D. P. pagal BK 228 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-251-594/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00011-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

išteisintajam D. P., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas penkeriems metams.

Visiškai tenkintas civilinis ieškinys, iš D. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priteista 1411,37 Eur žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – D. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, eidamas (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o dėl tokių D. P. veiksmų didelę žalą patyrė juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, nes (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai 2019 m. liepos 25 d. su V. V. pasirašius terminuotą darbo sutartį Nr. A33-35 (kuri vėliau pratęsta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. DP-201,,Dėl 2019 m. liepos 25 d. darbo sutarties Nr. A33-35, sudarytos su V. V., sąlygų pakeitimo“), numatančia, kad V. V. nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. priimamas dirbti darbininku sezoniniams darbams (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, mokant MMA dydžio atlyginimą vieną kartą per mėnesį, D. P., būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirbančio V. V. darbų tinkamą organizavimą, kontroliavimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiams pildyti reikiamų teisingų duomenų pateikimą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, siekdamas asmeninės turtinės naudos – išvengti mokėjimų už atliekamus statybos darbus, pavaldžiam V. V. davė neteisėtus nurodymus – nurodė atlikti įvairius darbus ne (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, o D. P. ir sutuoktinės R. P. sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir taip panaudojo turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d., siekdamas sudaryti įspūdį, kad V. V. dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ir taip nuslėpti D. P. neteisėtų nurodymų davimą, turtinės bei asmeninės naudos gavimą, turto kito asmens – V. V. naudai įgijimą, D. P. organizavo ir kontroliavo V. V. darbą taip, kad iš 49 darbo dienų V. V. realiai ne mažiau kaip 37 darbo dienas statybos darbus dirbo D. P. sodyboje, o ne daugiau kaip 12 darbo dienų dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Be to, D. P. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. duomenų apie realiai V. V. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nedirbtą laiką neperdavė užfiksuoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus darbuotojų pildytuose V. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip nuslėpdamas, kad V. V. sezoninių darbų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje neatlieka. Taip D. P. suklastojo V. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir žinodamas, kad juose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, veikdamas per (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus darbuotojus, nesuvokiančius D. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. pateikė šiuos duomenis finansinę apskaitą vykdančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui ir taip juos panaudojo. Taip D. P. apgaule V. V. naudai įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą – 1411,37 Eur, nes suklaidinta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja G. P. atliko skaičiavimus ir pagal tai V. V. buvo išmokėtas darbo užmokestis bei atskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. Taip D. P. diskreditavo valstybės tarnautojo ir kartu (duomenys neskelbtini) seniūnijos vardą, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, sumenkino daugelio žmonių pasitikėjimą vietos savivaldos institucijomis ir padarė turtinę bei didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu baudžiamojo įstatymo taikymu.

3. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo konstatavo, kad D. P. neįgyvendino subjektyviosios sukčiavimo sudėties pusės. Nors D. P. suvokė, kad liudytojui V. V. bus išmokamas atlyginimas už nevykdomą darbo sutartį, tačiau D. P. tiesioginė tyčia buvo nukreipta ne į atlyginimo išmokėjimą liudytojui V. V., o siekta naudos sau: gauti statybos darbų paslaugą už juos nesumokant rinkos kainos. D. P. neturėjo tiesioginės tyčios apgaule įgyti turtą kito asmens naudai. Byloje nebuvo įrodinėjama, ar liudytojas V. V. jam sumokėtą darbo užmokestį gavo nepagrįstai. Žala, kurią dėl nuteistojo D. P. veiksmų patyrė savivaldybė, pasireiškė negautų darbų pavidalu, bet ne atlyginimo išmokėjimu liudytojui V. V., jį savivaldybė iš pastarojo galėtų išskaičiuoti tik tam tikrais Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnyje nustatytais atvejais.

4. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies pažymėta, jog D. P. neveikimas, nepranešant savivaldybės administracijai apie V. V. pravaikštas, seniūnijoje dokumentų klastojimo sudėties neįgyvendina. BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos veiksmai pagal savo pobūdį yra aktyvūs. Vien tai, kad asmuo nutyli tam tikrą reikšmingą informaciją, ir šis nutylėjimas atsispindi tam tikruose dokumentuose (konkrečiai – D. P. neinformavus apie tikrąją padėtį buvo automatiškai klaidingai užpildyti V. V. darbo apskaitos žiniaraščiai), dokumentų klastojimo sudėties neįgyvendina.

5. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies konstatuota, kad D. P. elgėsi neteisėtai ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnas įdarbinęs liudytoją V. V. ne seniūnijos reikmėms, kaip numatė pastarojo darbo sutartis, tačiau darbo metu patikėjęs jam atlikti apdailos darbus nuosavoje sodyboje, taip siekdamas išvengti užmokesčio už paslaugą, tačiau šiais D. P. veiksmais nebuvo padaryta BK 228 straipsnio reikalaujama didelė žala. V. V. seniūno sodyboje dirbo palyginti neilgą laiko tarpą ir turėjo vieną užduotį – klijuoti klinkerio plyteles. Seniūnijos negautų darbų vertė taip pat nėra didelė. Nagrinėjamas įvykis daugiausia buvo nušviestas vietinėje spaudoje (neskaitant straipsnio 15min.lt portale), komentarai palyginti negausūs, anoniminiai, kai kurie vulgarūs, o kai kurie palaikantys seniūną. Nors liudytojas V. V. kaip darbuotojas buvo priklausomas nuo seniūno, tačiau, kaip tvirtino V. V. savo parodymuose, dirbti minėtą darbą jis sutiko gavęs atitinkamą D. P. pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, naudodamasis savo kaip darbdavio pozicija, liudytojui būtų nurodęs dirbti jo sodyboje. Neturtinė žala buvo padaryta seniūnijos ir savivaldybės interesams, D. P. einamos tarnybinės pareigos apsiribojo seniūnijos veikla. Nors D. P. savo elgesiu iškreipė viešosios tarnybos interesus ir, be abejonės, pakenkė savivaldybės geram vardui, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ši žala nėra laikytina didele BK 228 straipsnio prasme.

6. Kadangi D. P. nuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisintas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas, kad D. P. neįgyvendino subjektyviosios sukčiavimo sudėties pusės. Paskirdamas liudytoją atlikti darbus savo sodyboje, o ne seniūnijoje, D. P., nepranešdamas apie V. V. neužimtumą seniūnijoje, sąmoningai suklaidino savivaldybę, ir ši išmokėjo liudytojui atlyginimą už faktiškai seniūnijoje nedirbtą laikotarpį. Nesutiktina su išvada, kad žala, kurią dėl nuteistojo D. P. veiksmų patyrė savivaldybė, pasireiškė negautų darbų pavidalu, bet ne atlyginimo išmokėjimu liudytojui V. V.. Tokia išvada paneigta objektyviais duomenimis – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 29 d. raštu, kuriuo patvirtinta, kad asmeniui, su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ((duomenys neskelbtini) seniūnija) sudariusiam darbo sutartį ir neatvykusiam į darbą, darbo užmokestis nebūtų mokamas. Žala, kurią dėl nuteistojo D. P. veiksmų patyrė savivaldybė, pasireiškė atlyginimo išmokėjimu už tą laiką, kai V. V. realiai neatvyko į darbą (iš 49 darbo dienų realiai į darbą neatvyko ir nedirbo ne mažiau kaip 37 darbo dienas). Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad D. P. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bus suklaidinta ir dėl apgaulės neteks turto, o šį turtą gaus V. V., ir tokių pasekmių siekė.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad D. P. neatliko aktyvių veiksmų suklastojant dokumentą. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai kaip aktyvūs veiksmai neįvertintas darbo laiko apskaitos žiniaraščių panaudojimas. D. P. šį suklastotą dokumentą (žiniaraštį) panaudojo veikdamas per kitus asmenis – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus darbuotojus, kurie, nesuvokdami D. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, juos pateikė finansinę apskaitą vykdančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui, o pastarasis šių dokumentų pagrindu apskaičiavo ir išmokėjo V. V. darbo užmokestį bei atskaičiavo ir sumokėjo mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai laikydamas, kad D. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, kurios nustatymas yra privalomas sprendžiant dėl asmens atsakomybės už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalies, padarymą. V. V. seniūno D. P. sodyboje dirbo ilgą laiko tarpą, iš esmės visą terminuotos sutarties laikotarpį, t. y. net 37 darbo dienas iš 49 darbo dienų. D. P. tyčia net 37 kartus nepranešė apie V. V. šiurkščius darbo pareigų pažeidimus bei tyčia jį dangstė ir apribojo savivaldybei galimybę spręsti dėl darbo sutarties su V. V. nutraukimo. Dėl D. P. neteisėtų veiksmų iš savivaldybės biudžeto V. V. už 37 dienas buvo išmokėtas ne tik darbo užmokestis, sumokėti mokesčiai, bet kilo ir kitų teisiškai reikšmingų pasekmių – savivaldybės lėšomis V. V. tuo laikotarpiu buvo apdraustas socialiniu draudimu, V. V. buvo suteikta teisė gauti nemokamai medicinos paslaugas, pagal darbo sutartį seniūnijoje faktiškai nedirbtas laikas įskaičiuotas į darbo stažą, kuris turi įtakos pensijos bei kitų išmokų apskaičiavimui ir išmokėjimui. Teismas nepagrįstai sumenkino seniūnų pareigybės, jų veiklos svarbą, autoritetą ir reikšmingumą ne tik seniūnijos teritorijos bendruomenei, bet ir vietos savivaldos bei valstybės mastu. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad toks neteisėtas D. P. elgesys piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis atvejis, tai buvo įprasta ilgalaikė praktika, ji truko ne mažiau kaip 4–5 metus. D. P. veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie tęsėsi kelis mėnesius, o tiek 2019 m. rugsėjo 30 d. įvykiai, tiek pradėtas ikiteisminis tyrimas sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje, įvykiai buvo plačiai aptarinėjami viešojoje erdvėje, aprašyti žiniasklaidoje.

