Civilinė byla Nr. e3K-3-135-421/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00824-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.2; 2.4.5; 2.6.16.8.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyvendinimą, valstybinės žemės sklypų formavimą, pardavimą ir nuomą be aukciono bei pagrindus pripažinti statinį išnykusiu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
3. Ieškovė nurodė, kad naudojasi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir už šį sklypą moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Šiame sklype yra ieškovei priklausantis pastatas. Ginčijamu NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimu nuspręsta nederinti ieškovei išnuomoto 0,1957 ha valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra sudegęs, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Šis sprendimas paliktas galioti NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5.). NŽT nurodytas atsisakymo suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pagrindas yra nepagrįstas, nes jis nenurodytas nė viename teisės akte. Vien aplinkybė, jog namas yra dėl gaisro sunykęs, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudoti namų valdos sklypą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys; abiejų nekilnojamojo turto objektų nusidėvėjimas – 70 proc. 3/4 dalys gyvenamojo namo ir jo priklausinio (šulinio) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G., o likusi 1/4 dalis šių daiktų ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal 1962 m. lapkričio 12 d. sutartį „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas žemės sklypas prie statomo gyvenamojo namo, skirtas jam eksploatuoti. Tokio sklypo nuomos teisė pagal 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-11')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-11">2-11</a>52 perėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjams ieškovei ir trečiajam asmeniui A. G.. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos Nr. 13-478 duomenimis, 2007 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), buvo gesinamas gaisras. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra įrodymų dėl gyvenamojo namo antro gaisro, tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai.
6. Teismas, remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 09-24400, nustatė, kad ieškovė naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir už naudojamą valstybinės žemės sklypą 2012–2016 m. ji yra sumokėjusi 559,69 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.
7. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ pagal ieškovės 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą leido rengti žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764 patvirtino 1957 kv. m žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
8. Bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo į NŽT kreipėsi 2014 m. liepos 29 d., pakartotinai – 2015 m. kovo 24 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Atsakovė NŽT 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-4093, remdamasi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 ir 30.11 papunkčiais, atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nes, nesant natūroje pastato, žemės sklypas jam eksploatuoti neformuojamas, o likę pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojamas žemės sklypas. NŽT 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 8SD-1747-(14.8.7), remdamasi tais pačiais motyvais, pakartotinai atsisakė suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT 2016 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-111898 nustatė kadastro duomenų bylos trūkumą dėl to, kad byla nesuderinta su sklypo naudotoju (nėra įmonės antspaudo ir direktoriaus parašo), taip pat pastabose pažymėjo nuorodas į NŽT 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 ir 2015 m. balandžio 1 d. NŽT raštą Nr. 8SD-1747-(14.8.7).
9. NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7), remdamasi ankstesniuose savo 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. balandžio 1 d. raštuose nurodytais argumentais bei teisės aktų nuostatomis, atsisakė suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, motyvuodama tuo, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra sudegęs, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Šį sprendimą NŽT (centrinė įstaiga) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu paliko nepakeistą.
10. Teismo vertinimu, NŽT 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimais nepagrįstai neigia ieškovės teisę atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą, nes tokia teisė ieškovei jau yra suteikta galiojančiais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 ir 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764.
11. Teismas nustatė, kad ginčijamus sprendimus atsakovė grindė teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9–10 straipsniais, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260), kurie nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą; atsisakymą suderinti ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą atsakovė galėjo grįsti tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 8.1–8.10 papunkčiuose nustatytų reikalavimų nesilaikymu (pažeidimu), tačiau tokie pažeidimai ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyti. Ginčijami NŽT sprendimai laikytini individualiais administraciniais aktais, tačiau neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, nes nėra pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus.
12. Ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą teismas atmetė, nes vertino jį kaip perteklinį. Panaikinus skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus, ieškovė galės (turės teisę) pakartotinai pateikti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą iš naujo tikrinti ir derinti atsakovei, o ši ir be teismo įpareigojimo privalės įvertinti bylą. Be to, NŽT 2016 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-111898 konstatavo kadastro duomenų bylos trūkumą – ji nesuderinta su sklypo naudotoju (3.3 punktas), tačiau dėl šio trūkumo pašalinimo bus nustatyta iš naujo atliekant kadastro duomenų bylos tikrinimą ir derinimą.
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988 ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas, ir šią ieškinio dalį atmetė, taip pat panaikino sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
14. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė pagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkto ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jos turi esminę teisinę reikšmę pateiktos žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos derinimo teisiniam vertinimui ir lemia administracinės procedūros baigtį.
15. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 65–68 punktais, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 7, 8.3, 8.4, 8.7, 10 punktais, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 papunkčio nuostatomis, padarė išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą – žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti.
16. Kolegija konstatavo, kad atsakovė NŽT, pagrįstai remdamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534, 65, 67 ir 68 punktų, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, nustačiusi esminius pažeidimus, t. y. kad žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nėra išlikęs, naudoti, teisėtai ir pagrįstai tokio žemės sklypo kadastro duomenų byloje parengto žemės sklypo plano nederino, todėl ginčijamų 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimų nėra pagrindo panaikinti.
17. Vertindama ieškovės teisėtus lūkesčius naudoti žemės sklypą ir suderinti parengtą žemės sklypo plano kadastrinių matavimų bylą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies normas, yra konstatavęs, jog statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2008">3K-3-570/2008</a>; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzItNDkyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-272-492/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-272-492/2016">A-272-492/2016</a>; 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzMtMjYxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-133-261/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-133-261/2017">A-133-261/2017</a>; 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMTctNDkyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-317-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-317-492/2017">A-317-492/2017</a>).
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė nei 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo, nei 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi savaime neįgijo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Tačiau įgijusi statinius ir turėdama 2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininkės sutikimą „Dėl žemės nuomos perleidimo“ Nr. 10-66, ieškovė įgijo teisę ir teisėtą lūkestį pagal įstatymą įgyvendinti savo teises į žemės nuomą kreipiantis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau tokiu būdu nei po statinių įsigijimo, nei vėliau ieškovė šios teisės neįgyvendino. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno apskrities viršininkės sutikimas nereiškia, jog žemės nuomos sandoris būtų sudarytas besąlygiškai. Prieš sudarant žemės nuomos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliekami ir derinami žemės sklypo kadastriniai matavimai, tiriama, kokie statiniai stovi žemės sklype ir koks pagal teisės aktus žemės sklypo dydis jiems eksploatuoti yra reikalingas ir gali būti išnuomotas.
19. Kadangi ieškovės statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra fiziškai sunykę, gyvenamasis namas nenaudojamas ir dėl visiško sunykimo negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, teisėjų kolegijos vertinimu, šiems buvusiems statiniams eksploatuoti nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo.
20. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinio nepagrįstumą pagrindžia ir tai, jog buvusiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti buvo skirtas bendras 600 kv. m ploto žemės sklypas, o ieškovė pateikė net tris kartus didesnio – 1957 kv. m valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, visiškai nepagrįsdama šio žemės sklypo poreikio esamiems statiniams (kurie nėra išlikę) eksploatuoti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias namų valdų žemės sklypų formavimą ir privatizavimą, nuosavybės neliečiamumą ir jos apsaugą. Teismas paneigė ieškovės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, tiek CK 4.20 ir 4.37 straipsnius. Jokiuose dokumentuose nėra patvirtintas visiškas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), išnykimo faktas, todėl ieškovė, remdamasi CK 4.20, 4.37 straipsniais, turi teisę atstatyti buvusį gyvenamąjį namą. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl valstybinės žemės ir pastatų naudojimo, vien dėl to, kad gyvenamasis namas yra fiziškai pažeistas, ieškovei siekiant šį statinį atstatyti, atsakovė negalėjo atsisakyti suformuoti valstybinės žemės (namų valdos) žemės sklypą.
21.2. Atsakovė NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimą atsisakyti derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą grindžia tuo, kad gyvenamasis namas yra sudegęs, t. y. teisės aktuose nenustatytu nederinimo pagrindu. Todėl nurodytas NŽT sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui ir vien dėl šio pažeidimo yra naikintinas. Viešojo administravimo subjektų veikloje laikomasi principo – viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Tai, kad ieškovei priklausantis statinys yra sunykęs ir yra likę tik jo pamatai, gali būti reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka jau suformuoto ir valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos lengvatine tvarka, bet tai nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas. Ginčas yra kilęs dėl teisės ieškovei atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą neregistruotame ir nesuformuotame žemės sklype.
21.3. Teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimis (civilinėse bylose Nr. 3K-3-120/2007, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2008">3K-3-570/2008</a>, Nr. 3K-3-640/2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-219/2018">3K-3-133-219/2018</a>), kuriose bylų aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes (arba tapačios joms). Nurodytose nutartyse nagrinėtos situacijos dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų ne namų valdos statinių, o įvairios paskirties statinių (montažinės, aikštelės, ožiniai kranai, transformatorinės, slėptuvės, garažai, pirtis, akumuliatorinės ir kt.), kurie priklauso juridiniams asmenims.
21.4. Nepateisinamas valdžios institucijos elgesys, kai iš asmens reikalaujama atlikti tai, kas objektyviai yra neįmanoma įvykdyti dėl pačios institucijos draudimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2013">3K-3-148/2013</a>). Šiuo atveju susiklosto situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas yra susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai, nes ieškovė negali atstatyti teisėtai pastatyto statinio, kuris sudegė, nes valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo, o savo sprendimą atsisakyti suformuoti žemės sklypą ieškovei motyvuoja tuo, kad pastatas yra sunykęs.
22. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina ieškovės ketinimą naudoti nuosavybėn įsigytus statinius, nes ieškovė, tapusi nekilnojamojo turto objektų savininke, inicijavo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, rengimą bei kreipėsi į atsakovę dėl leidimo atstatyti gyvenamąjį namą.
22.2. Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 3 d. sutikimas Nr. 10-66 perleisti ginčo žemės sklypo nuomos teisę yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDUyLTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-452-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-452-1075/2018">e3K-3-452-1075/2018</a>). Valstybinės žemės patikėtinis, sutikdamas dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo naujai pastatų savininkei, o paskui atsisakydamas suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius.
23. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai padarė išvadas, kad NŽT, priimdama skundžiamus sprendimus dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos derinimo teisinio pagrįstumo, turi taikyti ir kitus įstatymus bei teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinius santykius.
23.2. Byloje esantys įrodymai pagrindžia išvadą, kad ieškovė nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja juo pagal tiesioginę paskirtį. Nustačius, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, jog toks statinys nėra naudojamas. Administracinių teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose išaiškinta, kad nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzItNDkyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-272-492/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-272-492/2016">A-272-492/2016</a>; 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzMtMjYxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-133-261/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-133-261/2017">A-133-261/2017</a>; 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMTctNDkyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-317-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-317-492/2017">A-317-492/2017</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisių į statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyvendinimo
24. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ atsisakyta derinti šio sklypo kadastrinių matavimų bylą, argumentuojant tuo, kad suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės tapačiais argumentais grindė savo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Nurodytu sprendimu atmesdama ieškovės skundą dėl minėto NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimo papildomai nurodė, kad žemės sklypas šiam statiniui negalėjo būti formuojamas, nes atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastato fizinio nusidėvėjimo procentą ir būklę, į tai, jog pastate kilo gaisras, remiantis atliktomis fotofiksacijomis, pastatas neatitinka Statybos įstatyme įtvirtintos statinio sąvokos, jis nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę savo paskirtį.
25. Ginčydama šiuos sprendimus, ieškovė nurodė, jog nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ji įgijo pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu. Jai, kaip statinio savininkei, įstatymai neatima galimybės atstatyti buvusį pastatą, o ji siekė atstatyti gyvenamąjį namą, kurio neliko ne dėl jos valios (kilus gaisrui). Ieškovė taip pat teigė, kad NŽT neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad ji prarado teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo, ir tuo pagrindu nederinti kadastrinių matavimų bylos. Taigi savo reikalavimus dėl ginčo sprendimų panaikinimo ieškovė grindė savo nuosavybės teisių į statinį, įskaitant teisę jį atkurti ir eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, kurioms įgyvendinti yra reikalingas atitinkamas žemės sklypas, gynimu.
26. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinti ginčijami NŽT sprendimai, ir atmetė ieškinį, padaręs išvadą, jog atsakovei nustačius pažeidimus, kurių esmė – žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti, toks derinimas būtų neteisėtas.
27. Taigi tiek atsakovė NŽT, priimdama skundžiamus sprendimus, kuriais ji atsisakė derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tiek ieškovė, ginčydama šių sprendimų teisėtumą, tiek apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesdamas, savo pozicijas ir išvadas grindė ginčo žemės sklype esančio (ar buvusio) statinio (gyvenamojo namo) egzistavimo (išnykimo ar išlikimo), jo eksploatavimo bei ieškovės nuosavybės teisių į jį bei šių teisių egzistavimo ir įgyvendinimo klausimais.
28. Tiek atsakovė NŽT, priimdama skundžiamus sprendimus, tiek apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesdamas, vadovavosi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkto ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės išnuomojimą be aukciono bei įtvirtinusiomis statinio sąvoką, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, nuostatomis.
29. Ieškovė savo kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias namų valdų žemės sklypų formavimą ir privatizavimą, nuosavybės neliečiamumą ir jos apsaugą, jos nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, taip pažeisdamas Konstitucijos ir CK normas. Ieškovės teigimu, jokiuose dokumentuose nėra patvirtintas visiškas nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) išnykimo faktas.
30. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – statinį (gyvenamąjį namą) egzistavimo ir šių teisių įgyvendinimo, formuojant žemės sklypą šiam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Todėl byloje aktualus yra šios nutarties 28 punkte nurodytų materialiosios teisės normų bei teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teises ir jų įgyvendinimą, aiškinimas ir taikymas.
31. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai, pagal kuriuos nuosavybė yra neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis).
32. Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai įtvirtinti CK ketvirtosios knygos antrajame skirsnyje, tačiau toks nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą – statinį praradimo pagrindas, kaip jo išnykimas, čia nėra įtvirtintas. Pagal CK XV skyriaus, reglamentuojančio daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą, 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registre, be kitų, registruojamas šis su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijęs juridinis faktas – buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Taigi siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto, nagrinėjamu atveju – statinio išnykimo faktą, reikšminga yra ir aplinkybė, ar toks faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat aplinkybės, susijusios su faktiniu šio daikto egzistavimu (ar išnykimu), bei teisės normos, reglamentuojančios tokio fakto nustatymo pagrindus.
33. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė tokias faktines aplinkybes: 1) Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys, jų nusidėvėjimas yra 70 proc.; 2) 3/4 dalys šių daiktų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 3) likusi 1/4 dalis šių daiktų ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu; 4) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas šiuo adresu nėra suformuotas ir nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas; 5) 1962 m. lapkričio 12 d. sutarties „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ pagrindu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas žemės sklypas prie statomo gyvenamojo namo, skirtas jam eksploatuoti; 6) sklypo nuomos teisė pagal 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-11')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-11">2-11</a>52 perėjo gyvenamojo namo įgijėjams ieškovei ir trečiajam asmeniui A. G.; 7) 2007 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), buvo gesinamas gaisras; tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai; 8) pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. pažymą Nr. 09-24400 ieškovė naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 3 d. sutikimu dėl žemės sklypo nuomos teisės, vadovaudamasis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, sutiko, kad būtų perleistos žemės sklypo, kurio nuomos klausimas neišspręstas, nuomos teisės.
34. CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
35. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios nutarties 33 punkte nurodytus sutikimą dėl žemės sklypo nuomos teisės ir 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutartis, nurodė, kad ieškovė jokių daiktinių ir prievolinių teisių į žemės sklypą neįgijo, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Tačiau darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad reiškiamo ieškinio nepagrįstumą įrodo faktas, jog buvusiems pastatams eksploatuoti buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas, tinkamai neįvertino žemės sklypo suteikimo statytojams A. V. ir A. V. šios nutarties 33 punkte nurodyta sutartimi bei kitų byloje esančių duomenų apie šio sklypo suteikimą visų aplinkybių, t. y. kokiam tikslui, pagal kokią paskirtį ir koks žemės sklypas buvo suteiktas nekilnojamojo daikto (statinio) pardavėjams, bei šių aplinkybių santykio su CK 6.394 straipsnyje reglamentuojamu teisių į žemės sklypą perėjimu. Tik nustačius ir tinkamai įvertinus šias aplinkybes, galima būtų daryti pagrįstas išvadas apie tai, ar ieškovei perėjo teisės į žemės sklypą, o jeigu perėjo, tai kokia apimtimi.
36. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų formavimą, 2 dalies 1 punkto nuostatą, žemės sklypai formuojami, kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė, miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatą, miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
37. Valstybinės žemės išnuomojimą ir perleidimą reglamentuojančių Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių normose įtvirtinta, kad valstybinė žemė (žemės sklypai) išnuomojama ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais; valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (šių taisyklių 2.4 papunktis, 28 punktas).
38. Taigi, iš šios nutarties 36 ir 37 punktuose nurodytų teisės normų išplaukia, kad valstybinės žemės sklypai, be kitų įstatyme nurodytų pagrindų, formuojami tais atvejais, kai jie yra būtini esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal šią paskirtį ir gali būti išnuomojamas arba parduodamas be aukciono.
39. Šioje nutartyje (žr. nutarties 26 punktą) nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo ieškovė ginčijo atsisakymą derinti valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, be kita ko, tuo pagrindu, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti. Taigi esminė išvada, kurios pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad žemės sklypą formuoti nėra teisinio pagrindo, – kad statinys, apie kurį valstybinės žemės sklypas yra formuojamas, yra išnykęs.
40. Minėta, kad viešame registre, be kitų su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų, registruojami ir tokie juridiniai faktai kaip buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas (CK 4.254 straipsnio 9 punktas) (žr. nutarties 32 punktą). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme (šio įstatymo 12 straipsnio 9 punktas). Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
41. Statinio ir statinio naudojimo sąvokos yra pateikiamos Statybos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibrėžiamas kaip pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 72 dalyje statinio naudojimas apibrėžiamas kaip esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu statinio išnykimo sąvoka šiame įstatyme nėra apibrėžta.
42. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktį naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
43. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, šiuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a> 36, 44 punktus).
44. Šios nutarties 31 punkte minėta, kad nuosavybės teisės – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a> 36, 43 punktus).
45. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisės į ginčo statinius bei šie statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu byloje nustatyta, kad šie statiniai ir ieškovės bei trečiojo asmens teisės į juos yra įregistruoti (žr. šios nutarties 33 punktą). Savo išvadą, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra išnykę, apeliacinės instancijos teismas grindė nustatytu faktu, jog 2007 m. buvo gesinamas gaisras, kurio metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdanga, sulietos vandeniu patalpos. Teismas taip pat rėmėsi 2015 m. darytomis fotonuotraukomis, iš jų nustatė, kad žemės sklype likusios tik pamatų dalys. Taigi išvadą, kad statinys (gyvenamasis namas) yra išnykęs, apeliacinės instancijos teismas padarė nenustatęs visų tokiai išvadai padaryti būtinų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 42 ir 43 punktuose, todėl tokia išvada negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
46. Tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad žemės sklypui apie tokį statinį formuoti nėra teisinių prielaidų, nurodytų šios nutarties 36–38 punktuose.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas išvadas apie tai, jog ieškovė jokių daiktinių ir prievolinių teisių į žemės sklypą neįgijo, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys, o statinys, apie kurį valstybinės žemės sklypas yra formuojamas, yra išnykęs, padarė tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių bei netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyvendinimą, teisių į žemės sklypą perėjimą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, bei nustatančias pagrindą pripažinti, kad statinys yra išnykęs, dėl šių pažeidimų skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti bei perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Kasacinis teismas patyrė 12,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
