Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-689/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00004-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.23.2.2.1; 2.1.7.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; BK 276¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir L. M. skirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atlikti paskirta pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas L. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. Tuo pačiu nuosprendžiu L. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje taip pat nuteisti Ž. G., A. G. ir A. G.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. M. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas iš anksto susitaręs su nusikaltimo bendrininkais – organizatoriumi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju A. G. ir Ž. G. daryti vieną sunkų nusikaltimą, turėdamas tam tikras užduotis, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2016 m. kovo 31 d. apie 19.17 val., gavęs A. G. nurodymus mobiliojo ryšio telefonu iš Ž. G. perimti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, jas atgabenti ir permesti jam į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektorių, susitarė su juo įvykdyti šią užduotį. Šiuo tikslu L. M. 2016 m. balandžio 2 d. 14.20 val. ir 14.27 val. pokalbių telefonu metu su Ž. G. susitarė dėl susitikimo vietos, laiko ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų iš jos perėmimo platinti, po to tą pačią dieną, vykdydamas savo užduotį, apie 15.55 val. automobiliu BMW atvyko į „Baltic Petroleum“ degalinės aikštelę, esančią Kauno r., Garliavos sen., Pagirių k., Marijampolės g. 1, ir iš Ž. G. neteisėtai įgijo jos atgabentas į devynis paketėlius supakuotas psichotropines medžiagas: klonazepamo tabletes, kuriose yra 0,060 g gryno klonazepamo, ir didelį kiekį amfetamino miltelių, kurių bendroji masė 138,2366 g, kuriuose yra 27,509 g (19,9 proc.) gryno amfetamino, ir šias medžiagas, turėdamas tikslą perduoti A. G., neteisėtai laikė prie savęs automobilyje, kol 2016 m. balandžio 2 d. apie 15.56 val. „Baltic Petroleum“ degalinės aikštelėje buvo sulaikytas pareigūnų.
2. Taip pat L. M. nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju A. G., turėdamas tikslą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje neteisėtai platinti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, jas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, t. y. 2016 m. kovo 2 d. apie 19.49 val., gavęs A. G. nurodymus mobiliojo ryšio telefonu, susitarė su juo dėl Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimo ir permetimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus teritoriją, gavo nurodymus dėl šių medžiagų supakavimo, saugaus permetimo vietos, laiko, kiekių, kitų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tą pačią dieną L. M. iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijęs laikė bei, vykdydamas A. G. duodamus nurodymus telefonu, apie 20.15 val. atgabeno ir turėdamas tikslą platinti per Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus, esančio Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., sieną, tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, permetė keturis paketus, kuriuose buvo 388 vnt. metandienono (metandrostenolono) tablečių, 370 vnt. metandienono (metandrostenolono) ir stanozololio tablečių, 3,5680 g tablečių nuotrupų, 20 vnt. ampulių su užrašu „Sustanon 1 ml, 250 mg/ml“, kuriame esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono esterių mišinys; 20 vnt. ampulių su užrašu „Trenacetat-150 each ml contains: Trenbolone acetate, Benzyl alcohol I.P., Oily base“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėje esantį užrašą ir yra trenbolono acetatas; 20 vnt. ampulių su užrašu „Testosterone propionate 1 ml, 100 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono propionatas; 20 vnt. ampulių su užrašu „Nandrolone decanoate 1 ml, 200 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra nandrolono dekanoatas. Permetus šias medžiagas, priskiriamas anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, kurios patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. 1329) patvirtinto sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“, į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus teritoriją, tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, A. G. šių medžiagų įgyti nespėjo, nes ten pat jas surado ir paėmė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai.
3. Teismų sprendimų dalis dėl L. M. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka neapskųsta.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo: panaikinti nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl L. M. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti dėl proceso neteisėtumo po 2017 m. vasario 5 d.; netenkinus šio prašymo, panaikinti nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl L. M. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį jam nutraukti; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl L. M. nuteisimo pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, o atitinkamą nuosprendžio dalį pakeisti ir neskirti L. M. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė BK 25 straipsnio 2, 3 dalis, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl organizuotos grupės nustatymo kriterijų ir pripažino L. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, veikiant organizuota grupe, nenustatę šios grupės požymių. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. dėl kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, pripažintas kaltu padaręs veikdamas su bendrininkų grupe.
4.2. Teismai netinkamai nustatė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Inkriminuojant L. M. didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 27,509 g (19,9 proc.) gryno amfetamino, padaryta esminė veikos kvalifikavimo klaida, susijusi su didelio šios psichotropinės medžiagos kiekio nustatymu. Įvertinus medžiagos koncentraciją, gaunamas mažesnis medžiagos kiekis, nei reikalingas pripažinti dideliu kiekiu pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Be to, teismai nepagrįstai L. M. inkriminavo psichotropinių medžiagų įgijimą bei laikymą ir jo veiką pripažino baigtu nusikaltimu, nes jis nesuvokė ir negalėjo numatyti, kad jam Ž. G. perduodamame maišelyje yra psichotropinės medžiagos. Tokias aplinkybes patvirtina ir nuteistųjų A. G. bei Ž. G. parodymai. Teismai šios nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių L. M. veikoje iš esmės nenustatinėjo, juos preziumavo, nesilaikė in dubio pro reo principo, rėmėsi prielaidomis, abejones vertino nuteistojo nenaudai, o kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų pateiktas telefono pokalbių turinio interpretacijas nepagrįstai pripažino įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė BK 2 straipsnio 3 dalį ar BK 23 straipsnio 4 dalį ir visiškai nevertino aplinkybės, kad L. M. buvo priverstas užsiimti neteisėta veikla ir kad dėl atsisakymo dalyvauti darant nusikalstamą veiką jis buvo sužalotas. Šis teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo L. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, nepasisakė dėl byloje esančių bei paminėtas aplinkybes patvirtinančių kitoje baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo A. G. parodymų ir nepagrįstai atsisakė šį liudytoją apklausti teismo posėdyje.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino prieš L. M. vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindų, nevertino prieš jį atliktų veiksmų proporcingumo. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, teismų pareiga tikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo, jų pratęsimo ir apimties proporcingumo sąlygas pripažįstama tiek kasacinės instancijos teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neturi reikšmės, koks teisėjas sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, nes, nenustačius konkretaus teisėjo, negali būti preziumuojamas jo priimtų nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumas. Be to, nežinant, ar bylą nagrinėjantis teisėjas byloje nėra sankcionavęs kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo, pažeidžiama kaltinamojo teisė reikšti šiam teisėjui nušalinimus šiuo pagrindu.
4.5. Ikiteisminio tyrimo terminas šioje byloje baigėsi 2017 m. vasario 5 d., nustatyta tvarka šis terminas nebuvo pratęstas, todėl po to vykęs baudžiamasis procesas yra neteisėtas. 2017 m. vasario 3 d. prašymas pratęsti ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai suformuotas, o prokuroro 2017 m. vasario 10 d. nutarime atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti pateikti motyvai – padaryta sisteminė klaida – yra neįtikinantys ir procesine prasme nepateisinami. Teismai šį esminį proceso pažeidimą ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina ikiteisminio tyrimo metu prokurorų priimtų procesinių sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, nukrypo nuo teismų praktikos.
4.6. Nuteistajam L. M. paskirta per griežta bausmė. Teismai nepagrįstai nepripažino L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, be to, neįvertino aplinkybės, kad jis buvo priverstas daryti nusikalstamas veikas. Kasatoriai pažymi, kad teismai, nustatę, jog kita nuteistoji – nusikalstamos veikos bendrininkė Ž. G. turi mažametį vaiką, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Dėl to paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę L. M., kuris taip pat turi mažametį vaiką, buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kasatorių teigimu, teismai tinkamai neįvertino L. M. asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius ar asmuo, be kurio nusikalstama veika nebūtų padaryta, ir kad psichotropinės medžiagos į pataisos įstaigą nebuvo pristatytos.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nėra pagrindo teigti, kad surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ar kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių priimtus sprendimus reikėtų naikinti ir bylą nutraukti. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
5.2. Teismai nustatė ir aptarė objektyviuosius bei subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, veikos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indėlį į bendrai daromą sunkią nusikalstamą veiką, bendro tikslo siekimą ir kiekvieno iš nuteistųjų suvokimą, kad veikia bendrai su organizuota grupe.
5.3. Byloje nustatyta, kad tirti pateiktuose devyniuose paketėliuose buvo klonazepamo tabletės, kuriose yra 0,060 g gryno klonazepamo, ir didelis kiekis amfetamino miltelių, kurių bendroji masė 138,2366 g, kuriuose yra 27,509 g (19,9 proc.) gryno amfetamino. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, dideliu kiekiu amfetamino laikomas šios psichotropinės medžiagos kiekis, viršijantis 20 g, todėl nuteistojo L. M. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis teismų pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius. Teismai pažymėjo, kad L. M. suvokė, jog, veikdamas bendrai su A. G. ir Ž. G., disponuoja būtent psichotropinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suvokė ir tai, kokį psichotropinių medžiagų kiekį įgyja ir laiko platinimui, norėjo taip veikti ir veikė, todėl teismai padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo tyčios darant BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, jo veika tinkamai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. M. ir jo gynėjai nenurodė, kad jis buvo verčiamas daryti nusikalstamą veiką ir kad jam turi būti taikomos BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir pagrįstai tokią apeliacinės instancijos teisme išdėstytą poziciją vertino kritiškai kaip naują gynybos versiją. Teismai nustatė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl nuteistojo L. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. M. pateiktas kaltinimas nebuvo grindžiamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų metu surinktais duomenimis, o buvo remiamasi tik ta informacija, kuri gauta BPK nustatyta tvarka klausantis nuteistųjų telefono pokalbių, vykusių atliekant ikiteisminį tyrimą. Kartu šis teismas teisingai nurodė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas asmens atžvilgiu teisėjui nėra kliūtis vėliau nagrinėti to asmens baudžiamąją bylą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimas dėl tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos buvo priimtas tinkamai, nes 2017 m. vasario 3 d. prokuroras Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje suformavo prašymą dėl 2017 m. vasario 5 d. besibaigiančio ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo ir 2017 m. vasario 10 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo terminas atnaujintas ir pratęstas nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.
5.6. Teismai pagrįstai byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam L. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai Ž. G. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir L. M.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Bylos duomenimis, L. M. jokių konkrečių veiksmų dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką nesiėmė, todėl BK 23 straipsnio 1 dalis jam pagrįstai netaikyta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
8. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
9. Dėl to nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų (nuteistųjų, liudytojų parodymų) ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo ir organizuotos grupės požymio
10. Nuteistojo L. M. ir jo gynėjo V. Sirvydžio kasaciniame skunde nesutinkama su L. M. veikos kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Kasatoriai teigia, kad L. M. veikoje nėra tyčios, nes jis nežinojo, jog Ž. G. jam perduotuose paketėliuose buvo psichotropinės medžiagos. Be to, teismai netinkamai nustatė, kad jis disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.
11. Pažymėtina, kad šiuos klausimus nuteistasis L. M. ir jo gynėjas V. Sirvydis kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir išdėstė motyvus, kodėl apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai L. M. veikoje yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje įrodyta, kad L. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (amfetamino) turėdamas tikslą jas platinti.
12. Atlikus specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus nustatyta, kad aštuoniuose paketėliuose, kuriuos kratos pas L. M. automobilyje metu rado ir paėmė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tirti pateikti rusvai baltos spalvos milteliai yra psichotropinės medžiagos – amfetamino milteliai. Tirti pateiktuose milteliuose, kurių masė – 138,2366 g, yra 27,509 g (19,9 proc.) gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) daugiau kaip 20 g (bet ne daugiau kaip 100 g) amfetamino yra laikoma dideliu kiekiu šios psichotropinės medžiagos. Taigi nuteistojo L. M. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos (amfetamino) kiekis teismų pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius.
13. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2009">2K-33/2009</a>, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.). Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426-507/2016">2K-426-507/2016</a>, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017).
14. Nagrinėjamoje byloje teismai patikimai nustatė, kad L. M., iš anksto susitaręs su nusikaltimo bendrininkais – A. G. ir Ž. G., atvyko į „Baltic Petroleum“ degalinės aikštelę, esančią Kauno r., Garliavos sen., Pagirių k., Marijampolės g. 1, ir iš Ž. G. neteisėtai įgijo jos atgabentas į devynis paketėlius supakuotas psichotropines medžiagas: klonazepamo tabletes, kuriose yra 0,060 g gryno klonazepamo, ir didelį kiekį amfetamino miltelių, kurių bendroji masė 138,2366 g, kuriuose yra 27,509 g (19,9 proc.) gryno amfetamino, ir jas, turėdamas tikslą perduoti A. G., neteisėtai laikė prie savęs automobilyje BMW, kol minėtos „Baltic Petroleum“ degalinės aikštelėje buvo sulaikytas pareigūnų. Teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis L. M. negalėjo žinoti apie jam perduotų ir savo automobilyje BMW laikomų paketėlių turinį. Nuteistojo veiksmų pobūdis ir elgesys iki susitikimo su Ž. G. (telefonu bendravo su Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiu nuteistuoju A. G., tarėsi dėl psichotropinių medžiagų permetimo į šios įstaigos teritoriją, pokalbių metu naudojo konspiracinę kalbą, narkotines (psichotropines) medžiagas vadino žodžiais „brangesnis“, „sunkesnis“, susitarė dėl susitikimo su Ž. G., turėdamas tikslą perimti iš jos psichotropines medžiagas, kurias turėjo permesti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją) neleidžia abejoti tuo, kad L. M., žinodamas, su kuo bendrauja ir kieno konspiracinius nurodymus vykdo, matydamas jam perduodamų daiktų kiekį, suvokė, jog Ž. G. jam perduotuose paketėliuose yra didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Įvertinę L. M. veiksmus, ilgalaikį bendravimą su nuteistuoju A. G., jo amžių, patirtį permetant draudžiamus daiktus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, gautą atlygį kartu su kitais įrodymais byloje: specialisto išvadomis, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei pokalbių suvestinėmis, liudytojų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų E. M., R. K., paties L. M., nuteistųjų A. G., Ž. G., kitų liudytojų parodymais, teismai padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo L. M. tyčios padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje surinktais ir įvertintais įrodymais buvo paneigta L. M. versija, kad jis buvo priverstas padaryti šią nusikalstamą veiką.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos ir teisingai vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, atskleidė L. M. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti.
16. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šios dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013).
17. Minėta, kad L. M. nuteistas už tai, jog neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas (klonazepamo tabletes ir didelį kiekį amfetamino miltelių), turėdamas tikslą jas platinti. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. M. suvokė, jog iš Ž. G. įgyja ir laiko psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. G.. Nors L. M. buvo sulaikytas pareigūnų ir minėtos psichotropinės medžiagos A. G. perduotos nebuvo, neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turinti tikslą jas platinti (perduoti), sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl L. M. veika pagrįstai teismų pripažinta baigtu nusikaltimu.
18. Kasatorių teiginys, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam L. M. neteisingai inkriminuota kaip padaryta veikiant organizuota grupe, nes byloje nenustatyti šios grupės požymiai, nepagrįstas. Organizuotos grupės buvimas šioje baudžiamojoje byloje teismų konstatuotas ir šis požymis nuteistajam L. M. inkriminuotas teisingai išaiškinus BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.
19. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
20. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426-507/2016">2K-426-507/2016</a>, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017).
21. Byloje nustatyta, kad, inicijuodamas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, perdavimą kitiems asmenims ir jų permetimą į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, duodamas nurodymus telefonu kitiems bendrininkams ir gaudamas iš jų informaciją apie atliekamų nusikalstamų veiksmų eigą, vadovavo ir nusikalstamus veiksmus koordinavo bei atsiskaitymą už psichotropines medžiagas organizavo nuteistasis A. G.. Nuteistoji Ž. G., vykdydama A. G. nurodymus, iš nenustatyto asmens perėmė lapuką su brėžiniu apie paslėptų psichotropinių medžiagų laikymo vietą ir, radusi paslėptas psichotropines medžiagas, jas paėmė (įgijo), gabeno į namus, laikė paslėpusi šaldiklyje ir vėliau perdavė L. M.. L. M., vykdydamas A. G. nurodymus, šias psichotropines medžiagas turėjo permesti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, šiuo tikslu laikė jas prie savęs, kol buvo sulaikytas pareigūnų.
22. Skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyta, kuo pasireiškė organizuotos grupės požymiai, bendrininkams padarant sunkų nusikaltimą – didelio kiekio psichotropinių medžiagų (amfetamino) įgijimą, laikymą ir gabenimą. Teismų sprendimuose aiškiai aprašyti kiekvieno nuteistojo, tarp jų ir L. M., vaidmuo, konkretūs atlikti veiksmai siekiant bendro tikslo. L. M. dalyvavimo organizuotoje grupėje faktai yra nustatyti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, jų visuma, kasacinės instancijos teismas, minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų įrodymų iš naujo nevertina. Grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumu, narių pasiskirstymu vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininko konkrečių užduočių atlikimu, kad ją galima būtų pripažinti organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad be visų organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą jis nebūtų įgyvendintas.
23. Darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas (BK 25 straipsnio 3 dalis) nuteistojo L. M. padarytam nusikaltimui, nurodytam BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikytas tinkamai.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
24. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepatikrino prieš L. M. atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, nevertino šių veiksmų proporcingumo ir nuteistojo kaltę grindė tokių veiksmų metu surinktais duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų sampratos.
25. Pažymėtina, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, 2K-57-696/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad visi duomenys, kuriais šioje byloje yra grindžiamas L. M. ir kitų nuteistųjų kaltumas, yra gauti BPK, o ne KŽĮ nustatyta tvarka. Kaip nurodė teismas, tiek kaltinime, tiek nuosprendyje remiamasi tik ta informacija, kuri buvo gauta BPK nustatyta tvarka klausantis nuteistųjų telefono pokalbių, vykusių jau ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas 2016 m. sausio 5 d. Ši teismo išvada pagrįsta iš dalies, nes, kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, kaltinimas L. M. iš tiesų buvo grindžiamas tik tais duomenimis, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, atliekant ikiteisminį tyrimą (8 t., b. l. 58–71). Tačiau nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje L. M. kaltumas padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, taip pat grindžiamas duomenimis, gautais 2015 m. gruodžio 16 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą, kurie užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 29 d. protokole (3 t., b. l. 191–192). Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodoma, kad byloje yra užfiksuoti ir ankstesni (iš jų 2015 m. gruodžio 16 d.) L. M. ir nuteistojo A. G. telefono pokalbiai, kurių metu jie kalbasi apie ragelių (telefonų) ir,,sunkaus“ (amfetamino, heroino) permetimą į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, o apeliacinės instancijos teismo nutarties 26 punkte daroma išvada, kad, be kita ko, iš šių telefono pokalbių matyti, kad L. M. buvo žinoma, jog A. G. organizuoja ne tik mobiliojo ryšio telefonų, bet ir psichotropinių (narkotinių) medžiagų patekimą į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, kur jos yra platinamos kitiems nuteistiesiems.
27. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018 ir kt.). Taigi teismai, nagrinėdami šią bylą ir grįsdami L. M. kaltumą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be kita ko, ir duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalėjo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus.
28. Nuteistasis L. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, o kadangi byloje esantys prašymai, teikimai ir teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo buvo išslaptinti tik iš dalies, kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų patikrinti yra neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą ir, tenkinęs nuteistojo L. M. gynėjo prašymą, įpareigojo prokurorą kreiptis į paslapčių subjektus, kad būtų pateikti visa apimtimi išslaptinti dokumentai, kurių pagrindu buvo surašyti teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (11 t., b. l. 73–77). Vykdant šį teismo nurodymą buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštas Nr. S-10669 su iš dalies išslaptinta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. 6-KŽ-432 (RN). Rašte nurodoma, kad informacija išslaptinama ir pateikiama tokia apimtimi, kiek ji yra susijusi su tiriamuoju asmeniu, ir tik tyrimui reikšmingi duomenys; visos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos kriminalinės informacijos išslaptinti negalima, nes tai sudaro tarnybos paslaptį, o jos išviešinimas pakenktų pačios tarnybos interesams, atskleistų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir naudotas priemones, metodus bei taktiką, pažeistų žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, nepateikus teismui visiškai išslaptintos medžiagos, nėra galimybės patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų.
29. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neteisinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kita ko, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnis). Šio tyrimo metu L. M. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių trukmė buvo proporcinga tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms, o su tuo susijusi medžiaga: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymai, Kauno apygardos prokuratūros teikimai ir Kauno apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio slaptos kontrolės ir jos fiksavimo, kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, taip pat šių veiksmų metu surinkta informacija, pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą, paslapčių subjektų buvo iš dalies išslaptinta ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
30. Iš byloje esančių iš dalies išslaptintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymo Nr. 6-KŽ-401 (RN) ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. rugsėjo 16 d. teikimo Nr. 02-471 RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo (3 t., b. l. 115–116, 140–141), 2015 m. lapkričio 2 d. prašymo Nr. 6-KŽ-568 (RN) ir 2015 m. lapkričio 3 d. teikimo Nr. 02-550 RN dėl sekimo panaudojant technines priemones specialia tvarka (3 t., b. l. 121–123, 146–148), 2015 m. lapkričio 9 d. prašymo Nr. 6-KŽ-610 (RN) ir 2015 m. lapkričio 10 d. teikimo Nr. 02-564 RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo sankcionavimo pratęsimo (3 t., b. l. 124–128, 149–152) matyti, jog: atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus nuteistasis A. G. organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į įstaigos (duomenys neskelbtini), <...> sektorius ir platinimą tarp šių sektorių nuteistųjų; A. G. sutuoktinė Ž. G. narkotines medžiagas bei draudžiamus daiktus surenka laisvėje iš nenustatytų asmenų ir pristato į iš anksto sutartą vietą L. M., kuris telefonu bendrauja su A. G., iš anksto derina susitikimo vietas, į kurias narkotines medžiagas pristato Ž. G.; vėliau L. M. narkotines medžiagas permeta į pataisos įstaigą; už šias paslaugas A. G. atsiskaito su L. M., pervesdamas pinigus į banko sąskaitą, arba pinigus grynaisiais jam paduoda Ž. G.; šiuose L. M. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, nustatytų BK 260 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Nurodytą informaciją patvirtina byloje esanti iš dalies išslaptinta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. kovo 23 d. pažyma Nr. 6-KŽ-81 (RN) dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo (3 t., b. l. 103) ir tarnybiniai pranešimai apie gautą informaciją, kurie iš dalies išslaptinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. LD-3206 (3 t., b. l. 169–170).
31. Nurodyti kriminalinės žvalgybos veiksmai L. M. atžvilgiu, patenkinus prokurorų motyvuotus teikimus, buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. RS4-741, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. RS4-863 ir 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi Nr. RS4-882 (3 t., b. l. 163, 166, 167–168). Nors byloje esančiose iš dalies išslaptintose Kauno apygardos teismo nutartyse nėra išslaptintas jas priėmęs teisėjas, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų: iš dalies išslaptinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2015 m. lapkričio 9 d. prašymo Nr. 6-KŽ-610 (RN) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo sankcionavimo pratęsimo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad minėtas nutartis priėmė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas E. G.. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasatorių teiginys, kad Kauno apygardos teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo galimai priimtos tam įgaliojimų neturinčio teisėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko E. G. 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi Nr. RS4-882 buvo pratęstas elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės ir fiksavimo sankcionavimas L. M. atžvilgiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 14 d. Būtent vykdant šią nutartį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo surinkta informacija apie 2015 m. gruodžio 16 d. vykusius L. M. telefono pokalbius su A. G., kurių metu buvo kalbamasi apie ragelių (telefonų) ir,,sunkaus“ (amfetamino, heroino) permetimą į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, ir ja skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, rėmėsi bylą nagrinėję teismai, grįsdami L. M. kaltumą.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai L. M. atžvilgiu patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti tokius veiksmus, o kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys apie L. M. galimai daromą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnyje, – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.
33. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamų teismų sprendimų turinio, teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų L. M. atžvilgiu faktinio ir teisinio pagrindų, tačiau vertinant, ar minėtas pažeidimas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Aptarti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys yra teisėti ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), be to, juos patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi grįsdami L. M. kaltumą. Nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos, minėtas proceso pažeidimas nesukliudė teismams priimti teisingus sprendimus, todėl jis nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu.
34. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisei į nešališką bylos nagrinėjimą užtikrinti BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti baudžiamajame procese ir privalo pats nusišalinti. Tokį sprendimą teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso dalyviams yra žinoma apie minėtame straipsnyje nustatyto pagrindo buvimą, taip pat nuo to, ar kiti proceso dalyviai naudojasi teise reikšti nušalinimus, ar to nedaro. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2015).
35. Nors KŽĮ nustatytų neviešo pobūdžio priemonių sankcionavimas kaip teisėjo negalėjimo dalyvauti baudžiamajame procese pagrindas BPK 58 straipsnyje nėra įtvirtintas, tačiau nekyla abejonių, kad, užtikrinant asmens teisę į nešališką teismą, taip pat negalimas teisėjo dalyvavimas procese, jeigu jis sprendė klausimus dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, sankcionavimo (jų terminų tęsimo), nes kiekvienu atveju, spręsdamas šiuos klausimus, teisėjas pirmiausia turi įvertinti faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindą – turimą informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
36. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, kokia kriminalinės žvalgybos informacija turi būti įslaptinta. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad neturi būti įslaptinamas nei kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas – objektyvieji nusikalstamos veikos (veikų) (apie kurią turima informacijos) požymiai, kurie lemia veikos teisinį kvalifikavimą, nei nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo priėmęs pareigūnas (t. y. teisėjas), nes tai nėra slapti duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>).
37. Byloje esančiose Kauno apygardos teismo nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos priemonių sankcionavimo neatskleistas šias nutartis priėmęs teisėjas. Kaip minėta, neviešo pobūdžio priemones L. M. atžvilgiu sankcionavo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas E. G.. Šis teisėjas bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nedalyvavo, todėl nuteistojo L. M. teisė į nešališką bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista.
38. Kasatoriai teigia, kad nuo 2017 m. vasario 5 d. vykęs baudžiamasis procesas yra neteisėtas, todėl byla nuteistajam L. M. turi būti nutraukta. Baudžiamojo proceso neteisėtumą kasatoriai argumentuoja tuo, kad buvo netinkamai pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.
39. Ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo tvarka reglamentuojama BPK 176 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, susijusią su sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo šioje byloje pratęsimo priėmimo aplinkybėmis, – Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 3 d. prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. nutarimą atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti – ir padarė išvadą, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo šioje byloje buvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat paaiškinta, kodėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-895/2015">2K-158-895/2015</a> nėra precedentas šiai bylai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo byloje buvo priimtas, yra argumentuota ir pagrįsta.
40. Kasaciniame skunde nesutinkama su aukštesniojo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. nutarime pateiktais praleisto ikiteisminio tyrimo termino atnaujinimo ir jo pratęsimo motyvais ir teigiama, kad jie yra neįtikinantys ir procesine prasme nepateisinami. Tokie teiginiai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Ikiteisminio tyrimo terminų pasibaigimas ikiteisminio tyrimo savaime nenutraukia. Terminų pasibaigimas nėra pagrindas prokurorui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes toks atvejis nenurodytas BPK 212 straipsnyje. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad po 2017 m. vasario 5 d. vykęs baudžiamasis procesas buvo neteisėtas.
41. Priešingai nei teigia kasatoriai, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas į visus nuteistojo L. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus atsakė ir patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam L. M. paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir yra per griežta, jam nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
43. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.
44. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015).
45. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-489/2015">2K-2-489/2015</a>, 2K-377-489/2018 ir kt.).
46. Teisės taikymo aspektu patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje nuteistajam L. M. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo.
47. Skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, susijusių su mažesniu L. M. asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimu. Tokia motyvuota išvada padaryta teismams išsamiai įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Teismai vertino tai, kad L. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, veikdamas su organizuota grupe, ir vieną apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas su bendrininkų grupe, šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Vertindami L. M. asmenybę, teismai atsižvelgė į tai, kad šis asmuo anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas su bendrininkų grupe ir organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
48. Nepagrįstas kasatorių teiginys, kad teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi.
49. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189/2013">2K-189/2013</a>, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015).
50. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį nepripažino, o dėl įtarimo pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme L. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. nurodė, kad įgijo sportui reikalingas dopingo medžiagas, jas laikė savo mamos namuose, supakavo ir metė į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, o dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nežinojo, jog Ž. G. jam perduotame pakete yra psichotropinės medžiagos, manė, kad jame yra mobiliojo ryšio telefonai ir anabolinis preparatas, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei palengvinti atsakomybę. Tokios aplinkybės negali būti laikomos prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiu gailėjimusi. Be to, L. M. parodymai, kad jis nesuprato, jog disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų nustatytoms įrodytomis pripažintoms aplinkybėms.
51. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai L. M. atžvilgiu pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, bendrininkei Ž. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta nesusijusi su realiu laisvės atėmimu bausmė.
52. BK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią teismas privalo individualizuoti bausmes nusikaltimą padariusiems bendrininkams, atsižvelgdamas į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. BK 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Skundžiami teismų sprendimai patvirtina, kad individualizuojant L. M. bausmę nuo šių reikalavimų nenukrypta. Sprendimo skirti nuteistajam L. M. būtent tokią individualizuotą bausmę, kokia buvo parinkta, motyvai taip pat išdėstyti. Bausmė L. M. paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai).
53. Pažymėtina, kad nustatant L. M. bausmės dydį neturi įtakos kitiems bendrininkams paskirtos bausmės. Pagal teismų praktiką vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019). Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas ir bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, nuteistajai Ž. G. paskyrimas yra nulemtas to, kad ji viena augina mažametį vaiką, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus augti šeimoje, kartu su motina. Dėl to teismai sprendė, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes, paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam pasirūpinti mažamečiu vaiku. Aplinkybė, kad L. M. taip pat turi mažametį vaiką, teismams buvo žinoma ir tinkamai vertinama. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo įvertintos visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmei skirti svarbios aplinkybės ir dėl to parinktas bausmės dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui.
54. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties 42 punkte motyvuotai pasisakyta dėl sąlygų taikyti L. M. BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę nebuvimo.
55. Taigi pagal paduotą kasacinį skundą teisės taikymo aspektu patikrinus apskųstus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį darytina išvada, kad teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Pranas Kuconis