7.4. Apeliacinis teismas išteisino D. P. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas išteisinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo negali būti vertinamas kaip techninė spausdinimo klaida, nors skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje ir nurodyta, kad D. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad III dalies 15 ir 16 punktuose buvo aptarti būtent BK 228 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu nebuvo kaltintas ir nuteistas. Manytina, kad buvo iš esmės suvaržytos išteisintojo teisės, taip padarytas BPK 331 straipsnio pažeidimas, kuris pripažintinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. Urbelio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Kasaciniu skundu grindžiamas netinkamas BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių aiškinimas išteisintojo veikoje. Kasatorius pažymi, jog D. P., nepranešdamas apie V. V. neužimtumą seniūnijoje, sąmoningai suklaidino savivaldybę, ir ši išmokėjo liudytojui atlyginimą už faktiškai seniūnijoje nedirbtą laikotarpį.

10. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016 ir kt.).

11. Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>, 2K-305-693/2017).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. P., eidamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sezoniniu darbininku įdarbintam ir jam kaip seniūnui pavaldžiam V. V. davė neteisėtus nurodymus, nurodydamas V. V. darbus atlikti ne (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, o jo sodyboje. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pagal 2019 m. liepos 25 d. sudarytą darbo sutartį Nr. A33-35 dirbusio V. V. laikotarpio nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitiko tikrovės. Atitinkamai pagal terminuotą 2019 m. liepos 25 d. darbo sutartį Nr. A33-35 V. V. buvo išmokėtas darbo užmokestis.

13. D. P. veika, šiam turint pareigą tinkamai organizuoti seniūnijos darbą, taigi ir pranešti apie tik jam žinomas aplinkybes, susijusias su faktiniu V. V. darbo laiku seniūnijoje, ir jas nuslepiant, savo pobūdžiu atitiktų pasyviosios apgaulės sampratą. Tačiau, sprendžiant veikos kvalifikavimo kaip sukčiavimo klausimą, būtina atsižvelgti į apgaulės, t. y. turto užvaldymo būdo, esmę, atskleidžiančią sukčiavimo specifiką. Pažymėtina, jog apgaulė sukčiavimo atveju nėra savitikslė ar panaudojama siekiant kitų, su turtu ar turtinėmis teisėmis nesusijusių tikslų. Apgaulė sukčiaujant panaudojama būtent turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-307-648/2016, 2K-27-697/2019). Taigi, nustatant subjektyviuosius veikos požymius, svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių tam pačiam tikslui įgyvendinti, t. y. svetimam turtui apgaule įgyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-358/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-358/2011">2K-358/2011</a>, 2K-312/2013).???

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tiksliai nustatė D. P. veikos tikslą, t. y. kad jis, pasinaudodamas V. V. darbu, siekė naudos sau gaudamas nemokamą statybos darbų paslaugą, bet ne nepagrįsto atlyginimo išmokėjimo V. V.. Susiklosčiusioje situacijoje reikšmingos informacijos nutylėjimas ir tinkamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, pareigų neįgyvendinimas tikslingai buvo nukreipti išimtinai naudai sau gauti, o ne kito asmens naudai svetimam turtui įgyti. Šio tikslo tinkamas nustatymas bei įvertinimas pagrįstai leido teismui spręsti apie sukčiavimo sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios D. P. veikoje nebuvimą.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidų, nenustatęs D. P. veikoje BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių, nepadarė.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. P. neveikimas, nepranešant savivaldybės administracijai apie V. V. nedirbtą laiką seniūnijoje, dokumentų klastojimo sudėties neįgyvendina. Kasatoriaus teigimu, nepagrįstai kaip aktyvūs veiksmai nevertintas darbo laiko apskaitos žiniaraščių panaudojimas. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

17. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.???

18. Atitinkamai apkaltinamajame nuosprendyje, atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje nurodytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba disponavimas suklastotu dokumentu), ir nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta.

19. Nagrinėjamu atveju itin svarbios šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės – kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojų (jų ir seniūnijų) darbo laiko apskaitą automatiškai formavo programa. Byloje nustatyta, kad visų administracijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai užrakinami ir spausdinami paskutinę mėnesio dieną ir juos pasirašo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio originalas su administracijos direktoriaus parašu yra tik vienas, visų skyrių ir seniūnijų darbuotojų kartu, ir yra perduodamas Buhalterinės apskaitos skyriui atlyginimams skaičiuoti. Programoje užrakintų žiniaraščių negalima keisti ar taisyti. Jei darbuotojas neatvyksta į darbą be pateisinamų priežasčių, tiesioginis vadovas, t. y. seniūnijos seniūnas, rašo tarnybinį pranešimą administracijos direktoriui ir informuoja Juridinį ir personalo administravimo skyrių.

20. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad D. P. neatliko savarankiškų veiksmų, kuriais V. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų užfiksuota netikra informacija, kadangi tai automatiškai atlikdavo programa. Išteisintasis minėto žiniaraščio netvirtino ir pats nepateikė Buhalterinės apskaitos skyriui – po automatinio suformavimo dokumentas pagal bendrą procedūrą kartu su kitais apskaitos žiniaraščiais nešamas administracijos direktoriui ir vėliau – buhalterijos skyriui. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad D. P. būtų nurodęs darbo laiko apskaitos žiniaraštį pateikti buhalterinei apskaitai, taigi būtų veikęs per nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiančius asmenis. Savo ruožtu D. P. nerealizavo nė vieno BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyto alternatyvaus objektyviosios pusės požymio.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal baudžiamojoje byloje suformuotą D. P. kaltinimą, pastarojo veika apibrėžiama kaip informacijos apie V. V. realiai dirbtą laiką neperdavimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridiniam ir personalo administravimo skyriui, nors tai privalėjo padaryti. Nagrinėjamoje byloje toks kaltinamojo neveikimas yra apimamas piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sudėtimi ir papildomai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas.

22. Be kita ko, veikos kvalifikavimui itin reikšmingi ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Antai dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a>). Nors motyvas ir tikslas nėra privalomi nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, tačiau jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-648/2018">2K-81-648/2018</a>). Kaip ir kaltinimo D. P. sukčiavimu atveju, matyti, kad pagrindinis pastarojo tikslas, pasireiškęs aptartu neveikimu, buvo iš esmės nulemtas priešingai tarnybos interesams tarnybinės padėties išnaudojimu, nesant tiesioginės tyčios su kilusiais padariniais (neteisingų duomenų V. V. darbo apskaitos žiniaraščiuose užfiksavimu ir panaudojimu).

23. Darytina išvada, kad išteisintojo D. P. veikoje pagrįstai nėra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą dėl šios dalies taikė tinkamai.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK reikalavimų laikymosi

24. Kasaciniame skunde ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismo BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties didelės žalos požymio vertinimas, nurodoma, jog nebuvo laikomasi BPK 331 straipsnio reikalavimų.

25. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) taip pat gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

26. Įrodinėtina didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.

27. Inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti padarytą žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos); taip pat konkretizuoti, kas – valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ją realiai patyrė ir kokio dydžio ši turtinė žala yra.

28. Savo ruožtu neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020).

29. Atitinkamai pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

30. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).

31. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo išvadų dėl aptariamos nusikalstamos veikos nepagrindė išsamia ir nešališka byloje surinktų įrodymų analize, apsiribojo tik lakonišku byloje nustatytų aplinkybių perteikimu, netgi darydamas išvadas nurodė prieštaringus argumentus (pvz., nuosprendžio 16 punkte konstatavęs, kad D. P., patikėjęs liudytojui V. V. atlikti darbus nuosavoje sodyboje, elgėsi neteisėtai ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kad V. V., kaip darbuotojas, buvo priklausomas nuo seniūno, toje pačioje pastraipoje padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis, naudodamasis savo kaip darbdavio pozicija, liudytojui būtų nurodęs dirbti D. P. sodyboje). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl didelės žalos požymio, pažymėjo, kad D. P., naudodamasis viešaisiais seniūnijos resursais, tvarkėsi namudinę buitį, V. V. seniūno sodyboje dirbo palyginti neilgą laiko tarpą, turėjo tik vieną užduotį, seniūnijos negautų darbų vertė nėra laikytina didele, V. V. sutiko su seniūno pasiūlytu darbu, D. P. einamos tarnybinės pareigos apsiribojo seniūnijos veikla, taip pat paminėtas spaudoje ir viešoje erdvėje išreikštas šios situacijos vertinimas, skirtas dėmesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme.

32. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino D. P. piktnaudžiavimo turinio, trukmės ir tokiais veiksmais padarytos turtinės žalos santykio su neturtine žala. Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant didelės žalos klausimą, visiškai liko atsiribota nuo faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos ir nustatytos D. P. inkriminuojant nusikalstamas veikas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (informacijos apie tai, kad V. V. sezoninių darbų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje neatlieka, nuslėpimas, pareigų organizuojant seniūnijos darbą tinkamas neatlikimas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikrovės neatitinkančios informacijos užfiksavimas D. P. nepateikiant atitinkamos informacijos). Nepagrįstai didelės žalos požymis susietas ir su viešoje erdvėje esančiu komentarų skaičiumi, jų turiniu.

33. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos ir neištaisytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, kaip antai pasisakoma dėl BK 228 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos nebuvimo, išteisinimo pagal šio straipsnio dalį, nors byloje D. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Tai neatitinka ir BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą (BPK 303–305, 307 straipsniai). Be šių nustatytų trūkumų, pažymėtina ir tai, kad padarytos apeliacinės instancijos teismo išvados šioje nuosprendžio dalyje yra prieštaringos. Antai, nors nurodoma, kad aptariamas įvykis buvo nušviestas daugiausia vietinėje spaudoje, implikuojant nedidelį įvykio atgarsį (rezonansą), tačiau kartu nurodomas ir straipsnis vienoje populiariausių Lietuvos internetinių naujienų svetainių. Taip pat daroma išvada, kad V. V. seniūno sodyboje dirbo palyginti neilgą laiko tarpą, nors byloje nustatyta, kad D. P. organizavo ir kontroliavo V. V. darbą taip, kad iš 49 darbo dienų V. V. realiai ne mažiau kaip 37 darbo dienas statybos darbus dirbo D. P. sodyboje, o ne daugiau nei 12 darbo dienų dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

34. Iš naujo nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo, teismas turi ne tik išsamiai įvertinti didelės žalos požymio buvimą (nebuvimą), bet ir, esant pagrindui, patikrinti kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes, pašalinti galimus netikslumus (pvz., nustatytinas tikslus veikos padarymo laikotarpis – nors D. P. inkriminuotas piktnaudžiavimas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 4 d., byloje nustatyta, kad V. V. D. P. sodyboje paskutinį kartą dirbo 2019 m. rugsėjo 30 d. operatyvaus patikrinimo metu).

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas D. P. piktnaudžiavimo aplinkybes, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, priimtame nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių bylos aplinkybių, padarė prieštaringas išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalis naikintina, o ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

36. Atitinkamai, panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, kuria šis paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir paliktas nenagrinėtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis