Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių skyrimo, J. U. pakeitė, paskyrė J. U. trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pagal straipsnio sankcijos ribas - 12 (dvylikai) mėnesių

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-7-976/2018

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00008-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. U. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje, 1242 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 400 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad J. U. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 19 val. 5 min., (duomenys neskelbtini) esančiame aerodrome, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) didindamas važiavimo greitį, staigiai akseleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukinėdamas vairą, privertė automobilį slysti šonu, taip sukėlė pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė nepagarbą aplinkiniams. Įvažiavo ant pakilimo tako per veją. Būdamas ant veikiančio aerodromo pakilimo tako, taip pat kėlė grėsmę orlaivių saugumui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9 ir 124 punktų reikalavimus.

2. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu J. U. skundą patenkino iš dalies: panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 79N-80933280-16 dalį, kuria J. U. nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda, iš administracinio kaltinimo pašalindamas aplinkybes, kad jis įvažiavo ant pakilimo tako per veją, pažeisdamas KET 124 punkto reikalavimus, ir administracinio teisės pažeidimo teisenos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, J. U. atžvilgiu nutraukė; panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 79N-80933280-16 dalį, kuria J. U. inkriminuojama, jog jis, būdamas ant veikiančio aerodromo pakilimo tako, kėlė grėsmę orlaivių saugumui, iš administracinio kaltinimo pašalino aplinkybes, kad J. U., būdamas ant veikiančio aerodromo pakilimo tako, kėlė grėsmę orlaivių saugumui; panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 79N-80933280-16 dalį dėl nuobaudų, paskirtų J. U., subendrinimo; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 79N-80933280-16 dalį dėl nuobaudos paskyrimo, t. y. dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių skyrimo, J. U. pakeitė, paskyrė J. U. trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pagal straipsnio sankcijos ribas – 12 (dvylikai) mėnesių.

3. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. apeliacinis skundas atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymas priimtas ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. U. byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Priimant skundžiamus sprendimus buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, turėję įtakos teismų sprendimų neteisėtumui.

5.2. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš šios proceso teisės normos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą galima išnagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tada, kai: 1) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, arba 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad, nagrinėjant J. U. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą ir Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui priimant 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą, nebuvo nė vienos iš prieš tai paminėtų sąlygų, kurios leistų nagrinėti pareiškėjui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, tai Institucijos nutarimą daro neteisėtą. Byloje nustatyta, kad į Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti 2016 m. gruodžio 22 d. 9 val., o Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimas priimtas prieš dieną – 2016 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas, kaip visuomet, kviečiamas į policijos komisariatą atvyko 2016 m. gruodžio 22 d., kur jam ir buvo įteiktas 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimas. J. U. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad jam nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo pažeista teisė į gynybą, nes nutarimas jam įteiktas, o jame išaiškinta apskundimo tvarka, kuria jis ir pasinaudojo. Nurodo, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, suvaržęs jo teisę į gynybą.

5.3. Iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, jog jis priimtas pažeidžiant nurodytus reikalavimus, nes dalis šio procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies yra nukopijuota nuo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo, priimto išnagrinėjus iš esmės analogišką administracinę bylą Nr. 11-38-805/2017, ir nuo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Nr. 11-37-962/2017. Daug kas nukopijuota pažodžiui, net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimas priimtas šališko teismo. Šis klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje apie tai pasisakė, jog nelaiko to esminiu pažeidimu, nes nurodytais atvejais buvo nagrinėjami tuo pačiu metu padaryti pažeidimai, dėl to ir jų aplinkybės sutapo.

5.4. 2016 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas tiksliai nenustatytu laiku buvo rašikliu ranka perbrauktas, ant jo užrašant „Anuliuotas“. Tačiau joks nutarimas dėl minėto protokolo panaikinimo ar jo anuliavimo priimtas nebuvo, dėl to protokolo perbraukimas ir ranka užrašymas, kad jis anuliuotas, laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, vyresnysis tyrėjas A. S. patvirtino, kad nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą perbraukė būtent jis ir tai padarė dėl to, kad jame buvo nurodyta neteisinga administracinės bylos nagrinėjimo vieta, todėl nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo laikomas neteisėtu, o tokio protokolo pagrindu jis negalėjo priimti jokio nutarimo, tai yra išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

5.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įtvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, tai yra keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-662-14-13). Vadovaujantis nurodyta teismine praktika, pareigūnas, įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, turėjo išnagrinėti jam perduotą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. M. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-79315015-16 ir priimti procesinį sprendimą, nes neteisingas administracinės bylos nagrinėjimo vietos nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole nedaro jo neteisėto ar negaliojančio, bet to nepadarė.

5.6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. gruodžio 14 d. 15.10 val., pareiškėjui nedalyvaujant, Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate jam buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas tuo pačiu numeriu, tai yra Nr. 80P-79315015-16, kurį surašė tas pats Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S., kuris pats ir išnagrinėjo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. 2016 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ne tik buvo pakeistas 2016 m. gruodžio 2 d. suformuluoto kaltinimo turinys jį praplečiant, bet ir dar kartą nurodyta neteisinga bylos nagrinėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, kas, pagal jį surašiusio institucijos atstovo paaiškinimą nagrinėjant bylą teisme, tokį protokolą daro negaliojantį. 2016 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su jį surašiusio pareigūno parašu pareiškėjui buvo įteiktas tik kartu su 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu, tai yra jau po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo, tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-80933280-16 buvo priimtas ne tik jam nepranešus apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bet net neįteikus procesinio dokumento (administracinio teisės pažeidimo protokolo), kuriame būtų aiškiai suformuluotas kaltinimas, taip suvaržant teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir duoti paaiškinimus, teikti prašymus, reikšti nušalinimus ir panašiai.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant tik dėl jo paties patogumo, kad jam nereikėtų dar kartą važiuoti į policijos komisariatą, ir dėl to jo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Prašyme nurodoma, kad J. U. buvo atsiųstas niekieno nepasirašytas protokolas, dėl to jis neturėjo jokios juridinės galios ir jam neatsirado pareiga jo pasirašyti. Byloje yra pareiškėjo parašytas paaiškinimas, tačiau jis pateiktas pagal 2016 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris 2016 m. gruodžio 14 d. protokole buvo išplėstas, papildomai jam inkriminuojant ATPK 1241 straipsnio 2 dalį.

5.8. 2016 m. gruodžio 2 d. Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariato pareigūnai, atvykę į duomenys neskelbtini) r. esantį aerodromo pakilimo taką, surašė penkis visiškai analogiškus administracinių teisės pažeidimų protokolus, kurie vėliau buvo perrašyti Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo A. S., kaltinant J. U., K. A., L. S., R. Č. ir E. R. chuliganišku vairavimu, kuris pasireiškė visų jų analogiškais veiksmais.

5.9. Pareiškėjas nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento, tai yra nuo 2016 m. gruodžio 2 d., su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko ir nuosekliai aiškino, kad neatliko nė vieno iš veiksmų, kurie nurodyti surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kadangi į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini) r. esantį aerodromą, jis atvyko jau po to, kai ten buvo atvykę Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai K. B. ir K. N., tai patvirtina ne tik visų įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai, bet ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikta pareiškėjo 2016 m. gruodžio 2 d. naudoto ir dabar naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento, kurio Nr. 8 690 43345, pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. 19:11:42 val. J. U. dar skambino R. Č. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. 8 640 24131, klausdamas, kaip atvažiuoti į nurodytą vietą.

5.10. Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo, K. A. ir R. Č. skundus dėl nurodytų Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimų, priėmė visiškai analogiškus nutarimus, kuriais visų jų skundus tenkino iš dalies, panaikino priimtų nutarimų dalis, kuriomis buvo nubausti pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, ir visiems trims sumažino specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paskirtą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nuo aštuoniolikos iki dvylikos mėnesių. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir R. Č. apeliacinius skundus, juos atmetė. Tuo tarpu, išnagrinėjęs K. A. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. A. apeliacinį skundą tenkino visiškai: panaikino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį K. A. nutraukė. Toliau pareiškėjas cituoja Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir nurodo, kad kelių asmenų tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje galimai atlikti visiškai analogiški veiksmai teismų negali būti vertinami visiškai priešingai, vienu atveju pripažįstant, kad jie užtraukia atsakomybę pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, o kitu atveju darant priešingą išvadą, kad juose nėra nurodyto pažeidimo sudėties.

5.11. Prašyme pareiškėjas dėsto įvykio aplinkybes, visą vakaro eigą, pažymi, kad jis nubaustas remiantis tik dviejų liudytojų policijos pareigūnų K. B. ir K. N. parodymais, nors policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) aerodromą atvyko anksčiau už patį pareiškėją, kuris aerodromo pakilimo take nevažinėjo. Tai patvirtino šeši įvykio vietoje buvę liudytojai: L. S., D. S., K. P., K. A., R. Č., J. M.. Prieštaravimai tarp šių liudytojų parodymų ir policijos pareigūnų parodymų pašalinti nebuvo. Be to, lyginant policijos pareigūnų K. B. ir K. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes su jų parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme, matyti, kad jie iš esmės skiriasi. Nė viename tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad ant (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo tako 2016 m. gruodžio 2 d. vakare buvo apie 10 automobilių, kad jie buvo išsibarstę po visą pakilimo taką, visi vienu metu slydo šonu, sukosi, važinėjosi pirmyn ir atgal ir t. t. Tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta netgi tai, kad visi automobilių vairuotojai, 2016 m. gruodžio 2 d. buvę ant (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo tako, įskaitant ir pareiškėją, tariamai prisipažino vairavę ir tobulinę savo vairavimo įgūdžius. Kodėl nurodytos aplinkybės atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, nei liudytoja K. B., nei liudytojas K. N. paaiškinti negalėjo. Prašyme nurodoma ir tai, kad abiejų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija prieštarauja viena kitai. Liudytojas K. N. savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d., apie 19.05 val., ant (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo tako sustabdė tik vieną automobilį – „Mitsubishi Lancer Evolution“, kurį vairavo K. A., ir tik jį tikrinant, po kurio laiko, privažiavo kitos, tarnybiniame pranešime nurodytos, transporto priemonės. Tuo tarpu pareigūnė K. B. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji iškart sustabdė penkias transporto priemones, taip pat ir J. U. vairuotą, tačiau duodama paaiškinimus teisme negalėjo paaiškinti, kodėl, sustabdžius iškart penkias transporto priemones, ji kartu su kolega K. N. priėjo prie K. A. automobilio, o ne prie skirtingų automobilių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų L. S., D. S., K. P., K. A., R. Č. ir J. M. parodymai, lyginant su policijos pareigūno K. N. tarnybiniame pranešime pateikta informacija, tam tikroje dalyje iš esmės sutampa, nes ir nurodytas policijos pareigūnas pripažįsta, kad jų vairuotos transporto priemonės privažiavo tik po tam tikro laiko nuo K. A. vairuoto automobilio sustabdymo, tai yra jam su K. B. jau sustabdžius tarnybinį automobilį, iš jo išlipus, abiem kartu priėjus prie K. A. vairuoto automobilio.

5.12. Policijos pareigūnai E. M. ir Ž. M., visiškai nesiaiškindami faktinių įvykio aplinkybių, surašė penkis visiškai analogiškus administracinių teisės pažeidimų protokolus, apkaltindami penkis asmenis, tarp jų ir pareiškėją, chuliganiškai vairavus uždaroje teritorijoje, tai yra ant (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo–nusileidimo tako, nors du iš jų – R. Č. ir L. S. – tik stovėjo nurodytoje vietoje ir stebėjo ten važinėjančius automobilius, o pareiškėjas ir E. R. atvyko jau po to, kai ten buvo atvykę policijos pareigūnai. Vien tai rodo, jog policijos pareigūnai yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi.

5.13. Nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina ne tik nustatyti asmens tyčinius veiksmus, bet ir chuliganiškas paskatas. Byloje nėra įrodymų, kad jis savo veiksmais sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą.

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas L. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo J. U. prašymo netenkinti, palikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Šioje byloje pažeidimus padarė grupė asmenų, kuriems buvo surašyti penki administracinių teisės pažeidimų protokolai. Visos penkios bylos buvo nagrinėjamos apylinkės ir apygardos teismuose, vienintelė K. A. byla apygardos teisme buvo nutraukta.

6.2. J. U. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų objektyviųjų požymių visuma atskleista aiškiai ir detaliai, taip pat aprašyta jam inkriminuojamų teisės pažeidimų esmė ir nustatytos aplinkybės, aiškiai suformuluota padarytų veiksmų seka, nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu jis kaltinamas. Pareiškėjui inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės buvo žinomos, protokolą gavo iškart po surašymo, teisme jis turėjo teisę užduoti proceso dalyviams klausimus, todėl teigti, kad formalūs procesiniai pažeidimai apsunkino jo teisę į gynybą, nėra pagrindo.

6.3. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas ištyrė ir įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus ir objektyviai nustatė, kad J. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip norėjo pareiškėjas, nereiškia, jog buvo pažeistos ATPK 256, 260 straipsnių nuostatos ar padaryti esminiai procesinės teisės ar materialiosios teisės pažeidimai.

6.4. Aerodromo lėktuvų pakilimo take vyko eismas, buvo ir daugiau automobilių. Šias aplinkybes patvirtino ir patys administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys. Kai J. U. atvyko į pakilimo taką, matė, kad buvo ir kitų automobilių. Taigi tiek liudytojų, tiek paties J. U. parodymai patvirtina, kad aerodromo lėktuvų pakilimo take vyko eismas, todėl visi eismo dalyviai privalėjo laikytis KET reikalavimų. Tai, kad automobilis buvo eksploatuojamas aerodromo pakilimo take, kuris tamsiuoju paros metu neveikia, nešalina J. U. atsakomybės padarius KET pažeidimus. KET taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Tokia pozicija atitinka ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2012">2K-329/2012</a>, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTMyNy0yNTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-327-255/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-327-255/2015">ATP-327-255/2015</a>).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prašymas tenkinamas.

Dėl taikytinos teisenos

8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo pagal ATPK įtvirtintos teisenos normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.

Dėl esminių proceso pažeidimų

9. Pareiškime nurodoma, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą dėl administracinės nuobaudos buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai. Taip pat nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėję šiuos pareiškėjo argumentus, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas dėl jų.

9.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. U. 2016 m. gruodžio 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-79315015-16, su šiuo jis buvo supažindintas, davė paaiškinimus, patvirtino, kad jam yra išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, tačiau vėliau, nustačius, kad jame neteisingai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta (ši priežastis ir būtinybė surašyti naują protokolą buvo nurodyta 2016 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime), jis buvo anuliuotas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 2016 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje ir 1242 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, jam buvo išaiškintos protokolo perrašymo priežastys, taip pat nurodyta, kad dėl sistemos trukdžių protokolas negali būti pateiktas pareiškėjui šiuo metu, todėl bus jam nusiųstas elektroniniu paštu. Gavęs šį protokolą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip jis pats nurodo, nepasirašė jo, nes jame buvo nurodyta naujų faktinių aplinkybių bei dar vienas, papildomas, ATPK straipsnis, pagal kurį kvalifikuotas naujai aprašytas pažeidimas.

9.2. Byloje taip pat nustatyta, kad į Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti 2016 m. gruodžio 22 d. 9 val., o Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimas priimtas prieš dieną – 2016 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjui, į komisariatą atvykusiam 2016 m. gruodžio 22 d., buvo įteiktas 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimas, priimtas išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, ir šį jis apskundė teismui.

9.3. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme J. U. ir jo atstovas buvo supažindinti su naujai surašyto ir jam elektroniniu būdu pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, teisme taip pat buvo apklausti įvykio liudytojai, pareiškėjas davė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo J. U. užtikrinta ir negrąžinus administracinio teisės pažeidimo bylos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. U. skunde nurodyti pareigūnų veiksmai ir sprendimai nebuvo padaryti esmingai pažeidžiant proceso reikalavimus.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad nutarimo surašymas nedalyvaujant J. U. neatitiko ATPK reikalavimų, nutarė, jog pažeidimas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teisme, todėl konstatavo, kad pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

9.5. J. U. pareiškime nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo netinkamas surašymas, taip pat bylos išnagrinėjimas institucijoje nepranešus jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą turi būti pripažįstami esminiais proceso teisės pažeidimais, suvaržiusiais jo teisę į gynybą.

9.6. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad surašant protokolą ir priimant nutarimą buvo padaryti proceso pažeidimai: tiek protokolas, tiek nutarimas, nesant ATPK nurodytų pagrindų, buvo surašyti J. U. nedalyvaujant. Tačiau proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas, nors ir nepasirašė jam elektroniniu paštu atsiųsto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau su jame nurodytomis administracinių teisės pažeidimų faktinėmis aplinkybėmis ir jų kvalifikacija susipažino; protokolas jam buvo pateiktas ir nagrinėjant bylą teisme. Analogiška situacija susiklostė ir su nutarimu – nors priimtas pareiškėjui nedalyvaujant (netinkamai informavus pareiškėją apie bylos nagrinėjimo laiką), jis pareiškėjui buvo įteiktas kitą dieną ir, pareiškėjui nesutikus su institucijos sprendimu, apskųstas teismui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės ištaisė proceso pažeidimus, padarytus surašant protokolą ir priimant institucijos nutarimą: kaip minėta pirmiau, supažindino pareiškėją su dokumentų turiniu, apklausė liudytojus, išklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl įvykio, išnagrinėjo pareiškėjo ir jo atstovo argumentus dėl procesinių pažeidimų ir jų reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimui, taip pat dėl įrodymų vertinimo ir jo veikos kvalifikavimo.

9.7. Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas suprato, kuo jis yra kaltinamas ir už ką buvo nubaustas, taip pat bylos nagrinėjimo metu ne tik turėjo teisę į gynybą, bet ir aktyviai šia teise naudojosi, todėl nagrinėjamoje byloje padaryti proceso pažeidimai nepripažįstami esminiais.

Dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo būti nubaustas už administracinės teisės pažeidimą, nes bylos duomenys, jo manymu, patvirtina, jog jis į įvykio vietą atvyko vėliau už pareigūnus, taigi neatliko veiksmų, kurie jam buvo inkriminuoti.

10.1. Vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

10.2. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Teismai, laikydamiesi šio ATPK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.

10.3. Taigi pareiškėjo argumentai, susiję su, jo manymu, teismų neteisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o būtent argumentai, kuriais ginčijami liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai, susiję su jo paties buvimo vieta pažeidimo fiksavimo metu, jo veiksmais ir pan., nebus nagrinėjami. Toliau analizuojamas klausimas, keliamas pareiškime, ar abiejų instancijų teismai, nagrinėjamoje byloje taikydami ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismai nenustatė nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo požymio, t. y. veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų.

11.1. ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nenustačius bent vieno jos būtinojo požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. ATPK 1242 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

11.2. ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo pažeidimas, nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-489/2017">2AT-16-489/2017</a>, 2AT-64-942/2017).

11.3. J. U. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 2 d., apie 19 val. 5 min., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k. esančiame aerodrome, vairuodamas automobilį, didindamas važiavimo greitį, staigiai akseleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukinėdamas vairą, privertė automobilį slysti šonu, taip sukėlė pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė nepagarbą aplinkiniams. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kodėl teismas objektyvias pažeidimo aplinkybes (vairavimą teismų sprendimuose nurodytu būdu, nurodytoje vietoje, nurodytu laiku) laiko įrodytomis, jas grįsdamas byloje esančiais duomenimis, taip pat nurodydamas, kodėl nebuvo remtasi kitais, pareiškėjo argumentus apie jo vėlesnį atvykimą į įvykio vietą paremiančiais, liudytojų parodymais. Nustačius objektyviuosius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius, būtina konstatuoti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas chuliganiškas paskatas konstatavo nurodęs, kad J. U. kartu su kitais asmenimis pavojingai manevravo pakilimo taku; netoliese buvo kitų žmonių ir automobilių, kelio danga buvo slidi, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam J. U. buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Teismas nurodo, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo.

11.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad teismai nenustatė ir nepagrindė chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-489/2017">2AT-16-489/2017</a>). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, nagrinėjant iš esmės analogišką situaciją, t. y. nesaugų manevravimą tamsiu paros metu nuošaliai nuo gyvenamųjų vietovių esančioje teritorijoje (aerodrome), buvo pripažinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-511/2018">2AT-4-511/2018</a>). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad J. U. pirmiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ši aplinkybė taip pat nėra konkretizuota: jame abstrakčiai nurodyta, kad J. U. priešingus teisei veiksmus atliko išreikšdamas nepagarbą. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais ši nepagarba buvo išreikšta. Byloje nustatyta, kad keturių kitų tuo metu aerodrome važinėjusių automobilių vairuotojai atliko analogiškus manevrus, dėl to jiems taip pat buvo surašyti protokolai ir jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą; vairavę asmenys buvo pažįstami tarpusavyje; eismas vyko uždarytame aerodrome, į kurį J. U. ir kiti jame važinėję asmenys pateko gavę leidimą (sutikimą), nors ir, kaip vėliau paaiškėjo, iš neįgalioto tokį leidimą duoti asmens. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis asmuo įvykio vakarą buvo davęs žodinį leidimą Kauno aviacijos sporto klubo nariams atlikti figūrinį vairavimą savais automobiliais ant aerodromo kilimo–tūpimo tako.

11.5. Taigi, esant tokioms teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas. Asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Vytautas Masiokas

Rima Ažubalytė