su išvažiavimu į gatvę. Prie vartų 3.1 m atstumu nuo rytinio kampo ir 1.2 m nuo pietinės sienos (sekantys matavimai atliekami analogiškai) ant žolės matosi rudos spalvos dėmė, panaši į kraują, nuo kurios paimama biologinė nuoplova. Prie šių vartų palei sieną guli trys geltonos spalvos kamšteliai kurie paimami ir supakuojami į atskirus vokus. Taip pat rastas degtinės „(duomenys neskelbtini)“ 0.35 l tuščias butelis, atitinkamai 4 ir 1 m atstumais, kuris paimamas. Nuo sienos atstumais atitinkamai 3.1 m ir 3 m apie 1.5m plote guli išmėtytos šešios nuorūkos, kurios paimamos(2 t. 45-55, 56- 59 b.l.).

Iš papildomos 2022-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra išsidėstęs palei kelią, pažymėtą, kaip (duomenys neskelbtini) gatvė. Priešais kelią randasi įvažiavimas į dirbtinę asfaltuotą nelygaus paviršiaus aikštelę, už kurios randasi žolės veja. Nuo aikštelės krašto apie 3 m. atstumu randasi baltų plytų negyvenamasis namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Į pietų pusę nuo aikštelės važiuojant keliu randasi įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, po to į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuo aikštelės važiuojant link šiaurės kelias tęsiasi link (duomenys neskelbtini). Pastatas nuo kelio randasi 30,5 m atstumu, matomumas priešais nuo kelio ir nuo kelio į (duomenys neskelbtini) pusę - geras. Iš kairės pusės pastato randasi raudonų plytų priestatas, iš dešinės negyvenamasis ūkinės paskirties priestatas. Raudonų plytų priestato kairėje žolėje matyti takelis link gyvenamųjų namų. Medinio priestato dešinėje yra keliukas link (duomenys neskelbtini) kelio. Tarp baltų plytų pastato ir raudonų plytų priestato sujungimo yra kampas, kuriame auga du medeliai, kamienai labai ploni. Kampe iš po žolės matyti apie 25 x 25 cm dydžio asfaltuotos dangos plotas. Kitose vietose prie pastatų yra žolė. Žolės vejos aukštis apie 15 - 20 cm. Prie pastatų matyti kamšteliai, tušti plastmasiniai buteliai. Prie baltų plytų sienos auga keli medeliai plonais kamienais. Ant pastatų, žolės ir asfalto dangos dėmių, panašių į kraują nerasta. Nuo gyvenamųjų namų pusės įvykio vieta nesimato. Priešais už kelio randasi tuščia pieva (2t. 61-73 b.l.).

2022-10-10 apžiūros protokole (2 t. 104-106 b.l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai 10-yje failų, kur yra įrašyti policijos tyrėjos pokalbiai su nukentėjusiąja T. T., ir liudytojais V. B. bei R. T. dėl jiems žinomų įvykio aplinkybių:

