Dėl T. G. paskirta netinkamai individualizuota nuobauda už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą, nes asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-12-719/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00972-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6, 1.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą T. G. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu T. G. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta nuobauda 1300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo, su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu trejiems metams už tai, kad 2017 m. kovo 13 d., 19.00 val., Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje, Durpyno gatvėje, vairavo automobilį „BMW 318“, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti automobilį, taip pat vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. Lukošiaus apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. Lukošiaus prašymas priimtas ir T. G. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai

Pareiškėjas prašo priimti naują nutarimą, kuriuo nuobauda T. G. būtų paskirta tiksliai taikant įstatymą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisingam teisės taikymui, todėl T. G. paskirta netinkamai individualizuota nuobauda už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą, nes asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas netinkamai pritaikė ANK numatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą tam, kad asmuo kurį laiką negalėtų jos įgyti, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalį asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Šis įstatymas nustato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise (2 straipsnio 22 dalis). Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones taip pat, kaip ir sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones, laikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Šiuo atveju galimas tik įstatymo 22 straipsnio 11 dalies taikymas, o ne papildomas uždraudimas naudotis teise, kurios asmuo neturi įgijęs.

Atsiliepimas į pareiškėjo prašymą negautas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. Lukošiaus prašymas netenkintinas.

Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad byloje padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.

Dėl T. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisėtumo

Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių tikslų, kaip ir administracinėmis nuobaudomis. Viena iš numatytų administracinio poveikio priemonių yra asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pats šios administracinio poveikio priemonės pavadinimas gali kelti tam tikrų neaiškumų sprendžiant, ar ji gali būti skiriama asmeniui, kuriam speciali teisė nebuvo suteikta. Tačiau ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas šios priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti).

Pareiškėjo prašyme iš esmės nurodoma, kad asmeniui, kuriam nebuvo suteikta specialioji teisė, negali būti skiriama ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemonė, o turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėto įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, net ir iš pareiškėjo nurodyto įstatymo, kurio nuostatomis grindžiamas T. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisėtumo klausimas, matyti, kad specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta.

Dėl T. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo proporcingumo

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas T. G. nustatė minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šis asmuo jau buvo baustas už KET pažeidimus, skirtų baudų nebuvo sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildydamas juos savais, patikslino aplinkybes, apibūdinančias T. G. asmenybę, ir pažymėjo, kad svarbu įvertinti ir prevencinį šios administracinio poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią T. G. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, T. G. paskyręs ANK 426 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertinęs jo padarytą veiką, asmenybę, paisydamas teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 2 dalis), parinko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę pagal sankcijoje numatytą jos minimumą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. G. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau skirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir jos termino parinkimo T. G. yra pagrįsti.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme priimti naują nutarimą, kuriuo nuobauda T. G. būtų paskirta tiksliai taikant įstatymą, argumentai yra nepagrįsti. T. G. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas teisėtai, pagrįstai ir proporcingai, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas

Artūras Ridikas