Baudžiamoji byla Nr. 2K-278-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59874-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2; 1.2.4.6.2.2; 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir G. B. paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo G. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą, nuolat šaukdamas bei agresyviai besielgdamas ir baugindamas mažametę K. Ž., grasindamas susidoroti su ja dėl to, kad ši pranešė policijai apie ankstesnį jo smurtą prieš ją ir jos motiną, sukėlė mažametei K. Ž. reakcijas į stiprų stresą – tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas – ir 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, toje pačioje vietoje smurtavo prieš mažametę K. Ž., t. y. tyčia rankomis suėmė jai už kaklo – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
2. G. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., savo namuose naudodamas psichinę prievartą, nuolat šaukdamas ir agresyviai besielgdamas, nuolat baugino mažametę K. Ž., grasindamas susidoroti su ja dėl to, kad ši pranešė policijai apie ankstesnį jo smurtą prieš ją ir jos motiną, dėl ko G. B. buvo nuteistas, grasindamas, kad mažametė K. Ž. atsiims už viską, ir 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, agresyviai elgdamasis, be priežasties atėmęs iš mažametės K. Ž. jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, jį sudaužė trenkdamas į sieną, sumynė telefoną kojomis ir rankomis suėmė mažametei už kaklo; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 14 d. virtuvėje grasino mažametei K. Ž., kad „baigsis jos katino dienos, kad ją einančią iš mokyklos kažkas pasigaus ir nuskus plikai ir tai bus jai už visus jos „bajerius“. Tokiais veiksmais G. B. sistemingai baugino mažametę K. Ž., naudodamas psichinę prievartą.
3. G. B. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 8.00 val. degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo žmonos seseriai R. K., sakydamas, kad „jis žino, kur ji gyvena ir dirba, namo ji nepareis“, ir, rodydamas savo ketinimų realumą, M. B. priklausančiu automobiliu „Hyundai i30“ (duomenys neskelbtini) po išsakytų grasinimų matydamas, kad R. K. eis pro jo vairuojamo automobilio galą, tyčia staigiu judesiu pavažiavo atbuline eiga tiesiai į ją ir kliudė R. K. Tokiais veiksmais G. B. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. 2017 m. lapkričio 16 d. atliekant nukentėjusiosios K. Ž. apklausą buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio pažeidimai: mažametės nukentėjusiosios apklausoje nedalyvavo psichologas, kurio dalyvavimas, vadovaujantis BPK 186 straipsnio 3 dalimi, yra būtinas, be to, apklausa nebuvo tinkamai fiksuojama, vadovaujantis BPK 186 straipsnio 4 dalimi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai negalėjo remtis įrodymu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų.
4.2. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį G. B. nuteistas nepagrįstai, nes jo veikos sistemingumo nepatvirtino byloje surinkti įrodymai, apklausų metu konkrečių jo veiksmų negalėjo įvardyti nei nukentėjusioji K. Ž., nei liudytoja M. B., nenustatyti bent trys bauginamojo pobūdžio veiksmai, lemiantys veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-696/2016">2K-327-696/2016</a>). Teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus, neatsižvelgė į tai, kad tarp liudytojos M. B. ir G. B. vyksta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, todėl suinteresuotų proceso dalyvių parodymai turėjo būti vertinami itin kruopščiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>).
4.3. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį G. B. nuteistas nepagrįstai, nes atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu tai, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2016">2K-164-895/2016</a>, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019 ir kt.). Nukentėjusiajai K. Ž. sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas atlikus teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, tačiau jos išvadose nėra pateiktas konkretus G. B. veiksmas, dėl kurio K. Ž. neva patyrė reakcijas į stiprų stresą. Ekspertizės išvados yra prieštaringos ir netikslios, neatsakyta į ekspertizei pateiktus klausimus. Nors nukentėjusiajai K. Ž. buvo nustatytos reakcijos į stiprų stresą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jokios realios žalos nukentėjusioji nepatyrė, nepateikė civilinio ieškinio. K. Ž. buvo paskirtos psichologo konsultacijos, tačiau ši jų atsisakė. Nebuvo nustatyti BK 140 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, teismai nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl kaltės.
4.4. Teismai, kvalifikuodami veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl R. K., rėmėsi vaizdo įrašu, pateiktu iš degalinės „Cirkle K“, tačiau jis yra prastos kokybės, fragmentuotas. Siekiant neginčijamai nustatyti G. B. vairuojamo automobilio judėjimo eigą, turėjo būti atlikta vaizdo įrašo informacinių technologijų ekspertizė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo prašymo netenkino, byloje esantį vaizdo įrašą laikė tinkamu įrodymu, nors jis neatitinka BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų.
4.5. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo neteisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-172-788/2017). Nukentėjusioji R. K. parodė, kad jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau atvykę policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo dėl eismo įvykio nepradėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad G. B. nepasiliko ir nepasirūpino nukentėjusiosios R. K. sveikata.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo tikėti G. B. parodymais, kad atbuline pavara link nukentėjusiosios R. K. jis pavažiavo sumaišęs pavarų svirties padėtį, nes šią versiją pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pagal BPK 188 straipsnio 3 dalį egzistuoja įtariamojo teisė tylėti ir atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat įtariamasis turi konstitucinę teisę tylėti ir galimybę pasirinkti savo gynybos poziciją. Be to, apeliacinės instancijos teismo argumentą dėl automobilio judėjimo atbuline eiga paneigia ir liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobilyje pirma ir atbulinė pavara persijungia ta pačia kryptimi – pirma pavara įsijungia greičių perjungimo svirtį pastūmus į kairę ir į priekį, o atbulinė pavara įsijungia pakėlus ant pavaros esantį žiedą ir perjungimo svirtį pastūmus į kairę ir į priekį. Nukentėjusiajai R. K. nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymas, nekilo pavojaus jos sveikatai ir gyvybei, nepadaryta žala. Dėl eismo įvykio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, kiti asmenys nesikreipė į policiją dėl šio įvykio. Teismai nenustatė nuteistojo G. B. nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Viso proceso metu G. B. neigė, kad tyčia, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją R. K. ir jai grasinti, norėdamas tokios nukentėjusiosios būsenos, atliko nusikalstamą veiką.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą tik dėl liudytojos M. B. pakartotinės apklausos, tačiau įrodymų tyrimas turėjo būti atnaujintas ir dėl nuteistajam G. B. nustatyto psichikos sutrikimo – organinio asmenybės sutrikimo, turėjo būti išklausyti nuteistojo G. B. paaiškinimai dėl jam nustatytos ligos; neatnaujinus įrodymų tyrimo buvo pažeisti G. B. teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai.
4.8. Neapklausę G. B. dėl jam diagnozuotos psichikos ligos, teismai negalėjo įvertinti jo asmenybės pavojingumo, spręsti, ar jis gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, taigi svarbi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo aplinkybė liko neįvertinta.
5. Atsiliepimu į nuteistojo G. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. B. kaltės. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.
5.2. K. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. apklausos metu galiojusi BPK 186 straipsnio 5 dalies redakcija nustatė, kad į nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalomai turi būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. Nepilnametės nukentėjusiosios K. Ž. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistė, taigi įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Baudžiamojoje byloje kartu su nepilnametės K. Ž. apklausos protokolu pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga. Nors buvo įrašomas ir vaizdas, ir garsas, tačiau dėl techninių kliūčių garsas nebuvo įrašytas. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja N. K. nurodė, kad K. Ž. apie buvusius įvykius kalbėjo nuosekliai, buvo neutrali, bet jautėsi nerimas, baimė grįžti į namus. Liudytoja patvirtino, kad ji pati pažodžiui užrašė K. Ž. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atliekant K. Ž. apklausą buvo pažeistos BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio būtų suvaržytos kaltinamojo teisės ir priimtas neteisėtas nuosprendis.
5.3. Nuteistajam G. B. buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimų nukentėjusiajai K. Ž. Teismas patikrino ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, juos įvertino. Be to, siekiant išsiaiškinti K. Ž. parodymų keitimo priežastis ir jos parodymų patikimumo klausimus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta papildoma K. Ž. psichologinė ekspertizė. 2020 m. liepos 14–24 d. ekspertizės akte konstatuota, kad K. Ž. kalboje galima įžvelgti netiesioginį savo pirminių parodymų patvirtinimą ir psichologinį nuovargį dėl besitęsiančių teisminių procesų. K. Ž. elgesys teisminio nagrinėjimo metu pakito dėl jai daromo poveikio.
5.4. G. B. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą sistemingumo požymį, nes nuteistasis per daugiau nei dvi savaites prieš nukentėjusiąją nuolat naudojo psichinę prievartą, išsakė bauginamojo pobūdžio frazes, demonstravo agresyvų elgesį, du kartus atliko bauginamojo pobūdžio veiksmus: 2017 m. lapkričio pradžioje, grasindamas susidoroti, atimdamas iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir suimdamas už kaklo; 2017 m. lapkričio 14 d. grasindamas mažametei, kad „baigsis jos katino dienos, kad ją, einančią iš mokyklos, kažkas pasigaus ir nuskus plikai“. Šiuos veiksmus G. B. atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tokie nevienkartiniai nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą, laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą ir rodantys jo elgesio kryptingumą siekiant įbauginti nukentėjusiąją bei laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Apeliacinės instancijos teisme apklausta M. B. taip pat patvirtino, kad įvykių buvo ne vienas, buvo nuolatiniai grasinimai, terorizavimas.
5.5. Teismas, pripažindamas G. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, vadovavosi ne prielaidomis, o nukentėjusiosios K. Ž., liudytojų R. K., V. D., M. B. parodymais, kurie dėl prieš K. Ž. naudoto fizinio ir psichinio smurto sutapo ir papildė vieni kitus, taip pat teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės aktu, papildomos ekspertizės aktu, ekspertės psichologės A. Šiaulytės, ekspertės psichiatrės R. Drazdauskienės duotais paaiškinimais, kita bylos medžiaga.
5.6. Kasatorius pagrįstai nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nors G. B. neigia grasinęs R. K., o nukentėjusioji menkina grasinimo turinį, tačiau, vertinant nukentėjusiosios pareiškimo apie padarytą nusikaltimą protokolo turinį, matyti, kad R. K. žodžiu išsakytus grasinimus ir po jų vykusius veiksmus, kai G. B., pavažiuodamas atbuline eiga, ją kliudė automobiliu, vertino kaip realius. Nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus sugretinus ir įvertinus kartu su ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais paaiškinimais, akivaizdu, kad R. K. būsena po jai pareikštų grasinimų liudijo apie patirtą stresą ir baimę, ji buvo išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės – drebėjo, pravirko, negalėjo atlikti savo darbinių pareigų. Nukentėjusioji G. B. veiksmus vertino kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Teismas taip pat išsamiai argumentavo, kodėl nėra pagrindo skirti vaizdo įrašo iš degalinės „Cirkle K“ informacinių technologijų ekspertizės, nurodė, kad teismas gali pats išsiaiškinti prašomas aplinkybes.
5.7. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš 2019 m. birželio 4 d. – liepos 10 d. ekspertizės akto matyti, kad G. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas, kad G. B. nusikaltimų padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, gali ir šiuo metu, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Taigi kasatoriaus psichikos sutrikimas buvo ištirtas ir įvertintas.
5.8. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę G. B., atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl paskirta bausmė G. B. nėra aiškiai per griežta ir kodėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę bausmę. G. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Skiriant bausmę, buvo įvertinta G. B. psichikos būklė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
8. Paduotame skunde aktualiais kasatoriui G. B. bylos įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas gali pasisakyti tik teisės taikymo aspektu, pvz., ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
9. Dėl to, kas pasakyta pirmiau, kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, be kita ko, kai kurie išdėstyti pakartojant ir nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BK 140 straipsnio 3 dalies taikymo
10. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba padarė šias veikas kankindamas nukentėjusį asmenį.
11. G. B. šioje nuosprendžio dalyje nuteistas už dvejopo pobūdžio veiksmus prieš jų padarymo metu mažamete buvusią nukentėjusiąją K. Ž. (duomenys neskelbtini), kurie sukėlė skirtingus padarinius: 1) nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. naudojo prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą, nuolat šaukdamas bei agresyviai besielgdamas ir baugindamas ją, grasindamas susidoroti dėl to, kad nukentėjusioji pranešė policijai apie ankstesnį jo smurtą prieš ją ir jos motiną, taip sukėlė mažametei reakcijas į stiprų stresą – tai vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 2) 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje smurtavo prieš mažametę K. Ž. – tyčia suėmė jai už kaklo – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
12. Kasaciniame skunde nuteistasis G. B. pateikia dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo šiuos esminius argumentus: nenustatytas K. Ž. sukelto fizinio skausmo tikrumas; teismo ekspertizės akte nenurodytas konkretus nuteistojo veiksmas, dėl kurio K. Ž. kilo reakcija į stiprų stresą; teismo ekspertizės akto išvados yra prieštaringos; jokios realios žalos nukentėjusioji nepatyrė – nereiškė civilinio ieškinio, nenurodė jokių aplinkybių dėl kilusios žalos, nesilankė pas psichologą konsultuotis; nuteisimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį grįstas prielaidomis. Taip pat, nepateikiant teisinių argumentų, nurodyta, kad nesivadovauta in dubio pro reo (visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai) principu.
13. BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai sužalojus ar trumpam susargdinus). Pagal BK 141 straipsnį, BK 135, 138, 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-719/2020">2K-180-719/2020</a>).
14. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2016">2K-164-895/2016</a>, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad K. Ž., kuriai apklausos metu buvo 13 metų, apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą parodė ikiteisminio tyrimo metu duotos apklausos, vykusios 2017 m. lapkričio 16 d., metu, nurodydama, kad „G. suėmė man už kaklo ir aš tuo metu pajutau momentinį fizinį skausmą“. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, K. Ž. pakeitė savo parodymus apie prieš ją naudoto smurto faktą. Teismas G. B. kaltę grindė nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuosekliais liudytojo nukentėjusiosios senelio V. D., kuriam anūkė papasakojo apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą ir patirtą fizinį skausmą, parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei liudytojos M. B. parodymais apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. G. B. sugriebė K. Ž. už kaklo, bei specialiosiomis žiniomis, gautomis teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės metu. Teisme laikantis BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų buvo tikrinamas ir K. Ž. pirminių parodymų patikimumas, teismas aiškinosi jos parodymų keitimo priežastis – pirmosios instancijos teisme buvo paskirta papildoma teismo psichologinė ekspertizė; 2020 m. liepos 14 d. – 2020 m. liepos 24 d. teismo psichologinės ekspertizės metu buvo pateiktos kategoriškos teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Šiaulytės išvados apie tai, kad K. Ž. teisme pakeitė savo pirminius parodymus dėl jai daromo poveikio, t. y. ne asmenine iniciatyva, K. Ž. parodymų pakeitimą teisme veikė jai emociškai reikšmingi asmenys. Taigi abiejų grandžių teismai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, remdamiesi byloje surinktų įrodymų visuma, nustatė G. B. tyčinio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją mažametę K. Ž. panaudojimo aplinkybes, taip pat priežastinį ryšį tarp G. B. veikos ir kilusių padarinių – mažametei K. Ž. fizinį skausmą sukėlė būtent G. B. neteisėta veika suaugusiam vyrui staigiai griebiant mažametei už kaklo.
16..Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. mažametės nukentėjusiosios apklausos negalima laikyti tinkamu įrodymu byloje, pagrindžiančiu G. B. kaltę, nes jis neatitinka BPK nustatytų nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausoms keliamų reikalavimų – apklausos metu nedalyvavo psichologas, be to, nors K. Ž. apklausa buvo filmuojama, tačiau jos garso įrašo nėra. Iš 2017 m. lapkričio 16 d. apklausos protokolo matyti, kad K. Ž. apklausoje dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistė Daiva Stalerevičienė ir K. Ž. atstovas pagal įstatymą V. D. Pagal šio tyrimo veiksmo metu galiojusio BPK 186 straipsnio 5 dalį (2015 m. gruodžio 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2016 m. kovo 1 d.), reglamentavusią nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos tvarką, į tokią apklausą privalomai turėjo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. K. Ž. apklausoje, nepažeidžiant pirmiau minėtoje BPK normoje esančių taisyklių, dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistė D. Stalerevičienė. Tik vėliau BPK 186 straipsnio 3 dalyje (2017 m. kovo 14 d. redakcija, įsigaliojusi 2018 m. liepos 1 d.) buvo įtvirtinta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet privalo būti kviečiamas psichologas, taip pat valstybinės vaiko teisių institucijos atstovas. Taigi privalomas psichologo dalyvavimas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas vėliau, nei buvo atliekama mažametės K. Ž. apklausa.
17. Iš 2017 m. lapkričio 16 d. apklausos protokolo matyti, kad atliekant mažametės nukentėjusiosios K. Ž. apklausą buvo daromas vaizdo įrašas, kaip to reikalaujama pagal BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors buvo įrašomas ne tik vaizdas, bet ir garsas, tačiau garsas tinkamai nebuvo įrašytas dėl techninių kliūčių. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios apklausos patikimumą, savo nutarties 14–15 punktuose išdėstė išsamius argumentus, su kuriais kasacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.
18. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad byloje nenustatyti psichinės prievartos veiksmai prieš nukentėjusiąją K. Ž., neatskleistas jų pobūdis ir šių veiksmų sukeltos pasekmės – nežymus K. Ž. sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą vertindamas pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, 21 savo procesinio sprendimo punkte nurodė įrodymų rūšis, jų turinį, pateikė išsamią jų analizę, padarė nuoseklias išvadas dėl G. B. prieš mažametę atliktų veiksmų, lėmusių jai nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Dėl būtent G. B. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta mažametės K. Ž. sveikata (ir sukeltas jai fizinis skausmas). Teismų išvada dėl K. Ž. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jos psichinės sveikatos būklei grįsta pirmiausia 2018 m. liepos 17 d. – rugsėjo 21 d. teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad K. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškiantis kaip kita reakcija į stresą dėl G. B. veiksmų (psichologinio ir fizinio smurtavimo). Tokią ekspertizės išvadą teisme patvirtino pati ekspertė psichiatrė Ramutė Drazdauskienė. Šie ir kiti įrodymai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 14 lape, nurodant, su kokiu buvusiu įvykiu susijęs pirmiau minimas nežymus sveikatos sutrikdymas.
19. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė in dubio pro reo principo reikalavimus, tačiau nenurodomos jokios minėto principo pažeidimą pagrindžiančios aplinkybės. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju teismai jokių baudžiamojo proceso nuostatų ir in dubio pro reo principo, kuris baudžiamajame procese yra konkreti nekaltumo prezumpcijos išraiška, nepažeidė.
Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo
20. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. G. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už sistemingą mažametės K. Ž. bauginimą, naudojant psichinę prievartą.
21. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>). Be to, sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2013">2K-299/2013</a>).
22. Kai žmogus sistemingai bauginamas naudojant psichinę prievartą, reikalaujama nustatyti bent tris bauginamojo pobūdžio veiksmus, padarytus per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančius kaltininko elgesio kryptingumą bei siekį įbauginti asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-942/2018">2K-346-942/2018</a>, 2K-269-303/2020, 2K-269-895/2018 ir kt.). Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bent trys bauginamojo pobūdžio veiksmai prieš K. Ž. nebuvo nustatyti.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad G. B. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą sistemingumo požymį, nes nuteistasis per daugiau nei dvi savaites prieš nukentėjusiąją nuolat naudojo psichinę prievartą, išsakė bauginamojo pobūdžio frazes, demonstravo agresyvų elgesį, du kartus atliko bauginamojo pobūdžio veiksmus: nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., savo namuose naudodamas psichinę prievartą, nuolat šaukdamas ir agresyviai besielgdamas, nuolat baugino mažametę K. Ž., grasindamas susidoroti su ja dėl to, kad ši pranešė policijai apie ankstesnį jo smurtą prieš ją ir jos motiną, dėl ko G. B. buvo nuteistas, grasindamas, kad mažametė K. Ž. atsiims už viską, ir 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, agresyviai elgdamasis, be priežasties atėmęs iš mažametės K. Ž. jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, jį sudaužė trenkdamas į sieną, sumynė telefoną kojomis bei rankomis suėmė mažametei už kaklo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 14 d. virtuvėje grasino mažametei K. Ž., kad „baigsis jos katino dienos, kad ją einančią iš mokyklos kažkas pasigaus ir nuskus plikai ir tai bus jai už visus jos „bajerius“. Šiuos veiksmus G. B. atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tokie nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą ir rodantys jo elgesio kryptingumą, siekiant įbauginti nukentėjusiąją, ir laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu.
24. Nustatytų grasinimų skaičius, atskirų veikų padarymo laikas, veikų turinys, tyčios kryptingumas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurio teisėtumą ir pagrįstumą įvertino apeliacinės instancijos teismas, įrodytas nukentėjusiosios K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuosekliais jos senelio V. D. parodymais viso proceso metu, liudytojos R. K., teismo psichologės ir teismo psichiatrės paaiškinimais, teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, kitais nuosprendžio 12–14 lapuose nurodytais bylos duomenimis.
25. Darytina išvada, kad abiejų grandžių žemesnieji teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą ir taikydami baudžiamąjį įstatymą teisingai nusprendė, jog nustatyti G. B. padaryto sistemingo bauginimo veiksmai, pasireiškę poveikiu nukentėjusiosios sveikatai, kvalifikuotini kaip sutaptis su nusikaltimu, nustatytu BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
26. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino G. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo įtakos jo veikai, atliekamų veiksmų suvokimui, taigi negalėjo spręsti dėl G. B. pavojingumo, tai lėmė nepagrįstą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymą.
27. Pagal BPK nuostatas, pakeisti nuosprendį dėl neteisingos bausmės, nustačius, kad paskirta bausmė yra 1) per griežta ar 2) per švelni, yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis G. B. ir jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat pateikė argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo – nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis dirba, prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam pažeistų bausmės skyrimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 43 punkte išdėstytos išsamios išvados dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo. Kasaciniame skunde nurodomas tik vienas papildomas argumentas – neįvertinta nuteistojo psichinės sveikatos būklė.
29. Su tokiu argumentu nesutiktina, nes nurodyta aplinkybė buvo įvertinta skiriant G. B. bausmę pirmosios instancijos teisme – 17-ame nuosprendžio lape nurodyta, kad 2019 m. birželio 4 d. – liepos 10 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 83TPK-345/2019 nustatyta, jog G. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – organinis sutrikimas, jis diagnozuotas nuo 2018 m. Tačiau tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu G. B. suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl nuteistojo psichinės sveikatos būklės nėra tokia, kuri galėtų būti vertinama kaip išimtinė, vien kuria galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
30. Taigi, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję žemesnės grandies teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, tiek BK bendrosios dalies, tiek specialiosios dalies normas taikė tinkamai, todėl naikinti teismų sprendimus ar juos keisti, ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nėra teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
