Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimo

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-6-303/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00642-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.14.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. G. 2017 m. sausio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1892 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d., 11.00 val., vykdomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, techninės priežiūros kontrolės metu buvo nustatyta, jog patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama ne pagal paskirtį, nurodytą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (toliau – Išrašas), t. y. pagal 2016 m. gruodžio 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. 20/226352, negyvenamosios patalpos, „Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Prekybos“, o patalpoje veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“ (maitinimo įstaiga). Patalpos viduje buvo išdėstytos kėdės, minkštasuoliai, staliukai lankytojams, veikė baras, nemažą patalpų dalį užėmė virtuvė su maisto gaminimo, saugojimo įranga.

1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G., naudodama patalpą ne pagal paskirtį, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau – Reglamentas) 5 skyriaus 1 dalies 30.1 punkto reikalavimus – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 21 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1892 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausta 652 Eur bauda.

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. G. skundą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko prašymas atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

6. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį.

6.1. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos faktus, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neišsiaiškinęs ir nenustatęs klausimui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių klaidingai konstatavo, kad veikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. laikėsi Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, pagal kurį statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Taip pat pareiškime nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. G. nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 (toliau – Reglamento) Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo 5 skyriaus 30.1 punkto (naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį), todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1892 straipsnio 1 dalyje.

6.2. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino statinių (ir jų patalpų) naudojimo paskirtį reglamentuojančius teisės aktus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog nors „registro išrašo eilutėje parduotuvės paskirtis nurodyta – prekybos, o kavinės paskirtis – maitinimo, tai negali būti absoliutus pagrindas konstatuoti, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį“. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, nes bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neįvertinęs įrodymų visumos. Teismas rėmėsi: Kauno miesto savivaldybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodyta prekybos vieta, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas, įmonės veiklos rūšis – viešasis maitinimas; Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotu pažymėjimu, kur nurodytas leidžiamas produktų grupių asortimentas – alkoholiniai gėrimai (neribotas asortimentas) ir viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas), tačiau šie dokumentai, priešingai nei vertino teismas, patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas naudoja ne prekybos, o maitinimo tikslais.

6.3. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 8.5 punktą maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai, o pagal 8.3 punktą prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kt. pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.).

6.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nekilnojamojo turto registre užregistruotos negyvenamosios patalpos, įvardinant šių patalpų naudojimo paskirtį – parduotuvė su kavinės patalpa, atitinka teisės aktuose formuluojamą patalpų apskrities sąvoką, tačiau akcentuotina tai, kad tai yra negyvenamosios patalpos pavadinimas (apibūdinimas), o ne daikto pagrindinė naudojimo paskirtis. 2017 m. vasario 9 d. Išraše daikto pagrindinė naudojimo paskirtis vienareikšmiai nurodyta – prekybos.

6.5. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 4 priedą „Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis“, patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta prekybos, skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai (2.3 punktas), o patalpų, kurios naudojamos viešojo maitinimo tikslams, pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma patalpos žmonėms maitinti (2.5 punktas). Administracinėn atsakomybėn patrauktoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. iš esmės pripažįsta ir neginčija fakto, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje negyvenamosiose patalpose vykdoma veikla yra kavinių, užkandinių veikla, tačiau mano, jog Išraše nurodytas negyvenamosios patalpos pavadinimas „parduotuvė su kavinės patalpa“ suteikia teisę šią patalpą naudoti kavinių ir užkandinių veiklai, ir nurodo, kad yra išduotas maisto tvarkytojo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Šios aplinkybės, priešingai nei vertino apeliacinės instancijos teismas, įrodo, kad patalpose, kurios skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai, vykdoma veikla – žmonių maitinimas, todėl akivaizdu, jog negyvenamosios patalpos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), naudotojas naudojo šias patalpas ne pagal paskirtį, kuri nurodyta Išraše, o tai įrodo administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens – R. G. neteisėtus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas net nenurodė, kokia teisės norma vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. negyvenamąją prekybos paskirties patalpą, skirtą didmeninei ir mažmeninei prekybai, gali naudoti žmonėms maitinti.

6.6. Pareiškime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta ir pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir byloje pateiktais įrodymais: 2017 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu; 2016 m. gruodžio 27 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, Išrašu, licencijos Nr. 2102/1, Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopijomis ir kitais byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nutarė nutraukti administracinę teiseną nenurodęs jokių aplinkybių ar duomenų, kodėl negyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis „prekybos“ (nurodyta Išraše), naudojant žmonių maitinimui, konstatuojama, jog patalpos naudojamos pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį.

7. Prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 1892 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ATPK 1892 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

8.1. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 1892 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeisti Statybos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatyti statinio (jo patalpų) naudojimo reikalavimai ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

8.2. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1892 straipsnio 1 dalį už tai, kad negyvenamąją patalpą (Kaune, (duomenys neskelbtini)) – parduotuvę su kavinės patalpa, kurios, pagal VĮ Registrų centro duomenis, pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos – naudojo ne pagal paskirtį, t. y. šiose patalpose veikė maitinimo įstaiga – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“. Taip, pagal Instituciją, R. G. pažeidė Reglamento 5 skyriaus 30.1 punktą (statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį) ir Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą (statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką).

8.3. Patalpų skirstymas į grupes (gyvenamosios ir negyvenamosios), o šių – į pogrupius, yra įtvirtintas 2016 m. spalio 27 d. įsakyme „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių Klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), o jų naudojimo paskirtis – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Nuostatai). Pagal Reglamento 5.1 punktą pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius, o šie – į pogrupius. Ten pat pažymėta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pagal minėto Reglamento 7.3 punktą prekybos paskirties pastatai skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), o pagal 7.5 punktą maitinimo paskirties pastatai skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai.

8.4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis apibrėžiama Nuostatų 3 priede. Jame taip pat nurodyta, kad maitinimo patalpų paskirtis – pastatai žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kt.), o prekybos patalpų paskirtis – pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.).

8.5. Vertinant R. G. veiką pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Išraše užfiksuota informacija stokoja aiškumo. Pavyzdžiui, negyvenamoji patalpa Išraše įvardinta kaip „parduotuvė su kavinės patalpa“, o daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra „prekybos“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Reglamento 5.1 punktą pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti prekybai. Iš byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, jog visas patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), plotas yra 120,65 kv. m, iš jų 75,31 kv. m sudaro parduotuvė su kavinės patalpa, kuri pažymėta kaip viena patalpa. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar protokole užfiksuotos aplinkybės (kaip antai patalpoje išdėstytos kėdės, minkštasuoliai, staliukai lankytojams, veikia baras, yra virtuvė su maisto gaminimo, saugojimo įranga) yra pakankamos išvadai, jog didesnioji šių patalpų dalis buvo naudojama ne pagal paskirtį, t. y. ne prekybai, o žmonių maitinimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijoje nurodyta: prekybos vieta – užkandinė, Kaunas, (duomenys neskelbtini); pardavimo būdas – gerti ten pat ir išsinešti (tai pateisina kėdžių, minkštasuolių, staliukų patalpoje išdėstymą lankytojams); įmonės veiklos rūšis – viešasis maitinimas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (greitojo maisto užkandinei, Kaunas, (duomenys neskelbtini)) išdavė Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriuo šiai bendrovei buvo leista verstis maisto tvarkymu. Leidžiamas produktų grupių asortimentas – alkoholiniai gėrimai ir viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas). Nustatytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai paneigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas naudojo ne tik maitinimo, bet ir prekybos tikslais, tačiau kuri šių patalpų dalis (didesnė ar mažesnė) buvo naudojama ne pagal Išraše nurodytą paskirtį, patalpų patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

8.6. Kita vertus, net ir pripažinus, kad patalpos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo naudojamos ne pagal pagrindinę paskirtį, nurodytą Išraše, t. y. prekybai, šioje byloje negalima ignoruoti prieš tai minėtų valstybės institucijų veiksmų, kurios, prieš išduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat ir pažymėjimą verstis maisto tvarkymu, tikėtina, kad tikrino, be kita ko, ir patalpų paskirtį, ir kliūčių nei verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (gerti ten pat ir išsinešti), nei maisto tvarkymu (ribotas asortimentas) nerado (b. l. 40). Akivaizdu, kad aptarta situacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę suklaidino. R. G. pagrįstai tikėjosi, kad, bendrovei gavus iš kompetentingų valdžios institucijų reikiamus leidimus vykdyti atitinkamas ekonominės veiklos rūšis, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia, įspėjimo iš Institucijos apie galbūt padarytus prieš tai aptartų įstatymų reikalavimų pažeidimus, taip pat ir įpareigojimo per protingą laiką šiuos pažeidimus pašalinti, bylos duomenimis, R. G. negavo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Kadangi išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl R. G. kaltės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis, 10, 11 straipsniai), atitinkamai nėra pagrindo jos veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 1892 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Digrytė Klibavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02).

8.7. Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas, nors kiek ir kitokiais argumentais, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 1892 straipsnio 1 dalį prieš R. G. šiuo konkrečiu atveju nutraukė pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė