Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-303/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43052-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.3.2.1; 2.1.7.4; 2.3.2.2.8. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Šarkio kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,8 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, laikas, kurį R. P. išbuvo laikinai sulaikytas (nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.), pakeistas į keturių MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytas į paskirtą bausmę, o galutinė bausmė R. P. paskirta 26 MGL (979,16 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Šarkio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. P. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 17.30 val., Kaišiadorių r., Palomenės sen., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį (vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, jo metu išlaužė pakelėje stovinčius medžius; iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams; vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), prie tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atidaryto bagažo skyriaus dangčio tiesiogiai pasiūlė duoti 1500 Eur kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiesiems patruliams J. O. ir M. B. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą tam, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Linas Šarkys prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti.
2.1. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos, užtikrinančios būtinąjį gynėjo dalyvavimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis R. P. buvo sulaikytas 2016 m. rugsėjo 10 d. vakare, sulaikymo metu jam nustatytas 2,07 promilės girtumas, tačiau, nepaisant to, su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai: išaiškintos sulaikytojo teisės, atliekama asmens krata, supažindintas su sulaikymo protokolu. Atliekant šiuos procesinius veiksmus, nuteistajam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti gynėju, nors jis dėl girtumo nesuprato su juo atliekamų veiksmų esmės. Kaip liudytoja apklausta tyrėja L. Ž. taip pat patvirtino, kad dėl nuteistojo girtumo negalėjo jo apklausti, todėl, pasak kasatoriaus, ji privalėjo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, nepagrįstai nurodė, kad būtinas gynėjo dalyvavimas užtikrinamas tik tiems psichinių trūkumų turintiems asmenims, kurie yra nepakaltinami pagal BK normas. Kasatoriaus teigimu, teisingai aiškinant ir taikant BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą, laikinu psichikos sutrikimu turėtų būti pripažįstamas ne tik patologinis, bet ir fiziologinis girtumas. Skunde pažymima, kad pagal BPK 51 straipsnį gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai įtariamasis yra suimtas, todėl nors kasatorius buvo tik laikinai sulaikytas, jam taip pat turėjo būti užtikrintas gynėjo dalyvavimas, nes laikinasis sulaikymas ir suėmimas savo turiniu skiriasi tik laisvės atėmimo trukme. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis atsisakė gynėjo. Kasatorius mano, kad, esant BPK 51 straipsnyje nurodytiems būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, įtariamasis turi teisę motyvuotai atsisakyti konkretaus gynėjo ir pasirinkti kitą, o jei nepasirenka, gynėjo dalyvavimas užtikrinamas institucijų sprendimu.
2.2. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 140 straipsnio 4 dalį, nes nuteistasis nepagrįstai ilgai buvo laikinai sulaikytas. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo sulaikytas 2016 m. rugsėjo 10 d., 17.30 val., jam nustatytas vidutinis girtumas (2,07 promilės); nors kitą dieną jis jau buvo blaivus, tačiau net ir po įtariamojo apklausos nebuvo paleistas į laisvę ir išbuvo laikinai sulaikytas dvi paras, t. y. maksimalų BPK 140 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Be to, laikinojo sulaikymo protokolo grafoje iš karto buvo nurodyta maksimali sulaikymo trukmė – 48 val. Tai rodo išankstinį ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą nesilaikyti BPK 140 straipsnio 4 dalies normos, imperatyviai nustatančios, kad laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti.
2.3. Kasatorius mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 179, 183 straipsniuose reglamentuota nukentėjusiojo apklausos tvarka, nes nukentėjusiųjų J. O. ir M. B. tarnybiniai pranešimai ir apklausos protokolai savo turiniu yra identiški (surašyti tais pačiais žodžiais, sakiniais, su tomis pačiomis gramatinėmis bei skyrybos klaidomis). Tai rodo, kad apklausas atlikusi tyrėja L. Ž. neapklausė J. O. ir M. B. taip, kaip to reikalauja BPK 183 straipsnis, o perkėlė tekstą iš nukentėjusiųjų tarnybinių pranešimų. Be to, ir kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apklausos metu asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus pažeidžia BPK 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies normas, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-562/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-562/2006">2K-562/2006</a>).
2.4. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi teisme apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnių R. D. ir L. Ž. parodymais, nes jos buvo apklaustos apie jų pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką (nepagrįstas kasatoriaus sulaikymas 48 val.), o tokie asmenys, vadovaujantis BPK 80 ir 82 straipsniais, kaip liudytojai gali būti apklausti tik ikiteisminio tyrimo metu esant prokuroro nutarimui.
2.5. Kasatorius mano, kad tyrėja L. Ž., vadovaujantis BPK 58 straipsniu, turėjo nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo, nes ji ir nukentėjusieji J. O. bei M. B. yra bendradarbiai. Dėl šios priežasties visi tyrėjos L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai ir jų rezultatai yra niekiniai ir negali būti laikomi įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 58 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja pagrįsti, kodėl pareigūnas yra nešališkas. Kasatorius mano, kad vien tik iškelta abejonė dėl šališkumo (pvz., darbas toje pačioje įstaigoje) leidžia teigti, kad pareigūnas yra šališkas.
2.6. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių nuteistojo kaltės įrodymų, tuo tarpu įrodymai, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis (nukentėjusiųjų parodymai, nuteistojo prisipažinimas), neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisėtumo reikalavimo. Taip pat kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalį, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais.
2.7. Kasatorius mano, kad policijos pareigūnai nuteistąjį provokavo padaryti nusikalstamą veiką – duoti kyšį, nes jie suprato, jog jis yra neblaivus, nesuvokia savo veiksmų, tačiau, nepaisydami kasatoriaus būklės, pateikė jam neteisingą informaciją apie jo neva padarytą administracinį teisės pažeidimą (2016 m. spalio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs kasatoriaus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal policijos pareigūnų surašytą protokolą, bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties).
3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Sinkevičius prašo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl nuteistojo R. P. teisės į gynybą pažeidimo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai, 52 straipsnis) nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo ir sulaikymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nereiškia, jog jam turėjo būti taikomos BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo dėl psichinių trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą. Pažymėtina, kad dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiais pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistajam R. P. buvo apribotas veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, tokių duomenų nepateikė ir kasatorius. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nuteistasis buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas. Nors pagal teismų praktiką asmuo dėl patologinio girtumo gali būti pripažintas nepakaltinamu, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis sulaikymo metu buvo tokios būsenos (pats teigė, jog prisimena kai kurias įvykio aplinkybes). Taip pat atmestinas teiginys dėl BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo, nes nors nuteistasis buvo laikinai sulaikytas, kas prilyginama suėmimui, tačiau jis pasinaudojo BPK 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir gynėjo atsisakė (tai pavirtinta rašytinė bylos medžiaga).
3.2. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl to, kad nuteistasis buvo nepagrįstai ilgai sulaikytas taip pažeidžiant BPK 140 straipsnio 4 dalį, nors jo tapatybė buvo žinoma. Pažymėtina, kad sulaikymo metu buvo ne tik nustatyta R. P. tapatybė, bet ir atliekami kiti procesiniai veiksmai. Kadangi R. P. buvo neblaivus sulaikytas šeštadienį vėlai vakare, su juo procesiniai veiksmai (įtektas pranešimas apie įtarimą, atlikta apklausa) buvo atlikti pirmadienį, kai nuteistasis jau nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.
3.3. Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, neva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas apklausus tyrėjas R. D. ir L. Ž. buvo pažeistos BPK 80 straipsnio nuostatos, draudžiančios kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad minėtos liudytojos gali duoti parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl ši versija buvo įvertinta kaip gynybinė, R. P. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius teigia, kad liudytojos buvo įspėtos apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, taigi joms nebuvo sudaryta galimybė, numatyta BPK 82 straipsnio 3 dalyje, duoti melagingus parodymus. Tačiau vien tai, kad parodymai duoti įspėjus apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad buvo padarytas pažeidimas. Šiuo atveju jokių kitų duomenų, pagrindžiančių ypatingą liudytojų apklausų tvarką, nebuvo.
3.4. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeista BPK 179 ir 183 straipsniuose įtvirtinta liudytojų (nukentėjusiųjų) apklausos atlikimo tvarka, nes nukentėjusiųjų J. O. ir M. B. tarnybiniai pranešimai ir apklausų protokolai savo turiniu yra identiški, todėl leidžia manyti, kad apklausos buvo atliktos fiktyviai, realiai šių asmenų neapklausiant. Atmesdamas šį argumentą atsiliepime prokuroras ne tik nurodo, kad to nepatvirtina bylos medžiaga, bet ir analizuoja nukentėjusiųjų duotus parodymus jų leistinumo aspektu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), t. y. detaliai atskleidžia, kaip tyrėjas vykdo asmenų apklausą, kaip yra fiksuojami apklausos metu gauti duomenys. Nors atkreipiamas dėmesys, kad dažnai parodymai iš „MS Word“ programos dokumento perkeliami į atsidariusį Integruotos baudžiamojo proceso sistemos dokumentą ir toks dokumentų perkėlimas yra ydingas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad šiais savo veiksmais tyrėja L. Ž. padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir netinkamai fiksavo parodymus. Be to, nukentėjusieji buvo apklausti ir teisme, o jų duoti parodymai sutapo su duotais ikiteisminio tyrimo metu.
3.5. Taip pat atmestinas kasacinio skundo teiginys dėl tyrėjos L. Ž. šališkumo (BPK 58 straipsnio 1 dalies pažeidimas), nes tai, kad nukentėjusieji ir ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja L. Ž. buvo bendradarbiai, neleidžia teigi, jog ji buvo šališka. Vien tai, kad asmenys dirba vienoje teisėsaugos institucijoje, nėra nušalinimo pagrindas. Nuteistasis ir jo gynėjas bet kuriuo baudžiamojo proceso metu galėjo pareikšti tyrėjai nušalinimą, tačiau to nepadarė ir tik apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog pastaroji nenusišalindama pati padarė pažeidimą.
3.6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nuteistojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas darant jam neleistiną poveikį, be to, nebuvo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie galimą spaudimo darymą, dėl ko nuteistasis parodymus davė ne savo noru. Be to, nuteistasis apie galimą neleistiną poveikį nurodė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors turėjo teisę teikti dėl to skundus ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors parodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tai nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu.
3.7. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimo (neva nuosprendis buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų parodymais). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNDg5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-489/2015">2K-43-489/2015</a> yra pasisakęs, jog BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems suteiktas anonimiškumo statusas, parodymais, jei nėra kitų šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų, tačiau šios nuostatos nereiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas: 1) vien nukentėjusiųjų, kuriems netaikytas anonimiškumas, ar 2) vien tik liudytojų, kuriems netaikytas anonimiškumas, parodymais, todėl šioje byloje teismai teisingai taikė įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiesiems nebuvo taikomas anonimiškumas, todėl negalėjo būti padarytas ir minėtos teisės normos pažeidimas. Vien tai, kad liudytojų parodymai nepatvirtino gynybos iškeltos versijos, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nebuvo reikšmingi sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą.
3.8. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad policijos pareigūnai nuteistąjį provokavo duoti kyšį. Priešingai, visi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai pagrindžia, kad nuteistasis po padaryto eismo įvykio savo iniciatyva siūlė kyšį, o dėl tokių jo veiksmų niekas jokios įtakos jam nedarė. Kasatorius svarsto, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nuteistasis galėjo manyti, kad yra provokuojamas, tačiau jokie bylos duomenys to nepatvirtina. Be to, fiziologinis asmens girtumas nėra aplinkybė, švelninanti ar atleidžianti nuo baudžiamosios atsakomybės, o pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą netgi pripažįstama baudžiamąją atsakomybę sunkinančia. Atsižvelgiant į tai, R. P. turėjo tinkamai suvokti pareigūnų veiksmus ir tai, kad provokacija jo atžvilgiu naudojama nebuvo.
4. Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, 2K-362-942/2015, 2K-436-489/2016, 2K-172-942/2016, 2K-213-648/2017).
5.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, teigiama, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepakankami nuteistojo kaltumui nustatyti ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus skundo argumentai, susiję su nuteistajam R. P. BPK 140 straipsnio 1 dalies taikymu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir šie teiginiai paliktini nenagrinėti. Skirtingai nuo bylų proceso apeliacinės instancijos teisme, kasacine tvarka pagal kasacinius skundus tikrinamas tik įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde nurodytas kasatoriaus prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų, kaip galimų, kasacinės instancijos teismo sprendimų.
Dėl nuteistojo teisės į gynybą suvaržymo ikiteisminio tyrimo metu
6. Kasatorius skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos, užtikrinančios įtariamajam būtinąjį gynėjo dalyvavimą.
6.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Teisė turėti gynėją yra įtvirtinta ir BPK 21, 22 straipsniuose. Gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka nustatyta BPK 50–52 straipsniuose.
6.2. Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Be to, sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Įtariamojo (kaltinamojo) pavedimu gynėją gali pakviesti ir jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis (kaltinamasis) tai paveda (BPK 50 straipsnio 2 dalis).
6.3. BPK numato atvejus, kai įtariamojo (kaltinamojo) interesams baudžiamojo proceso metu būtinai turi atstovauti gynėjas. Tai situacijos, kai dėl įtariamojo (kaltinamojo) asmeninių savybių ar dėl bylos sudėtingumo yra manoma, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens interesai, nedalyvaujant gynėjui, gali būti pažeidžiami. Atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, nurodyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjui dalyvauti būtina ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo (kaltinamojo) teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 straipsnio 2 dalis).
6.4. Byloje nustatyta, kad.R. P. BPK 140 straipsnio 1 dalies tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016 m. rugsėjo 10 d. vakare, įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu (policijos pareigūnų papirkimu). Jam buvo nustatytas 2,07 promilės girtumas. Dėl to, anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo pareigūnė privalėjo užtikrinti R. P. gynėjo dalyvavimą atliekamų procesinių veiksmų metu, nes šis dėl laikino psichikos trūkumo (girtumo būsenos) negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą. Tokie kasatoriaus skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.
6.5. Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gynėjui dalyvauti būtina nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tokiems asmenims priskiriami asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Negalinčiais visavertiškai pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini ir įtariamieji (kaltinamieji, nuteistieji), kurie, nors ir pripažinti pakaltinamais, turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą (pavyzdžiui, įgimtą silpnaprotystę).
6.6. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nuteistasis R. P. prieš tai išvardintiems asmenims nėra priskiriamas; jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių, grupei (1 t., b. l. 56). Tuo tarpu kasatoriaus skunde akcentuojama R. P. paprasto girtumo būsena, nustatyta jo laikinojo sulaikymo metu, nepriskiriama BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai būtinos gynybos situacijai. Priešingai nei mano kasatorius, vidutinio girtumo stadiją pasiekęs žmogus, nors ir nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų, suvokia, kas darosi aplinkui. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos, užtikrinančios įtariamajam R. P. būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat ir dėl jo laikinojo sulaikymo, nes, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą nuostatą, šiuo pagrindu įtariamajam (kaltinamajam) garantuojama gynėjo pagalba, kai toks asmuo pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui (teismui) spręsti kardomosios priemonės – suėmimo klausimą ir visą laiką, kol toks asmuo laikomas suimtas. Tokių aplinkybių byloje taip pat nėra.
6.7. Kartu pažymėtina ir tai, kad, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius R. P. būtinos gynybos situacijos, gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka, numatyta BPK 50, 52 straipsniuose, nebuvo pažeista. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. laikinojo sulaikymo metu (BPK 140 straipsnio 1 dalis) įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, jam buvo išaiškintos, įteikiant ir teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedą lietuvių kalba; įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, kartu su BPK 52 straipsnio nuostatomis R. P. kas kartą buvo išaiškintos prieš kiekvieną numatomą atlikti proceso veiksmą (pranešimo apie įtarimą įteikimą, įtariamojo apklausas, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo skyrimą), kaip ir numatyta BPK 50 straipsnio 1 dalyje, dėl įtariamojo atsisakymo gynėjo, surašant protokolą. R. P. asmens krata taip pat atlikta nepažeidžiant BPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatų, atkreipiant dėmesį, kad atliekant asmens kratą dalyvauti jokie kiti asmenys, taigi ir gynėjas, neprivalo.
6.8. Vadinasi, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo R. P. teisė turėti gynėją nebuvo suvaržyta, BPK 10 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos.
Dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų
7. Kasatorius skunde nurodo, kad šioje byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 60, 80 straipsnių, 301 straipsnio 2 dalies reikalavimai; be to, ginčydamas teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kasatorius teigia, kad ši veika padaryta (jei būtų įrodytas kyšio siūlymo faktas) tik dėl provokuojančių policijos pareigūnų veiksmų. Anot kasatoriaus, nesant pakankamai patikimų duomenų dėl R. P. kaltės, prašo jį išteisinti.
7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).
7.2. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų nenustatė. Abiejų instancijų teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados dėl R. P. kaltės padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis R. P. policijos pareigūnams siūlė 1500 Eur kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą – kad išvengtų administracinės atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo požymių turinčias veikas (vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, jo metu išlaužė pakelėje stovinčius medžius; iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams; vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), įrodyta ne tik nuteistojo R. P. parodymais, t. y. ta jo teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitus bylos įrodymus (apie įvykio laiką, veiksmų eigą, įvykio vietoje buvusius asmenis ir kt.), bet ir liudytojų J. O., M. B., R. D., L. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Teismų sprendimuose faktiniai bylos duomenys, kurie buvo tiesiogiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinti kaip įrodymų visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. patikrinus BPK numatytais proceso veiksmais, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus iškilusius prieštaravimus ir teismams motyvuojant savo sprendimus. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo R. P. gynėjo apeliaciniame skunde, atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Kasacinio skundo argumentai, jog byloje nėra jokių patikimų nuteistojo R. P. kaltumą padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtinančių įrodymų, tai, kad skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas išimtinai įvykio vietoje buvusių liudytojų policijos pareigūnų J. O. ir M. B. parodymais, kurie, anot kasatoriaus, yra suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, kad nuteistojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kai jis prisipažino siūlęs kyšį policijos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą) buvo išgauti naudojantis jo apsvaigimu nuo alkoholio bei panaudojant psichologinį spaudimą, yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos duomenų (pavyzdžiui, pranešimas apie įtarimą ir įtariamojo apklausa buvo atlikta 2016 m. rugsėjo 11–12 dienomis, t. y. kai R. P. buvo išsiblaivęs; rugsėjo 13 d. jam buvo paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su kuo R. P. sutiko, ir pan.).
7.3. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal teismų praktiką kaltinamojo (įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2006">2K-431/2006</a>, 2K-499/2008, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-79-489/2017).
7.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata, teisiamajame posėdyje perskaitė tiek kaltinamojo R. P., tiek ir liudytojų J. O. ir M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o siekiant išsiaiškinti, be kita ko, ir vykdytų apklausų ypatumus, kaip liudytojas apklausė šias apklausas atlikusias pareigūnes L. Ž. ir R. D. Šių asmenų parodymai, taip pat ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo įvertinti kitų surinktų bylos duomenų kontekste, BPK nuostatos vertinant juos nebuvo pažeistos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodomąją vertę, priešingai nei mano kasatorius, turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, liudytojų L. Ž., R. D. parodymai). Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimą, dėl kurio jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų.
7.5. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad vienas iš pagrindinių R. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, įrodymų, ką teigia ir kasatorius, yra liudytojų J. O. ir M. B. parodymai. Tačiau, priešingai nei mano kasatorius, BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2006, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNDg5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-489/2015">2K-43-489/2015</a>). BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Vadinasi, šis BPK straipsnis įtvirtina draudimą grįsti nuosprendį vien tik parodymais asmenų (nukentėjusiųjų ar liudytojų), turinčių specialų statusą baudžiamajame procese dėl jiems pritaikyto anonimiškumo. Nagrinėjamoje byloje tokių proceso dalyvių, kuriems būtų taikomas anonimiškumas, nėra. Šie abu liudytojai tiesiogiai buvo apklausti teisiamajame posėdyje ir abu davė parodymus žodžiu (BPK 242 straipsnis).
7.6. Su kasatoriaus skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus J. O. ir M. B. buvo pažeistos BPK 179, 183 straipsnių nuostatos, teisėjų kolegija sutinka. Netoleruotinos situacijos, kai šiuo konkrečiu atveju, lyginant liudytojų J. O. ir M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad protokoluose užfiksuoti jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iš esmės pažodžiui sutampa, pavyzdžiui, su jų prieš tai surašytu tarnybinių pranešimų turiniu ar tarpusavyje. Iš to galima išvada, kad aptariamų liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo užfiksuoti ne pagal tai, ką šie asmenys parodė jų apklausų metu, o tiesiog perrašius ar kitaip atsižvelgus į jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Toks liudytojų parodymų fiksavimas, kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, pažeidžia BPK 179, 183 straipsniuose įtvirtintą liudytojų apklausos protokolo surašymo tvarką ir neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-562/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-562/2006">2K-562/2006</a>). Tokiu būdu (t. y. dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo) gauti duomenys negali būti laikomi įrodymu. Kita vertus, teisėtumo reikalavimas negali būti suabsoliutinamas. Nežymus nukrypimas nuo nustatytos proceso veiksmų atlikimo tvarkos neturi būti laikomas kliūtimi reikšmingus bylai duomenis pripažinti įrodymais. Neleistinu įrodymas negali būti pripažįstamas vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad tam tikro, taip pat ir ikiteisminio tyrimo, etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139-2017). Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad prieš tai aptartais ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais liudytojų J. O. ir M. B. parodymais teismai, grįsdami R. P. kaltę, nesirėmė. Įrodinėjimo procese buvo panaudoti kiti duomenys, t. y. šių liudytojų parodymai užfiksuoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (BPK 242 straipsnis).
8. Spręsdama kasaciniame skunde iškeltą galimos provokacijos klausimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje prieš R. P. nebuvo atliekami jokie slapti tyrimo veiksmai, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu R. P. veiksmai nebuvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų. Kita vertus, prieš juos nebuvo pradėtas ir baudžiamasis procesas dėl R. P. provokavimo duoti kyšį (BK 225 straipsnis). Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti ir, kaip teigiama kasaciniame skunde, dėl galimos R. P. provokacijos.
9. Kasatoriaus skundo teiginys, kad teismas negalėjo remtis liudytojų (ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnių) R. D. ir L. Ž. parodymais, nes jie, anot kasatoriaus, buvo gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą tvarką, atmestinas kaip nepagrįstas. Liudijimo imunitetai yra įstatyme numatyti atvejai, kai tam tikri asmenys yra atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus baudžiamojoje byloje. Liudijimo imunitetą pagrindžia: 1) galimybė tapti įtariamuoju arba tam tikri santykiai su įtariamuoju (kaltinamuoju); 2) profesija ar procesinis statusas. Kasatorius skunde kelia liudytojų R. D. ir L. Ž. imuniteto dėl galimybės tapti įtariamuoju pažeidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad imunitetas dėl galimybės tapti įtariamuoju reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) negali būti apklausiamas kaip liudytojas baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, t. y. joks baudžiamasis procesas dėl liudytojų R. D. ir L. Ž. galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš jas nebuvo pradėtas, vadinasi, ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, priešingai nei mano kasatorius, apklausiant šias liudytojas teisme, nebuvo pažeistos.
10. Kasacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos) L. Ž. šališkumo taip pat atmestini. Pagal BPK 60 straipsnio 1 dalį, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti šio kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tokiais pat pagrindais jo nušalinimą gali pareikšti ir šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, taigi ir įtariamasis (kaltinamasis). Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu. Bendri visiems proceso subjektams, taigi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą leidžiama grįsti nušalinimą ne tik BPK konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių proceso subjekto, kuriam gali būti reiškiamas nušalinimas, nešališkumu.
10.1. Sprendžiant iš kasacinio skundo argumentų, kasatoriui abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos) L. Ž. nešališkumo iš esmės kelia tai, kad ji ir liudytojai – policijos pareigūnai J. O. ir M. B. – dirba tame pačiame teritoriniame policijos komisariate. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde keliamas nušalinimo pagrindas L. Ž. įtariamajam R. P. buvo žinomas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau jis nušalinimo teise, numatyta BPK 60 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo, nušalinimo šiai ikiteisminio tyrimo pareigūnei (tyrėjai) nereiškė. Kita vertus, kasatoriaus skunde nurodoma aplinkybė, t. y. tai, kad L. Ž. ir liudytojai J. O. bei M. B. dirba tame pačiame teritoriniame policijos komisariate, nesant kitų šios pareigūnės šališkumo požymių, pagrindo kvestionuoti jos nešališkumą savaime nesuteikia, juolab kad minimi asmenys dirba skirtinguose šio komisariato skyriuose (vyriausieji patruliai J. O. ir M. B. – Viešosios policijos skyriuje; tyrėja L. Ž. – Kriminalinės policijos skyriuje). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017), taip pat turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl proceso subjektų, o šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos), nešališkumo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai, – be kita ko, ir teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162-697/2016">2K-162-697/2016</a>). Teisėjų kolegijos nuomone, ši pozicija taikytina ir vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūno nešališkumą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos) L. Ž. šališkumą, taip pat abejoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso, kaip visumos, teisingumu nėra jokio pagrindo.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorius, abiejų instancijų teismų sprendimus ir R. P. nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Šarkio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