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareigūnai užeina į namus. Juos pasitinka T. T.. Jos klausiama, kad atvyko pasiteirauti dėl jos sūnaus G. T.. Moteris nueina į kambarį su stalu, kuriame sako, kad sūnui naktį buvo negera, „reikia greitąją“. Atsako, kad greitąją iškvietė K., kurį yra jos kaimynė, ateina pas ją pastoviai. Sako: „Atvažiavo pusbrolis, išgėrė tik bonkę ir viskas, ir va, ir kaip čia buvo, nežino“. Atsako, kad pas ją atvažiavo pusbrolis iš (duomenys neskelbtini), kuris iš vakaro išgėrė su jos sūnumi, sūnus daugiau niekur nuėjęs nebuvo. Sako: „Jis galėjo namuose griūt, ar kaip čia, nežinau pati“. Atsako dėl pusbrolio: „Išvažiavo su greitąja, jis iš ryto atėjo. Miegojo pas G., brolį“. Negali prisiminti pusbrolio duomenų, sako: „V. vadina“. Pareigūnai sako, kad tiria, ar jos sūnus buvo sumuštas, ar pats nugriuvo. Moteris patapšnoja sau per kaktą, sakydama: „Buvo biški“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 1 sek.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti T. T., kuri sako, kad nežino, kaip susižalojo jos sūnus, „V. nemušė“, „kieme jis nenugriuvo“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). T. T. sėdi virtuvėje, sako: „Išėjau kalakutų, nežinau ką ir sakyti“, „G. biški su privetom, ką jis jums pasakytų, nei jis telefono turi, nei aš“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kaip T. T. atsako, kad yra jos sūnaus telefonas, kuriame nėra „V.“ telefono numerio, kad sūnus su „V.“ nesiskambino, kad sūnus „sueina“ ir susiskambindavo su „S.“ iš (duomenys neskelbtini), kad „V.“ yra panašiai amžiaus, kaip jos sūnus „jeigu ne vyresnis“, kad „V.“ buvo atvažiavęs vienas, kad sūnaus sugyventinės „vakar“ nebuvo. Kalbasi su kažkuo telefonu, atsako, kad kalbasi su gimine iš (duomenys neskelbtini), kurių pažįstama dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei pranešė, kad „G.“ atsigavo, kažką dar pakalbėjo, kad giminaičiai vienas kitam apie „G.“ pranešė. Vaizdo įrašo trukmė 5 min.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kaip T. T. atsako: „Daktarai sako gerai, kad sąmonė atsirado... daktarai atvažiavo insultą įtaria... suleido jam į veną ir jis jau pradėjo rankomis, kalbėti nieko... o jau nuvežė (duomenys neskelbtini) ir jau pradėjo kalbėti su daktaru... nežinau ką kalbėti, turiu kalakutus, aš išėjau iš namų pas kaimyną, tai su vienu, tai su kitu pakalbėjau“. Ji pasakoja, kad vakare sūnus „atsigulė vakare jį pykino, nes mažai geria“, kad sūnus gėrė su „V.“ pavakary, dieną apie 5 - 6 valandą, kad gal vakare kur buvo išėjęs, o gal kas buvo atėjęs, nieko dabar negali pasakyti, kad sūnui nėra laiko bendrauti, nei pas nieką nueiti negalėjo, pas G. nėjo: „ten bomžai“, kad neturi „V.“ telefono numerio, „V.“ žadėjo paskambinti ir jo į ligoninę neįleido. Vaizdo įrašo trukmė 5 min.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kaip pareigūnai išvažiuoja iš T. T. kiemo. Vaizdo įrašo trukmė 54 sek.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame girdėti, kaip pareigūnė telefonu kalbasi su moterimi, kuri atsako, kad V. T. yra namuose, sutinka jį pakviesti pokalbiui. Atsakydamas tyrėjai, vyriškis sako, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaime, „radau G., mama sakė buvo naktį išgriuvo iš lovos, ir jis atsidaužė ir mėlynes buvo, į radiatorių“, „jis pats nukrito, mama nematė, jis su mama dviese gyvena ir jis komos būsenoje iškrito iš lovos“. Atsako, kad „aš vakar negėriau, jis su kaimynu gėrė, nu ir mama taip sakė, „aš atėjau iš ryto pas jį, jis man giminaitis, o vakar aš jo nemačiau“, „atėjau, jis komos būsenoje, padėjau į ligoninę nuvažiuoti, pats (duomenys neskelbtini) gyvenu, kartu su juo važiavau. Nežinau, kaip ir su kuo jis gėrė, nepažįstu, bet mama sakė, kad 8 valandą vakare atsigulė į lovą, ir aš atėjau po 9 ir jis dar knarkė. Pradėjau jį judinti, jis man nė vieno žodžio neištarė“. Sako, kad iš vakaro pas G. T. atėjęs nebuvo, tik ryte pamatė: „Vakar nebuvau sutikęs“. Sako, kad „atvažiavau pas brolį, jis man pusbrolis, ir aš pas jį tik iš ryto buvau atėję pas jį, ir iš vakaro nebuvau atėjęs ir nebuvau sutikęs“, „kaip ryte atėjau, jis nekalbėjo, kai važiavome greitojoj, jis nė vieno žodžio nepasakė“. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 32 sek.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame girdėti pareigūnė, kuri telefonu kalbasi su moterimi V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri sako „čia apie vakarykštį įvykį, čia aš buvau ir pervežiau namo“. Pasakojo, kad vakare būnat kieme, išgirdo šurmulį „ir ta močiutė - reikia greitąją kviesti, ir tų žmonių išgėrusių buvo, vietinių“, kad ten buvo „A.“, kuris pas G. dirba, R. S. su savo pačia, „jie sakė, kad G. ten rado, kad jiems kažkas pasakė, ir dar buvo vienas žmogus, kurio nepažįstu, nežinau, bet jis buvo su G. - bet nežinau. Ir aš, kaip nuėjau, jis guli, šypsojosi, jis tiesiog girtas buvo. Lūpa buvo apatinė nubrozdinta. Prie nosies buvo čiut čiut kraujo ir kaktoje atrodo biški, bet jis neatrodė kad būtų sumuštas, ar kažkokio tokio...nu tiesiog jis nuvirtęs, išsivoliojęs, nu tiesiog kelnės perplėštos, nu tiesiog kūliais apvirtęs, suprantat. Ten buvusios pieninės kieme... jis buvo lauke prie to pastato gulėjo... tada aš nuėjau pas juos, čia jo mama sako greitąją reikia... nu girtas be galo, visiškai girtas... ir aš atvažiavau su mašina ir tie vyriškiai padėjo įlipti į tą mašiną. Nu jau jam padėti reikėjo, ant kojų jau nelabai pastovėjo ir aš pavežiau iki jo namų, tie vyriškiai atėjo iš paskos. Vos ten nešalia, netoliese, išlaipino jį iš mašinos, įvedė į vidų, jis dar pašnekėti norėjo, ir motina sako: aš jį užrakinau kambary, kad jis niekur neišeitų ir viskas. Aš išvažiavau. Jis šnekėjo, išsišiepęs buvo, jis kalbino, bet jam sunkai kak... absoliučiai girtas buvo, suprantat. Bet kad jam būtų negerai, aš pavyzdžiui, nu mano tėvelis pačios gėrė, nu jis be galo girtas, kominis kaip sako, visiškai pasigėręs. Bet kad jis kažkiek apsidaužęs - taip. Neatrodė, kad jam reikėtų greitosios ir kad jam kažkas būtų“, „jie kalbėjo, kad kažkas kažką pamatė, kad pasakė mamai, ir tada jie pradėjo jį judinti“. Sakė, kad buvęs ten vyriškis buvo G. (nesuprantamas žodis), kažkoks „V.“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 27 sek.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame girdėti pokalbio tęsinys, kur moteris sako, kad „mano akimis nebuvo nieko tokio“. Kai pareigūnė sako, kad kažkas sakė, kad prie vyriškio akies buvo hematoma, tai moteris sako: „Tai girdėjau, kad jis namuose iškrito, ar kas ten dar buvo“. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 05 sek.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame girdėti, kaip telefonu pareigūnė klausia vyriškio, kuris iš balso atpažįstamas, kaip R. T., jog „kažkas sakė, kad jis matė, kaip prie pieninės mušėsi du vyrai“. Vyriškis atsako: „Vienas gulėjo, kitas spardė, du, du jie buvo, daugiau nieko nebuvo... vienas gulėjo, kitas spardė. Aš iš vis nepažinau kas ten buvo... su paspirtuku šonu važiavau. Vienas gulėjo, kitas kaip ir spardė, ar kažką tai darė... ir aš dadėčiau, jei reikėtų...asilas yra... iš oro žmonės į galvą negauna“. Pritaria, kad tas, kuris gavo yra ūkininkas. Atsako, kad pažįsta tą kitą vyrą iš (duomenys neskelbtini), bet jis nėra jo pažįstamas, kad tas vyras atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas brolį. Atsako, kad pats yra gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 08 sek.

2022-07-05 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo perklausytas BPC pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuoti 2022-04-27 pokalbiai kviečiant greitąją pagalbą (2 t. 109-110 ir 121-122 b.l.).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaip minėta, V. T. yra pareikštas ir nagrinėjamas kaltinimas tyčiniu G. T. nužudymu, t.y., kad jis 2022 m. balandžio mėn. 26 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veikos nepakankamumu, ko pasekoje nukentėjusysis dėl galvos sumušimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra neįrodyta.

V. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė ne tik kaltinime nurodomu laiku bei aplinkybėmis sudavęs smūgius G. T. ir nužudęs jį, bet ir buvus kokį nors jų tarpusavio konfliktą.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nustačius, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 19 val. prie buvusios pieninės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rastas ant žemės gulintis G. T. su patinusiu dešinės akies paakiu, patinusia dešine ausimi ir iš burnos bėgančiu krauju. 2022 m. balandžio 27 d. atvykus (duomenys neskelbtini) GMP į G. T. namus, medicinos darbuotojai jį rado sunkios būklės, todėl jis buvo išgabentas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, operuotas, gydomas intensyvios terapijos skyriuje, po ko perkeltas į neurochirurginį skyrių.

Kaltinamasis V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje aiškino, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, gerokai po pietų, sutiko einantį G. T., kuris buvo neblaivus. Su juo nuėjo prie buvusios pieninės pastato, kur gėrė su savimi turėtą degtinę. Po kojomis buvo asfaltas, apaugęs žole. Stovint prie sienos, G. T. tiesiog susmuko per kelius, o jo galva atsidūrė ant žemės. Kaltinamasis teigė, kad bandė kelti G. T. už pažastų, bet jam to padaryti nepavyko, nes G. T. svėrė virš (duomenys neskelbtini) kg., ir buvo apie (duomenys neskelbtini) m. ūgio. Kitą rytą atėjus pas G. T. į namus, ant G. T. patalynės pamatė 5x5 cm dėmę ir mėlynę po kairia akimi su sumušimu virš kairio antakio. G. T. mama pasakė, kad sumušimus G. T. galėjo patirti naktį, nugriūdamas iš lovos ant grindų ir užsigaudamas į radiatorių, kuris yra prie G. T. pagalvės. Prieš tai G. niekada girto nematė, su juo gėrė pirmą kartą. Pats jokio konflikto su G. T. neturėjo. Pradžioje pareigūnams neigė buvęs įvykio vietoje, nes manė, kad su šiuo įvykiu jis nėra susijęs.

Nukentėjusioji T. T. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. po 17 val., ieškant sūnaus G. T., (duomenys neskelbtini) prie pieninės pastato rado jį gulintį ant žemės kruvinu veidu, ir netoliese stovintį išgėrusį pusbrolį V. T.. Kaimynas padėjo sūnų parvežti į namus ir paguldyti į lovą. Nuvalius kraują pamatė, kad jo veidas yra sumuštas, paakyje didžiulė kraujosruva. Jis visą naktį vėmė. Kada jis iškrito iš lovos, nepastebėjo. Kitą dieną V. pasakė, kad su G. išgėrė butelį degtinės. Sūnus alkoholį vartodavo retai, nes sirgo (duomenys neskelbtini) ir vartojo vaistus tris kartus per dieną. Teismo posėdyje nukentėjusioji T. T. parodė, kad jai niekas nepasakė, kas sūnų sumušė. Policijos pareigūnei sakė, kad V. negalėjo sumušti sūnaus.

Liudytojas R. T. pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos tyrėjai sakė, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 18:30 val. važiuojant paspirtuku pro buvusią pieninę, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo gulintį susirietusį G. T., kuriam į pilvą spardė ar taip jį žadino šalia buvęs V. T.. R. T. nurodė, jog tuos žmones matė gal iš už 30 metrų atstumo. Jis dar apsisuko ant kelio ir nuvažiavo ta pačia kryptimi. Po to jam paskambino A. ir pasakė, kad tai buvo G. ir jo pusbrolis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip spyrė, ar kažką darė su koja tas stovintysis, o tas, kuris gulėjo ant šono, buvo susirietęs. Liudytojai V. S. ir M. L. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val. prie buvusios pieninės pastebėjo ant žemės gulinčius du vyrus. Pagalvojo, kad jie girti miega. Pastebėjo, kad G. T. veidas buvo kruvinas. Liudytojas R. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 18.30 val. kartu su kaimynais ėjo ieškoti G. T.. Nuėjus į vietą, pamatė gulintį kruviną G. T. su patinusiu dešinės akies antakiu, aptinusia dešine ausimi ir iš burnos bėgančiu krauju. Šalia G. T. atsirėmęs į duris stovėjo girtas V. T..

Liudytojas A. M. nurodė, kad matė prie pieninės ant žemės gulintį G.. Jo ausis buvo kruvina. Matė tik, kad jo galva apdaužyta, apie išvaizdą daugiau nieko pasakyti negali. Lygtai liežuvis buvo kruvinas.

Išnagrinėjus šių asmenų parodymus, galima daryti išvadą, jog vienintelis asmuo, kuris teigė matęs V. T. smurtinius veiksmus – spardymą į pilvą gulinčiam G. T. - liudytojas R. T., tačiau šių aplinkybių nepatvirtino kartu su juo važiavę keliu D. ir G. T. ir G. N., kurie paliudijo, jog matė žmogų, rankomis įsikibusį į medį. Važiuodami dviračiais ir paspirtukais keliu, tą vaizdą matė labai trumpai ir tuo metu, kada link pieninės ėjo kita žmonių grupė (T. T., R. S., R. S., A. M.). Gi teismo posėdyje R. T. pasakė, kad tas stovintis žmogus koja galėjo žadinti gulintį. Daugiau asmenų, kurie būtų liudiję, jog V. T. mušė G. T., nėra.

Balandžio 26 d. G. T. radus gulintį prie pieninės ir vežant namo, visi šiame veiksme dalyvavę asmenys, t. y. T. T., R. S., R. S., A. M. bei V. B. matė sužalojimus ir kraują ant nukentėjusiojo veido, daugiausiai dešinėje pusėje, tokius pat sužalojimus balandžio 27 d. ryte matė ir liudytojai V. K. ir G. S.. Liudytoja R. S. paliudijo, jog matė stovinčio prie medžio žmogaus V. T. kruvinus kairės rankos krumplius ir jis jai atrodė kaip žmogus, ką tik trenkęs kitam žmogui. Tačiau šie parodymai taip pat nepatvirtina smurto naudojimo prieš G. T..

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, taip pat buvo grindžiama 2022 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, jog G. T. mirties priežastis buvo galvos trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Joje nurodoma, kad G. T. mirė (duomenys neskelbtini) nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje (klinikiniais duomenimis), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis), galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų (bukabriaunių) daiktų ar paviršiaus poveikio, galimai neilgame laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2022-04-27) tokiais daiktais suduodant, griuvus ir atsitrenkus į tokį daiktą ar paviršių, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje, neužilgo vienas po kito, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja.

Taigi, galvos trauma pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir dešinės ausies kaušelio srityje. Specialistė teismo posėdyje kategoriškai nurodė, kad sužalojimai žuvusiajam buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nes medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotos dvi kraujosruvos ties dešine akimi ir dešine ausimi. Kraujas galėjo išsilieti tiek pirmo trauminio poveikio metu, tiek ir po antro. Nėra kaip atriboti, kada išsiliejo kraujas, nes daugiau duomenų apie išorinius sužalojimus neturėjo. 2022 m. balandžio 27 d. atliktoje galvos kompiuterinėje tomografijoje G. T. nustatytas nosies kaulų lūžis yra be ūmaus lūžio požymių (t.y. susiformavęs ne mažiau, nei 10 dienų iki atlikto tyrimo), todėl jis taip pat negali būti siejamas su aplinkybėse nurodytu 2022 m. balandžio 26 d. įvykiu.

Be kita ko, specialistė taip pat paaiškino kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas buvo nustatyta G. T., gali ir niekaip nepasireikšti, kol neduoda spaudimo pasekmių. Žmogus gali elgtis adekvačiai, kalbėti, kol netenka sąmonės, kol neprikraujuoja po dangalu tiek, kad užspaudžia galvos smegenis, tada netenka sąmonės. Byloje nėra paneigta kaltinamojo V. T. nurodyta aplinkybė, jog begeriant degtinę ir kalbantis, G. T. tiesiog susmuko ir nugriuvo ant po kojomis buvusio asfalto paviršiaus, susižalodamas kaktą ar galvą ties ausimi. Specialistė nurodė, kad tiek tiesioginio trauminio poveikio ranka, koja, tiek nugriuvus, sužalojimai yra panašūs. Tiek krentant ant paviršiaus, tiek suduodant ranka ar koja, sužalojimo tikimybė yra vienoda. Akivaizdu, kad specialistės nurodyti galvos sužalojimai jau buvo, kai į įvykio vietą atėjo T. T., R. S., R. S., A. M., nes jie paliudijo matę konkrečius sužalojimus G. T. galvoje. Teismas, įvertindamas tai, sprendžia, jog G. T. nugriuvus, jis jau nebeatsikėlė, tačiau nepaneigta, kad jis judėjo, pats bandė keltis, voliojosi ant žemės, į ką rodo duomenys iš 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolo, kurio prieduose matyti G. T. vilkėti viršutiniai drabužiai – džemperis ir kelnės, aplipę išdžiūvusios žolės šiaudeliais ir žemėmis, o ant džemperio matyti dėmės, panašios į išvemtą maistą ir kraują.

Aptarti įrodymai nepatvirtina kaltinamajame akte nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybių, tai yra, kad būtent kaltinamasis V. T., suduodamas mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kitas komplikacijas, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Teismas konstatuoja, kad posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl V. T. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų išsprendimas

Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 18317,66 Eur sumai dėl patirtos žalos suteikiant G. T. sveikatos priežiūros paslaugas (2 t. 160-161 b.l.), T. T. – 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t. 112-113 b.l.). Kaltinamąjį išteisinant, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

2023 m. kovo 1 d. nutarimu (3 t. 42 – 43 b.l.) kaltinamajam skirtos ir taikomos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai T. T. išlaidų. Joje nurodyta, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1274,76 Eur. Jas teikė adv. Vyt. Sketeris (3 t. 188 – 191 b.l.). Šią sumą prašoma išieškoti iš kaltinamojo valstybei. Kadangi V. T. yra išteisinamas, nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 ir 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

V. T. išteisinti iš kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti. V. T. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios T. T. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) dėžę su G. T. juodos spalvos džemperiu (1 t. b.l. 129);

2) dėžę su įvykio vietoje rastais degtinės buteliais, kamšteliais ir nuorūkomis (2 t. 90 b.l.);

3) 2 vokus su biologiniais pėdsakais (2 t. 101 b.l.), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas