E. J. pagal ANK 505 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-89-1073/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01957-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato Igno Dargužo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Institucija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. J. nubaustas 390 Eur dydžio bauda pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad E. J. buvo nubaustas po tai, kai Institucijoje buvo gauti pareiškėjų skundai dėl neteisėtų jų asmens duomenų tvarkymo. Atsižvelgdama į gautus skundus, Institucija kreipėsi į E. J., prašydama pateikti informaciją, reikalingą skundams nagrinėti. E. J. atsakė į Institucijos raštą, tačiau nenurodė, iš kur gavo ieškinyje nurodytus trečiųjų asmenų duomenis, todėl Institucija kelis kartus papildomai kreipėsi į E. J. raštais, tačiau E. J. taip ir neatsakė į Institucijos raštuose pateiktus klausimus. Inspekcija vėlesniu raštu pakartotinai kreipėsi į E. J., reikalaudama pateikti informaciją ir pabrėždama, jog tam, kad būtų nustatyta, ar nebuvo padarytas pažeidimas, asmuo turi nurodyti, kaip gavo asmenų duomenis. Tačiau E. J. nurodė vadovautis jo prieš tai pateiktais atsakymais. Institucija vėl kreipėsi į E. J. su analogišku paklausimu, į jį šis atsakė, kad realizuodamas savo teisę į gynybą naudojosi teisininko (advokato) pagalba. Institucijai užklausus, kokio teisininko pagalba naudojosi pareiškėjas, jis raštu atsisakė atsakyti į klausimą. Nepateikdamas Institucijos reikalaujamos informacijos E. J. kliudė Institucijos specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi E. J. skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi E. J. apeliacinis skundas atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato Igno Dargužo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 55 straipsnio 3 dalį, tiesiogiai įtvirtinančią, kad priežiūros institucijos (aptariamu atveju – VDAI) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. VDAI neturėjo teisės dėl pareiškėjo pradėti ir atlikti tyrimo ar pripažinti jo kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

5.2. Pareiškėjo atliktas veiksmas (asmens duomenų pateikimas / nurodymas teismui) išimtinai susijęs su vieninteliu tikslu – pareiškėjo teisių teismine gynyba. Būtent pareiškėjo pažeistų teisių gynybai įgyvendinti buvo būtina teismui pateikti skundus pateikusių asmenų duomenis.

5.3. Byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjas asmens duomenis gavo ar tvarkė neteisėtu būdu. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas skundus pateikusių asmenų duomenis tvarkė verslo tikslais (ūkinėje komercinėje veikloje). Net ir patys skundus pateikę asmenys nurodė, kad pareiškėjas jų asmens duomenis naudojo būtent teikdamas ieškinį teismui, t. y. visiškai teisėtu tikslu. Nepaisydami to, teismai vertino, kad pareiškėjo veiksmai susirašinėjant su VDAI yra vertintini kaip trukdymas Institucijai naudotis jos įgaliojimais ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Jeigu teismai vis dėlto būtų konstatavę, kad VDAI neturėjo teisės revizuoti pareiškėjo teismui pateiktų asmens duomenų tvarkymo operacijų teisėtumo, tuomet visi paskesni VDAI veiksmai turėjo būti pripažinti neteisėtais laikantis bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

5.4. BDAR 55 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucijos (VDAI) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Skundus pateikusių asmenų duomenis pareiškėjas teikė išimtinai tik teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje minėtus asmenis įtraukė kaip trečiuosius asmenis. Nei bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka VDAI, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas skundą pateikusių asmenų duomenis būtų naudojęs bet kokiu kitu, nei nurodyta pirmiau, tikslu, t. y. ne tik tam, kad realizuotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą pamatinę asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (5 straipsnis), taip pat vykdydamas tame pačiame proceso įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju VDAI turėjo būti laikoma neturinčia kompetencijos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Kartu iš to darytina išvada, jog VDAI įvykdytas tyrimas pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas.

5.5. Teismai netinkamai taikė iš aiškino BDAR 2 straipsnio 2 dalies c papunktį, pagal kurį pareiškėjui konkrečioje situacijoje reglamentas netaikomas. Teismų išvados, kad tai, ar pareiškėjui taikoma išimtis, VDAI gali nuspręsti ne įvertinusi duomenų panaudojimo būdą, o gavusi informacijos apie duomenų šaltinį, yra nepagrįstos ir nesuderinamos su nurodyta BDAR norma.

5.6. VDAI byloje laikėsi pozicijos (kuriai nepagrįstai pritarė teismai), kad tam, jog VDAI galėtų įvertinti, ar skundus pateikusių asmenų duomenis pareiškėjas tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais, VDAI turi įvertinti šių duomenų šaltinį, t. y. iš kur pareiškėjas šiuos duomenis gavo. Pareiškėjo manymu, teismai nepagrįstai BDAR 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje įtvirtintos išimties taikymą sieja su duomenų šaltiniu, o ne duomenų panaudojimo būdu. Pareiškėjas akcentuoja, jog nurodytos išimties taikymui reikšmingas duomenų panaudojimo būdas, o ne duomenų šaltinis.

5.7. Duomenų šaltinis neturi jokios įtakos sprendžiant, ar pareiškėjui taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c papunkčio išimtis jam tvarkant asmens duomenis. Jei pareiškėjas skundus pateikusių asmenų duomenis tvarkė asmeniniais tikslais (to neginčija nei teismai, nei VDAI), pareiškėjui turi būti taikoma išimtis ir klausimo dėl šių duomenų gavimo šaltinio nagrinėjimas tampa beprasmis. Jei asmens duomenys buvo tvarkyti ne asmeniniais tikslais, tada VDAI galėjo vertinti duomenų gavimo šaltinį ir reikalauti iš pareiškėjo jį atskleisti. Kadangi asmens duomenų šaltinis neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjui taikoma išimtis, VDAI nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas atsakytų į klausimus, kurių sprendimas nesuponuotų atsakomybės pagal BDAR. Pareiškėjas nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK, nes VDAI reikalavimas atskleisti asmens duomenų gavimo šaltinį buvo ultra vires (viršijant įgaliojimus).

5.8. Teismai neužtikrino pamatinių proceso teisės principų taikymo – įrodinėjimo pareiga buvo perkelta išimtinai pareiškėjui. Be to, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save.

5.9. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su VDAI nuo pat tyrimo pradžios – ne formaliai teikė atsakymus į VDAI užklausas, o pagal galimybes ir turimą informaciją atsakė į visus VDAI užduotus klausimus. VDAI subjektyviai manant, jog pateikti atsakymai yra netinkami, pareiškėjas daug kartų pakartotinai buvo verčiamas atsakyti į vis tuos pačius klausimus, taip buvo daromas spaudimas pareiškėjui. Pareiškėjas teikė ne formalius, o turinio prasme išsamius ir tikslius atsakymus, kuriuose aiškiai nurodė teisėtą duomenų naudojimo tikslą ir apimtį – duomenų teikimą teismui, teisminėms funkcijoms vykdyti.

5.10. Teismai pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo remdamiesi ne neprieštaringų įrodymų visumos analize, o per VDAI požiūrio prizmę. Toks neindividualizuotas ir neformalizuotas susirašinėjimas, kai bandoma įrodinėjimo pareigos naštą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių nustatymą, pats savaime negali būti pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

5.11. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo elgesio kaip kliudymo VDAI pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nes teisė neduoti parodymų prieš save pareiškėjui yra garantuojama Konstitucijos.

6. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Inspekcija nevertino pareiškėjo veiksmų, t. y. skundus pateikusių asmenų asmens duomenų atskleidimo teismui, teisėtumo taip, kaip pareiškėjas nurodo prašyme. Be kita ko, pareiškėjas apie tai buvo informuotas Inspekcijos raštais, juose buvo nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja skundus pateikusių asmenų skundų dalį dėl duomenų rinkimo, tvarkymo ir dėl duomenų subjektų teisės būti informuotiems, kitą skundų dalį – dėl skundus pateikusių asmenų duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo – Inspekcija, vadovaudamasi BDAR 55 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė nagrinėti. Inspekcija pradėjo ir atliko tyrimą ne dėl galimo asmens duomenų, juos pateikiant teismui, pažeidimo, o dėl galimo pažeidimo juos tvarkant dar iki jų pateikimo teismui, visų pirma juos gaunant (renkant). Vien tai, kad duomenys, tiek, kiek yra žinoma iš bylos duomenų, buvo panaudoti išimtinai asmeninėms reikmėms pareiškėjui kreipiantis į teismą, savaime nereiškia, jog jie buvo surinkti teisėtai.

6.2. Vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, nepaisant to, kad jis atliekamas automatinėmis priemonėmis, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pagal BDAR preambulės 18 punktą šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, taip pat ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Inspekcijos kompetencija šiuo atveju – nagrinėjant skundus vertinti duomenų tvarkymą, įskaitant rinkimą ir duomenų valdytojui nustatytų pareigų įgyvendinimą. Taip pat konstatuotina, kad išimties taikymas turi būti aiškinamas siaurąja prasme, o jo taikymo pagrindimą būtina nustatyti.

6.3. Tam, kad Inspekcija galėtų spręsti, kad fizinis asmuo veikė užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, jis turi pateikti paaiškinimus ir, jeigu turi, įrodymus, pagal kuriuos Inspekcija galėtų spęsti, kad jo veiksmams taikoma BDAR nustatyta išimtis. Paaiškinimų teikimas Inspekcijai, nurodant, kad jam taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta išimtis, bet nepaaiškinant, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo surinkti skundus pateikusių asmenų duomenys, negali būtų laikomas tinkamu nurodymų įvykdymu.

6.4. Teismai, įvertinę pareiškėjo ir Inspekcijos paaiškinimus bei skundo (administracinio nusižengimo byloje) medžiagoje esančius įrodymus, teisingai nusprendė, kad „Inspekcijos pareigūnų E. J. duotas nurodymas pateikti informaciją apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu jis surinko kitų asmenų duomenis, kaip juos tvarkė surinkęs, ar apie tai informavo juos, koks teisininkas atstovavo apelianto interesams civilinėje byloje, buvo teisėtas, tokiam reikalavimui pateikti egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas“. Neatsakydamas į Institucijos pateiktus klausimus, E. J. trukdė Institucijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nors asmens duomenys buvo naudojami asmeniniais tikslais, tačiau šiuo atveju E. J. turėjo nurodyti, kaip gavo asmens duomenis, o to nepadarydamas jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

6.5. ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Inspekcija turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas. Pagal ADTAĮ 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti informaciją, kuri yra reikalinga siekiant tinkamai išnagrinėti skundus pateikusių asmenų skundus.

6.6. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis aiškiai atskleidė teisėtą duomenų naudojimo tikslą ir apimtį, nurodydamas, jog skundus pateikusių asmenų asmens duomenis naudojo išimtinai asmeninėms reikmėms, siekdamas apginti savo teises teisme, turėjo pareigą nurodyti ir tai, kaip surinko skundus pateikusių asmenų asmens duomenis. Tam, kad Inspekcija galėtų spręsti, kad fizinis asmuo veikė išimtinai užsiimdamas asmenine ar namų ūkio veikla, jis turi pateikti paaiškinimus ir, jeigu turi, įrodymus, pagal kuriuos Inspekcija galėtų spęsti, kad jo veiksmams taikoma BDAR nustatyta išimtis.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato Igno Dargužo prašymas atmestinas.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

8. Nagrinėjamoje byloje E. J. nubaustas už kliudymą VDAI specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. J. atsisakė VDAI specialistams nurodyti, iš kur gavo trečiųjų asmenų duomenis, kuriuos pateikė teismui reikšdamas ieškinį kitoje byloje. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu bei teismų nutartimis, E. J. atstovas advokatas prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teigia, kad E. J. atžvilgiu negalioja BDAR nuostatos, nes jis trečiųjų asmenų duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais ir šiuos duomenis pateikė tik teismui kitoje byloje. Taip pat pažymi, kad E. J. iš esmės buvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą, nes Institucija nepateikė įrodymų, kad E. J. trečiųjų asmenų duomenis galėjo gauti neteisėtu būdu.

9. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus Administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, yra baudžiami ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

10. Šioje byloje teismai nustatė, kad VDAI, gavusi septynių asmenų skundus dėl galimai neteisėto E. J. atlikto jų duomenų surinkimo ir tvarkymo, penkis kartus – 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 16 d. – raštu kreipėsi į pareiškėją, kad šis nurodytų, kokiomis aplinkybėmis (kokiu būdu) jis gavo trečiųjų asmenų duomenis. Atsakydamas į Institucijos raštus pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jokių įstatymų pažeidimų nepadarė, trečiųjų asmenų duomenis gavo, valdė ir naudojo tik asmeniniais tikslais, tačiau atsisakė konkrečiai nurodyti, iš kur (kaip) konkrečiai šiuos duomenis gavo. Pareiškėjas prašyme šių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka, kad padarė teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, pažeidimą. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp VDAI ir pareiškėjo turi būti vertinamas ne kaip ginčas dėl asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, o kaip pareiškėjo nebendradarbiavimas su Institucija ir trukdymas jos specialistams vykdyti įstatyme nurodytas pareigines funkcijas. Savo pobūdžiu kilęs ginčas su duomenų apsauga yra susijęs tik tuo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos Institucijai, kurios tiesioginė funkcija yra duomenų apsaugos priežiūra ir užtikrinimas bei galimų pažeidimų nagrinėjimas.

12. Teismams pagrįstai nekilo abejonių, kad VDAI veikė pagal savo kompetencijos ribas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad VDAI, be kita ko, turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas; 9 punkte nustatyta, kad VDAI turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų. Taigi, VDAI kreipimasis į pareiškėją turint tikslą nustatyti jo turimų (teismui kitoje byloje pateiktų) asmens duomenų gavimo aplinkybes, kurios buvo būtinos gautiems skundams tinkamai išnagrinėti, neperžengė Institucijos įgaliojimų ribų.

13. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad VDAI veikė viršydama savo kompetencijos ribas (ultra vires), atmestini kaip prieštaraujantys nurodytam įstatyme įtvirtintam reguliavimui bei teismų nustatytoms aplinkybėms. Kaip minėta, Institucija turėjo tiek įgaliojimus kreiptis į pareiškėją nagrinėjamu klausimu, tiek ir pareigą tai atlikti (ANK 589 straipsnio 1 dalies 29 punktas). Vis dėlto pareiškėjas (gynyba) viso proceso metu akcentavo, kad jam turi būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis, jog BDAR nuostatos netaikomos tuo atveju, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, kompetentingą sprendimą dėl nurodytos išimties taikymo gali priimti VDAI ar atitinkamą bylą nagrinėjantis teismas, o ne pats pareiškėjas savo iniciatyva. Antra, pareiškėjas privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Institucijai priimti sprendimą, o jo subjektyvus konstatavimas (nuomonė), kad jis pažeidimo nepadarė, teisinės galios neturi. Todėl, pareiškėjui neatsakant į VDAI klausimus ir nenurodant, kaip jis gavo trečiųjų asmenų duomenis, Institucijos galimybė patikrinti, ar pareiškėjui BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis gali būti taikoma, buvo esmingai pasunkinta.

14. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti ir BDAR 55 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Pagal šią teisės normą priežiūros institucijos (nagrinėjamu atveju – VDAI) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra teismas ir teisminių funkcijų nevykdo, o ir šioje byloje Institucija siekė nustatyti aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų duomenų rinkimu ir tvarkymu, tikrindama asmenų skundus, tačiau nesikišdama į teismų veiklą. Taigi, duomenų tvarkymo subjektas nagrinėjamu atveju yra ne teismas, o konkretus fizinis asmuo – E. J., todėl nėra jokių teisinių prielaidų svarstyti BDAR 55 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Todėl pareiškėjo atsakomybės turiniui reikšmės neturi ir prašyme nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl teismo bei teisminės institucijos sąvokų aiškinimo.

15. Teisėjų kolegija nenustatė ir proceso pažeidimų pripažįstant E. J. kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nebuvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą, kaip tai akcentuojama prašyme. Kaip minėta, pareiškėjas nubaustas ne už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar su tuo tiesiogiai susijusius nusižengimus, o už kliudymą Institucijos pareigūnams įgyvendinti jiems teisės aktų pavestas pareigas. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas aprašytas formaliąja administracinio nusižengimo sudėtimi, taigi, yra laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo – reikiamos informacijos nepateikimo Institucijai. ADTAĮ 14 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies (kurioje įtvirtinti duomenų tvarkymo principai), ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi.

16. Pasak pareiškėjo, E. J. pateikė atsakymus į VDAI užduotus klausimus, todėl tinkamai įvykdė savo pareigas. Su tokia pareiškėjo pozicija teismai pagrįstai nesutiko. Viena vertus, E. J. išties pateikdavo atsakymus į VDAI raštus, tačiau tuose atsakymuose, kaip minėta, nebuvo nurodyta Institucijos prašoma informacija. Priešingai, juose buvo teikiama tik pareiškėjo nuomonė, kodėl jam neprivalu prašomos informacijos pateikti, nors, kas taip pat minėta, pareiškėjas neturi įgaliojimų ar kompetencijos priimti tokį sprendimą. Tokia pareiškėjo pozicija atsakymuose tik patvirtina nebendradarbiavimo su VDAI faktą. Atitinkamai faktas, kad Institucijai nebuvo nurodytas trečiųjų asmenų duomenų gavimo (surinkimo) būdas, patvirtinamas ir paties pareiškėjo prašyme Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išdėstytais argumentais. Taigi, pareiškėjas sąmoningai nevykdė Institucijos nurodymų, suprato tokio savo (ne)veikimo esmę ir todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Institucijos sprendimo teisėtumą tikrinę teismai atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes ir proceso teisės pažeidimų nepadarė.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už kliudymą įstatymu įgaliotiems pareigūnams, be kita ko – ir informacijos nepateikimas, nelaikytinas asmens teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimu. Valstybinės institucijos, pareigūnai veikia pagal jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, įgyvendindami šiuose įstatymuose, nagrinėjamu atveju – ADTAĮ, įtvirtintas teises. Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo II skyriaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 straipsnio nuostatomis, VDAI turi teisę gauti Institucijos veiklai reikalingus duomenis, be kita ko, ir iš fizinių asmenų (E. J.). Taigi, E. J. turėjo pareigą atsakyti į Institucijos klausimus ir pateikti iš jo prašomą informaciją, kuri negali būti dirbtinai priešinama su teise neduoti parodymų prieš save. Remiantis pareiškėjo prašymo logine seka, asmenys galėtų neteikti jokios informacijos valstybės institucijoms remdamiesi teise neduoti parodymų prieš save, o toks teisės aiškinimas būtų ydingas ir nelogiškas.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus, nenustatė materialiosios ar proceso teisės pažeidimų pripažįstant E. J. kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai teismų išvadų nepaneigia, nes jais iš esmės yra ginčijamas ADTAĮ ir BDAR nuostatų aiškinimas, pateikiama pareiškėjui palanki šių teisės aktų nuostatų interpretacija, nors E. J. yra nubaustas ne už ADTAĮ ar BDAR nuostatų pažeidimą, o už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Atmetus pareiškėjo prašymą atmetamas ir pateiktas prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė